Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6704-1000/2021 pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovams L. S., UAB „Aerema“ dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašė: 1) priteisti iš atsakovų solidariai 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 2) 1 267,21 Eur turtinei žalai atlyginti; 3) įpareigoti solidariai atsakovus ieškovės naudai viešai paneigti tikrovės neatitinkančią paskleistą informaciją: apie tai paskelbiant bent dviejuose vietiniuose dienraščiuose, bent dviejuose vietinių naujienų portaluose, apie tai raštu pranešant AB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB „Aerema“; 4) priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas; 5) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

28. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovė ieškinys dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo, informacijos paneigimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

29. Byloje neginčijamai buvo nustatyta, kad atsakovas L. S., kaip UAB „Aerema“ direktorius, 2020-03-31 išsiuntė 2 elektroninius laiškus su pranešimu: „Mūsų įmonės duomenimis, Jūsų įmonėje buhalterinę apskaitą veda buhalterio pareigas užimanti darbuotoja S. G. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)). Siekdami užtikrinti kooperacijos principą dėl informacijos pasikeitimo dėl nekompetentingų ir nesąžiningų darbuotojų, pranešame Jums apie tai, kad iki 2019-12-31 dienos S. G. užėmė vyr. buhalterio pareigas mūsų įmonėje. Sutartis buvo nutraukta jai prašant, tačiau po 2020 m. pasikeitus įmonės buhalterinę apskaitą vykdančiam asmeniui, mūsų įmonėje atliktas auditas ir inventorizacija, po kurio paaiškėjo, kad S. G. vykdydama vyr. buhalterio pareigas jas vykdė aplaidžiai ir netinkamai (pvz., neatlikta daug einamųjų metų kasmėnesinių įprastų buhalterinės apskaitos veiksmų, nesutvarkyti ir nepriduoti buhalterinės apskaitos registrai), bei yra apgaulingos buhalterinės apskaitos ir turto pasisavinimo požymių (pvz. dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo jį pasisavinant bei pasisavinant įmonės konfidencialią informaciją), dėl kurių mūsų įmonė kreipsis į atitinkamas valstybės įstaigas (Panevėžio apsk. VPK) dėl atsakomybės taikymo buvusiai įmonės vyr. buhalterei S. G.“. Ieškovė 2020-04-07 kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pagal BK 154 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką UAB „Aerema“ ir jos direktoriui L. S. pradėjimo. 2020-08-19 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-2-00094-20 L. S. atžvilgiu. 2021-05-20 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 06-2-00094-20 buvo nutrauktas, o L. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo.

30. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes sprendė, jog atsakovas L. S. atliko neteisėtus veiksmus ir šie veiksmai savo pobūdžiu yra nusikalstami, todėl konstatavus kitų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, būtų teisinis pagrindas reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi teismas nustatė, jog L.S. veiksmai buvo neteisėti civilinės teisės požiūriu, negalima sutikti su apeliante, jog nebuvo įvertinti byloje esantys duomenys, susiję su neteisėtų veiksmų nustatymu ir kad nebuvo pasisakyta dėl tam tikrų apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių.

31. Teismas pripažino, jog ieškovės reikalavimas priteisti žalą, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, iš atsakovės UAB „Aerema“ negali būti tenkinamas, kadangi UAB „Aerema“ už BK 154 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką neatsako. Tuo tarpu ieškinio L.S. atžvilgiu teismas netenkino ne dėl to, kad nebuvo padaryti neteisėti veiksmai, o būtent dėl to, jog ieškovė neįrodė patyrusi turtinę ir neturtinę žalą.

32. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde nėra nurodomi argumentai, kodėl, apeliantės nuomone, tokios teismo išvados padarytos netinkamai, tik deklaratyviai minima, jog pakanka duomenų teigti, jog ieškovei dėl minėtų atsakovų veiksmų atsirado turtinė ir neturtinė žala.

33. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.250 straipsniu neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vadovaujantis CK 6.247 straipsniu atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

34. Ieškovė byloje įrodinėjo patyrusi turtinę ir neturtinę žalą dėl atsakovo L. S. atliktų nusikalstamų veiksmų. Teigė, kad L. S. išsiuntinėjus raštus, šmeižiančius ieškovės asmenį, buvo pažemintas jos orumas, juose pateikta realybės neatitinkanti informacija, teko aiškintis dabartiniams darbdaviams, kad ieškovė nėra nusikaltėlė, kad nevagia, kad teisingai ir tvarkingai tvarko buhalteriją. Tokiu būdu ieškovės reputacija buvo akivaizdžiai pažeminta. Paskleista informacija neigiamai veikia ieškovės klientus bei esamą darbovietę, įgalina nepasitikėti ieškove, trukdo siekti karjeros, nekalbant apie paties asmens orumo ir garbės pažeminimą. Teigė, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, dėl jų patirta 5000 Eur neturtinė žala bei turtinė žala, kuri sudaro 1 267,21 Eur (iš jų 1 230 Eur išlaidos advokatui baudžiamajame procese, kurių nebūtų ieškovė patyrusi, jei nebūtų atsakovų neteisėtų veiksmų, bei 37,21 Eur vaistams).

35. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nusikalstama veika pasireiškė vienkartiniu 2 laiškų su Pranešimais išsiuntimu, nei vienas darbdavys į laiškus nesureagavo, juos vertino kaip ieškovės ir L. S. tarpusavio konflikto išdavą, su ieškove laiškų tema darbdaviai nebendravo, jokių pasiaiškinimų nei žodžiu, nei raštu neprašė, jokia forma laiškuose buvusios informacijos netikrino. Teismas pripažino, jog jokių neigiamų pasekmių profesine prasme ieškovei nekilo. Taip pat nustatė, kad ieškovės sveikata pablogėjo dar iki laiškų išsiuntimo, 2019 m. pabaigoje prasidėjus konfliktams su atsakovais, ji į psichiatrą dėl pablogėjusios būklės ieškovė kreipėsi tik 2021 metų vasarą, praėjus metams nuo laiškų išsiuntinėjimo, pati ieškovė savo būklės pablogėjimą sieja su darbo keitimu, teisminiais ginčais su buvusiais darbdaviais, teismo posėdyje ieškovė teigė, kad jai skambina svetimi žmonės, sakydami, kad su ja bus susidorota, dėl ko ji jaučiasi sekama, bijo gyventi savo bute. Pažymėjo, jog susidaro vaizdas, kad ieškovė patiria padidėjusį stresą nuo pat konflikto su atsakovais pradžios, ieškovės sveikatos pablogėjimui įtakos turi įvairūs nesutarimai su buvusiais darbdaviais, teisminiai ginčai, ikiteisminiai tyrimai, svetimų žmonių skambučiai. Sprendė, kad ieškovė neįrodė, kaip ir kokią neturtinę žalą ieškovei sukėlė būtent 2 laiškų išsiuntimas, kai byloje nustatyta, jog į juos nei vienas darbdavys niekaip nesureagavo ir ieškovei dėl to nekilo jokių pasekmių.

36. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta, kad ieškovė yra patyrusi dvasinius išgyvenimus ir dėl atsakovo L.S. išsiųstų pranešimų. Aplinkybė, kad ji kreipėsi dėl sveikatos būklės pablogėjimo į specialistus tik po metų, taip pat, kad toks kreipimasis galėjo būti nulemtas ir teismo išvardintų aplinkybių visumos, savaime nepaneigia, kad ji jautėsi pažeminta prieš savo darbdavius, nerimavo dėl savo tolimesnės karjeros, reputacijos taip pat ir dėl atsakovo išsiųstų pranešimų. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad vienkartinis 2 laiškų išsiuntimas su pranešimais nesukėlė visiškai jokios neturtinės žalos. Kai asmens atžvilgiu paskleidžiamos tikrovės neatitinkančios ir jo garbę bei orumą žeminančios žinios, kiekvienas asmuo jaučia moralinį diskomfortą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo išvardintos aplinkybės galėtų turėti įtakos sprendžiant tik dėl neturtinės žalos dydžio.

37. Sprendžiant dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo byloje turėjo būti aiškinamasi, ar paskleista informacija žemina ieškovės garbę ir orumą bei neatitinka tikrovės.

38. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Pranešime buvo paskleista neigiama informacija apie ieškovę. Ikiteisminio tyrimo metu pateiktoje Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020-12-22 specialisto išvadoje Nr. 11-2428(20) nurodyta, jog pranešime yra pateikta neigiamos informacijos apie S. G. fragmente, kad ji „vykdydama vyr. buhalterio pareigas jas vykdė aplaidžiai ir netinkamai (pvz., neatlikta daug einamųjų metų kasmėnesinių įprastų buhalterinės apskaitos veiksmų, nesutvarkyti ir nepriduoti buhalterinės apskaitos registrai)“; pateikta neigiama informacija apie S. G. yra suformuluota kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija; pranešimo fragmento „S. G. vykdydama vyr. buhalterio pareigas jas vykdė aplaidžiai ir netinkamai (pvz., neatlikta daug einamųjų metų kasmėnesinių įprastų buhalterinės apskaitos veiksmų, nesutvarkyti ir nepriduoti buhalterinės apskaitos registrai)“ turinys lingvistiniu požiūriu yra laikytinas žeminančiu asmenį, jeigu pateikta informacija neatitinka tikrovės. Tačiau pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Pranešime išdėstyti atsakovų teiginiai negali būti vertinami kaip vienareikšmiškai neatitinkantys tikrovės. Nenustatęs, kad neigiama informacija žemina asmenį, teismas nematė pagrindo spręsti, jog šiuo pagrindu gali būti ginama garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį.

39. Asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojančio CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas, taikant CK 2.24 straipsnį, ginami nustačius tokių faktų visetą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, kad žinios žemina ieškovo garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011 ir kt.).

40. Pažymėtina, kad pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį, preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (CK 2.24 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovams tenka pareiga įrodinėti paskleistų teiginių atitikimą tikrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens viešas žinių pateikimas kaip tikrų, kurių pobūdis ir paskleidimo tikslas yra viešai pasmerkti kitus asmenis dėl jų veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių, negali būti toleruojamas ir vertinamas nei kaip agresyvi kritika, nei tuo labiau kaip informacijos netikslumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011). Šiuo atveju ginčo duomenys buvo paskelbti ne kreipiantis į teisėsaugos institucijas, kompetentingas atlikti tyrimą dėl tokių duomenų, o išsiuntus laiškus su pranešimais ieškovės darbdaviams.

41. Ikiteisminio tyrimo Nr. M-1-01-22408-20 metu buvo nustatyta, jog „Atlikus užklausą Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, duomenų, kad S. G. atžvilgiu Lietuvoje pradėtą ikiteisminį tyrimą ar kaltinimą privataus kaltinimo byloje ir teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį neturime“. Taigi, ieškovė laiškų parašymo metu nebuvo nuteista ar teisiama dėl įmonės turto pasisavimo ar aplaidaus, apgaulingo buhalterijos tvarkymo. Atsakovas L. S., iki surašant ir išsiunčiant laiškus, nebuvo kreipęsis dėl pranešime nurodytų veikų į policiją ar kitas įstaigas.

42. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškove, jog vien faktas, kad ji nėra teista už jokius nusikaltimus ar kad atsakovai iki Pranešimo išsiuntimo nebuvo kreipęsi į ikiteisminio tyrimo institucijas, patvirtina Pranešime nurodytos informacijos melagingumą. Teismas vertino atsakovų teiginius, jog ieškovė, žinodama pagal jos pateiktą 2019-12-10 prašymą dėl jos atleidimo datos, per 21 dieną iki jos faktinio atleidimo dienos (2019-12-31) nesutvarkė visų baigiamųjų buhalterinės apskaitos procesų veiksmų ir neperdavė pagal teisės aktų reikalavimus savo vykdytos veiklos ir ja su susijusių dokumentų ir duomenų (bandomasis balansas už 2019 m. kiekvieną mėnesį (01-12); Ilgalaikio turto sąrašas ir kortelės; Finansinių skolų sąrašas; Atsargų (žaliavų) sąrašas; Prekių pirktų perparduoti sąrašas; Išankstinių apmokėjimų tiekėjams sąrašas; Nebaigtų vykdyti sutarčių sąrašas; Pirkėjų skolų sąrašas; Kitų gautinų skolų sąrašas; Kito trumpalaikio turto sąrašas; Finansinių skolų sąrašas; Skolų tiekėjams sąrašas; Gautų iš pirkėjų avansu sąrašas; Darbuotojams priskaičiuotą komandiruotpinigių sąrašas; Darbuotojams priskaičiuotų lauko priedų; Neatskaitomo PVM sąnaudų detalizacija; Neleidžiamų atskaitymų detalizacija; Baudų ir delspinigių detalizacija ir t. t.), ieškovė visus atsakovės duomenis iš jos programos ir tarnybinio atsakovės kompiuterio persikėlė į savo asmeninį nešiojamą kompiuterį ir juos pasisavino ir 2020-04-06 juos sunaikino (įstatymų nustatyta tvarka). Nustatė, kad dėl tokių ieškovės veiksmų atsakovai 2020-04-06 kreipėsi į Panevėžio apskrities VPK, kuriame ieškovės atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06679-21 dėl BK 183 straipsnio 1 dalyje ir 196 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veiksmų padarymo, apie planus kreiptis į Panevėžio apskrities VPK buvo nurodyta pranešime.

43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien faktas, kad atsakovai abejojo ieškovės veiksmais dirbant buhaltere, savaime nepateisina pranešime nurodytos informacijos paskleidimo. Todėl byloje reikalinga papildomai aiškintis aplinkybes dėl to, kokie įtarimai ieškovei yra pareikšti Panevėžio apskrities VPK atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-06679-21, ar jie tiesiogiai susiję su pranešimuose pateikta informacija, kokia yra ikiteisminio tyrimo eiga. Atkreiptinas dėmesys, kad panaikintame Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2011-11-05 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodoma, jog yra informacijos, jog FNTT prie LR VRM Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-6-00005-21, pradėtas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje dėl UAB „Aerema“ veiklos, tačiau lieka neaišku, dėl kokių konkrečių veikų bei kokiems asmenims yra pareikšti įtarimai, ar konkrečios veikos galėtų būti siejamos su ieškove, jos atliktais veiksmais, apie kuriuos paskleista informacija. Tik šio tyrimo rezultatas galėtų patvirtinti faktą, kad paskleista informacija apie ieškovę atitinka/neatitinka tikrovę.

44. Be to, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose yra išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-78-400/2022, kurioje UAB „Aerema“ prašė 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2021 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. DGKS-365; 2) ieškovės pateiktą patikslintą ieškinį išnagrinėti iš esmės ir iš atsakovės S. G. ieškovės UAB „Aerema“ naudai priteisti 2 940 Eur tiesioginių nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas. Teismo neįsiteisėjusiu 2022-03-10 sprendimu iš atsakovės S. G. ieškovei UAB „Aerema“ priteista 300 Eur nuostolių atlyginimo ir 139,33 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šioje byloje ieškovė be kitų aplinkybių įrodinėjo, jog jos buvusi vyr. buhalterė S. G., žinodama pagal jos pateiktą 2019-12-10 prašymą dėl jos atleidimo datos, per 21 dieną iki jos faktinio atleidimo dienos (2019-12-31) nesutvarkė visų baigiamųjų buhalterinės apskaitos procesų veiksmų ir neperdavė pagal teisės aktų reikalavimus savo vykdytos veiklos ir ja su susijusių dokumentų ir duomenų, o 2020-03-12 registruota pašto siunta pateikė popierinius buhalterinės apskaitos dokumentus (už 2019-11/12 mėn.) ir vieną USB jungtį, kurioje yra pateikti registriniai popieriniai dokumentai. Šioje byloje ieškovė laikėsi pozicijos, kad S. G. netinkamai ir aplaidžiai, vykdydama profesinės veiklos taisyklių bei pažeisdama bendro pobūdžio taisykle elgtis atsargiai, sąžiningai ir atidžiai, netinkamai vykdė jai tenkančią prievole pagal tarp šalių sudarytą darbo sutartį ir ieškovės įmonės buhalterine apskaitą vedė aplaidžiai bei nerūpestingai. Teigė, kad dėl atsakovės netinkamo, aplaidaus ir tyčinio (savavališkai pasisavinti buhalterinės apskaitos duomenys) įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo, atsakovė yra atsakinga už ieškovei atsiradusius ir patirtus nuostolius 2 640 Eur sumai, nes ieškovė už papildomą darbą tvarkant buhalterinę apskaitą už 2019 metus, buhalterėms sumokėjo premijas. Tačiau, pažymėtina, kad šioje dalyje teismas ieškinio netenkino.

45. Pastebėtina, kad nutarties 42 p. nurodomi ieškovių teiginiai taip pat buvo pateikti bei įvertinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-78-400/2022. Teismas pripažino, jog iki atleidimo atsakovė neturėjo galimybės sutvarkyti apskaitą už 2019m. 11-12 mėnesius, nes ji iš atsakingų darbuotojų nebuvo gavusi visų reikalingų pirminių buhalterinės apskaitos duomenų, dokumentų, ieškovei išėjus iš darbo, ji negalėjo pilnai disponuoti pirminiais ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentais. Teismas sprendime pažymėjo, kad ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo, kad tarp šalių buvo susitarimas, kai atsakovė baigs darbą ieškovės bendrovėje, perduos ieškovei elektroninę buhalterinės apskaitos duomenų kopiją su ieškovės bendrovės elektroniniais buhalterinės apskaitos duomenimis. Šiuo metu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022-03-10 sprendimas nėra įsiteisėjęs, dėl jo UAB „Aerema“ pateikė apeliacinį skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės galėtų turėtų reikšmės ir nagrinėjamai bylai, vertinant, ar paskleista informacija atitiko tikrovę.

46. Pažymėtina, kad apeliacijos proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes, ir išspręsti ginčą iš esmės, CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau, įvertinus ginčo esmę bei reikšmę ir tai, kad dėl tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais.

47. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dėl pirmosios instancijos teismo neatskleistos bylos esmės (nenustatytų visų faktinių aplinkybių), bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

48. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas taip pat turės būti sprendžiamas pirmosios instancijos teisme, priklausomai nuo bylos baigties (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.