Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

3. Atsakovės UAB ,,Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ atstovė valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė esant įtarimų, jog prašomu priteisti darbo užmokesčio laikotarpiu ieškovas faktiškai aukcione nedirbo. Teigia, jog dalis byloje esančių dokumentų, kaip pavyzdžiui darbo laiko apskaitos žiniaraščiai yra be UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ vadovo parašų, o 2017 m. rugsėjo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio nėra. Nurodo, jog iš buvusio atsakovės vadovo Š. N. 2018-05-04 rašto VĮ „Turto bankas” matyti, jog nuo 2018-03-01 UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ liko dirbti tik du darbuotojai, tarp kurių ieškovo nėra. Ieškovas teikė pasiaiškinimą bendrovės vadovui dėl nebuvimo darbe 2017 m. vasario 7-8 dienomis, nurodydamas, jog nėra darbo. Nurodė, jog atsakovė veiklos nevykdė dėl patalpų nuomos, t. y. laikotarpiui nuo 2017-11-01 iki 2018-12-31 buvo išnuomota didžioji dalis atsakovei priklausančių patalpų, esančių Nemuno g. 40B, Klaipėdoje. Laikotarpiu nuo 2018-01-05 iki 2018-03-31 ieškovas dirbo UAB „Memel Sell”. Daro prielaidą, jog atsakovei neturint patalpų, kuriose galima vykdyti tiesioginę (žuvies perdirbimo) veiklą, atsakovė neturėjo galimybės suteikti ieškovui darbo, kuriam jis buvo priimtas. Tikėtina, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2017-11-01 iki 2018-03-31 dirbo ne UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“, o UAB „Memel Sell”. Šią prielaidą patvirtina buvusio bendrovės vadovo Š. N. 2017-10-31 raštas VĮ „Turto bankas” dėl bendrovės veiklos ir patalpų nuomos. Bendrovėje turėjo būti skelbiama prastova, tačiau to nepadarius darbuotojams nedirbant buvo nepagrįstai skaičiuojamas darbo užmokestis. Ieškovas praleido 3 mėn. terminą reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. Reikalavimas dėl darbo užmokesčio priteisimo už 2017 m. rugsėjo - gruodžio mėn. laikotarpį yra atmestinas (b. l. 68-71, t. II). Pažymi, jog bendrovė nevykdo veiklos, ieškovas nedirba darbo sutartimi sulygto darbo, taigi negali tikėtis gauti darbo užmokestį, todėl prašomas ieškovo darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimas yra nepagrįstas. Teigia, jog darbo sutartis su ieškovu Sodros iniciatyva nutraukta pagrįstai. Ieškovo prašymas dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo yra nepagrįstas, todėl nepagrįstas ir prašymas dėl išeitinės išmokos bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, bylą nagrinėti VĮ „Turto bankas” atstovui nedalyvaujant (b. l. 21-22, t. III).

4. 2019-01-09 teismo posėdyje ieškovas ieškinį bei jame nurodytas aplinkybes palaikė. Nurodė, jog manė, kad yra atleistas iš darbo, tačiau direktorė J. N. jo neatleido nuo 2018-04-01. 2017, 2018 m. jis neatostogavo. Nuo 2018-01-03 pas atsakovą buvo darbo, žuvis buvo šaldoma, sūdoma, prižiūrima tvarka, gaminamas ledas. Pas atsakovę dirbo 2 val. per dieną, pagrindinė jo darbovietė buvo UAB „Memel Sell“. Pas atsakovą jis dirbo iki 2018-04-01.

5. Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė ieškinį, prašė tenkinti. Nurodė, kad atsakovas neaprūpino darbu ieškovo, nepaskelbė prastovos. Sodra teikė informaciją, kad pas atsakovą dirbo 6 darbuotojai. Atsakovas 2018 m. veiklą vykdė. Ieškovui nebuvo sumokėtas atlyginimas, todėl yra pagrindas taikyti DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, taip pat ieškovo naudai priteisti netesybas DK 147 straipsnio 2 dalies pagrindu.

7. remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė darbo santykiai, šalys yra visuomeninių santykių, susijusių su individualiais darbo santykiais dalyvės, jų ginčui spręsti taikomos darbo teisės normos (DK 1 straipsnis). Ieškovas V. K. 2010-11-16 su atsakove UAB ,,Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. D-22, dėl žuvies apdirbimo meistro-elektrokrautuvo vairuotojo pareigų atlikimo. Darbo sutartimi sulygtas 1800 Lt darbuotojo atlyginimas. Darbo sutarties priedais, būtinoji darbo sutarties sąlyga dėl darbuotojo darbo užmokesčio buvo keičiama: nuo 2015-01-01 ieškovui mokama 521,32 Eur mėnesio alga; nuo 2016-08-01 ieškovui mokama 600 Eur mėnesio alga; nuo 2017-11-02 ieškovui mokama 675,19 Eur mėnesio alga; nuo 2018-01-02 ieškovui mokama 136 Eur mėnesio alga. Nuo 2018-01-02 ieškovui nustatyta 2 darbo valandų per dieną ir 5 darbo dienų savaitėje darbo laiko norma (b. l. 40-42, t. I).

8. Darbo ginčų komisija 2018-06-14 sprendime Nr. DGKS-3171 nurodo, jog dalis ieškovo darbo sutarties pakeitimų šalių nepasirašyti, todėl negalioja. Pažymėtina, jog byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, jog ieškovo dirbtas laikas atitinka darbo sutarties pakeitimais nustatytą darbo laiko normą, t. y. 2 darbo valandų per dieną ir 5 darbo dienų savaitėje darbo laiko normą (b. l. 42, t. I). Byloje pateiktas UAB ,,Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ 2018-04-17 pranešimas dėl ieškovo darbo grafiko, pasirašytas UAB „Vijuva” įgalioto asmens, adresuotas VSDFV Klaipėdos skyriui, patvirtina, jog ieškovas dirbo laikydamasis darbo sutartimi nustatytos darbo laiko normos, t. y. dirbo 2 valandas per dieną ir 5 darbo dienas per savaitę (b. l. 27, t. II). 2018 m. vasario mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, pasirašytame bendrovės vadovo Š. N., nurodoma, jog V. K. 2018 m. vasario mėn. dirbo 19 darbo dienų ir 38 valandas. 2018 m. vasario mėn. darbo dienų skaičius, dirbant 5 darbo dienas per savaitę sudarė 19 darbo dienų. Taigi, 2018 m. vasario mėn. ieškovo dirbtas laikas atitinka 5 darbo dienų per savaitę ir 2 valandų per dieną (38 h / 19 d. d. = 2 h) darbo laiko normą (b. l. 78, t. I) . 2018 m. kovo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, pasirašytame UAB „Vijuva LT“ įgalioto asmens R. B. nurodoma, jog V. K. 2018 m. kovo mėn. dirbo 22 darbo dienas ir 44 valandas. 2018 m. kovo mėn. darbo dienų skaičius, dirbant 5 darbo dienas per savaitę sudarė 22 darbo dienas. Taigi, 2018 m. kovo mėn. ieškovo dirbtas laikas atitinka 5 darbo dienų per savaitę ir 2 valandų per dieną (44 h / 22 d. d. = 2 h) darbo laiko normą (b. l. 77, t. I). 20198-01-09 teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog pas atsakovę dirbo po 2 valandas per dieną ir 5 darbo dienas per savaitę. Dėl šių priežasčių teismas pripažįsta, kad darbo sutarties pakeitimu nuo 2018-01-02 ieškovui nustatyta 2 darbo valandų per dieną ir 5 darbo dienų savaitėje darbo laiko norma (b. l. 40-42, t. I).

9. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2018-04-18 ieškovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu dėl darbo užmokesčio išieškojimo iš atsakovės UAB ,,Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ (b. l. 23-24 t. I). 2018-06-14 Darbo ginčų komisija sprendimu Nr. DGKS-3171 ieškovo prašymą dėl darbo užmokesčio išieškojimo už 2017 m. rugsėjo - gruodžio mėn. laikotarpį atsisakė nagrinėti. Prašymą dėl darbo užmokesčio išieškojimo už 2018 m. sausio, vasario, kovo mėn. laikotarpį atmetė. Darbo ginčų komisija sprendime nurodė, jog reikalavimui dėl darbo užmokesčio išieškojimo už 2017 m. rugsėjo – gruodžio mėn. laikotarpį pareikšti ieškovas praleido 3 mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą, ieškovas termino atnaujinti neprašė, o darbo ginčų komisija negali išeiti už ieškovo reikalavimo ribų. Dėl ieškovo reikalavimų už laikotarpį nuo 2018 m. sausio - kovo mėn. darbo ginčų komisija nurodė, jog jai nebuvo pateikti reikalaujami dokumentai, sprendimo priėmimo metu bendrovė neturėjo nei direktoriaus, buhalterio, iš kurių būtų buvę galima gauti kompetentingą oficialiai patvirtintą informaciją. Nurodo, jog dalis byloje esančių dokumentų – 2018-03-31 darbo užmokesčio pažyma yra nepasirašyta bendrovės vadovo, 2018 m. balandžio mėn. darbo užmokesčio žiniaraštis nepasirašytas nei bendrovės vadovo, nei buhalterio. Pažymėjo, jog UAB ,,Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ gamybinės ūkinės veiklos nevykdė nuo 2017 m. sausio mėn. Darbuotojams turėjo būti paskelbta ilgalaikė prastova ir skaičiuojamos išmokos už prastovas, o ne pilnas darbo užmokestis. Dėl atsakovės negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties su UAB „Memel Sell“, komisijai neaišku, kokius darbus atsakovės naudai vykdė ieškovas per ginčo laikotarpį. Dėl minėtų priežasčių darbo ginčų komisija padarė išvadą, jog neturint patikimų buhalterinių dokumentų negali spręsti, kiek ir kokių įsiskolinimų atsakovė turi arba neturi ieškovui. Neturint patikimų duomenų apie ieškovo reikalavimų pagrįstumą, komisija laiko ieškovo reikalavimus neįrodytais, todėl neturi pagrindo tenkinti (b. l. 22-24, t. II). 2018-09-24 prašymu ieškovas pakartotinai kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl darbo sutarties nutraukimo DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, išeitinės išmokos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, netesybų, procesinių palūkanų išieškojimo. Ieškovo prašymas 2018-11-13 darbo ginčų komisijos sprendimu Nr. DGKS-6113 buvo atmestas. Darbo ginčų komisija nurodė, jog nėra įrodymų, jog ieškovas įteikė prašymą atsakovei dėl darbo sutarties nutraukimo, todėl nėra pagrindo taikyti DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atleidimo iš darbo pagrindą. Nurodė, jog nuo 2018-04-01 Sodroje neužfiksuota jokių ieškovo draudžiamųjų pajamų. Ieškovui sulygto darbo neatliekant ir savo funkcijų nevykdant, jis nebeturi teisės į darbo sutartimi sulygtą darbo užmokestį. Minėtame sprendime nurodoma, jog ieškovas negali būti atleistas DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes šis pagrindas reikalauja sąlygos, jog du ir daugiau mėnesių nemokamas teisėtai priklausantis darbo užmokestis. Pabrėžė, jog netenkinant prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nėra pagrindo priteisti išeitinę išmoką, nepanaudotų atostogų kompensaciją ir netesybas (b. l. 7-8, t. III).

10. Ieškovas prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018-06-14 sprendimą Nr. DGKS-3169 (b. l. 28, t. III). Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovo atžvilgiu priimtas 2018-06-14 Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimas, kurio Nr. DGKS-3171 (b. l. 22-24, t. II). Teismas laiko, jog ieškovui ieškinyje nurodant darbo ginčų komisijos sprendimo numerį, yra padarytas rašymo apsirikimas ir sprendžia, kad ieškovas reiškia reikalavimą dėl 2018-06-14 Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo, kurio Nr. DGKS-3171, panaikinimo.

11. Teismas nesutinka su atsakovės teiginiu, jog ieškovas praleido 3 mėnesių terminą reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. ir todėl reikalavimas dėl darbo užmokesčio priteisimo už 2017 m. rugsėjo - gruodžio mėn. laikotarpį yra atmestinas (b. l. 68-71, t. II). Pažymėtina, jog DK 220 straipsnyje nurodytas trijų mėnesių terminas nėra ieškinio senaties terminas, todėl dėl jo netaikomos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) pirmosios knygos IV dalies VII skyriaus „Ieškinio senatis“ (CK 1.124–1.135 straipsniai) normos. Ieškovo praleisto procedūrinio termino pabaiga nesiejama su materialinės teisės pabaiga. DK 15 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog bendrasis ieškinio senaties terminas šio kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Įstatymų leidėjo nustatyta, jog darbo ginčams dėl teisės taikomi ne tik procedūriniai, tačiau ir ieškinio senaties terminai. Darbo ginčų komisija nagrinėdama ieškovo reikalavimą, taikė procedūrinį, o ne ieškinio senaties terminą. Darbo ginčų komisijos sprendimas dėl darbo užmokesčio ieškovo atžvilgiu priimtas 2018-06-14, ieškovas į teismą su pradiniu reikalavimu kreipėsi 2018-07-05, nepažeidžiant DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino. Bendrasis 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams iš darbo teisinių santykių pareikšti nėra praleistas (DK 15 straipsnio 2 dalis). Teismas nagrinėja ieškovo reikalavimą dėl darbo užmokesčio priteisimo iš esmės už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2018 m. kovo mėn. (DK 231 str. 1 d.).

12. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 3132,60 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2018 m. kovo mėn. Byloje pateikta patikslinta 2018-03-31 pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (b. l. 55, t. I). Teismui minėtos pažymos pagrindu atlikus matematinius paskaičiavimus, iš 9 grafos „iš viso per mėnesį“ matyti, jog ieškovui laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2018 m. kovo mėn., priskaičiuota išmokėti 4859,99 Eur darbo užmokesčio suma (su mokesčiais) (81,82 Eur + 600 Eur + 600 Eur + 600 Eur + 600 Eur + 600 Eur + 675,19 Eur + 675,19 Eur + 155,79 Eur + 136 Eur + 136 Eur = 4859,99 Eur), kuri atskaičius mokesčius sudarė 3812,92 Eur (pažymos 15 grafa = 9 grafa - 14 grafa, t. y. 4859,99 Eur - 1047,07 Eur = 3812,92 Eur). Pagal pažymos 16 grafą „išmokėta suma, Eur“ ieškovui per laikotarpį nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2018 m. kovo mėn. išmokėta 1727,35 Eur (400 Eur + 474 Eur + 303,35 Eur + 350 Eur + 200 Eur = 1727,35 Eur) suma. 2019-01-09 teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. B. nurodė, jog ji dirbo buhalterinės apskaitos paslaugas atsakovei teikusioje UAB ,,Vijuva“. Nurodė, jog ieškovui buvo išmokėtos 2018-03-31 patikslintos pažymos (55 b.l., t. 1) apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas 16 grafoje nurodytos sumos. Ieškovas byloje pateikė banko sąskaitos išrašą laikotarpiu nuo 2017-05-02 iki 2018-05-02, iš kurio matyti, jog ieškovui 2017-08-21 į banko sąskaitą atliktas darbo užmokesčio pervedimas už 2017 m. liepos mėnesį (474 Eur) (b. l. 35, t. II). Taigi, atsižvelgiant į liudytojos R. B. parodymus, byloje pateiktą 2018-03-31 patikslintą pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, ieškovo pateiktą banko sąskaitos išrašą, nustatyta, jog ieškovui mokėtina suma atskaičius mokesčius už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2018 m. kovo mėn. sudaro 2085,57 Eur (15 grafa - 16 grafa, t. y. 3812,92 Eur - 1727,35 Eur = 2085,57 Eur). Byloje nėra duomenų, jog 2085,57 Eur suma (atskaičius mokesčius) ieškovui būtų sumokėta. Nustatyta, kad ieškovui atsakovė 2017-08-30, 2017-08-21, 2017-10-27, 2017-12-29 ir 2018-01-31 atliko mokėjimus, išmokėdama dalį ieškovui priklausančio darbo užmokesčio (pažymos 17 grafa) – 400 Eur, 474 Eur, 303,35 Eur, 350 Eur, 200 Eur (atskaičius mokesčius). Nustatyta, kad šios sumos yra mažesnės arba didesnės už priskaičiuotas ieškovui išmokėti atskaičius mokesčius sumas – pavyzdžiui, 2017 m. birželio mėn. priskaičiuota išmokėti 474 Eur suma, tačiau išmokėta 400 Eur; 2017 m. rugsėjo mėn. priskaičiuota išmokėti ieškovui 474 Eur suma, tačiau išmokėta 303,35 Eur; 2017 m. gruodžio mėn. priskaičiuota išmokėti 524 Eur, tačiau išmokėta 350 Eur suma ir t.t. (55 b.l., t. 1). Į bylą nei ieškovas, nei atsakovė nepateikė teismui paskaičiavimų koks yra aukščiau nurodytų išmokėtų ieškovui sumų dydis neatskaičius mokesčių (t. 2, 191-192, 199-200 b.l.), todėl teismas neturi galimybės nustatyti, atliekant matematinius paskaičiavimus, kokia ieškovui priklauso neišmokėto darbo užmokesčio dalis, neatskaičius mokesčių. Dėl šių priežasčių teismas ieškovui priteisia neišmokėtą darbo užmokestį atskaičius mokesčius, kuris už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2018 m. kovo mėn. sudaro 2085,57 Eur (15 grafa - 16 grafa, t. y. 3812,92 Eur - 1727,35 Eur = 2085,57 Eur).

13. Ieškovas 2019-01-10 patikslintame ieškinyje nurodo, jog už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2018 m. kovo mėn. jam buvo neišmokėta 3132,60 Eur (su mokesčiais) darbo užmokesčio suma (b. l. 24-28, t. III). Ieškovas ieškinyje nurodo, jog ieškovui priskaičiuota darbo užmokesčio suma už 2017 m. balandžio – 2018 kovo mėn. laikotarpį sudaro 4859,95 Eur. Iš 2018-03-31 pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas 9 grafos ir teismo atliktų skaičiavimų (sprendimo 12 punktas) nustatyta, jog ieškovui priskaičiuota darbo užmokesčio suma neatskaičius mokesčių už 2017 m. balandžio – 2018 kovo mėn. laikotarpį sudaro 4859,99 Eur. Teismas pažymi, jog ieškovo patikslintame ieškinyje netinkamai atliktas priskaičiuoto darbo užmokesčio sumos skaičiavimas turi įtakos galutiniam, netiksliam ieškovo skaičiavimui dėl neišmokėto darbo užmokesčio sumos. Teismas pažymi, kad ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytas neišmokėto darbo užmokesčio sumos paskaičiavimas nėra tinkamas, kadangi ieškovas iš sumos, kuri paskaičiuota neatskaičius mokesčių (pažymos 9 grafa), minusuoja sumą, iš kurios yra išskaičiuoti mokesčiai (pažymos 16 grafa) ir prašo priteisti bendrą sumą, nuo kurios mokesčiai nėra atskaityti.

14. Ieškiniu prašoma nutraukti ieškovo darbo sutartį nuo 2018-04-01, DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, kai darbuotojui du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš 2018-03-31 patikslintos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (55 b.l., t. 1) matyti, jog 2018 m. vasario ir kovo mėn. ieškovui buvo paskaičiuota išmokėti 201,28 Eur (100,64 Eur + 100,64 Eur = 201,28 Eur) darbo užmokesčio suma, atskaičius mokesčius. Iš pažymos 16 grafos matyti, jog ši suma ieškovui nebuvo išmokėta. Ieškovui du mėnesius iš eilės (2018 m. vasario ir kovo mėn.) nebuvo mokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis, todėl šiuo atveju yra DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas. Ieškovas nurodo, kad po darbo bylos iškėlimo, Sodra darbo sutartį nutraukė Sodros iniciatyva Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio pagrindu. Iš byloje esančios Sodros pažymos apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, nustatyta, jog ieškovo V. K., kuris yra apdraustas draudėjo UAB ,,Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“, draudimo laikotarpis yra terminas nuo 2010-11-16 iki 2018-04-01. Nurodoma ieškovo kaip apdraustojo kategorija – esantis nedraudiminiame laikotarpyje (b. l. 180, t. II). Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog nustačius, kad draudėjas veiklos nevykdo (laikoma, kad draudėjas veiklos nevykdo, kai: 1) socialinio draudimo įmokų nesumoka 3 mėnesius iš eilės ir ilgiau ir 2) nesikreipia dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo arba įmokų įsiskolinimo sumokėjimas neatidedamas, ir 3) Fondo administravimo įstaigų reikalavimu draudėjas nepateikia veiklą įrodančių dokumentų (minėto įstatymo 13 straipsnio 2 dalis)), pagal šio draudėjo teiktus socialinio draudimo pranešimus duomenys apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą (toliau – Sodros registras) nėra įrašomi nuo draudėjo veiklos nevykdymo pradžios. Šie duomenys gali būti įrašomi nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta, kad draudėjas veiklos nevykdo. Minėtoje Sodros pažymoje nurodoma, jog ieškovo draudimo laikotarpis yra iki 2018-04-01. Taigi, atsakovei veiklos nevykdant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies prasme, duomenys apie ieškovui apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas į Sodros registrą nebuvo įrašomi nuo 2018-04-01. Apskaičiuotų draudžiamųjų pajamų sumų ir socialinio draudimo įmokų neįrašymas nereiškia darbo sutarties nutraukimo, nes pagal veiklos nevykdančio draudėjo teiktus socialinio draudimo pranešimus duomenys apie apdraustajam asmeniui apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą įrašomi, jeigu apdraustasis asmuo įrodo, kad sumos, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, yra jam apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą. Šie duomenys gali būti įrašomi už laikotarpį, kuriuo apdraustasis asmuo įrodė sumų, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, gavimą už darbo funkcijų vykdymą (VSDĮ 13 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų kreipęsis į Sodrą dėl informacijos apie ieškovo draudimo laikotarpį įrašymo už tolimesnį laikotarpį nuo 2018-04-01. Nepaisant duomenų neįrašymo, pripažintina, kad ieškovo darbo sutartis nebuvo nutraukta Sodros iniciatyva. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes bei į tai, jog ieškovui du mėnesius iš eilės, t. y. 2018 m. vasario ir kovo mėn. nebuvo mokamas visas darbo užmokestis, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad ieškovo 2010-11-16 su atsakove sudaryta darbo sutartis nutrūko nuo 2018-04-01 DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

15. Nutraukus darbo sutartį DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, kai darbo santykiai tęsiasi ilgiau kaip vienerius metus (DK 56 straipsnio 2 dalis). Darbo santykiai tarp ieškovo ir atsakovės tęsiasi ilgiau nei vienerius metus (nuo 2010-11-16), todėl atsakovė, būdama darbdavė, privalo išmokėti ieškovui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Vadovaujantis Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 496, 5.1. punktu, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2018-04-01. Taigi, laikytina, jog ieškovui priklausančios darbo užmokesčio bei su juo susijusios išmokos turėjo būti išmokėtos 2018 m. balandžio mėn. Taigi, trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) turi būti mokamas vidutinis darbo užmokestis yra 2018 m. sausio, vasario, kovo mėn. Nuo 2018-01-02 ieškovui nustatyta 2 darbo valandų per dieną ir 5 darbo dienų savaitėje darbo laiko norma. Nuo 2018-01-02 ieškovui mokama 136 Eur mėnesio alga (b. l. 40-42, t. I). Iš 2018-03-31 pažymos matyti, kad ieškovui už 2018 m. sausio mėn. priskaičiuotas 155,79 Eur darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių), už 2018 m. vasario mėn. priskaičiuotas 136 Eur darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių), už 2018 m. kovo mėn. – 136 Eur darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių). Teismui atlikus matematinius skaičiavimus nustatyta, jog ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudaro 142,60 Eur ((136 Eur +136 Eur + 155,79 Eur) / 3). Ieškovui mokėtinos dviejų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos suma sudaro 285,20 Eur, neatskaičius mokesčių (142,60 Eur x 2 mėn).

16. Ieškovas nurodo, jog jam priklauso 20 darbo dienų atostogų, todėl prašo teismo priteisti iš atsakovės 150,20 Eur neatskaičius mokesčių kompensaciją už nepanaudotas atostogas. DK 126 straipsnio 2 dalis reglamentuoja kasmetinių atostogų trukmę. Darbuotojui suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų kasmetinės atostogos, jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę. Ieškovui nuo 2018-01-02 nustatyta 2 darbo valandų per dieną ir 5 darbo dienų savaitėje darbo laiko norma (b. l. 40-42, t. I). Darbo sutartis su ieškovu sudaryta 2010-11-16, taigi ieškovo darbo metai už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos apima vienerių metų kalendorinį laikotarpį skaičiuojant nuo kalendorinių metų lapkričio 16 d. (DK 127 straipsnio 3 dalis). Iš 2018-03-31 patikslintos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, jog atsakovui už 2017 m. balandžio mėn. – 2018 m. kovo mėn. laikotarpį nėra paskaičiuoti atostoginiai ar kompensacija už nepanaudotas atostogas (pažymos 7 grafa „už kasmetines atostogas“). Darbo santykių pasibaigimo atveju darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį (DK 127 straipsnio 6 dalis). Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 496, 6 punktas nustato, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį už kasmetines atostogas, laikomasi Aprašo 5 punkto nuostatų. Nustatyta, kad ieškovo vienos dienos vidutinis darbo užmokestis sudaro (136 Eur + 136 Eur +155,79 Eur)/(22 d. d. + 19 d. d. + 16 d. d.) = 7,51 Eur. Nutraukus darbo sutartį, ieškovui turi būti išmokama kompensacija už 20 darbo dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų, kurios suma sudaro 150,20 Eur, neatskaičius mokesčių (7,51 Eur x 20 d. d. = 150,20 Eur).

17. VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro 2018-08-21 duomenimis, UAB ,,Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ akcininkė (nuo 2004-08-09) yra Lietuvos Respublika, kurios teises ir pareigas įgyvendina VĮ „Turto bankas“ (nuo 2017-08-10) (b. l. 139, t. I). UAB ,,Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ vadove nuo 2018-04-19 registruota (2018-03-30 paskyrimo (išrinkimo data) J. N. (b. l. 105, t. I). VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, jog neturi jokių papildomų dokumentų (išskyrus tuos, kuriuos ieškovas jau yra pateikęs byloje), galinčių patvirtinti ieškovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį. Pažymėjo, jog negali pateikti įrodymų apie tai, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2017-04-01 iki 2018-03-31 faktiškai dirbo darbo sutartimi sulygtą darbą. Nurodo, jog dalis byloje esančių dokumentų, kaip, pavyzdžiui, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai yra be UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ vadovo parašų (b. l. 68-71, t. II). Byloje esanti ieškovės pateikta 2018-03-31 pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį yra pasirašyta R. B. (b. l. 38, t. I). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė ir UAB „Vijuva LT“ sudarė Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 2017/10. Byloje neginčijama, kad R. B. yra UAB „Vijuva LT“ tinkamai įgaliota atstovė (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Iš VĮ „Turto bankas“ 2018-04-12 rašto Nr. (14.6-44)-SK4-4675 matyti, jog UAB „Vijuva LT“ ir atsakovė tik 2018-02-22 susitarė nuo 2018-03-31 nutraukti buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 2017/10. Visi apskaitos dokumentai saugomi UAB „Vijuva LT“ iki visiško skolos padengimo. UAB „Vijuva LT“ buvo atsakinga už atsakovės apskaitos dokumentų tvarkymą. Minėtu raštu prašoma grąžinti atsakovės apskaitos dokumentų originalus, tuo pačiu nurodant ir apie egzistuojantį įsiskolinimą UAB „Vijuva LT“ (b. l. 85-86, t. II). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad UAB „Vijuva LT“ buvo įgaliota tvarkyti atsakovės buhalteriją, tad vien atsakovės vadovų ar jų įgaliotų asmenų parašų nebuvimas ant jos išduotų dokumentų nepaneigia ieškovo teisių į pinigines lėšas.