Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo teikimą dėl nuosprendžio vykdymo nutraukimo suėjus senaties terminui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės rajono apylinkės teismas (nuo 2017-12-31 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai) 2013 m. lapkričio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažino D. P. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir vadovaudamasis 63 straipsnio 1,4 dalimis, 66, 65 straipsnių nuostatomis paskyrė galutinę subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, ir per 6 mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą 532,80 Lt žalą individualiai įmonei “Augepa”. 2014 m. kovo 13 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi D. P., konstatavus, kad jis piktybiškai vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė pakeista griežtesne bausme – 90 parų areštu.

Teismo posėdžio metu nuteistojo atstovas palaikė savo prašymą jame nurodytais pagrindais. Pažymėjo, kad nėra duomenų, jog nuteistasis būtų piktybiškai vengęs atlikti laisvės apribojimo bausmę, nėra padaręs nusikalstamų veikų. D. P. nebuvo padaręs jokių pažeidimų siekiant išvengti bausmės vykdymo, į užsienį jis išvyko su probacijos pareigūnų leidimu. D. P. keliavo užsienyje ir nebuvo niekur sulaikytas, nuteistasis, gyvendamas Jungtinėje Karalystėje, apie tai, kad jam skirta laisvės apribojimo bausmė pakeista, nežinojo. Kai baigiantis jo galiojančiam pasui kreipėsi į Lietuvos konsulatą prašydamas prasitęsti dokumentą, sužinojo, kad jis turi nebaigtą vykdyti bausmę, dėl kurios jam negali būti atnaujintas dokumentas. D. P. jam paskirtą bausmę yra visiškai įvykdęs, pasislėpimų nuo teisėsaugos pareigūnų nebuvo, nebuvo paskelbta tarptautinė jo paieška. Atstovas nurodė, kad yra visi pagrindai, jog D. P. yra taikytina senatis, nes D. P. atlygino žalą, nepadaręs naujų nusikaltimų ir fiziškai įvykdęs bausmę. Be to, šiuo metu D. P. augina vaiką iki 3 metų ir tai sudaro savarankišką pagrindą neskirti tokiam asmeniui arešto.

Prokuroras teismo posėdžio metu prieštaravo prašymo tenkinimui, pažymėjo, kad D. P. buvo paskelbta paieška. Policijos pareigūnas, vykdantis paiešką, bendravo su D. P., pastarajam buvo žinoma apie jo atžvilgiu vykdomą paiešką, taip pat šeimos nariai žinojo apie paiešką. Prokuroro nuomone, nuteistasis vengė atlikti bausmę.

Prašymas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 337 straipsnis reglamentuoja atvejus, kuomet nuosprendis nevykdytinas. Nepateikiamas vykdyti ir nevykdomas įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, jeigu: yra suėjusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnyje nustatyta apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis ar jo vykdymas atidėtas, kol pasibaigs teismo nustatytas nuosprendžio vykdymo atidėjimo terminas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 96 straipsnio 1 dalį apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų, o kai paskirtas laisvės atėmimas daugiau kaip dešimčiai metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, – dvidešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo.

Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis suprantama kaip baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus neįvykdytas apkaltinamasis nuosprendis negali būti vykdomas ir nuteistasis atleidžiamas nuo paskirtos bausmės atlikimo. Asmeniui apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis taikoma, kai egzistuoja sąlygų visuma: a) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas; b) asmuo šio termino laikotarpiu nevengė atlikti paskirtos bausmės; c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad vengimas atlikti bausmę (pasislėpimas) tai sąmoningi asmens veiksmai, kuriais siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės ar paskirtos bausmės vykdymo. Šiems veiksmams gali būti priskirti gyvenamosios vietos pakeitimas, sistemingas persikėlimas iš vienos vietovės į kitą, išvykimas į užsienį, gyvenimas be dokumentų ar suklastotų dokumentų įgijimas, pavardės ar vardo, išvaizdos pakeitimas, kitokių aplinkybių, trukdančių nustatyti asmens tapatybę, sudarymas. Pripažinto nusikalstamą veiką padariusio asmens pasislėpimas ne visada turi būti siejamas su tokio asmens paieškos paskelbimu. Tam tikri tokio asmens veiksmai, kuriais trukdoma nustatyti jo buvimo vietą, padaryti dar iki šio asmens paieškos paskelbimo, gali būti taip pat traktuojami kaip pasislėpimas nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-371/2011).

Teismui susipažinus su baudžiamosios bylos Nr. 1-605-564/2013 medžiaga matyti, kad D. P. buvo žinoma apie jo atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį procesą, jis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, buvo supažindintas su jam siūloma laisvės apribojimo bausme, sutiko ją atlikti (baudžiamosios bylos Nr. 1-605-564/2013, b. l. 158). Be to, jam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas, kurios buvo panaikintos tik įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui. D. P. asmens tapatybės kortelė vis dar likusi baudžiamojoje byloje, taigi į užsienį jis išvyko palikęs šį asmens dokumentą byloje, netgi, kaip matyti iš prašymo taikyti senatį ir nuteistojo atstovo paaiškinimo bei pateikto Jungtinėje Karalystėje prašymo suteikti valstybinio socialinio draudimo numerį, dar neįsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui ir galiojant kardomosioms priemonėmis, apie išvykimą nei ikiteisminio tyrimo įstaigai, nei prokurorui, nei teismui nepranešė. Priimtas teismo baudžiamasis įsakymas įteiktas jo šeimos nariui- motinai J. P., įsiteisėjo 2014-01-03, perduotas vykdymui, byloje gauti duomenys, kad nuteistasis 2014 m. sausio 14 d. buvo įtrauktas į probacijos tarnybų duomenų registrą.

Baudžiamojoje byloje Nr. T-98-416/2014, inicijuotoje Kauno apygardos probacijos tarnybos Marijampolės probacijos skyriaus pareigūnų teikimu, 2014 m. kovo 13 d. priimtoje nutartyje nurodoma, kad Kauno apygardos probacijos tarnybos Marijampolės probacijos skyrius gavęs įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, įrašė nuteistąjį į duomenų registrą ir išsiuntė jam šaukimus atvykti į probacijos skyrių susipažinti su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis. Kauno apygardos probacijos tarnybos savivaldybių probacijos skyrius buvo priėmęs paaiškinimus iš D. P. kaimyno A. J. ir sesers J. P., kurie nurodė, jog D. P. yra išvykęs į Angliją. Marijampolės apskrities vyriausiajame komisariate buvo paskelbta D. P. paieška. D. P. išvykimą į užsienį patvirtino ir pašto tarnybos grąžinamasis pranešimas dėl teismo šaukimo įteikimo. Ar minėta 2014 m. kovo 13 d. nutartis buvo tinkamai įteikta nuteistajam nenustatyta, kadangi baudžiamoji byla yra sunaikinta, tačiau minėta nutartis įsiteisėjo 2014 m. kovo 19 d., t. y. praėjus įstatyme nustatytam terminui po šios nutarties priėmimo. 2022 m. gruodžio 2 d. D. P. atstovo skundą dėl 2014 m. kovo 13 d. nutarties buvo atsisakyta priimti. Atstovas šio sprendimo aukštesnės instancijos teismui neskundė.

Nagrinėjant atstovo prašymą dėl bausmės vykdymo senaties taikymo, teismo iniciatyva buvo išsireikalauti duomenys iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Policijos komisariato pareigūnė nurodo, kad 2015-02-27 buvo nutarta pradėti D. P. paiešką, kaip asmens pasislėpusio nuo bausmės vykdymo. Paskutinės nuteistojo gyvenamosios vietos adresu buvo bendrauta su nuteistojo šeimos nariais. 2016-09-12 pareigūnams skambino asmuo, prisistatęs D. P., jam pakartotinai buvo išaiškinta, kad jis privalo grįžti atlikti bausmę, tačiau pastarasis nurodė, kad grįžti negali, nes praras darbą. 2017-12-12 policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodoma, kad pakartotinai buvo bendrauta su nuteistojo šeimos nariais, jie nurodė, kad nuteistasis neketina grįžti atlikti bausmės. Policijos pareigūnė pažymi, kad nuteistasis žinojo, kad yra vykdoma jo paieška, jis žinojo apie jam paskirtą arešto bausmę (b.l.24).

Nuteistojo nurodytos aplinkybės, jog jis išvyko į užsienį, gavęs bausmę vykdančios institucijos leidimą jokiais duomenimis nepatvirtinti. Toks leidimas ir negalėjo būti duotas, nes prieš D. P. išvykstant iš Lietuvos, 2013-11-26 teismo baudžiamasis įsakymas dar nebuvo įsiteisėjęs, nebuvo perduotas vykdymui, todėl Probacijos tarnyba netgi neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl leidimo išvykti į užsienį davimo. Abejones šiomis aplinkybėmis kelia ir tolimesnis nuteistojo elgesys, susijęs bausmės atlikimu, jis ir vėliau savo naujosios gyvenamosios vietos adreso nepranešė, su Probacijos tarnyba nebendradarbiavo, ne kartą policijos pareigūnų raginamas grįžti atlikti bausmės negrįžo, taigi suprato, kad dėl tokio jo poelgio bausmės vykdymas neįmanomas. Vertintina ir tai, jog nuteistasis iki 2013 m. lapkričio 26 d. priimant teismo baudžiamąjį įsakymą buvo teistas, jam skirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams, bausmė pasibaigė 2012-01-06. Taigi nuteistasis iš esmės suprato bausmės esmę ir jos atlikimo tvarkos taisykles.

Gynėjo argumentai, kad nuteistasis ilgą laiką gyveno, dirbo užsienyje, keliavo, jo niekas niekada nesulaikė, šiuo atveju neturi jokios reikšmės ir neatleidžia nuteistojo nuo pareigos pranešti apie pasikeitusią gyvenamąją vietą ir bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis siekiant atlikti jam skirtą bausmę. Beje, net ir prašymo nagrinėjimo dienai (2022-01-04), nuteistojo Gyventojų registre deklaruota gyvenamoji vieta išlieka (duomenys neskelbtini), Lietuva. Įvertinus aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nuteistasis vengė atlikti jam paskirtą bausmę, todėl šiuo atveju nėra nustatytos būtinos sąlygos, kurių pagrindu nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti apkaltinamojo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) senatį, todėl prašymas atmestinas.

Nuteistojo atžvilgiu negali būti taikomas ir besąlyginis penkiolikos metų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas, numatytas BK 96 straipsnio 3 dalyje, nes šis terminas nesuėjęs.

Nors nuteistojo atstovas taip pat nurodo, kad nuosprendis negali būti vykdomas, nes nuteistajam negalėjo būti paskirta arešto bausmė, kadangi jis augina vaiką iki 3 metų, tačiau pažymėtina, kad BK 49 straipsnio 6 d. iš esmės nedraudžia skirti areštą tokiam asmeniui (šioje dalyje nurodyta:„ gali būti neskiriamas asmenims, auginantiems vaiką iki 3 metų“), teismas, nagrinėjantis prašymą dėl senaties taikymo, revizuoti 2014 m. kovo 13 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį neturi teisinio pagrindo, be to, ši aplinkybė, sprendžiant dėl nuosprendžio vykdymo senaties taikymo, reikšmės neturi.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuteistojo D. P. atstovo advokato M. V. prašymas dėl Marijampolės apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 tesimo baudžiamojo įsakymo ir 2014 m. kovo 13 d. nutarties pripažinimo nevykdytinais, suėjus vykdymo senaties terminui, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361, 362 straipsniais, 364 straipsniu,

nutaria:

16 Nuteistojo D. P. atstovo advokato M. V. prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos (nuorašo) gavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.