Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2018-06-27 · Civilinė byla Nr. e2-4157-1060/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-27
Bylos Nr.
e2-4157-1060/2018
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00447-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Ieškovas
N. S.
Atsakovas
R. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4157-1060/2018Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00447-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 3.1.7.8; 3.2.6.6.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 27 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,sekretoriaujant Laimai Adomaitienei,dalyvaujant ieškovei N. S., jos atstovui advokatui Jaroslav Los,

viešame parengiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovui R. M. dėl skolos, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 810,93 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad 2014 m. vasario 20 d. tarp jos ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią atsakovas pasiskolino 2 800,00 Lt, kas sudaro 810,93 Eur, kuriuos žadėjo sugrąžint iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovas iki nurodytos datos paskolos negrąžino, į prašymus skolą grąžint nereaguoja, todėl prašo iš atsakovo jos naudai priteisti 810,93 Eur negrąžintą skolą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 230 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dėl neatvykusios į parengiamąjį posėdį šalies, kuriai yra tinkamai pranešta, ir atvykusios šalies prašymu bylą nagrinėjantis teismas šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių.

Atsiliepimas

Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. pranešimas dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo, ieškinys ir jo priedų nuorašai siųsti atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) bei teismo šaukimas į 2018 m. birželio 20 d. parengiamąjį teismo posėdį atsakovui siųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), J. K. (duomenys neskelbtini) ir įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, pranešimą ir teismo šaukimą įteikiant atsakovo šeimos nariui – motinai.

Atsakovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui apie parengiamojo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Prašymas bylos nagrinėjimą atidėti dėl svarbių priežasčių arba prašymas nagrinėti civilinę bylą atsakovui nedalyvaujant nepateiktas. Dėl to atvykusios į parengiamąjį teismo posėdį šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių (CPK 230 straipsnio 2 dalis, 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje pateikto originalaus rašytinio dokumento nustatyta, kad 2014 m. vasario 20 d. atsakovas R. M. pasirašė paskolos raštelį, kuriame atsakovas ranka užrašė, jog skolingas N. S. 2 tūkst. 800 šimtus lt žadu atiduoti š. m. 2014.08.01. (elektroninės bylos apyrašo t. I., b.l. 7). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo prievolę būtų įvykdęs ir 2 800,00 Lt, kas sudaro 810,93 Eur, skolą ieškovei iki nurodytos datos būtų gražinęs.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalį paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių, nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005).

Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Be to, nagrinėjant iš paskolos santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. į faktus bei aplinkybes, kuriems įstatymu suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis).

Ieškovė pateikė originalią paskolos sutartį, todėl yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis tarp šalių buvo sudaryta ir pinigus atsakovas gavo. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė, į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, t. y. neįgyvendino savo interesų apsaugos ginčyti pinigų gavimo faktą pagal paskolos raštelį. Tokią atsakovo poziciją teismas vertina pagal contra spoliatorem prezumpciją, kuria patvirtinama, jog šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016)

Remiantis išdėstytais argumentais iš atsakovo ieškovei priteisiama 810,93 Eur skola (CK 6.38 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.870 straipsnis, 6.873 straipsnis, 6.874 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku negrąžino paskolos, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gegužės 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, ieškovę atleidžiant nuo 50 procentų dalies žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistinas žyminis mokestis, kurį ieškovė sumokėjo kreipiantis į teismą.

Iš atsakovo valstybei priteisiama 6,00 Er žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovė buvo atleista paduodant ieškinį ir dokumentų siuntimo išlaidos valstybei 10,00 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo priteisiamos išlaidos už ieškovei teiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kurios pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymą sudaro 199,29 Eur (CPK 99 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 810,93 Eur (aštuonis šimtus dešimt eurų ir devyniasdešimt tris centus) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (810,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gegužės 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 12,00 Eur (dvylika eurų) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,00 Eur (šešis eurus) žyminio mokesčio ir 10,00 Eur (dešimt eurų) už dokumentų siuntimą (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas 199,29 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt devynis eurus ir dvidešimt devynis centus). Priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – „Swedbank“, AB, LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 – AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske banke, LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine tvarka, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė