Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos įstaigoje. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuteistojo A. A. faktinio sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. lapkričio 7 d. 00.31 val. iki 2021 m. lapkričio 7 d. 12.00 val. (viena para).

Vadovaujantis BK 68 straipsniu A. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 metus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apie tai pranešant valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis A. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jam faktiškai priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotą A. S. vardu.

Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą panaikinamos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinamas 2022 m. sausio 3 d. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. S. vardu registruotam automobiliui „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. A. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2021 m. lapkričio 6 d. apie 23.55 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo faktiškai jam priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės, tai yra 1,86 promilės neblaivumas.

2. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. kovo 31 d. nuosprendyje nurodė, kad be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio 2 dalyje tvarka (sutrumpintas įrodymų tyrimas) ištirtais kitais įrodymais. Sprendžiant bausmės individualizavimo klausimą, apylinkės teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą)), į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, ir už padarytą nusikalstamą veiką skyrė griežčiausią savo rūšimi iš visų BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių – laisvės atėmimą, savo dydžiu artimą šios bausmės galimo nustatyti dydžio vidurkiui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, nei teisinio, nei faktinio pagrindo nėra.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėja palaikė apeliacinio skundo argumentus ir reikalavimą, prašė jį tenkinti ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nekeliami kaltės ir inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimai, todėl jie išsamiau nevertinami. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, iš esmės nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme, prašant ją sušvelninti taikant bausmės vykdymo atidėjimą.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, patikrinusi skundžiamą nuosprendį bausmės individualizavimo kontekste, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas teisės taikymo klaidų nepadarė, tinkamai įvertino visas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir nuteistajam sušvelninti paskirtą galutinę laisvės atėmimo 4 mėnesiams bausmę ar jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

7. BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

8. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

9. Analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl apeliantui paskirtos bausmės, matyti, kad skirdamas bausmę, teismas vadovavosi BK 54 straipsnio nuostatomis, pripažino jo atsakomybę vieną lengvinančią aplinkybę (prisipažino dėl nusikaltimo padarymo ir gailisi) ir vieną sunkinančią aplinkybę (nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu), taip pat atsižvelgė į jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (padarytas vienas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas), apelianto kaltės formą (tiesioginę tyčią), pasekmių ir žalos nebuvimą. Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę, tai, kad jis praeityje teistas 14 kartų, baustas realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, dėl ko jis laikytinas recidyvistu, baustas administracine tvarka, nedirbantis. Priimdamas skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantui, praeityje teistam net keliolika kartų už įvairias nusikalstamas veikas, taip pat ir realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės skyrimas nesulaikys jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jo nenubaus, neatims ir neapribos jam galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, jo nepaveiks, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, neužtikrins teisingumo principo įgyvendinimo. Su tokiomis apylinkės teismo išvadomis teisėjų kolegija visiškai sutinka ir joms pritaria. Nustačius minėtas aplinkybes, pagrįstai įvertinta, kad bausmės paskirtis bus užtikrinta nuteistajam paskiriant inkriminuoto straipsnio sankcijoje nurodytą pačią griežčiausią bausmės rūšį, kurios dydis nustatytas šiek tiek didesnis nei minimalus. Nuteistojo besikartojantis nusikalstamas elgesys pagrįstai leidžia teigti, kad ankstesni teistumai ir teismų paskirtos ir švelnesnio pobūdžio bausmės įtakos jo nusikalstamam elgesiui nepadarė, nuo jo neatribojo, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, šiuo atveju bausmės rūšis ir jos dydis parinkti teisingai ir pagrįstai. Pažymėtina, kad nuteistasis net ir po jam skirtų laisvės atėmimo bausmių, po jų atlikimo, vėl darė naujas nusikalstamas veikas. Kas įrodo, kad net pati griežčiausia bausmė jo neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Nusikaltimas, už kurio padarymą jis yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, yra priskiriamas tyčinių nusikaltimų kategorijai. Tai, kad juo nebuvo padaryta žala tretiesiems asmenims lėmė laimingo atsitiktinumo faktorius. Tokie nusikaltimai visuomenėje vertinami labai neigiamai, jei negali būti toleruojami, pateisinami, nes jų sukeltos pasekmės gali būti ir negrįžtamos bei materialiai nekompensuojamos.

10. Nurodytina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad apeliantas nusikalto pakartotinai, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. Asmuo, žinodamas ir suvokdamas nusikalstamo elgesio pasekmes ir gresiančią už jį atsakomybę, tačiau sąmoningai ir laisva savo valia taip elgdamasis, prisiima ir bausmės neišvengiamumo riziką.

11. Apeliantui skundžiant ne tik bausmės griežtumą, bet ir tai, kad nebuvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, nurodytina, jog apylinkės teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes (apeliantas teisiamas 14 kartą, naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą), pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai nurodė, jog nėra pagrindo A. A. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas svarstė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybę nuteistajam, vertino visumą reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (taip pat ir apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes šiame kontekste).

12. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo nuostatų taikymas galimas tik tada, kai, be nustatytų BK 75 straipsnyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), yra esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu konkrečią bylą nagrinėjantis teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio taikymas yra teismo teisė bet ne pareiga.

13. Apeliaciniame skunde akcentuojamos nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, tačiau, sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, kiekvienu konkrečiu atveju reikia vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-268-693/2019).

14. Apeliantas nurodo, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, nesukėlęs jokių padarinių ar žalos. Dėl nusikaltimo padarymo jis prisipažino ir gailisi, turi sveikatos problemų bei priklausomybę žalingiems įpročiams, nori gydytis, o pradėjus atlikti bausmę tam nebus galimybių. Akcentavo, kad teismas jo priklausomybės alkoholiui, kuri susijusi su jo psichikos sutrikimu, tinkamai neįvertino, sprendžiant bausmės individualizavimo klausimą.

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantui šis teistumas jau keturioliktas. Anksčiau jis teistas ir dėl turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų įvykdymo. Apeliantui buvo taikytos įvairios bausmių rūšys – laisvės apribojimas, areštas, terminuotas laisvės atėmimas, tačiau nė viena jų nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. 2020 m. gruodžio 1 d., jis lygtinai buvo paleistas, neatlikus 8 mėnesių 30 dienų laisvės atėmimo bausmės. 2021 m. rugpjūčio 31 d. pasibaigus lygtinio paleidimo vykdymo terminui, išregistruotas iš probuojamų asmens duomenų registro. Taigi, nors lygtinio paleidimo metu nustatytų įpareigojimų pažeidimų nefiksuota, tačiau vos pasibaigus vykdomai probacijai 2021 m. lapkričio 6 d., jis vėl nusikalto – būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę. Šios aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo motyvus, kad nuteistasis išvadų dėl ankstesnių teistumų nedaro, švelnesnės bausmių rūšys teigiamos įtakos jo elgesiui neturi, apeliantas nekeičia savo gyvenimo būdo, nesistengia gyventi dorai ir sąžiningai, yra linkęs nusikalsti. Neigdamas šią išvadą dėl jo elgesio modelio įvertinimo apeliantas nepateikė jokių naujų ir objektyvių įrodymų, kuriais būtų paneigtas toks jo asmenybės vertinimas. Faktas, jo šiuo metu jis nusikalto padarydamas ne turtinio pobūdžio nusikaltimą, jo teisinės padėties nešvelnina, nes jo padarytas naujas nusikaltimas yra tyčinis. Jo padaryta veika yra uždrausta baudžiamuoju įstatymu, pavojinga visuomenei. Už jos padarymą numatyta baudžiamoji atsakomybė. Skundo aplinkybės dėl nuteistojo riboto darbingumo nuteistojo bausmės švelninimui įtakos neturi. Duomenų apie nuteistojo nepakaltinamumą nėra. Planuodamas dirbti, norėdamas gyventi sąžiningai ir dorai, nuteistasis privalėjo elgtis taip, kad išvengtų bet kokių įstatymais nustatytos tvarkos pažeidimų. Ir tam turėjo visas įmanomas galimybes. Tačiau tuo nepasinaudojo ir vėl nusikalto. Konstatavus jo kaltę teisingai ir pagrįstai yra išspręstas ir jo atsakomybės klausimas, užtikrintas bausmės neišvengiamumas. Aplinkybės, kad nuteistasis dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, nori toliau dirbti, gydytis nuo priklausomybių, turi sveikatos sutrikimų, žada daugiau nenusikalsti neturi teisinės reikšmės jam paskirtos bausmės švelninimui, nes ankstesnis jo nusikalstamas elgesys ir jo ankstesni teistumai tiksliai įrodo, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti jam teisingai yra parinkta laisvės atėmimo bausmė, kurią atlikus, nuteistasis galės siekti sau iškeltų teigiamų tikslų ir norų įgyvendinimo nebenusikalstant.

16. Apeliantas neneigia turintis priklausomybę alkoholiui, tačiau šios problemos efektyviai nesprendžia. Nesumenkinama, kad yra apelianto siekis šią problemą spręsti, tačiau nuteistasis be pagrindo abejoja, kad tokios galimybės neturės laisvės atėmimo vietos įstaigoje. Pažymėtina, jog kvalifikuota pagalba dėl nesaikingo alkoholio vartojimo apeliantui gali būti suteikta ir pataisos įstaigoje. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijos vertinimu nuteistajam reikalingas atitinkamas režimas bei struktūrizuota aplinka, nes švelnesnės poveikio priemonės jo turimų įpročių nekeičia. Šios išvados nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog nuteistojo padaryta nusikalstama veika dėl alkoholio vartojimo priklausomybės, kuri yra susijusi su jam nustatytu psichikos ir elgesio sutrikimu.

17. Prieštaraujančiais bylos medžiagai laikytini skundo argumentai dėl apeliantui lengvinančios aplinkybės nepripažinimo, nes pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę, pripažino A. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y., kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Sprendžiant klausimą dėl bausmės skyrimo į šią aplinkybę buvo atsižvelgta ir nuteistajam bausmė individualizuota tinkamai.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad ištirti ir įvertinti duomenys nesudaro prielaidų išvadai, jog nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Apelianto asmenybės įvertinimas nelėmė išvados, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tik realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali turėti teigiamos įtakos apelianto turimo polinkio nusikalsti mažinimui ir užtikrinti ne tik nubaudimo, bet ir prevencinius bausmės tikslus.

19. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, sprendimas netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų išsamiai ir tinkamai motyvuotas, įvertinant visas nustatytas bylos aplinkybes. Apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. A. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.