Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010 m. sausio 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) 2012 m. gruodžio 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, 236 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta 4 mėnesių viešųjų darbų bausme;

3) 2013 m. balandžio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta 7 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

4) 2013 m. gegužės 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

5) 2014 m. sausio 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - galutine subendrinta 90 parų arešto bausme;

6) 2014 m. vasario 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - galutine subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) 2014 m. vasario 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį – galutine subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

8) 2016 m. liepos 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

9) 2016 m. rugpjūčio 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsni 4 dalį – galutine subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

10) 2017 m. vasario 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – galutine subendrinta 10 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausme;

11) 2018 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto bausme;

12) 2019 m. vasario 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį – galutine subendrinta 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

13) 2019 m. gegužės 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme; 2019 m. spalio 18 d. nutartimi bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2019 m. vasario 28 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų laisvės atėmimas; Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymu 2020 m. gruodžio 1 d. lygtinai paleistas, neatlikus 8 mėnesių 30 dienų laisvės atėmimo bausmės, 2021 m. rugpjūčio 31 d. pasibaigus lygtinio paleidimo vykdymo terminui, išregistruotas iš probuojamų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. lapkričio 6 d. apie 23.55 val., A. A., Juodgirio k., Pernaravos sen., Kėdainių r. sav., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo faktiškai jam priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0248, patikros sertifikato Nr. 1486832, buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės, tai yra 1,86 promilės neblaivumas.

Kaltinamasis A. A. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad datos nepamena, galėjo būti, 2021 m. lapkričio 6 d., vakaras. Būdamas neblaivus važiavo automobiliu Opel Vectra, nepamena kur vyko. Atsimena tik tą momentą, kai pareigūnai jį suiminėjo. Kitų aplinkybių neatsimena dėl girtumo. Vairuotojo pažymėjimo neturėjo. Automobilis priklausė jam, bet buvo registruotas I. K. vardu, todėl, kad antstoliai neatimtų automobilio. Už automobilį mokėjo 750 Eur. Su I. kartu gyvena, veda bendrą ūkį, tai ir pinigus bendrai susitaupė. Prisipažįsta kaltu dėl vairavimo neblaiviam, gailisi. Nepamena, kokio alkoholio buvo išgėręs, pagrinde geria alų. Sutinka, kad automobilis būtų konfiskuotas. Nedirba dėl sveikatos problemų, yra nustatytas cerebrinis paralyžius, ištinka epilepsijos priepuoliai, darbingas tik 35 procentus. Teistas daug kartų dėl to, kad suėjus pilnametystei atsidūrė gatvėje, neturėjo iš ko gyventi, vertėsi, kaip sugebėjo, vogdavo iš parduotuvių. Turi problemų su priklausomybe alkoholiui. Norėtų grįžti į reabilitacijos centrą ir vėl gydytis nuo priklausomybės alkoholiui.

Liudytoja I. K. parodė, kad su A. A. kartu gyvena. Pretenzijų jam dėl automobilio neturi. Automobilis buvo registruotas jos vardu. Pati automobilio nevairuoja, o A. A. turėjo ją vežioti. Nežino, kodėl A. A. neregistravo automobilio savo vardu. Vairuotojo pažymėjimo ji neturi. Automobilį vairuodavo A. A.. Suprantu, kad automobilis gali būti konfiskuotas.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – degalinės „EMSI“, esančios Juodgirio k., Pernaravos sen., Kėdainių r. sav., teritorija ir šalia kolonėlės Nr. 2 stovintis automobilis „Opel“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 15-25).

Iš galiojančią patikrą turinčio alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad kaltinamajam 2021 m. lapkričio 7 d. 00.31 val. nustatytas 2,02 promilių girtumas, o 00.51 val – 1,86 promilės girtumas (1 t., b. l. 28).

Neblaivumo nustatymo akte kaltinamajam nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Akte pažymėta, kad A. A. negalėjo eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negalėjo stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) (1 t., b. l. 29).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Opel Vectra DTI“, pagaminto 2000-2002 metais, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 1090 eurų (1 t., b. l. 35).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad telefonu buvo bendrauta su J. U., kuri nurodė, kad 2021 m. lapkričio 6 d. dirbo degalinėje, kuomet apie 23.55 val. į degalinę įvažiavo automobilis „Opel Vectra“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Automobilyje už vairo sėdėjo 25 m. amžiaus vaikinas, automobilyje jis buvo vienas. Įvažiavęs į degalinę, vaikinas kliudė apsauginius stulpelius. Po to į degalinę atbėgo klientas, kuris paprašė kviesti policiją, nes savo automobiliu užblokavo automobilį „Opel Vectra“, kurio vairuotojas yra neadekvatus ir gali būti neblaivus. Klientas paėmė minėto automobilio raktelius, minėjo, kad automobilio „Opel Vectra“ vairuotojas jau prieš atvažiuodamas į degalinę manevravo ir dideliu greičiu važiavo autostradoje. Ji išėjo į lauką ir paskambino pagalbos telefonu. Automobilyje sėdėjęs jaunuolis buvo agresyvus, plūdosi necenzūriniais žodžiais, bandė išlipti iš automobilio, tačiau klientas ir jo sutuoktinė neleido to padaryti, laikė automobilio duris. Vaikinas grasino visus iššaudyti, sakė, kad turi ginklą (1 t., b. l. 49).

Iš transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad 2021 m. spalio 22 d. I. K. iš A. S. už 700 eurų įgijo automobilį „Opel Vectra“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 58-89).

Liudytojas E. G. parodė, kad 2021 m. lapkričio 6 d. apie 23.30 val. kartu su sutuoktine ir dukra išvyko iš Kauno į Kretingą. Važiavo magistrale A1 Kaunas – Klaipėda, pirma eismo juosta apie 110 km/h greičiu, kuomet jį labai dideliu greičiu aplenkė pilkos spalvos „Opel“ markės automobilis, kurį sumėtė ir pastarojo vairuotojas sustojo šalikelėje. Jis nuvažiavo toliau ir sustojo už kelių kilometrų buvusioje degalinėje „EMSI“. Po to pamatė, kad prie kolonėlės Nr. 2 atvažiavo prieš tai kelyje sutiktas automobilis „Opel“, kuris sukdamas kliudė bortelį. Jis priėjo prie automobilio ir atidarė vairuotojo pusės dureles. Už vairo sėdėjo apie 26 m. amžiaus vaikinas, kuris jam pasirodė įtartinas, jo kalba buvo nerišli, todėl jis ištraukė automobilio raktelius ir pasakė, kad kvies policijos pareigūnus. Kol laukė policijos pareigūnų, vaikinas sėdėjo automobilyje, alkoholio tuo metu nevartojo, nerūkė (1 t., b. l. 43-45).

Liudytojas A. S. parodė, kad 2021 m. spalio 22 d. 21 val. į jo namus atvyko du vaikinai ir dvi merginos apžiūrėti parduodamo automobilio „Opel Vectra“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Automobilio pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta I. K. vardu, ji už automobilį sumokėjo 700 eurų, kuriuos jam pervedė iš savo sąskaitos. Suprato, kad mergina automobilį perka sau, nes vaikinai vis klausė pastarosios nuomonės, ar jai tinka tas automobilis. Lapkričio mėnesio 2 dieną jam skambino vaikinas ir pasakė, kad mergina, kuri pirko automobilį „Opel Vectra“, mirė ir jam reikia automobilį persirašyti savo vardu. Jis pasakė, kad dėl automobilio paveldėjimo jis gali susitarti tik su merginos artimaisiais. Parduotas automobilis „Opel Vectra“ buvo su technine apžiūra, tvarkingas (1 t., b. l. 52-53).

Liudytoja I. K. parodė, kad 2021 m. spalio 22 d. A., su kuriuo ji susipažino „Facebooke“, sugalvojo pirkti jai automobilį, kurį susirado per skelbimus ir pasiskambinęs susitarė dėl pirkimo. Kartu su juo taksi automobiliu nuvažiavo į Kauną pirkti automobilio. Su pardavėju, kurio pavardės ir vardo neatsimena, surašė pirkimo - pardavimo sutartį, už automobilį „Opel Vectra“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), ji sumokėjo 700 eurų, pinigus pervesdama pardavėjui iš savo banko sąskaitos. Automobilio savo vardu neužregistravo, paliko jį A. namų kieme, automobilio raktelius ir dokumentus taip pat paliko pas A.. 2021 m. lapkričio mėnesio pradžioje, tikslios datos pasakyti negali, iš A. draugų sužinojo, kad jai priklausantį automobilį „Opel Vectra“ A. vairavo neblaivus. Automobilio dokumentus A. atsiuntė per siuntas. Ji vairuotojo pažymėjimo neturi, tačiau automobilis jai reikalingas važinėti pas medikus, kadangi ji turi antros grupės neįgalumą (1 t., b. l. 63-64).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. A. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pasitvirtino. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis 2021 m. lapkričio 6 d. apie 23.55 val., Juodgirio k., Pernaravos sen., Kėdainių r. sav., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo faktiškai priklausantį jam automobilį „Opel Vectra“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0248, patikros sertifikato Nr. 1486832, buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės, tai yra 1,86 promilės neblaivumas. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, jo neblaivumas nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviam patvirtina ir liudytojų parodymai. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), sunkių pasekmių nebuvo sukelta, žala nepadaryta. Kaltinamasis teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 63-79), nedirba, yra konsultuotas dėl psichikos sveikatos (nepatikslintas asmenybės sutrikimas) ir priklausomybės ligų (psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas), turi sveikatos problemų (2 t., b. l. 91, 97). Teismas A. A. vertina kaip nusikalsti linkusią asmenybę, kuriam švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės skyrimas iš esmės jokios įtakos nepadarys. Iš kaltinamojo asmenybės matyti, kad jis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, kitokios bausmių rūšys teigiamos įtakos jo elgesiui neturi, kaltinamasis nekeičia savo gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, nesistengia stoti į dorą ir sąžiningą kelią, yra linkęs nusikalsti. Teismas kaltinamajam bausmes skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia laisvės atėmimo bausmė, nustatant artimą vidurkiui bausmės dydį. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Taikyti kaltinamajam BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, nei teisinio, nei faktinio pagrindo nėra, taip pat nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes (teisiamas 14 kartą, naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą), šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad probacija kaltinamajam A. A. bei jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti gali būti efektyvi. Bausmė skirtina atlikti pataisos įstaigoje.

Pagal BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis. Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam. Kadangi kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET taisykles, padarė šiurkštų pažeidimą, t. y. nusprendė vairuoti neblaivus, nekreipdamas dėmesio į tai, jog vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams, net neturėdamas teisės vairuoti. Šie kaltinamojo veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Taigi, kaltinamajam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos padarymo aplinkybes, taip pat įvertina ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytinas 4 metų terminui, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-185-334/2017). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 75 straipsnio 5 dalis). Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuojant automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai transporto priemonių vairavimas apsvaigus yra neteisėtas. Nusikalstamai veikai daryti jis panaudojo jam faktiškai priklausančią transporto priemonę automobilį „Opel Vectra“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Taigi, kaltinamojo vairuotam automobiliui buvus nusikaltimo padarymo priemone, atitinkant konfiskuotino turto požymius, automobilis „Opel Vectra“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 2, 3 dalis.).

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis šioje byloje buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. lapkričio 7 d. 00.31 val. iki 2021 m. lapkričio 7 d. 12.00 val. (1 t., b. l. 95, 97). Paleidus jam buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 128-129), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

2022 m. sausio 3 d. prokuroro nutarimu nuo 2022 m. sausio 3 d. iki 2022 m. gegužės 3 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui ,,Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotam A. S. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį „Opel Vectra“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Keleriškių metalistas“ aikštelėje, automobilio registracijos liudijimą, perduoti konfiskavimą vykdysiančiai institucijai; techninės apžiūros kortelę ir transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, saugomus voke prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Kaltinamasis A. A. 2022 m. vasario 24 d. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi (pašto) išlaidos valstybei nepriteistinos (2 t., b. l. 125).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo A. A. faktinio sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. lapkričio 7 d. 00.31 val. iki 2021 m. lapkričio 7 d. 12.00 val. (vieną parą).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti A. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 (keturis) metus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apie tai pranešti valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, A. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam faktiškai priklausantį automobilį ,,Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotą A. S. vardu.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

2022 m. sausio 3 d. prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. S. vardu registruotam, automobiliui ,,Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį „Opel Vectra“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Keleriškių metalistas“ aikštelėje, automobilio registracijos liudijimą, perduoti konfiskavimą vykdysiančiai institucijai; techninės apžiūros kortelę ir transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, saugomus voke prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.