- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-23
- Bylos Nr.
- 2A-76-324/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Tomas Romeika, Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo ir atsakovo (duomenys neskelbtini) priešieškinį ieškovei (duomenys neskelbtini) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teismo prašė nustatyti sūnaus (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis 180 Eur dydžio piniginėmis išmokomis, indeksuojamomis Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, mokamomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikas sulauks pilnametystės; pavesti lėšas, skirtas vaiko išlaikymui, uzufrukto teise tvarkyti jai; nustatyti tėvo (atsakovo) bendravimo su sūnumi (duomenys neskelbtini) tvarką: atsakovas gali bendrauti su sūnumi kiekvieno mėnesio 1 ir 3 šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 iki 17.00 val. vaiko gyvenamojoje vietoje, stebint motinai ar kitam artimam giminaičiui; apie ketinimą bendrauti su vaiku atsakovas privalo informuoti ieškovę prieš vieną dieną; abipusiu tėvų susitarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus, tėvo bendravimo tvarka su vaiku gali būti praplėsta; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ji ir atsakovas (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) tėvai. Sūnaus gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta kartu su ja. Šiuo metu sūnus gyvena kartu su ja, ji jam užtikrina tinkamas gyvenimo sąlygas. Vaiko tėvas (duomenys neskelbtini) negali sudaryti mažamečiui vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų, teikti tinkamą priežiūrą. Iš atsakovo prašo priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Nurodė, kad vidutiniškai sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia 300-350 Eur. Vien tik vaiko maitinimui ji per mėnesį išleidžia iki 180 Eur, rūbams iki 40 Eur per mėnesį, avalynei 40 Eur, higienos priemonėms 20-30 Eur, vaistams ir vitaminams 20-40 Eur, žaislams ir ugdymo priemonėms 10-20 Eur. Jos gaunamų pajamų pragyvenimui nepakanka, todėl dažnai turi skolintis pinigų iš giminaičių ir pažįstamų. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius moka ieškovei 70,30 Eur išmoką vaikui, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gauna 158,40 Eur šalpos neįgalumo pensiją. Nurodė, kad atsakovas teikia išlaikymą vaikui, įsiskolinimo nėra, tačiau teikiamo išlaikymo dydis yra nepakankamas, nereguliarus. Kadangi atsakovas negyvena kartu su sūnumi, būtina nustatyti tėvo bendravimo su sūnumi tvarką.
3. Atsakovas priešieškiniu prašė ieškovės ieškinį atmesti ir nustatyti nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su juo; priteisti iš ieškovės 80 Eur išlaikymą vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pervedant įmokas į atsakovo asmeninę banko sąskaitą už kiekvieną einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, jį paskiriant šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; nustatyti ieškovės bendravimo su vaiku tvarką, nurodytą priešieškinyje; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad iki 2019 m. vasaros pabaigos ieškovė su juo ir jų sūnumi gyveno jo tėvams priklausančiame būste. Pašlijus jo ir ieškovės santykiams, ieškovė išsikraustė. Jis pageidavo, kad sūnus liktų gyventi su juo, nes buvo ir yra pagrįstai įsitikinęs, kad ieškovė neturi pakankamų socialinių įgūdžių tinkamai vaiką prižiūrėti, auginti, ugdyti. Ieškovei nurodžius, kad ji leis sūnų dažnai pasiimti ir jis galės leisti laiką jo namuose tiek, kiek pageidaus, nusprendė, kad oficialiai vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nenustatys. Kuo toliau, tuo labiau ieškovė vengia leisti pasiimti sūnų ir su juo bendrauti. Su atsakovu nori gyventi ir pats sūnus, kiekvieną kartą atsivežus jį pas save ir atėjus laikui grįžti pas mamą, vaikas verkia, sako nenorįs ten grįžti. Tarp atsakovo ir vaiko egzistuoja glaudus ryšys, artimi tėvo ir sūnaus santykiai. Iki faktinio santykių iširimo su ieškove atsakovas gyveno jo tėvams priklausančiame name, ten gyvena iki šiol. Jo tėvai sutinka, kad jų namuose gyventų jis su sūnumi, tuo tarpu būstas, kuriame gyvena ieškovė su motina, nei ieškovei, nei jos motinai nepriklauso. Jis dirba nuolatinį darbą, gauna apie 1 000 Eur atlygį, charakterizuojamas tik teigiamai. Dėl to gali užtikrinti ir materialinius vaiko poreikius, įskaitant ieškovės teiktiną išlaikymą. Ieškovė nedirba ir jos įsidarbinimo galimybės menkos, jos darbingumo lygio procentas žemas. Ieškovės turi negalią, kuri susijusi su (duomenys neskelbtini) ligomis. Be to, ieškovė neturi tinkamų savarankiškų socialinių įgūdžių vaiko auginimui, tiek ja pačia, tiek vaiku nuolat padėdavo rūpintis arba jis, arba jo motina (duomenys neskelbtini), jai visais klausimais nuolat reikia patarti, palydėti, paaiškinti, padėti. Atsakovas 2019 m. gruodžio mėn. sudarė santuoką su (duomenys neskelbtini), ji puikiai sutaria su jo sūnumi (duomenys neskelbtini) ir taip pat pritaria, kad (duomenys neskelbtini) gyventų jų šeimoje. Atsakovas objektyviai vertina ieškovės neįgalumą, jos galimybes teikti išlaikymą, todėl prašo priteisti iš ieškovės 80 Eur kasmėnesinį išlaikymą vaikui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 180 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 27 d.) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. (duomenys neskelbtini) skirtų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė jo motiną (ieškovę). Nustatė tokią atsakovo bendravimo su sūnumi (duomenys neskelbtini) tvarką: 1) atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi, pasiimdamas jį iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo, mokymosi įstaigos (iš ugdymo ar mokymosi įstaigos vaikas gali būti paimamas tik pasibaigus ugdymo ar mokymosi procesui) kas antrą savaitgalį, paimant vaiką to savaitgalio penktadienį ir parvežant jį sekmadienį iki 19.00 val.; 2) kiekvienais poriniais kalendoriniais metais (duomenys neskelbtini) šv. Kalėdų pirmąją ir antrąją dienas, savo gimimo dienas praleidžia su tėvu, o šv. Velykų pirmąją ir antrąją dienas su motina, neporiniais metais – atvirkščiai. Naujųjų metų išvakares ir pirmąją Naujųjų metų dieną sūnus praleidžia su tuo iš tėvų, pas kurį priklauso praleisti šv. Kalėdas, nepriklausomai nuo to, kad tais naujais metais keičiasi poriniai/neporiniai metai; 3) kiekvienais metais sūnus su motina praleidžia Motinos dieną, o su tėvu – Tėvo dieną; 4) atsakovas turi teisę praleisti su sūnumi ne mažiau pusės vaiko atostogų, bet ne ilgiau kaip dvi savaites iš eilės; 5) atsakovas turi teisę nekliudomai lankyti sūnų jo ligos metu, nepriklausomai nuo to, slaugomas jis gyvenamojoje vietoje ar gydomas stacionare. Jei vaikas gydomas namuose, lankymo laikas tarp šalių turi būti suderintas iš anksto; 6) atsakovas turi teisę nekliudomai bendrauti su sūnumi ryšio priemonėmis, tačiau atsižvelgiant į vaiko darbo ir poilsio režimą; 7) šalys viena kitą informuoja apie vaiko sveikatos būklę, ugdymosi, mokslo pasiekimus, svarbius gyvenimo įvykius, jų pasikeitimus, kitas svarbias gyvenimo aplinkybes; 8) šalys bet kada gali susitarti dėl kitokio bendravimo su vaiku laiko ir sąlygų, dėl to šalys susitaria iš anksto. Priteisė valstybei iš atsakovo 169,06 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 327 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė.
6. Teismas padarė išvadą, kad ieškovei neabejotinai reikalinga pagalba užtikrinant vaiko kasdieninę priežiūrą ir auklėjimą dėl jos turimo negalios, su jai teikiama parama šiuo metu ji užtikrina tinkamą sūnaus kasdieninę priežiūrą ir auklėjimą. Ieškovei su sūnumi atvykus gyventi į (duomenys neskelbtini), šalių vaikas buvo socialiai apleistas, agresyvus, nemokantis bendrauti, tačiau šiuo metu situacija yra iš esmės pasikeitusi. Ieškovė, be kita ko, naudojant ir valstybės, taip pat jos motinos teikiamą paramą, deda pastangas užtikrinant teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tos pastangos šiuo metu yra pakankamos šalių nepilnamečiui vaikui (duomenys neskelbtini) visapusiškai ir harmoningai vystytis. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė nevykdė vaiko teisių apsaugos tarnybos rekomendacijų, susijusių su vaiku. Nors ieškovė ir atsisakė ekspertizės teismui siekiant išsiaiškinti jos galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tačiau tokią teisę ji turėjo (prieš asmens valią jokie tyrimai su juo negali būti atliekami). Buities sąlygos vaikui augti yra tinkamos. Atsakovas ateityje galėtų sudaryti galimybes vaikui turėti atskirą kambarį, ką būtų galima įvertinti kaip geresnes gyvenimo sąlygas, nei šiuo metu turi ieškovė. Tačiau šalių nepilnametis vaikas yra tik keturių metų amžiaus, todėl tai, kad pas atsakovą ateityje jis galbūt turės atskirą kambarį, nėra lemianti aplinkybė. Šiuo metu vaiko tinkamas gyvenimo sąlygas ir saugią asmeninę aplinką užtikrina gyvenimas su ieškove. Aplinkybė, kad ieškovė gyvena gyvenamajame name pas motiną, kuriai jis nepriklauso nuosavybės teise, nėra argumentas sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios nustatymo – 1) atsakovas taip pat gyvena pas tėvus; 2) nepilnamečiui nėra svarbu, kokiu pagrindu valdomas turtas, svarbu tik jo gyvenimo sąlygos ir stabilumo veiksnys (nėra duomenų, kad ieškovė negalėtų gyventi toje patalpoje). Žymiai geresnė atsakovo turtinė padėtis savaime negali nulemti vaiko gyvenamosios vietos (ji yra tik vienas iš kriterijų), nes tėvai privalo skirti išlaikymą vaikui atsižvelgus į jo poreikius ir tėvų turtinę padėtį; svarbu, kad kito tėvo remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti. Teismo vertinimu, ieškovei nedirbant dėl objektyvių priežasčių (negalios), o atsakovui dirbant vairuotoju (duomenys neskelbtini) (darbo laikas nuo 8.00 iki 17.00, darbo vieta nuo namų nutolusi apie 100 km, taigi kelionei į ir iš darbo trunkant apie 1,5 val., be to, atsakovui būna ir budėjimai), ieškovės galimybės pasirūpinti vaiku, kuriam dėl mažo amžiaus reikalinga didesnė betarpiška tėvų priežiūra, neabejotinai yra didesnės. Nepilnamečių vaikų priežiūra ir auklėjimas visų pirmiausia tenka jo tėvams, todėl šalių vaiko priežiūros patikėjimas atsakovo motinai ar sutuoktinei vertintinas kaip neatitinkantis geriausių vaiko interesų. Teismas iš esmės sutiko, kad grėsmė vaiko saugumui egzistuoja, tačiau pažymėjo, kad ji egzistuoja visada, nepriklausomai nuo vaiko buvimo vietos (tiek pas motiną, tiek ir pas tėvą). Nors atsakovas grėsmę vaiko saugumui motyvuoja ieškovės negalia, byloje nėra jokių duomenų, kad kada nors būtų kilusi situacija, kelianti grėsmę vaiko saugumui, kuri būtų sąlygota ieškovės neteisingų (netinkamų) veiksmų. Taip pat nenustatyta, kad esanti vaiko gyvenamoji aplinka jam yra nesaugi, neatitinkanti reikalavimų. Šalių nepilnametis vaikas su motina gyvena daugiau nei 1 metus, iš jų penkis mėnesius iki priešieškinio gavimo teisme dienos, t. y. šiuo metu jau yra nusistovėjusi esama šeimos gyvenamoji aplinka. Dėl to faktinė vaiko gyvenamoji vieta laikytina svariu argumentu sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos, nes aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas veiksnys vaiko psichologinei būklei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1 byloje įrodyta, kad ieškovė dėl socialinių įgūdžių neturėjimo viena rūpintis vaiku negali. Tai sąlygoja jos (duomenys neskelbtini) liga. Nesuprantama, kaip ir dėl ko prioritetas teikiamas vaiko gyvenimui su motina, kuri vaiku gali rūpintis tik padedant tretiesiems asmenims, t. y. iš esmės rūpinimosi vaiku pareigą paskiriant šiems asmenims, kai vaiko tėvas yra asmuo, turintis visus reikiamus socialinius įgūdžius, moralus, dirbantis, galintis ir norintis rūpintis savo vaiku. Pirmosios instancijos teismas nelygiaverčiai vertino trečiųjų asmenų pagalbą kiekvieno iš tėvų atžvilgiu: dėl motinos priimtas sprendimas reiškia, kad kartu su ieškove nepilnamečiu vaiku privalo rūpintis koks nors trečiasis asmuo (socialinė darbuotoja, motina, kt.) ir tai, teismo nuomone, atitinka vaiko interesus, tačiau pasisakydamas dėl tėvo darbo valandų teismas nurodė, kad, tėvui dirbant nuo 8.00 iki 17.00 ir kelionėje užgaištant dar 1,5 val. tuo metu vaiku rūpintųsi tėvo artimieji (motina, sutuoktinė), tačiau tai neatitinka geriausių vaiko interesų, nes vaikų priežiūra ir auklėjimas visų pirmiausia tenka jo tėvams. Tokia teismo pozicija prieštaringa ir neteisinga, kadangi tėvo darbo laikas yra toks, kokį darbe praleidžia absoliučiai didžiausia visuomenės dalis. Kelionėje užtrukti 1,5 val. yra normalu, kiekvienas didmiestyje gyvenantis asmuo įprastai užtrunka dar ilgiau. Normalu ir pateisinama, kad tais trumpais laikotarpiais, tėvų sugaištamais kelionėje į darbą ir atgal, vaikais pasirūpina kiti artimieji arba vaikas pabūna ugdymo įstaigos grupėje, dirbančioje ilgesnėmis darbo valandomis.
7.2 Nesutiktina su teismo pozicija, kad motinos gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) rajone vaikui buvo labiau sava ir įprasta, nei gyvenamoji vieta tėvo namuose. Priešingai, vaikas pirmuosius 3 metus praleido tėvo namuose ir tik kelis mėnesius gyveno motinos namuose (nuo 2019 m. rugsėjo iki 2020 m. kovo), nes buvo pradėjęs lankyti vaikų darželį. Prasidėjus karantinui ir vaikui nustojus lankyti darželį, vaikas apie pusę laiko praleisdavo su tėvu jo namuose. Teismas pažymėjo, jog vaikas pokalbio su vaikų teisių specialistais metu yra išreiškęs nuomonę, kad patinka gyventi ir su mama, ir su tėčiu, kad jam gera būti ir pas mamą, ir pas tėtį. Ieškovė ir jos motina pripažino, kad vaikas, parvežtas iš tėvo, nenori likti motinos namuose, nori važiuoti atgal su tėčiu. Taigi vaiko prisirišimas prie motinos ir tėvo bei prie jų gyvenamųjų aplinkų yra iš esmės vienodas. Vaikas nėra labiau pripratęs prie kažkurios konkrečios gyvenamosios aplinkos, taip pat nėra labiau emociškai prisirišęs prie motinos.
7.3 Nors teismas aiškinosi buities sąlygas kiekvieno iš tėvų gyvenamojoje vietoje, byloje nėra duomenų, kam konkrečiai priklauso būstas, kuriame gyvena ieškovė (buvo nurodyta tik tai, kad būstas priklauso ieškovės motinos giminaičiams). Šie giminaičiai teismui nėra žinomi, jų valia dėl ieškovės ir jos vaiko gyvenimo jiems priklausančiame būste ir kiek ilgai/trumpai jie galėtų ten gyventi, byloje neišsiaiškinta. Tuo tarpu, atsakovas pateikė į bylą rašytinį įrodymą (tą patį paliudijo ir atsakovo motina teismo posėdžio metu), kad jo gyvenamojoje vietoje, kuri priklauso atsakovo tėvams, pastarieji davė sutikimą dėl nuolatinio atsakovo ir jo sūnaus (duomenys neskelbtini) gyvenimo jų namuose. Šią reikšmingą aplinkybę teismas ignoravo.
7.4 Nesutiktina su teismo argumentais, kad atvykus į (duomenys neskelbtini) rajoną vaikas buvo socialiai apleistas, agresyvus, nemokantis bendrauti, o šiuo metu padaryta teigiama pažanga. Nors liudytoja (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad vaikui pradėjus lankyti darželį jis nemokėjo naudotis stalo įrankiais, kartais elgėsi netinkamai, nemokėjo bendrauti su bendraamžiais, tačiau kartu pažymėjo, kad ji negali atsakyti, ar tai nebuvo sąlygota vaiko judrumo ir amžiaus. Tai nebūtinai reiškia, kad vaikas socialiai apleistas, toks elgesys gali būti sąlygotas ir vaiko amžiaus. Įprasta, kad vos trejų metų vaikai dar nemoka naudotis stalo įrankiais (paprastai tokio savarankiškumo jie išmoksta darželiuose, kur nėra galimybių kiekvieną vaiką pamaitinti), suprantama, kad berniukas pradžioje galėjo turėti bendravimo su kitais vaikais sunkumų, nes anksčiau darželio nelankė, jo bendravimas su vaikais buvo ribotas, jo aplinkoje buvo suaugę asmenys (tėvai, močiutė, senelis). Atsakovo liudytojai parodė, kad tėvo namuose atsakovas ir jo motina dėjo itin daug pastangų ir meilės vaiko priežiūrai, rūpinosi juo ir pačia (duomenys neskelbtini).
7.5 Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad, atsakovui parvežus ieškovę su vaiku į ieškovės motinos gyvenamąją vietą, jam nerūpėjo, kaip ir kokiomis sąlygomis vaikas gyvens. Šalių santykiams nutrūkus, atsakovas ieškovės pageidavimu ją nuvežė į motinos namus. Šalys tuo metu buvo sutarę, kad vaiko priežiūra dalinsis po lygiai. Ginčo tarp jų dėl vaiko gyvenamosios vietos tuo metu nebuvo. Vėliau, ieškovei pradėjus vengti duoti vaiką tėvui (atsakovo nuomone, ieškovę taip elgtis galėjo įtakoti jos motina), jis nurodė, kad bus priverstas kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iškart po to ieškovė pirma pateikė ieškinį. Vien aplinkybė, kad atsakovas ieškovę su jų vaiku nuvežė pas ieškovės motiną, nereiškia, kad tėvui vaikas ar jo interesai buvo nesvarbūs. Atsakovas niekada neneigė ir neneigia, kad bendrauti su vaiku, juo rūpintis, teisę ir pareigą turi ir mama. To niekada nedraudė, paisė ieškovės valios dėl vaiko (visada atveždavo vaiką jai pareikalavus) ir kitaip stengėsi elgtis, maksimaliai derinant abiejų tėvų interesą būti su vaiku, jį matyti, praleisti su juo laiką, viso teisminio proceso metu dėjo pastangas bylą baigti taikiai, su ieškove susitarti, todėl ir proceso metu nuolat elgėsi pagal jos valią: vaiką pasiimdavo tik ieškovės sutikimu, nuveždavo ieškovei iškart jai pareikalavus ir pan.
7.6 Teismas pripažino, kad privalo įvertinti ieškovės galimybes vaiko atžvilgiu, įskaitant jo kasdienę priežiūrą, o tam būtini papildomi įrodymai, kuriems gauti reikalingos specialios žinios. Atsakovas su tokia ekspertize sutiko, nurodė ekspertui teiktinus klausimus, teismas ieškovei išaiškino, kad, jai atsisakius ekspertizės, teismas visas abejones vertins vaiko interesų naudai, tačiau ieškovė ekspertizės atsisakė nenurodydama motyvų. Nežiūrint į tai teismas vis tiek priėmė ieškovei palankų sprendimą. Dėl to nesutiktina su sprendimo argumentais, kad būtent atsakovas turėjo įrodyti galimą grėsmę vaikui. Atsakovas tai įrodinėjo visomis turimomis ir prieinamomis priemonėmis: teismo išreikalautais medicininiais dokumentais, liudytojų parodymais. Atsakovas negali priversti ieškovės atlikti ekspertizę, todėl teismas negalėjo jam uždėti tokios įrodinėjimo pareigos. Šeimos bylose teismas turi būti aktyvus, todėl pats privalo surinkti visus reikalingus įrodymus, ypač susijusius su vaiko saugumu. Nepavykus to atlikti dėl ieškovės nepagrįstos ir nemotyvuotos valios, neįsitikinęs vaiko saugumu augant ir gyvenant su motina, teismas vaiko gyvenamąją vietą privalėjo nustatyti su tėvu.
7.7 Po paskutiniojo teismo posėdžio (2020-09-10) ieškovė nurodė atsakovui, kad šis gali pasiimti vaiką ir kad jis toliau galės gyventi su tėvu, kadangi ketina išvykti gyventi pas savo naują draugą. Iki pat teismo sprendimo sūnus gyveno su tėvu ir tik teismui 2020 m. rugsėjo 30 d. priėmus ieškovei palankų sprendimą, ji pareikalavo vaiką atvežti jai. Tuomet paaiškėjo, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) rajone su nauju draugu. Nuvežęs vaiką pas ieškovę į (duomenys neskelbtini) rajoną atsakovas nenorėjo vaiko ten palikti, nes motina viena negali pasirūpinti vaiku, aplinkiniai yra svetimi žmonės, namuose buities sąlygos itin skurdžios, ieškovė neturėjo jokių vaiko daiktų ir pan. Apie vaiko gyvenimo sąlygas su motina nežinia kur ir nežinia su kuo atsakovas nedelsiant informavo vaikų teisių tarnybą, tačiau atvykę (duomenys neskelbtini) rajono vaikų teisių specialistai, kuriems situacija apie motinos (duomenys neskelbtini) negalią, jos turimus/neturimus socialinius įgūdžius nebuvo žinoma, įvertino tik aplinką ir atsakovui nurodė, kad visi gyventojai buvo blaivūs, buitis skurdi, bet patenkinama, grėsmės vaikui konkrečiu metu neįžvelgė. Vienas esminių teismo sprendimo motyvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina buvo tai, kad motinai padeda jos motina, socialiniai darbuotojai, be to, vaikas esą pripratęs prie gyvenamosios aplinkos, lanko darželį, nustatytos buities sąlygos tinkamos vaikui augti. Nei vienos iš šių aplinkybių nebeliko – vaikas yra svetimoje, dėl motinos ribotų galimybių nesaugioje aplinkoje, darželio nelanko, nevyksta joks vaiko mokymas, ugdymas, auklėjimas (dėl tų pačių motinos ribotų galimybių, nes ji pati sunkiai skaito, rašo, negeba parinkti auklėjimo metodų), buitinės sąlygos dar skurdesnės, nei buvo (duomenys neskelbtini) rajone: atsakovo žiniomis, būste nėra nei vonios, nei tualeto, vaikas būna viename kambaryje su motina ir jos nauju sugyventiniu, neturi savo erdvės, žaislų, daiktų, nėra žinoma, kas tie kartu gyvenantys svetimi žmonės ir kokią įtaką jie daro ar gali daryti vaikui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą pagrįstai nustatė su jo motina.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. spalio 16 d. raštą dėl informacijos apie (duomenys neskelbtini) pateikimo, kuriame nurodyta, jog ieškovė kartu su sūnumi (duomenys neskelbtini) bei draugu (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. yra apsigyvenusi draugo tėvui priklausančiame name (duomenys neskelbtini). 2021 m. sausio 19 d. apeliantas pateikė rašytinį paaiškinimą ir savo telefono skambučių registro vaizdo kopiją, kuri, jo teigimu, rodo, jog pati ieškovė 2020 m. gruodžio mėnesį vaikui paskambino tik vieną kartą.
11. Ieškovė nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą. 2021 m. vasario 19 d. jos atstovas pateikė raštu išdėstytą nuomonę, kurioje prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir netenkinti kitų jo prašymų, priimti į bylą (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro 2021 m. vasario 15 d. parengtą informaciją.
12. Apelianto pateiktas 2020 m. spalio 16 d. raštas priimtinas, telefono skambučių registro vaizdo kopiją priimti atsisakytina, nes ji nei patvirtina, nei paneigia apelianto siekiamą įrodyti aplinkybę (CPK 314, 180 straipsniai).
13. Atsižvelgiant į tai, kad po apeliacine tvarka vertinamo sprendimo priėmimo paaiškėjo nauja aplinkybė, susijusi su ieškovės gyvenamąja vieta, vadovaujantis aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose įtvirtinančia CPK 376 straipsnio 3 dalimi, teismas, rengdamasis bylos nagrinėjimui, 2020 m. gruodžio 11 d. ir 2021 m. sausio 19 d. nutartimis įtraukė dalyvauti byloje išvadą duodančią instituciją Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, įpareigodamas pateikti duomenis apie tai, kur dabartiniu laikotarpiu yra vaikas, ar ieškovei dabartinėje gyvenamojoje vietoje yra teikiamos socialinės paslaugos ir kokios tai paslaugos, kas jai padeda rūpintis vaiku ir užtikrinti jo kasdienius poreikius, kokioje medicinos įstaigoje vaikas yra priregistruotas, ar jis lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, ar ieškovė ir jos sugyventinis (duomenys neskelbtini) dirba, ir išvadą apie nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenimo sąlygas (duomenys neskelbtini), taip pat išvadą apie tai, ar, skyriaus vertinimu, tokiomis sąlygomis, kokiomis ieškovė (duomenys neskelbtini) gyvena šiuo metu (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centre ar kitoje vietoje, šalių sūnaus (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka geriausius vaiko interesus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat išsiaiškino ieškovės nuomonę apie galimą bendravimo su sūnumi tvarką, jei, esant įstatyminiam pagrindui, vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu; ieškovė prieš apeliacinės instancijos teismo posėdį raštu nurodė, jog apeliacinis skundas turėtų būti atmestas.
14. Tuo remiantis į bylą priimtini visi minėtų institucijų ((duomenys neskelbtini) VTAS, (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės) apeliacinio proceso metu pateikti rašytiniai įrodymai.
Dėl žodinio apeliacinio proceso
15. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad tuomet apeliacinės instancijos teismas galėtų betarpiškai įvertinti akivaizdžiai matomus ieškovės turimus ar neturimus gebėjimus.
16. Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Prašymą nagrinėti bylą žodine apeliacine tvarka atsakovas sieja su ieškovės sveikatos būkle (jai nustatytas lengvas protinis atsilikimas), dėl kurios, jo teigimu, ji viena negeba pasirūpinti vaiku. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžiuose dalyvavo abi šalys, jų atstovai, vaiko teisių apsaugos institucija, byloje yra rašytiniai įrodymai apie ieškovei nustatytą diagnozę, o apie jos gyvenimišką orientaciją vaiko priežiūros klausimais galima spręsti išklausius pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašų bei vadovaujantis kitais įrodymais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog žodinis apeliacinis procesas nėra būtinas. Bylai reikšmingų aplinkybių įvertinimas yra galimas rašytine tvarka.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
17. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė taikytinas materialinės ir procesinės teisės normas bei teismų praktiką, sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl teisėjų kolegija jos nekartoja. Remdamasis pirmosios instancijos teismo sprendime išvardintomis nuostatomis dėl aplinkos, kurioje vaikas gyveno pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu ir šiuo momentu, tinkamumo vaiko vystymuisi įvertinimo, geriausių vaiko interesų bei motinos ir tėvo galimybių užtikrinti tuos interesus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą pagrįstai nustatė su motina.
18. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, kad, šalims gyvenant kartu nesusituokus pas atsakovo tėvus prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimė jų sūnus (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasaros pabaigoje ieškovę su vaiku atsakovas atvežė pas jos motiną į (duomenys neskelbtini) (ieškovės teigimu, jie išsiskyrė dėl kitos moters; atsakovas pripažino, jog 2019 m. gruodžio mėn. susituokė). Ieškovės motinos namuose buities sąlygos augti vaikui buvo tinkamos, vaiko nepriežiūros atvejų nenustatyta, mama juo rūpinosi tinkamai. Gyvenant (duomenys neskelbtini) kaime, dėl ieškovės neįgalumo jai buvo teikiamos socialinės paslaugos. Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovų teigimu, buvo padaryta didžiulė su vaiko elgesiu susijusi pažanga, ieškovės neįgalumas jai netrukdo rūpintis vaiku. Ieškovė nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo vertinimo, jog dėl sveikatos būklės (duomenys neskelbtini) jai reikalinga pagalba užtikrinant kasdieninę vaiko priežiūrą ir auklėjimą. Šią pagalbą jai suteikė kartu gyvenanti motina, be to, ieškovė noriai priima tuo klausimu valstybės jai teikiamą pagalbą, įsiklauso į specialistų patarimus, vykdo visus įpareigojimus (socialinės darbuotojos, vaiko auklėtojos).
19. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir VTAS), (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro pateiktų rašytinių įrodymų, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės darbo su šeimomis atvejo vadybos duomenų nustatyta, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, 2020 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė kartu su sūnumi bei draugu (duomenys neskelbtini) apsigyveno šio draugo tėvui priklausančiame name (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 23 d. ieškovė su vaiku ir sugyventiniu buvo apgyvendinta socialinių paslaugų teikimo įstaigoje (duomenys neskelbtini). Ši įstaiga su ieškove 2020 m. spalio 27 d. sudarė sutartį dėl apgyvendinimo įstaigoje iki 2021 m. spalio 27 d. ir nurodė, kad sutarties terminas gali būti pratęstas. Šeimai paskirtas erdvus dviejų kambarių būstas (10 ir 22-25 kvadratinių metrų ploto kambariai, mažesniajame ketinama apgyvendinti (duomenys neskelbtini)) su bendrais patogumais (virtuve, skalbykla, tualetu ir dušu), yra centrinis šildymas, karštas vanduo, yra arba sudarytos galimybės naudoti visą buityje reikalingą techniką (viryklę su orkaite, skalbimo mašiną), kita reikalinga buitinė technika (šaldytuvas, televizorius, ryšio priemonės) šeimai priklauso nuosavybės teise. Nuo 2020 m. lapkričio 13 d. bendru abiejų šalių sutarimu vaikas svečiuojasi pas tėvą, dėl karantino apribojus susisiekimą tarp savivaldybių viešnagė tęsiasi iki šiol (ieškovė vaiką buvo parsivežusi 2021 m. sausio 28 d. – vasario 12 d. laikotarpiu). (duomenys neskelbtini) VTAS išvadoje nurodyta, jog ieškovės gyvenamosiose patalpose tvarkinga ir švaru, daiktai sudėlioti sistemiškai (pažymėtina, kad tai paneigia apeliacinio skundo argumentus apie skurdžią ir vaikui netinkamą dabartinę aplinką ieškovės namuose). Ieškovė užregistravo vaiką į sveikatos priežiūros įstaigą VŠĮ (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą ir vaikų darželį (duomenys neskelbtini), tačiau dėl karantino vaikas į darželį nebuvo priimtas, nes jo motina nedirba; ieškovė turi visus vaikui reikalingus drabužėlius, yra pateikusi prašymą (duomenys neskelbtini) savivaldybei dėl socialinio būsto šeimai. 2020 m. gruodžio 29 d. duomenimis, ieškovė yra penktą mėnesį nėščia, reguliariai lankosi (duomenys neskelbtini) PSPC moterų konsultacijoje, seka savo ir būsimo kūdikio sveikatą. Socialinių paslaugų centre šiai šeimai yra sudaryta dienotvarkė. Ieškovė palaiko glaudų ryšį su socialine darbuotoja ir mokosi kasdienių įgūdžių, priima pasiūlymus ir pagalbą, paiso specialistų rekomendacijų, iki vaiko išvykimo pas tėvą ir dvi savaites 2021 metais rūpinosi savo sūnumi (duomenys neskelbtini) (vaikas aprūpintas žaislais, mama kartu su juo piešė, mokėsi klijuoti, skaičiuoti, kas paneigia apelianto argumentus, kad ieškovė negeba parinkti auklėjimo metodų), vaikui išvykus pas tėvą su juo bendrauja per programėlę messenger, telefonu, socialinei darbuotojai rodė SMS žinutes, pokalbių per messenger turinį (ieškovės teigimu, per šią programėlę jai bendrauti patogiau, nes telefono sąskaita ne visada yra papildyta). Jos sugyventinis (duomenys neskelbtini) kasdien uždarbiauja statybose, registruojasi Užimtumo tarnyboje, ieško nuolatinio darbo, (duomenys neskelbtini) VTAS surinktoje medžiagoje ir išvadoje nėra jokių jį neigiamai apibūdinančių duomenų. Atsakovo namuose šiuo metu vaikui yra paskirtas atskiras kambarys antrame namo aukšte, buities sąlygos geros, vaikas turi įvairių žaislų, yra švarus ir linksmas, bendraujantis, tėvo šeimoje jaučiasi gerai. Jam 4,5 metų, todėl dėl brandos ir dėl to, kad jis dar nedaug kalba, vaiko teisių apsaugos specialistams nepavyko sužinoti jo nuomonės dėl gyvenamosios vietos (bylos proceso pirmosios instancijos metu vaikas buvo nurodęs, jog jam gerai ir su tėčiu, ir su mama, apeliacinio proceso metu nurodė, kad myli abu tėvus, sakė, kad „dar yra mano (duomenys neskelbtini)“).
20. Vadovaujantis surinkta informacija apie šeimos aplinkos sąlygas, šeimai teikiamas paslaugas, atsižvelgiant į mažamečio (duomenys neskelbtini) poreikius bei interesus, vadovaujantis CK 3.178 straipsnio 2 dalimi bei ginčo klausimu suformuota teismų praktika, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities VTAS pateikė išvadą, analogišką pateiktai (duomenys neskelbtini) apskrities VTAS pirmosios instancijos teisme, kad šiuo metu ir esamomis sąlygomis šalių nepilnamečio vaiko interesus geriausiai atitinka jo gyvenamosios vietos nustatymas su motina.
21. Apeliantas remiasi argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė prioritetą vaiko gyvenimui su motina, kuri dėl socialinių įgūdžių neturėjimo ir ligos negali viena rūpintis vaiku, todėl rūpestis vaiku faktiškai yra perkeltas tretiesiems asmenims. Apeliantas pripažįsta, kad tretieji asmenys rūpinasi vaiku ir šiam gyvenant su juo, tik dėl kitos priežasties (dirbdamas (duomenys neskelbtini), beveik visą dieną jis praleidžia darbe ir kelionėje į darbą), taigi, šiuo aspektu šalių padėtis yra lygiavertė. Priešingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas šalių lygiateisiškumo principo nepažeidė – vienas iš argumentų, dėl kurių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, vaiko gyvenamąją vietą geriau nustatyti su motina, yra tai, kad ji nedirba ir dėl to faktiškai visą laiką gali būti su vaiku, kas, atsižvelgiant į vaiko amžių, labiau atitinka jo interesus. Teisėjų kolegija sprendžia, jog aplinkybė, kad atliekant įvairias su vaiko auginimu susijusias užduoti ieškovei prireikia kitų asmenų pagalbos, nereiškia, kad vaiką augina kiti žmonės (artimieji ar socialiniai darbuotojai). Pagalbos priėmimas atitinka geriausių vaiko interesų prioriteto principą, pagal kurį visi asmenys, priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, turi elgtis taip, kaip yra geriausia vaikui, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius; vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
22. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad dėl neįgalumo ieškovė blogai vykdo motinos pareigas ar jų negali vykdyti apskritai, priešingai – ir pirmosios instancijos teisme, ir apeliacinio proceso metu nustatyta, kad ieškovė neturi žalingų įpročių, priima artimų žmonių ir specialistų pagalbą atliekant įvairias socialinių įgūdžių reikalaujančias ir buitines užduotis (yra motyvuota lankytis pas gydytoją, kreiptis dėl socialinio būsto suteikimo, dėl išmokų vaikui, ji rūpinasi būsto švara, būsimo kūdikio kraiteliu, mezga; socialiniams darbuotojams pastebėjus, kad ji labiau linkusi maitintis pusfabrikačiais, klausydama patarimų nusipirko indų maisto gamybai, aptarė kepinių receptus, apsikeisdavo vaizdine informacija apie gaminius; yra pasiilgusi sūnaus (duomenys neskelbtini) ir vaikas jos, kt.) (t. 2 b. l. 27-38). Aptariamame kontekste pažymėtinas apelianto teiginys, kad, kai vaiką jis pasiėmė iš ieškovės namų 2020 m. pabaigoje, vaikas atvyko neprižiūrėtas, murzinais drabužėliais, nekarpytais purvinais nagais, kas, jo manymu, rodo ieškovės negebėjimą rūpintis vaiku. Apeliaciniame skunde atsakovas kritikuoja pirmosios instancijos teismo vertinimą, kad, šalių sūnui atvykus gyventi į (duomenys neskelbtini), su šeima dirbantys socialiniai bei vaikų darželio darbuotojai parodė, jog vaikas buvo socialiai apleistas, agresyvus, nemokėjo bendrauti, tačiau vėliau situacija labai pasikeitė. Apelianto teigimu, tai yra vaiko amžiaus ir bendravimo su bendraamžiais nebuvimo pasekmė, tačiau pastebėtina, kad tokia vaiko būklė buvo susiformavusi vaikui gyvenant su abiem tėvais. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, galimu vaiko išsimurzinimu apeliantas nepagrįstai remiasi kaip aplinkybe, rodančia vien tik ieškovės negebėjimą rūpintis vaiku.
23. Aplinkybė, kad kasdieniame gyvenime ieškovė linkusi remtis sugyventiniu (pvz., be jo neina pasivaikščioti), gali būti įtakota ir emocinių judviejų ryšių, ir ieškovės sveikatos būklės – iš darbo su šeima žurnalo įrašų matyti, jog socialiniu požiūriu ieškovė neretai elgiasi vangokai (pvz., nors su socialiniais darbuotojais yra aptarusi gyvenamosios vietos deklaravimo klausimą, jos šeima (duomenys neskelbtini) yra įtraukta į niekur gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą), tačiau byloje ir nėra ginčo dėl to, kad kasdieniame gyvenime jai reikalinga pagalba. Visgi ieškovei nustatyta diagnozė savaime nereiškia, jog gyvenimiškose situacijose ji elgiasi priešingai vaiko interesams ar negali jų užtikrinti. Pagal Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 5 straipsnį, prieš įstatymą visi asmenys yra lygūs ir lygūs pagal įstatymą, taip pat turi teisę į lygiavertę įstatymo apsaugą ir teisę vienodai naudotis įstatymo teikiamomis galimybėmis be jokio diskriminavimo. Valstybės, šios Konvencijos šalys, draudžia bet kokį diskriminavimą dėl neįgalumo ir garantuoja neįgaliesiems vienodą ir veiksmingą teisinę apsaugą nuo diskriminavimo dėl bet kokios priežasties (5 straipsnio 1, 2 dalys). Šios Konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neįgalieji turi teisinį veiksnumą lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, dabar susiklosčiusi situacija, kurioje ieškovei įvairiais aspektais teikiama maksimali socialinė parama, yra ypač palanki vertinant motinos teisių auginti vaiką įgyvendinimą.
24. Apibendrinant konstatuotina, jog nesant duomenų apie tai, kad ieškovė negali vykdyti motinos pareigų ar elgiasi neadekvačiai, priešingai vaiko interesams, vien ieškovės sveikatos būklė negali būti pripažinta pagrindu vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su tėvu. Dėl mažametystės vaikui būtinas glaudus ryšys su motina, kurios vaidmenį, jam gyvenant pas tėvą, faktiškai atlieka močiutė (duomenys neskelbtini), sykiu prižiūrinti ir kitus anūkus. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro specialistei 2021 m. sausio 27 d. telefonu apibūdindama šalių sūnaus svečiavimosi pas tėvą ypatumus ji, be kita ko, nurodė, jog vaikas yra sunkaus charakterio, sunkiai pasiduodantis auklėjimui; (duomenys neskelbtini) pageidavo, kad atvykusi aplankyti vaiko ieškovė jį pasiimtų pasisvečiuoti, nes vaikas pasiilgo mamos. Socialinių paslaugų centro specialistė, apsilankius pas ieškovę tada, kai ji parsivežė vaiką, pastebėjo, jog berniukas pasikeitęs – įprastai labai šnekus, jis slėpėsi kitame kambaryje, nenorėjo bendrauti; motinos teigimu, vaikas sugrįžo piktas, labiau sudirgęs, kalba „negražius žodžius“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu tai irgi patvirtina nuolatinio ryšio su motina būtinumą, ypač atsižvelgiant į tai, kad motinos šeimoje netrukus gims šalių sūnaus brolis ar sesuo. Vykdant tėvų pareigas, įstatymų leidėjas tėvams suteikė pirmumo teisę prieš kitus asmenis, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju mažametis (duomenys neskelbtini) turėtų gyventi su motina, o ne su tėvu, kur motinos pareigas faktiškai atlieka močiutė ir pamotė (CK 3.165 straipsnio 1 dalis).
25. Nustačius nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad kiti apeliacinio skundo argumentai bei rašytiniai apelianto paaiškinimai (dėl vaiko prisirišimo prie konkrečios gyvenamosios vietos, ieškovės motinos būsto nuosavybės teisės, dabartinio ieškovės būsto statuso, kt.) neturi reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.
26. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
27. Duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė nepateikė. Apeliacinio proceso metu valstybė patyrė 9,97 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios priteistinos iš apelianto (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,97 Eur (devynis eurus 97 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.