- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-31
- Bylos Nr.
- e2YT-9341-1090/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04927-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jan Maciejevski
- Pareiškėjas
- L. B.
- Advokatai
- Ilona Vaitkevičienė
- Kategorijos
- 2.4.2.8Įgyjamoji senatis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti L. B. nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą negyvenamąsias patalpas – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.
2. Pareiškėja nurodo, kad nuo 1992 m. ji, nebūdama nekilnojamojo daikto negyvenamosios patalpos – sandėlio (garažo), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistruota savininke, bet sąžiningai įgijusi nurodytą nekilnojamąjį daiktą, sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą jį valdė daugiau kaip 31 metus ir per visą valdymo laikotarpį nekilnojamojo daikto savininkas (-ai) (jeigu tokie būtų buvę) turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo. Paaiškino, jog iki 1992 m. garažas priklausė J. G., o 1992 m. iškilo poreikis įsigyti garažo (sandėlio) patalpą šalia esančio daugiabučio, todėl pareiškėja iš J. G. įsigijo garažą. Tačiau nei pareiškėja, nei garažo savininkė J. G. neturėjo pakankamai teisinių žinių, todėl rašytinė (notarinė) garažo įsigijimą patvirtinanti sutartis nebuvo sudaryta, nekilnojamojo turto registre nei ankstesnė savininkė, nei pareiškėja jokių savo daiktinių teisių į garažą neįregistravo. Nekilnojamojo turto registre įrašų apie garažo nuosavybę nėra. Taip pat 1992 m. pareiškėja kreipėsi į Lietuvos Respublikos respublikinį valstybinį inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurą „Valda“, kuris 1992 m. liepos 3 d. pareiškėjai išdavė garažo techninės apskaitos bylą. Vėliau ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija už garažo užimamą žemę (0,0020 ha) pareiškėjai, kaip garažo teisėtai valdytojai, siuntė pranešimus, deklaracijas dėl mokėtino žemės nuomos mokesčio, o pareiškėja žemės nuomos mokestį už garažo užimamą žemę mokėjo. Taip pat pareiškėja 2003 m. gegužės 28 d. prašymu projektavimo sąlygų sąvadui gauti kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl elektros energijos garažo apšvietimui įrengimo. Taigi, įgyjamosios senaties terminu pareiškėja buvo vieninteliu asmeniu, besinaudojusiu garažu, prižiūrėjusiu šį statinį bei jį nepertraukiamai valdžiusiu nuo 1992 m. Pareiškėja pažymi, jog nors nuosavybės teisė teisės aktų prasme jai ir neatsirado, tačiau į garažą atsirado jos valdymo teisė, garažas neturi būti vertinamas kaip priklausantis valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, todėl nedraudžiama jį pripažinti įgytą nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jo ilgalaikio valdymo. Pareiškėjos garažo valdymas atsirado ir tęsėsi sąžiningai visą įgyjamosios senaties laikotarpį, pareiškėja garažą valdė teisėtai ir išviešino savo garažo valdymo teisę, t. y. 31 metus pareiškėja valdė kaip savą ir nesislapstydama, garažo valdymas nebuvo nutrūkęs, jį nepertraukiamai nuo 1992 m. iki šiol valdo, faktiškai prižiūri išimtinai tik pareiškėja (el. b. apyrašas, b. l. 1–11).
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, jog turimais duomenimis, nuosavybės teisės į negyvenamąsias patalpas – sandėlį (garažą) nėra registruotos nei Vilniaus miesto savivaldybės, nei valstybės vardu, taip pat Vilniaus miesto savivaldybė nėra pradėjusi daikto pripažinimo bešeimininkiu procedūros dėl šio statinio. Pažymi, jog nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas į ginčo turtą galėtų būti konstatuojamas, jeigu būtų nustatyta visų nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį sąlygų visuma. Prašo bylą spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į šiame atsiliepime nurodytus argumentus (el. b. apyrašas, b. l. 126–133).
4. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, jog šiuo atveju Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad pastatas, kuriame yra pareiškime nurodytas sandėlis, kaip nekilnojamasis daiktas yra registruotas, kadastrinių matavimų byla patvirtina, kad pareiškime nurodytam sandėliui buvo atlikti kadastriniai matavimai ir suteiktas unikalus numeris, tačiau nėra aišku, kada ir kokios institucijos sprendimu jis buvo galutinai suformuotas. Iš byloje esančio registrų išrašo matyti, kad šiam nekilnojamojo turto objektui kadastro duomenys buvo nustatyti 1995 m. birželio 13 d. ir jis yra pastatytas privačiam fiziniam asmeniui priklausančiame žemės sklype. Atsižvelgus į tai, manytina, kad pagal šiuo metu byloje esančius dokumentus duomenų pareiškėjos prašomam juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti nepakanka (el. b. apyrašas, b. l. 142–144).
5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, jog remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra dviejuose žemės sklypuose, o patalpa yra garaže, kuris yra žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame Lietuvos Respublikai bei kitiems fiziniams asmenims. NŽT teigia, jog neprieštarautų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui, jei nebus nustatyti imperatyvūs draudimai įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teises į pareiškime nurodytus statinius bei, jei bus tenkintos sąlygos, reikalingos nekilnojamąjį daiktą įgyti pagal įgyjamąją senatį. Prašo spręsti dėl pareiškėjos pareiškimo pagrįstumo, atsižvelgiant į šiame atsiliepime išdėstytus faktus, argumentus (el. b. apyrašas, b. l. 179–184).
6. Pareiškėja, atsižvelgusi į suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytus argumentus papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog nekilnojamasis turtas – negyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos įgytas ne statybos būdu, o jį įsigijus iš ankstesnio jo savininko J. G. Be to, aplinkybės, kad garažas yra galutinai suformuotas, 1995 m. birželio 13 d. nustatyti jo kadastriniai duomenys ir jis buvo įregistruotas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre, patvirtina, kad garažas buvo pastatytas ir suformuotas teisėtai bei paneigia suinteresuotų asmenų keliamas abejones, kad garažas nėra privačios nuosavybės teisės objektas. Taip pat byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad garažas priklauso nuosavybės teise valstybei ar savivaldybei, priešingai, byloje yra netiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad garažas nuosavybės teise priklauso pareiškėjai. Be to, analogiškoje civilinėje byloje Nr. civilinėje byloje Nr. 2-4494-29/2003 UAB „Antakalnio ūkis“ neprašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo fakto pagal įgyjamąją senatį būtent pareiškėjos garažui. Pareiškėjos vertinimu, tokie netiesioginiai įrodymai sudaro pagrindą tenkinti pareiškimą ir nustatyti pareiškėjos nuosavybės teisės įgijimo faktą pagal įgyjamąją senatį garažui. Pareiškėja taip pat pažymi, jog šiuo atveju pagal aktualią kasacinio teismo praktiką pareiškėjos garažo valdymo teisės neįregistravimas viešame registre neturi jokios teisinės reikšmės, bei neturi teisinės reikšmės aplinkybės, kada ir kokios institucijos sprendimu garažas buvo galutinai suformuotas, nes šis turtas yra įgytas ne statybos būdu, o iš ankstesnio jo savininko J. G. (el. b. apyrašas, b. l. 196–202).
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
7. Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti, papildomai nurodė, jog tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė nerado duomenų apie garažą ir jo nuosavybės teises, nėra pagrindas konstatuoti, jog garažas priklauso valstybei ar savivaldybei, tokių duomenų byloje nėra. Taigi, yra visi pagrindai pareiškėjai nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. Pareiškėjos atstovės žiniomis, šie garažai pastatyti 1951 metais, jie galimai buvo skirti namams, nes buvo gyvenamųjų namų kieme, kokiu pagrindu ginčo patalpą valdė ankstesnė savininkė, pasakyti negali. Kokiu teisiniu pagrindu Valstybinė mokesčių inspekcija siuntė pareiškėjai mokėjimo dokumentus nežino, pareiškėja nuo 2014 m. atleista nuo žemės mokesčio.
8. Pareiškėja L. B., suinteresuotų asmenų VĮ „Turto bankas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, VĮ „Turto bankas“ bei Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė prašymus nagrinėti bylą jų atstovams nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys apie teismo posėdį informuoti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 117 straipsnio 1 dalis ir 175¹ straipsnio 1 dalis), pareiškėja yra atstovaujama advokatės, o suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“ bei Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė nagrinėti bylą jų atstovams nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta pareiškėjai L. B., suinteresuotų asmenų VĮ „Turto bankas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovams nedalyvaujant (CPK 247 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
9. Nekilnojamojo turto registro 2022 m. gruodžio 5 d. išrašas Nr. 10/359824 patvirtina, kad negyvenamoji patalpa – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1995 m. birželio 13 d. buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau įrašų apie savininką (-us) nėra (el. b. apyrašas, b. l. 13). Bylos duomenimis, minėtas nekilnojamojo turto objektas yra prie gyvenamųjų namų, adresu: (duomenys neskelbtini), esančiuose garažų masyvuose; garažų masyvas yra suskaidytas į 2 pastatus, kurių adresas yra (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini); garažų (duomenys neskelbtini) numeracija yra nuo 1 iki 10 ir nuo 23 iki 30, o (duomenys neskelbtini) garažų (sandėliukų) numeracija yra nuo 11 iki 22 (el. b. apyrašas, b. l. 14–22). Vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiu, bylai aktualus garažo masyvas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), ir ginčo garažas yra žemės sklype, kurio kadastrinis Nr.: (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir kurio 794/1381 dalis priklauso nuosavybės teise Lietuvos Respublikai (el. b. apyrašas, b. l. 110–119, 185–186).
10. Pareiškėja tvirtina, jog ji negyvenamąją patalpą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 1992 m. iš buvusios jo savininkės J. G. žodinės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, ko pasekoje pareiškėjai buvo faktiškai perduotos patalpos bei už garažą mokėtų mokesčių kvitai (el. b. apyrašas, b. l. 23–40). Bylos duomenimis, 1992 m. pareiškėja kreipėsi į Lietuvos Respublikos respublikinį valstybinį inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurą „Valda“, kuris 1992 m. liepos 3 d. pareiškėjai išdavė Garažo techninės apskaitos bylą (el. b. apyrašas, b. l. 41–58). Taip pat nuo 1993 metų Valstybinė mokesčių inspekcija, o vėliau Vilniaus miesto savivaldybės administracija už garažo užimamą žemę pareiškėjai siuntė pranešimus, deklaracijas dėl mokėtino žemės nuomos mokesčio, o pareiškėja žemės nuomos mokestį už garažo užimamą žemę mokėjo (el. b. apyrašas, b. l. 61–99). Be to, pareiškėja 2003 m. gegužės 28 d. prašymu projektavimo sąlygų sąvadui gauti kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl elektros energijos garažo apšvietimui įrengimo (el. b. apyrašas, b. l. 100–103). Pareiškėja savo reikalavimui pagrįsti taip pat pateikė į bylą iš VĮ Registrų centro gautus dokumentus, susijusius su ginčo nekilnojamojo turto suformavimu ir registravimu, bei Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-4494-29/2003 dėl analogiško fakto nustatymo duomenis (el. b. apyrašas, b. l. 206–257).
11. Taigi, nekilnojamojo turto objektas, į kurį pareiškėja prašo nustatyti jai nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį, yra suformuotas bei įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau nuosavybės teisės į šį objektą nėra įregistruotos, suinteresuoti asmenys nepateikė duomenų, jog šis objektas nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, objektas yra pastatytas ant žemės sklypo, kurio dalis nuosavybės teise priklauso valstybei.
12. Aukščiau nurodyti duomenys, taip pat pareiškėjos atstovės paaiškinimai leidžia teismui daryti pakankamai pagrįstą išvadą, kad pareiškėja 1992 m. sąžiningai įgijusi garažą, pradėjo juo naudotis ir jį nepertraukiamai valdo iki šiol.
13. Vadovaujantis CPK 532 straipsnio reikalavimais, 2023 m. liepos 11 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt. paskelbus pranešimą apie bylos nagrinėjimą, kiti suinteresuoti asmenys į teismą dėl įtraukimo dalyvauti procese nesikreipė, iki teismo posėdžio dienos nebuvo ginčijamas pareiškėjos valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas.
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.
15. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).
17. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teisę į garažą pareiškėja būtų įgijusi vienu iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų, t. y. pareiškėja nėra įregistruota garažo savininke. Iš pareiškimo bei pateiktų atsiliepimų į pareiškimą nustatyta, kad garažas valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso bei nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja būtų atsisakiusi valdymo ar kad jį būtų užvaldęs kas nors kitas. Viešajame registre neįregistruota kitų asmenų daiktinių teisių į šį nekilnojamąjį turtą. Be kita ko, byloje nėra duomenų, jog garažas būtų užfiksuotas kaip neteisėta statyba. Pareiškėja patalpas valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, kaip savą nekilnojamąjį daiktą, t. y. pareiškėja elgėsi kaip daikto savininkė, jį tvarkė bei naudojosi, reguliariai mokėjo žemės mokestį, buvo įsitikinusi, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomą daiktą. Per įstatymo nustatytą terminą į teismą dėl garažo nesikreipė jokie suinteresuoti asmenys.
18. Suinteresuoti asmenys, nustačius visų nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį sąlygų visumą, dėl pareiškėjos nuosavybės teisės įgijimui pagal įgyjamąją senatį nustatymui iš esmės neprieštaravo, tačiau kėlė klausimus dėl garažo suformavimo ir įregistravimo teisėtumo, galimo jų priklausymo valstybės (savivaldybės) nuosavybėn. Pažymėtina, jog nagrinėjant bylą nenustatyta aplinkybių, jog ginčo objektas buvo pastatytas neteisėtai, taip pat, teismo vertinimu, aplinkybės, kad garažas yra galutinai suformuotas, 1995 m. birželio 13 d. nustatyti jo kadastriniai duomenys ir jis buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nesant byloje priešingų duomenų, formaliai patvirtina, kad nekilnojamasis turtas buvo pastatytas ir suformuotas teisėtai. Kita vertus, sprendžiant klausimą dėl įgyjamosios senaties, nesprendžiamas klausimas dėl garažo pastatymo teisėtumo. Suinteresuoti asmenys patvirtino, kad duomenų, jog garažas priklausytų valstybei ar savivaldybei neturi, taigi, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog ginčo garažas nuosavybės teise priklauso valstybei (savivaldybei) ar kitam asmeniui. Kita vertus, byloje yra netiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad garažas priklauso pareiškėjai, t. y. pareiškėjos turimi mokėjimo dokumentai, susiję su garažo valdymo teisės įgyvendinimu, pareiškėjai išduota garažo techninės apskaitos byla. Byloje nėra jokių duomenų, kad kas kitas, o ne pareiškėja rūpinosi, naudojo ir valdė garažą. Be to, niekas neginčijo pareiškėjos valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo (CPK 178, 185 straipsniai).
19. Atsižvelgiant į kasacinio teismo pateiktą teisės aiškinimą, taip pat į byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjos pateiktus rašytinius įrodymus bei pareiškėjos atstovės teismo posėdyje teiktus paaiškinimus, darytina išvada, jog negyvenamąsias patalpas – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėja pradėjo valdyti teisėtai ir valdo jį sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau kaip dešimt metų. Konstatuotina, kad yra visos CK 4.68 straipsnyje ir 4.71 straipsnyje nurodytos sąlygos, todėl yra pakankamas pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą ir nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į minėtą nekilnojamojo turto objektą (CK 4.68 straipsnis).
20. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų teismas nepatyrė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 279 straipsniu, 533 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą negyvenamąsias patalpas – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.