- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-30
- Bylos Nr.
- e2-34763-854/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28493-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Atsakovas
- D. L.
- Ieškovas
- D. J.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovui D. L. dėl administravimo išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas bankroto administratorius D. J. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo D. L. 4 800 Eur administravimo išlaidų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1794-619/2018 (buvęs Nr. eB2-4616-619/2017) UAB „Aga Beylagan“ iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirtas D. J.. Šia nutartimi įmonės vadovui buvo nustatytas 15 dienų terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti administratoriui įmonės turtą ir visus turimus dokumentus. Dokumentai buvo perduoti. 2018 m. birželio 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Aga Beylagan“ taikytas supaprastintas bankroto procesas. Administravimo išlaidų suma yra patvirtinta 2017 m. gruodžio 1 d. kreditorių susirinkimu ir sudaro 4 800 Eur (iš jų 2 800 Eur administratoriaus atlyginimas ir 2 000 Eur administravimo išlaidos). Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 11 dalies pagrindu atsiranda pažeidusių pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo asmenų atsakomybė prieš riziką prisiėmusį administratorių dėl šio turėtų administravimo išlaidų. Pažymėjo, kad ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nurodyta įmonės vadovo ar savininko atsakomybė siejama su jo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o ne su įmonės tapimo nemokia momentu. Nurodė, kad administravimo išlaidų kompensavimas yra savarankiška žalos forma, kurios konstatavimui pakanka formalaus pagrindo, t. y. nustatyti, kad ne įmonės vadovas ar kitas asmuo pagal kompetenciją (likvidatorius) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas, įmonei tapus nemokiai, pagal kompetenciją nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, tą padarė kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius. Įmonės likvidatoriumi D. L. tapo 2011 m. balandžio 15 d., o bankroto byla iškelta 2017 m. rugpjūčio 29 d., tai reiškia, kad atsakovas, būdamas likvidatoriumi, šešerius metus nesikreipė dėl bankroto iškėlimo, nors tokią pareigą turėjo. Nagrinėjamu atveju tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (administravimo išlaidos) yra priežastinis ryšys, nes būtent atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo ir faktiškai patirtų administravimo išlaidų.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Į teismo posėdį atvykęs atsakovas aiškino, kad nesutinka dėl 2 000 Eur administravimo išlaidų priteisimo, nes ieškovas nepateikė šią sumą patvirtinančių įrodymų. Aiškino, kad nesijaučia atsakingas ir dėl 2800 Eur atlygio bankroto administratoriui, nes kai buvo paskirtas UAB „Aga Beylagan“ likvidatoriumi jam buvusi vadovė T. G. ir jos brolis A. G. neperdavė įmonės dokumentų, dėl ko jis nežinojo tikrosios įmonės finansinės padėties. 2016 metais jam teismas apskritai uždraudė verstis tokia veikla, todėl jis nieko su jokia įmone nebegalėjo daryti, tame tarpe ir kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismui paaiškinus atsakovui įrodinėjimo pareigą bei išaiškinus teisę į teisinę pagalbą, atsakydamas į teismo klausimus atsakovas pakartojo jokių prašymų ir/ar papildymų neturintis, prašantis spręsti bylą teismo nuožiūra.
Ieškovas į teismo posėdį, apie kurį jam pranešta tinkamai, neatvyko. Ieškovas pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4616-619/2017 pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą nutarė iškelti UAB „Aga Beylagan“ bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskirti D. J. (e. b. l. 4-5).
Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi nutarta pripažinti BUAB „Aga Beylagan“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
2017 m. gruodžio 1 d. kreditorių susirinkimas už visą bankroto proceso laikotarpį nuo bankroto bylos teisme iškėlimo iki įmonės išregistravimo iš valstybės įmonės Registrų centro patvirtino 4 800 Eur administravimo išlaidų sąmatą, iš jų 2 800 Eur administratoriaus atlyginimui ir 2 000 Eur administravimo išlaidoms (e. b. l. 37-39, 47-49).
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 15 d. nutartimi taikė BUAB „Aga Beylagan“ supaprastintą bankroto procesą (e. b. l. 50).
Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi BUAB „Aga Beylagan“ pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad 2011 m. balandžio 14 d. Akcijų pardavimo-pirkimo sutartimi atsakovas įsigijo UAB „Aga Beylagan“ akcijas iš T. G. (e. b. l. 15-16). Sutarties 5.1 punktu atsakovas patvirtino, kad prieš pasirašant sutartį jis yra tinkamai susipažinęs su bendrovės finansiniais ir kitais dokumentais, taip pat kad jam yra pateikta ūkinės-finansinės veiklos ataskaita. Sutarties 5.2 punktu atsakovas patvirtino, kad finansiniai bendrovės įsipareigojimai jam yra pateikti ir atsakovas juos priėmė. 2011 m. balandžio 14 d. vienintelio akcininko sprendimu nuspręsta bendrovę likviduoti, jos likvidatoriumi paskiriant D. L. (e. b. l. 17). 2011 m. balandžio 15 d. Juridinių asmenų registre UAB „Aga Beylagan“ įregistruotas likviduojamos bendrovės statusas (e. b. l. 51-54).
Dėl atsakovo pareigos atlyginti įmonės bankroto administravimo išlaidas
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnio 6 dalis nustato, kad nuo išrinkimo (paskyrimo) likvidatorius įgyja bendrovės vadovo ir valdybos teises ir pareigas. Pagal ĮBĮ 7 straipsnio 1 dalį, jeigu tuo metu, kai įmonė likviduojama įmonių veiklą reglamentuojančių kitų įstatymų nustatyta tvarka, išaiškėja, kad ji negalės įvykdyti visų savo įsipareigojimų, įmonės likvidatorius privalo nedelsdamas sustabdyti visus mokėjimus ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios būklės nustatymo dienos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Taigi viena iš imperatyvių pareigų, nustatytų bendrovės likvidatoriui, yra laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Kai įmonės likvidatorius pažeidžia pareigą įmonei esant nemokiai pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jam gali kilti pareiga atlyginti bankroto administravimo išlaidas. Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalimi, kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai.
Taigi įstatymas nustato, kad įmonės likvidatoriui gali kilti pareiga atlyginti apmokėtas bankroto administravimo išlaidas (bankroto administratoriaus atlyginimą ir kitas bankroto administratoriaus apmokėtas išlaidas), tuo atveju, jeigu jis įmonei esant nemokiai nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad įmonei bankroto byla teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi iškelta vieno iš įmonės kreditorių iniciatyva. Tuo tarpu atsakovas kaip įmonės likvidatorius dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą nesikreipė. Taigi atsakovas, esant įmonės nemokumui, neteikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, tuo pažeisdamas įmonės likvidatoriui įstatymo nustatytą imperatyvią pareigą.
Atsakovo argumentai apie tai, kad jis nežinojo įmonės tikrosios būklės, nes esą buvę savininkai ir vadovai jam neperdavė įmonės dokumentų, neatleidžia atsakovo nuo prisiimtų pareigų vykdymo. 2010-06-01 įsigydamas UAB „Aga Beylagan“ akcijas sutarties 5.1 punkte nurodė, kad akcijų pirkėjas prieš pasirašant sutartį yra tinkamai ir pilnai susipažinęs su bendrovės finansiniais ir kitais dokumentais, ūkinės-finansinės veiklos ataskaita jam pateikta. 5.2 punkte nurodyta, kad finansiniai bendrovės įsipareigojimai jam pateikti ir pirkėjas juos priima. Taigi tapdamas bendrovės likvidatoriumi savo paties kaip vienintelio akcininko sprendimu atsakovas prisiėmė pareigą imtis teisės aktuose numatytų veiksmų įmonės nemokumo atveju.
Atsižvelgiant į tai, kad įmonei tapus nemokiai, atsakovas pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nepateikė, ieškovas įgijo teisę reikalauti priteisti iš atsakovo jo turėtas administravimo išlaidas (ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis). Minėta, kad kreditorių susirinkimas patvirtino 4 800 Eur administravimo išlaidų sąmatą (iš jų 2 800 Eur administratoriaus atlyginimas ir 2 000 Eur administravimo išlaidos).
Dėl reikalaujamų sumų priteisimo
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia procesinę šalių pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiamasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad įrodinėjimo našta, susijusi su administratoriaus turėtomis (jo lėšomis apmokėtomis) bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidomis, tenka ieškovui (bankroto administratoriui). Administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Pažymėtina, kad iš esmės tokios praktikos dėl bankroto administratoriui tenkančios įrodinėjimo pareigos laikomasi ir kitose panašaus pobūdžio civilinėse bylose (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje e2A-1372-653/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2365-658/2017).
Taigi ieškovas turi pareigą įrodyti jo patirtas administravimo išlaidas. Aplinkybė, kad kreditorių susirinkimas patvirtino administravimo išlaidų sąmatą, neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodinėti administravimo išlaidų pagrįstumą. Tokį aiškinimą be kita ko lemia tai, kad sąmatoje nurodomi preliminarūs galimi administravimo kaštai, tuo tarpu atgauti išlaidas kaip nuostolius teisė atsiranda tik faktiškai jas patyrus.
2018 m. balandžio 24 d. nutartyje teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių ieškovo bankroto procese faktiškai patirtų 2 000 Eur administravimo išlaidų buvimą bei pasiūlė pateikti papildomus rašytinius įrodymus apie faktiškai patirtas administravimo išlaidas. Ieškovas tokių įrodymų teismui neteikė, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas byloje nepateikė visiškai jokių įrodymų, pagrindžiančių UAB „Aga Beylagan“ bankroto procese faktiškai patirtų administravimo išlaidų buvimą ir jų dydį, teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė 2 000 Eur žalą, kurią sudaro patirtos administravimo išlaidos (CPK 178, 185 straipsniai).
Teismas pažymi, kad 2017 m. gruodžio 1 d. vykęs kreditorių susirinkimas patvirtino ieškovui kaip įmonės bankroto administratoriui 2800 Eur atlyginimą, kurio dydis nustatytas pagal Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415, todėl jo įrodinėti nereikia.
Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką, konstatuotina, kad ieškovas nepagrindė ieškinio reikalavimo visa apimtimi, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies – ieškovui priteistina iš atsakovo 2 800 Eur administravimo išlaidų (atlyginimo), o likusi ieškinio dalis atmestina kaip nepagrįsta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas byloje patyrė 75 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 58,34 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 43,76 Eur žyminio mokesčio (75 Eur x 58,34 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi kiekvienai iš šalių tenkanti šių išlaidų dalis neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti ieškinį iš dalies.
Priteisti ieškovui D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 2 800 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus eurų) administravimo išlaidų (atlyginimo), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2 800 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 43,76 Eur (keturiasdešimt tris eurus 76 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.