- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2012-05-03
- Bylos Nr.
- 2A-187-273/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-07718-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė (pirm.), Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas
- Atsakovas
- UAB „Detalita“
- Advokatai
- Eugenijus Markevičius, Povilas Kazakevičius
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Simonai Matusevičiūtei, dalyvaujant ieškovo 787-osios daugiabučių namo savininkų bendrijos atstovui advokatui Eugenijui Markevičiui, atsakovo UAB „Detalita“ atstovui advokatui Povilui Kazakevičiui
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo 787-osios daugiabučių namo savininkų bendrijos ir atsakovo UAB „Detalita“ apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo 787-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovui UAB „Detalita“ dėl skolos už komunalines paslaugas priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 7385,93 Lt skolos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas 222 Lt žyminio mokesčio (b.l. 28-29). Nurodė, kad nuo 2010-02-01 iki 2011-05-03 susidarė 7385,93 Lt skola už nesumokėtus bendrųjų patalpų administravimo mokesčius bei už kitas suteiktas paslaugas. Atsakovas pagal jam pateiktas sąskaitas – faktūras yra sumokėjęs nepilnai. Mokesčius atsakovas privalo mokėti, nors ir nėra bendrijos narys, kadangi jam nuosavybės teise priklauso patalpos gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Privalomi mokėti mokesčiai yra administravimo mokestis, techninės priežiūros, šildymo tinklų eksploatacijos mokestis, bendro naudojimo patalpų mokesčiai, bendro naudojimo elektros, atliekų išvežimo mokesčiai, kaupiamosios lėšos, atskirų remonto darbų išlaidos. Jie renkami vadovaujantis sutartimis, sudarytomis su administravimo įmone UAB „Admi“ ir kitomis paslaugų teikimo įmonėmis. Kaupiamosios lėšos renkamos vadovaujantis bendrijos nustatytų mokėjimų paskirstymo tvarkos 17 punktu, priedu Nr. 5, lentele Nr. 2. Už šiukšlių išvežimą atsakovas privalo mokėti, nes su šiukšlių išvežimo paslaugą teikiančia įmone yra sudaryta sutartis, atsakovas savo atskiro konteinerio nėra pasistatęs. Techninės priežiūros paslaugas sudaro namo priežiūra, garažų patalpų tvarkymas ir šildymo įrengimų priežiūra.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo UAB „Detalita“, ieškovui 787-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai 1591,90 Lt skolos ir 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1591,90 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2011-05-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo UAB „Detalita“, ieškovui 787-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai 67 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt už teisinę pagalbą. Priteisė iš ieškovo 787-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijos atsakovui UAB „Detalita“400 Lt už teisinę pagalbą.
Teismas nustatė, kad ginčas šioje byloje kyla dėl ieškovo reikalaujamų priteisti iš atsakovo mokesčių pagrįstumo, ir ar atsakovas privalo ieškovo prašomus priteisti mokesčius mokėti. Ieškovas nurodė, kad atsakovo skola paskaičiuota nuo 2010 m. vasario mėnesio. Tačiau, iš byloje papildomai pateikto žiniaraščio už laikotarpį nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2011 m. liepos mėnesį, teismas nustatė, kad 2008 m. gruodžio mėnesį atsakovo biurų skolos likutis nurodytas 206,51 Lt ( b.l. 89 ). Atitinkamai 2010 m. sausio mėnesį pradinės sumos skolos skaičiuotėse nurodomos 1066,04 Lt ir 1081,08 Lt ( b.l. 31-32). Iš pateikto žiniaraščio nebuvo aišku, už kokias paslaugas ir kokios sumos yra paskaičiuotos, atitinkamai nėra aišku, kuo pagrįstos pradinės sumos, nuo kurių skaičiuojamos skolos. Ieškovas teigė, kad atsakovas yra skolingas už šiukšlių išvežimą. Iš byloje esančių dokumentų bei atsakovo atstovo paaiškinimų teismas nustatė, kad atsakovas patalpas yra išnuomojęs UAB „Navilita“, kuri yra sudariusi atliekų vežimo sutartį su UAB „Švarus miestas“ bei šiai įmonei moka už teikiamas paslaugas (b. l. 64-67,68,69). Ieškovas nepateikė kitų įrodymų, išskyrus savo paaiškinimus, kad yra priešingai, kad atsakovo patalpų nuomininkas naudoja bendrijai priklausantį šiukšlių konteinerį ( b.l.121, II pusė). Teismas konstatavo, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo apmokėti už šiukšlių išvežimą. Atsakovas nurodė, kad neginčija bei moka mokesčius, susijusius su bendrų patalpų bei namo išlaikymu, tačiau nurodė, kad techninės priežiūros išlaidos, jo nuomone nepriklauso prie mokesčių skiriamų ne bendrijos narių interesams tenkinti. Teismas, su tokia atsakovo nuomone nesutiko. Iš byloje pateiktos Daugiabučio namo priežiūros sutarties bei jos priedų (b. l. 9-11) teismas nustatė, kad ieškovas dėl namo priežiūros susitarė su UAB „Admi“. UAB „Admi“ įsipareigojo teikti pastato bei inžinerinės įrangos priežiūrą bei eksploataciją, bendro naudojimo patalpų ir garažų valymo paslaugas, o ieškovas įsipareigojo už suteikiamas paslaugas sumokėti. Šios teikiamos paslaugos atliekamos ne bendrijos narių, o namo patalpų bendrasavininkių interesams patenkinti, t.y. namui išlaikyti ir išsaugoti, todėl šių išlaidų apmokėjimas nėra sietinas su buvimu bendrijos nariu. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (LR CK 4.82 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai teismas konstatavo, kad atsakovas privalo mokėti techninės priežiūros mokestį kaip namo bendraturtis. Iš ieškovo atstovo paaiškinimų matyti, kad paslaugų lentelėje pažymėtos „kitos išlaidos“ yra sumos, sumokamos už bendrijos mokesčių buhalterinį aptarnavimą, sumokamos bankams už lėšų administravimą, etc. ( b.l. 101). Iš ieškovo pateiktų balsavimo biuletenių ir balsavimo rezultatų, teismas nustatė, kaupiamoji įmoka buvo padidinta bendrijos narių sprendimu siekiant padengti bendrijos pirmininko padarytą nuostolį, 60 000 Lt iššvaistytą sumą. Tokia suma jau buvo sukaupta, tačiau bendrijos pirmininko iššvaistyta ar pasisavinta. Bendrijos nariai nusprendė dar kartą surinkti tokią pačią sumą. Teismas sprendė, kad toks sprendimas negali būti privalomas ne bendrijos nariams, nes renkama suma nėra susijusi su daugiabučio namo eksploatacija, aptarnavimu, o susijusi su bendrijos vidaus problemomis, netinkamu surinktų lėšų saugojimu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB“Detalita“ prašo panaikinti 2011 m. rugsėjo 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys dėl 1591,90 Lt skolos priteisimo tenkintas ir ieškinį šioje dalyje atmesti, atmetus ieškinį visa apimtimi, atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš ieškovo apelianto naudai visas apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškinio reikalavimas, dalyje dėl 1591,90 Lt sumos priteisimo negalėjo būti tenkinama dėl dviejų esminių priežasčių: 1) šios išlaidos atsakovo yra padengtos (tą pagrindžia tiek byloje jau esantys, tiek kartu su šiuo apeliaciniu skundu pateikiami dokumentai); 2) šių išlaidų priteisimas niekaip negali būti pagrįstas aritmetiškai, t.y. nepagrįstomis ir neteisėtomis pripažindamas išlaidas, kurių suma viršija ieškinio sumą, teismas, peržengdamas ieškinio reikalavimo ribas, priteisė papildomas ir nieko nepagrįstas 1591,90 Lt išlaidas iš atsakovo. Šių išlaidų priteisimas, pagal konkrečių išlaidų rūšis ir pobūdį atmetus ieškinio sumą netgi viršijančią išlaidų sumą, prieštarauja elementariai logikai ir tampa atsakovo prievole antrą kartą mokėti ieškovui už tas pačias paslaugas. Taip pat nurodo, kad ne bendrijos nariui mokėtinomis sumomis laikytinos tik visiems bendrosios dalinės nuosavybės turėtojams teikiamos paslaugos, o ne bendrijos narių patvirtintos paslaugos. Šiuo atveju ne išlaidų pavadinimas, o jų pobūdis turėtų apibrėžti išlaidų tikslą, taigi ir prievolę mokėti. Šių aplinkybių ieškovas byloje neįrodė, jų tinkamai nepagrindę ir teismas. Analogiškai ir „kitos sumos" teismo priteistos dėl to, kad ieškovo atstovo pateiktoje paslaugų lentelėje šios išlaidos įvardijamos kaip mokėtinos už bendrijos mokesčių buhalterinį aptarnavimą, bankams už lėšų administravimą, tačiau, apelianto nuomone, būtų nepagrįsta teigti, kad toks „kitų sumų" pagrindimas suponuoja neginčytiną išvadą, kad tokia paslauga realiai yra teikiami, juolab, kad vien tik šių išlaidų mokėtina suma per mėnesį už atsakovo valdomas patalpas sudaro daugiau kaip 30 litų. Dėl paminėtų priežasčių, šios sumos iš atsakovo priteistos nepagrįstai. Atsakovo atstovas žodiniame bylos nagrinėjime akcentavo, jog, nepaisant ieškovo nesugebėjimo pagrįsti atsakovui, ką konkrečiai apima techninės priežiūros ir „kitos išlaidos", šias išlaidas atsakovui ieškovas moka, dėl jų įsiskolinimo nėra, todėl teismo sprendimas šioje dalyje yra aiškiai nepagrįstas, t.y. neatitinkantis faktinių bylos aplinkybių. Kadangi pirmosios instancijos teismas visiškai nesirėmė atsakovo atsiliepime pateiktu aritmetiniu tariamos atsakovo skolos paskaičiavimu ir dėl to padarė faktinę klaidą, priteisdamas atsakovo ieškovui sumokėtas techninės priežiūros ir „kitas išlaidas", kartu su šiuo atsiliepimu apeliantas pateikia teismui atsakovo parengtą detalias savo išskaitomų ir ieškovui mokamų sumų už kiekvieną iš patalpų pažymas. Iš pateiktų suvestinių matyti, kad atsakovas 2010-2011 m. laikotarpiu, t.y. ieškovo įrodinėjamu skolos susidarymo laikotarpiu, ieškovui atsisakė mokėti tik šias išlaidų rūšis: 1) kaupimo lėšų padidėjimą abiem patalpoms; 2) mokesti už šiukšlių išvežimo paslaugas patalpoms Nr. 51, kadangi šioms patalpoms (jų nuomininkui, šiukšlių išvežimo paslaugas teikia kita įmonė). Visos kitos ieškovo per namą administruojančią bendrovę prašomos sumokėti sumos yra pilnai padengtos, įskaitant ir teismo priteistą 1591,90 Lt sumą už techninės priežiūros ir „kitų sumų" išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog iš bendros ieškinio reikalavimo sumos - 7385,93 Lt, atsakovas yra skolingas 1591,90 Lt, turėjo aiškiai pagrįsti ir motyvuoti, kodėl yra atmesta būtent 5794,03 Lt ieškinio dalis, t.y. kodėl tik dalis tam tikrų išlaidų, kurias teismas pripažino kaip neteisėtai ir neleistinai skaičiuojamas. Dar daugiau, teismas bendrame neteisėtai bendrijos skaičiuojamu išlaidų ir iš atsakovo priteistų išlaidų kontekste visiškai nevertino atsakovo sumokėtų sumų dydžio, bei šių mokėjimų įtakos bendram įsiskolinimo dydžiui.
Apeliaciniu skundu ieškovas 787-osios daugiabučių namo savininkų bendrija prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismui konstatavus (duomenys neskelbtini) str. 2 d., 2 p., numatytą absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas sprendime nenurodė, kodėl kritiškai vertino ieškovės pateiktas PVM sąskaitas-faktūras bei žiniaraščius ir kodėl atsisakė byloje taikyti įrodymų tikėtinumo taisyklę. Teismas nenurodė, jokių motyvų, dėl ko atsisakė byloje taikyti CK 6.478 straipsnio 2 dalį, 6.531 straipsnio 2 dalį ir/ar 6.579 straipsnio 4 dalį, numatančias, kad nuomos sutartys prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotos tik įregistravus ją viešame registre. Byloje esantys įrodymai - ieškovės paaiškinimai; PVM sąskaitos-faktūros; žiniaraščiai - leidžia labiau tikėti, kad atsakovė įsiskolino ieškovei už suteiktas paslaugas. Kadangi tai paneigiančių įrodymų byloje nėra, todėl atsakovei tenka pareiga sumokėti paslaugų kainą. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad atsakovė nemoka už šiukšlių išvežimą tačiau naudojasi ieškovės šiukšlių konteineriu. Taip pat iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad jokio atskiro ir kito šiukšlių konteinerio prie Ieškovės namo esančiame kieme nėra ir kad jai nieko nebuvo žinoma apie atsakovės sudarytą patalpų nuomos sutartį su UAB „Navilita". Nors byloje ir nustatyta, kad atsakovė nuomoja patalpas nuomininkei UAB „Navilita", tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės ir UAB „Navilita" patalpų nuomos sutartis yra išviešinta, t. y. įregistruota viešame registre⁴ ir tokiu būdu paneigiančių ieškovės paaiškinimus, nėra. Dėl nurodyto pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo kritiškai vertinti ieškovės paaiškinimus ir dėl to konstatuoti jos reikalavimų nepagrįstumą. Be to, pažymėtina, kad aplinkybių dėl atsakovės patalpų nuomos sutarties išviešinimo pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino ir dėl jų nieko nepasisakė. Dėl nurodyto konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas netinkamai vertino ieškovės paaiškinimus, kaip savarankišką įrodinėjimo priemonę, o tai sudarė prielaidas neteisingo ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui. Akivaizdu, kad atsakovės ir UAB „Navilita" sudarytos patalpų nuomos sutartis pirmiausia sukelia teisines pasekmes jos šalims, tačiau CK 6.478 straipsnio 2 dalies, 6.531 straipsnio 2 dalies ir/ar 6.579 straipsnio 4 dalies prasme tokią nuomos sutartį panaudoti prieš trečiuosius asmenis ir kartu prieš ieškovą galima tik ją paviešinus įstatymo nustatyta tvarka, t. y. šios bylos atveju įregistravus ją viešame registre. Tai reiškia, kad šią patalpų nuomos sutarties išviešinimo aplinkybę byloje turėjo įrodinėti būtent atsakovė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą ieškovei. Atsakovės ir UAB „Navilita" patalpų nuomos sutartis nėra įregistruota viešame registre, todėl atsakovė negalėjo nuomos sutarties sudarymo aplinkybe gintis ir atsikirsti į ieškovės reikalavimą sumokėti už teikiamass šiukšlių išvežimo paslaugas. Byloje priimtas teismo sprendimas neabejotinai sukels teisines pasekmes UAB „Navilita", tiek UAB „Admi", todėl akivaizdu, kad jos turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Dėl išdėstyto darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priimtu teismo sprendimu akivaizdžiai nusprendė dėl neįtrauktų į bylą UAB „Navilita" ir UAB „Admi" materialinių teisių ir pareigų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Detalita“ prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir išsamus, o jame teismas yra pasisakęs dėl įrodymų vertinimo, t.y. nurodęs, kokiais įrodymais grindžia savo spendimą, kuriuos įrodymus vertina kritiškai ir kodėl būtent šie įrodymai yra atitinkamai vertinami.
Pirmosios instancijos teismas aiškiai įvardijo, kodėl ieškovo pateiktos į bylą PVM sąskaitos faktūros ir žiniaraščiai vertintini kritiškai, t.y. teismas nurodė, jog ieškovas byloje nepagrindę už ką PVM sąskaitose nurodyti mokesčiai yra renkami. Akivaizdu, kad ieškovui byloje nepagrindus, kodėl atsakovas privalo apmokėti tam tikras sąskaitas, o atsakovui savo atsikirtimus pagrindus tinkamai, teismas ir negalėjo priimti nustatytoms byloje aplinkybėms prieštaraujančioms išvados. Atsakovas skunde teigia, jog teismo teiginiai dėl to, kad ieškovė neįrodė dalies skolos už suteiktas paslaugas ir kad nepagrįstai reikalauja iš atsakovo apmokėti už šiukšlių išvežimo paslaugas, vertintinos kaip teismo išvados be argumentų. Atsakovo nuomone, šiuo atveju, kaip beje ir visame apeliaciniame skunde, savo ieškininio reikalavimo ir ieškinio pagrindimo trūkumą ieškovas siekia aiškinti kaip teismo sprendimo argumentavimo ir motyvavimo trūkumą, kas yra ne tik neteisinga ir neteisėta, tačiau ir nekorektiška. Visos aplinkybės, kurias ieškovas byloje įrodinėjo paaiškinimais, byloje buvo paneigta rašytiniais įrodymais, todėl teismas, remdamasis kiekvienos iš šalių įrodytomis bylos aplinkybėmis padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog ieškovas nepagrįstai reikalauja atsakovo mokėti už šiukšlių išvežimą. Atsakovas pažymi, kad pagal CK 4.85 str. 4 d., namo savininkų bendrijos nutarimai (ar šiuo atveju priimti bendrijos sprendimai, tokie kaip naudotis ieškovo teikiamomis administravimo paslaugomis ar organizuoti bendrą šiukšlių išvežimą) negali apriboti kitų butų bei kitų patalpų savininkų arba trečiųjų šalių teisių ir teisėtų interesų, t.y. atsakovas (pats ar patalpų nuomininkas) turi teisę pati laisvai pasirinkti šiukšlių išvežimo paslaugų teikėją, kuris jai atrodo priimtiniausias ir labiausiai atitinkantis jos poreikius. Juo labiau, kai tokia paslauga atsakovas naudojasi šiam reikalui turėdamas atskirą šiukšlių konteinerį, t.y. niekaip nesikišdamas ir netrukdydamas bendrijos teikiamų paslaugų jos nariams. Apelianto pirmosios instancijos teismui išsakomos pretenzijos, jog teismas atsisakė vertinti materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias nuomos sutarties išviešinimą Nekilnojamojo turto registre yra visiškai nepagrįstos ir neteisingos, kadangi ieškovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme niekada šiuo argumentu negrindė savo pozicijos ir teismo net neprašė minėtų teisės normų vertinti. Todėl, šiuo atveju teigti, kad teismas CK 6.478 str. 2 d. ar 6.531 str. 2 d. taikyti atsisakė prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Nuomos sutarties neįregistravimas nereiškia šios sutarties negaliojimo, nes tokio reikalavimo nesilaikymas sandorio nedaro negaliojančio, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 1.94 straipsnis), o CK 6.478 straipsnyje tokia pasekmė nenustatyta. Tokią nuostatą savo praktikoje ne kartą yra pagrindė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr. pvz. 2006 m. vasario 15 d. LAT nutartį civ. byloje Nr. 3K-3-122/2006; 2007 m. gruodžio 10 d. LAT nutartį civ. byloje Nr. 3K-3-556/2007. Byloje esančiai įrodymais yra neginčijamai pagrįsta, jog apie tai, kad atsakovo patalpos yra išnuomotos UAB „Navilita" ieškovas nuo 2009 m. buvo informuotas mažiausiai 3 (tris) kartus. Ieškovas šioje byloje įrodinėja, kad patalpų, esančių adresu Rygos g. 17A-51, Vilniuje ir Rygos g. 17A-50B, Vilniuje savininkas, kaip pastato bendraturtis, turi mokėti ieškovo pasitelktai administravimo paslaugų įmonei už atliekų išvežimo paslaugas, o atsakovas įrodinėja, kad tokios pareigos jis neturi. Kitaip tariant, su atsakovo patalpų nuoma šalių ginčas nėra niekaip susijęs, kadangi, jeigu teismas nustatytų, jog minėtų patalpų savininkas atitinkamos prievolės neturi, tai būtų traktuojama, kad jos neturi ir patalpų faktinis naudotojas - nuomininkas.
Nei savo procesiniuose dokumentuose, nei žodinio bylos nagrinėjimo metu ieškovas neprašė ir net nesiūlė įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis nei atsakovo patalpų nuomininko UAB „Navilita" nei ieškovo pasitelktos pastatą administruojančios įmonės UAB „Admi". Ieškovas neįvardija jokių minėtų asmenų teisių, pareigų ar interesų, kuriems teismo sprendimas tokios įtakos gali turėti, t.y. apelianto argumentas šioje dalyje visiškai deklaratyvus ir nepagrįstas. Nagrinėjamas ginčas jokios įtakos bet kurios iš ginčo šalių sudarytomis sutartimis susaistytoms šalims neturi.
Atsakovas atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį, jog apeliantas savo apeliaciniu skundu faktiškai ginčija tik vienintelę pirmosios instancijos teismo sprendimą dalį. t.y. kurioje teismas priėmė sprendimą atmesti ieškovo reikalavimą dėl išlaidų už šiukšlių išvežimo paslaugas priteisimo, tačiau visiškai nepasisako ir neginčija: 1) teismo sprendimo dalies, kurioje teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl skolos likučio, susidariusio iki 2010 m. sausio mėnesio priteisimo; 2) teismo sprendimo dalies, kurioje teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl „kaupimo lėšų" priteisimo. Kadangi apeliantas, nors ir teigdamas, kad ginčija visą pirmosios instancijos teismo sprendimą faktiškai ginčija tik dalį dėl užmokesčio už atliekų vežimo paslaugas priteisimo, atsakovas, dėl atsakovo neginčijamos sprendimo dalies nepasisako ir prašo teismo konstatuoti, kad teismo sprendimas minėtoje dalyje yra pagrįsta ieškovo nėra ginčijama.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str. 2 d. nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais privalo patikrinti, ar nėra CPK 3259 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Vienu iš numatytų pagrindų yra atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų teisių ir pareigų ((duomenys neskelbtini) str. 2 d. 2 p.).
Byloje kilo ginčas dėl ieškovo reikalaujamų priteisti iš atsakovo mokesčių pagrįstumo, ir ar atsakovas privalo ieškovo prašomus priteisti mokesčius mokėti.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas UAB „Detalita“ nėra 787-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos narys. Ieškovas ieškinio pareiškime nurodo, kad atsakovas pagal jam pateiktas sąskaitas faktūras privalo mokėti mokesčius, nors ir nėra bendrijos narys. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš byloje pateiktos namo priežiūros sutarties bei jos priedų (b.l. 9-11) matyti, kad ieškovas dėl namo priežiūros susitarė su UAB „Admi“. UAB „Admi“ įsipareigojo teikti pastato bei inžinerinės įrangos priežiūrą bei eksploataciją, bendro naudojimo patalpų ir garažų valymo paslaugas, o ieškovas įsipareigojo už teikiamas paslaugas sumokėti. Šios teikiamos paslaugos atliekamos ne bendrijos narių, o namo patalpų bendrasavininkių interesams patenkinti, t.y. namui išlaikyti ir išsaugoti, todėl šių išlaidų apmo0kėjimas nėra sietinas su buvimu bendrijos nariu. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. (LR CK 4.82 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas privalo mokėti techninės priežiūros mokestį kaip namo bendraturtis. Paslaugų lentelėje pažymėtos „kitos išlaidos“ yra sumos, sumokamos už bendrijos mokesčių buhalterinį aptarnavimą, sumokamos bankams už lėšų administravimą, etc.(b.l. 101). Todėl teismas konstatavo, kad šios išlaidos yra susijusios su namo administravimu, todėl priteistinos. Teismas iš atsakovo priteisė 1591,90 Lt už techninę priežiūrą ir už kitas išlaidas. (b.l. 31-32).
Atsakovas UAB „Detalita“ apeliaciniame skunde nurodo, kad per namą administruojančią bendrovę ieškovo prašomos sumokėti sumos yra pilnai padengtos, įskaitant ir teismo priteistą 1591,90 Lt sumą už techninės priežiūros ir „kitų sumų“ išlaidas, todėl laiko, kad jų priteisimas iš atsakovo reiškia šias išlaidas padengti antrą kartą, kas yra visiškai nelogiška, neteisėta ir neteisinga. Taip pat atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas bendrame neteisėtai bendrijos skaičiuojamų išlaidų iš atsakovo priteistų išlaidų kontekste visiškai nevertino atsakovo sumokėtų sumų dydžio, bei šių mokėjimų įtakos bendram įsiskolinimo dydžiui. Atsakovas UAB „Detalita“ prie apeliacinio skundo pateikia pažymą apie priskaičiuotas ir apmokėtas sumas už 2010-2011 metus, tame tarpe už techninę priežiūrą ir kitas išlaidas (b.l. 131).
Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta UAB „Admi“ 2012 m. balandžio 17 d. pažyma Nr. 12/21, kurioje nurodoma, kad UAB „Admi“ teikia 787-oji daugiabučio namo savininkų bendrijai daugiabučio namo administravimo ir buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas. Buhalterinė apskaita vedama pagal kompiuterinę Pastatų ūkio valdymo (PUV) programą, įvedus atitinkamus duomenis pagal bendrijos nustatytų rinkliavų pozicijas. Bendrijos fizinių ir juridinių asmenų skolos buhalterinėje apskaitoje parodomos sumine išraiška, todėl klientų mokėjimai už suteiktas bendrijos paslaugas, pirmiausia sudengiami su seniausiai išrašytomis sąskaitomis faktūromis. UAB „Admi“ neturi duomenų, kad UAB „Detalita“ 1591,90 Lt būtų sumokėjusi kaip įsiskolinimo už techninę priežiūrą padengimą, nes apskaitoje yra užskaitomos seniausios skolos. Tačiau iš atsakovo UAB „Detalita‘“ ir UAB „Admi“ pateiktų pažymų nėra galimybės atsakyti į apeliacinio skundo argumentą, kad UAB „Detalita“ yra sumokėjusi 1591,90 Lt mokesčių sumą, kuri yra priteista teismo sprendimu.
CPK 47 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, kurio teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, gali būti įtrauktas dalyvauti byloje teismo iniciatyva, todėl netgi toje situacijoje, kai ieškovas nereiškia reikalavimo šiam asmeniui ir nei viena šalis neprašo įtraukti jį dalyvauti byloje, teismas, bylos nagrinėjimo metu matydamas, kad sprendime neišvengiamai turės pasisakyti dėl nedalyvaujančio byloje teisių ir pareigų bet kurios iš ginčo šalių atžvilgiu, turi tokį asmenį įtraukti į bylą savo iniciatyva.
Kolegijos nuomone, vertinant ieškovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes bei jų įtaką teisinių santykių tarp šalių kvalifikavimui, neišvengiamai turi būti svarstomas UAB „Admi“ įtraukimo į bylą klausimas. Bylos duomenimis, taip pat apeliacinės instancijos teisme apklaustos liudytojos M. P., UAB „Detalita“ vyriausios buhalterės parodymais nustatyta, kad UAB „Detalita“ duomenis apie mokesčių už techninę priežiūrą dydį gauna tiesiai iš UAB „Admi“ ir moka juos tiesiai UAB „Admi“, todėl byloje kyla pagrįstos abejonės dėl ieškovo teisės gauti prašomus priteisti mokesčius, dėl ieškovo dalies ieškinio reikalavimų pagrįstumo, atsakovui juos sumokant tiesiai UAB „Admi“. Be to, negavus papildomų buhalterinės apskaitos duomenų iš UAB „Admi“ ir UAB „Detalita“ dėl faktiškai sumokėtų mokesčių nėra galimybės atsakyti į apeliacinio skundo argumentą dėl iš atsakovo priteistų mokesčių pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 1591,90 Lt skolos ieškovui 787-ajai daugiabučių namų bendrijai, kurie atsakovo UAB „Detalita“ teigimu yra sumokėti UAB „Admi“. Darytina išvada, kad teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų ir dėl šios priežasties teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Šio ginčo išsprendimas ir priimtas teismo sprendimas sukels teisines pasekmes UAB „Admi“, todėl UAB „Admi“ trauktina į bylą dalyvaujančiu asmeniu.((duomenys neskelbtini) str. 2 d., 2 p., 327 str. 1 . 1 p., 326 str. 1 d. 4 p.).
Šios procesinės teisės normos pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti, todėl privalo naikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylą suinteresuotų asmenų, t.y. šis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, be to, neįtrauktas į procesą asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą bei naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos sprendimą naikina dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo ((duomenys neskelbtini) str. 2 d. 2 p.) ir bylą perduoda nagrinėti iš naujo apylinkės teismui ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 4 p.)
Kadangi dėl nurodyto pažeidimo teismo sprendimas yra absoliučiai negaliojantis, todėl dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų šios apeliacijos rezultatui, kolegija nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.