- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-21
- Bylos Nr.
- 1-1780-1049/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47551-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Kaltinamasis
- D. I. Č.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.6Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.10Kitos kardomosios priemonės
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. I. Č., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
D. I. Č. 2020 m. gruodžio 3 d. apie 17.25 val., Kaune, nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) gatvės, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Zafira“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,76 promilės neblaivumas, iki kol ties (duomenys neskelbtini) pastatu pažymėtu numeriu kliudė priešpriešais važiavusį automobilį.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Kaltinamoji D. I. Č., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad iš pradžių vairavo savo automobilį, su kuriuo sukėlė eismo įvykį, tačiau, kadangi kitų apgadintų transporto priemonių nebuvo, o iki namų buvo apie 1,5 km atstumas, todėl pėsčiomis grįžo į namus ir, kadangi buvo susinervinusi, buvo šokas, todėl nusiraminimui išgėrė alkoholio, tai yra kokteilį su degtine, tada pastebėjo, kad neturi savo mobiliojo ryšio telefono, kuris buvo likęs automobilyje, su kuriuo padarė eismo įvykį ir tas automobilis buvo paliktas eismo įvykio vietoje, netoli (duomenys neskelbtini) gatvės. Iš susijaudinimo nesusimastė ir pasiėmė draugo „Opel Zafira“ automobilį, norėjo nuvažiuoti pasiimti telefoną. Važiavo (duomenys neskelbtini) plentu, nuo gyvenamosios vietos link tos vietos, kur buvo paliktas automobilis, tačiau dėl savo neblaivumo susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu „Volkswagen Golf“. Tuo metu kai sėdo už draugo automobilio vairo nesijautė apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau pradėjusi važiuoti, pajuto, kad yra sulėtėjusi reakcija. Automobilio „Volkswagen Golf“ vairuotojas iškvietė policijos pareigūnus, kurie kaltinamajai nustatė daugiau nei 1,70 promilės girtumą. Automobilis „Opel Zafira“ priklauso K. V., kurį jis nusipirko už 600,00 eurų. Kaltinamoji paaiškino, kad automobilį pasiėmė neatsiklaususi K. V., jo namuose nebuvo, o automobilio rakteliai buvo namuose. Paaiškino, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji pateikė prašymą ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o laiduotoju paskirti jos tėvą J. Č., kuris yra kaltinamajai autoritetas, šiuo metu kartu gyvena ir mano, kad tėvas gali daryti teigiamą įtaką. Prašo skirti minimalų laidavimo terminą be užstato.
Liudytoju apklaustas pasiūlytas laiduotojas J. Č. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad po įvykio dukra D. I. Č. paskambino ir paaiškino, kad padarė didelę klaidą, dėl ko labai gailisi. Nurodė, kad dukrai netekus darbo ir pajamų, jai tapo sunkiau pragyventi, dėl ko įvykus eismo įvykiui susijaudino ir pavartojo alkoholio, po ko neblaivi sėdo už automobilio vairo. J. Č. paaiškino, kad su dukra santykiai geri, šiuo metu ji daugiau laiko praleidžia tėvų namuose. Liudytojas paaiškino, kad gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką ateityje, kadangi pats yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, šiuo metu yra pensininkas, tačiau anksčiau dirbo Alytaus miesto savivaldybėje, buvo atsakingas už Alytaus miesto strateginio plano parengimą Alytaus miesto savivaldybės tarybos nariai iki šios dienos į jį kreipiasi patarimų. Sutinka laiduoti už D. I. Č., prašo laidavimą skirti be užstato, kadangi yra pensininkas.
Išvada dėl D. I. Č. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Liudytojas Š. S., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 3 d. apie 17.30 val., vairavo savo mamai L. S. priklausantį automobilį „VW Golf“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) V. V. gatve link (duomenys neskelbtini). Artėjo link kelio lanksto į kairę. Pamatė, kad priešpriešais atvažiuoja lengvasis automobilis „Opel Zafira“, kuris išvažiuodamas iš posūkio įvažiavo į jo važiavimo juostą. Jis su automobiliu traukėsi kiek galima dešiniau, tačiau pravažiuojantis automobilis „Opel Zafira“ kliudė jo automobilio kairės pusės šoninio matymo veidrodėlį. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad jį kliudęs automobilis „Opel Zafira“ nestoja, todėl jis pradėjo bėgti iš paskos. Tai pamatė prieš keletą akimirkų su juo prasilenkusi jo kaimynė ir savo automobiliu užtvėrė automobiliui „Opel Zafira“ kelią. Tuo metu jis pribėgo prie automobilio „Opel Zafira“, atidarė vairuotojo pusės dureles, už vairo sėdėjo moteris. Jis iš variklio užvedimo spynelės ištraukė raktelius. Moteris siūlė pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau akivaizdžiai matėsi, kad ji yra neblaivi (b. l 76–77).
Liudytojas K. V., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad D. I. Č. yra jo sugyventinė, su ja kartu gyvena nuo 2019 m. gruodžio mėnesio pabaigos. Ji serga sunkia depresija, gydosi pas psichiatrą, yra gulėjusi psichiatrijos ligoninėje. 2020 m. gruodžio 3 d. apie 14.10 val., jis jam priklausančiu automobiliu išvažiavo į savo darbovietę. Namuose paliko dar vieną jam priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Rakteliai buvo palikti namuose. Išvykdamas į darbą, D. paliko namuose, ji ketino namuose ir kieme puošti eglutes. Apie 15.00 val. su ja susirašė SMS žinutėmis, tačiau apie 16.40 val. ji jam į SMS žinutes neatsakė, taip pat neatsiliepė ir į skambučius. Paskambino šalia gyvenančiam kaimynui ir paprašė, kad nueitų pas jį į namus pažiūrėti ar kas nenutiko. Kaimynas pasakė, kad namuose nieko nėra, kieme nėra ir D. priklausančio automobilio „VW Golf“, o po 10 minučių kaimynas jam paskambino ir pasakė, kad kieme jau nėra ir jam priklausančio automobilio „Opel Zafira“. Jis suprato, kad kažkas namuose nutiko, todėl iš darbovietės išvažiavo į namus. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, pamatė nuvažiavusį nuo kelio D. automobilį. Buvo atvažiavęs policijos ekipažas. Bekalbant su pareigūnais, girdėjo kaip jie gavo pranešimą, jog netoliese automobilis „Opel Zafira“, vairuojamas neblaivios moters sukėlė eismo įvykį. Pareigūnams pasakė, kad tai jo sugyventinė D.. Su pareigūnais nuvyko į nurodytą vietą ir pamatė, kad stovi jo automobilis „Opel Zafira“ ir lengvasis automobilis „VW Golf“. D. elgėsi neadekvačiai, suprato, kad ji arba prisigėrusi vaistų, arba vartojusi alkoholio. Kodėl D. paėmė vairuoti jo automobilį, jis nežino, kadangi ji turėjo savo automobilį ir jo niekuomet neimdavo (b. l. 73–74).
Iš 2020 m. gruodžio 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio matyti, kad 2020 m. gruodžio 3 d. apie 16.44 val., iš Kauno AVPK gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), nuo kelio nuvažiavęs automobilis „VW Golf“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), vairuotoja elgiasi neadekvačiai, galimai neblaivi. Nuvykus į įvykio vietą, rastas nurodytas automobilis, tačiau vairuotojos įvykio vietoje nebuvo. Apžiūrint įvykio vietą, pravažiuojantis asmuo pranešė, kad netoliese ((duomenys neskelbtini)) įvykęs eismo įvykis, vieno iš automobilių vairuotoja galimai neblaivi. Nurodytoje įvykio vietoje rasti du apgadinti automobiliai. Vieno jų – „Opel Zafira“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), vairuotojai D. I. Č., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,76 promilės girtumas (b. l. 40).
Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2020 m. gruodžio 3 d. 16.42 val., gautas pranešimas, kad moteris įvažiavo su automobiliu „VW Golf“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) į krūmus, moteris elgiasi neadekvačiai. 2020 m. gruodžio 3 d. 17.24 val., gautas pranešimas, jog automobilio „Opel Zafira“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) vairuotoja, galimai neblaivi, atsitrenkė į automobilį „VW Golf“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) Atvykę pareigūnai nustatė, kad automobilį „Opel Zafira“ vairavo D. I. T. (dabar – Č.), kuriai pirmuoju tikrinimu nustatytas 1,98 promilės neblaivumas, o antruoju tikrinimu – 1,76 promilės neblaivumas (b. l. 41–47).
Iš Kauno AVPK Kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), nubraižytas eismo įvykio vietos planas, apžiūrėtas automobilis „Opel Zafira“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Fotografuota (b. l. 12–20).
Iš Kauno AVPK Kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėti automobiliai „VW Golf“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) „VW Golf“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir „Opel Zafira“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), fiksuoti automobilių sugadinimai (b. l. 21–39).
Iš informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis matyti, kad automobilio „Opel Zafira“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra K. V. (b. l. 70).
2020 m. gruodžio 3 d. transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktu, automobilis „Opel Zafira“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), perduotas saugojimui į UAB „Augenas“ saugojimo aikštelę, esančią Technikos g. 18a, Kaunas (b. l. 54–55).
Kauno AVPK Kelių policijos valdybos nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimu, automobilis „Opel Zafira“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), grąžintas automobilio savininkui K. V. (b. l. 56–57).
Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje pažymos matyti, kad automobilio „Opel Zafira“, 2001 m. laidos kaina Lietuvoje su PVM – 1470,00 eurų (b. l. 71).
Iš 2020 m. gegužės 15 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad K. V. įsigijo automobilį „Opel Zafira“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini) už 600,00 eurų sumą (b. l. 65).
2020 m. gruodžio 3 d., 17.42 val. D. I. T. (dabar – Č.) nustatytas 1,98 promilės neblaivumas, o 17.59 val. nustatytas 1,76 promilės neblaivumas (b. l. 49–50).
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, darytina išvada, kad kaltinimas D. I. Č. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jai alkoholio matuokliu nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, pasitvirtino.
Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamoji D. I. Č., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai alkotesteriu nustatyta mažiausia 1,76 promilės etilo alkoholio koncentracija, 2020 m. gruodžio 3 d. apie 17.25 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Zafira“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), iki kol (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė priešpriešais važiavusi automobilį.
Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl to, jog vartojo alkoholį ir neblaivi vairavo transporto priemonę – K. V. priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), iki kol atsitrenkė į priešpriešais atvažiuojanti automobilį. Kaltinamoji paaiškino, kad vairuodama savo automobilį „VW Golf“, jo nesuvaldė, dėl ko įvyko eismo įvykis, ir kadangi užsiblokavo ratas, ir automobilis toliau negalėjo važiuoti, todėl nusprendė pėsčiomis pareiti į namus. Kadangi buvo labai susijaudinusi namuose išgėrė alkoholio ir nusprendė su draugo K. V. automobiliu „Opel Zafira“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) nuvažiuoti iki savo automobilio pasiimti mobiliojo ryšio telefoną, jausdamasi apsvaigusi, Kauno mieste vairavo minėtą automobilį, kai jai buvo nustatytas 1,76 promilės girtumas, dėl ko nesuvaldžiusi automobilio, kliudė priešpriešais atvažiuojantį automobilį „VW Golf“.
Kaltinime nurodytas ir pačios D. I. Č. pripažintas aplinkybes visiškai įrodo ne tik liudytojo Š. S. parodymai apie tai, jog 2020 m. gruodžio 3 d., apie 17.30 val., jam važiuojant automobiliu „VW Golf“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini), priešpriešais atvažiavęs automobilis „Opel Zafira“ kliudė jo automobilio kairės pusės šoninio matymo veidrodėlį, o minėtą automobilį vairavusi moteris atrodė apsvaigusi nuo alkoholio, bet ir vyriausiojo patrulio R. P. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad nuvykus į įvykio vietą pagal gautą pranešimą dėl eismo įvykio, automobilio „Opel Zafira“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), vairuotojai nustatytas 1,76 promilės girtumas, ką taip pat patvirtina ir alkotesteriu užfiksuoti duomenys, jog patikrinus D. I. Č. 17.42 val. jai nustatytas 1,98 promilių neblaivumas, o 17.59 val. nustatytas 1,98 promilių neblaivumas, ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami patvirtinti D. I. Č. veiksmuose esančius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymius. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamoji D. I. Č., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (jai nustatytas mažiausias 1,76 promilių girtumas), suvokdama savo veiksmus sėdo už K. V. nuosavybes teise priklausančio automobilio „Opel Zafira“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) vairo ir jį vairavo Kauno mieste, (duomenys neskelbtini), iki kol ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė priešpriešais atvažiuojantį automobilį.
Kaltinamoji pripažino, kad prieš sėsdama už automobilio vairo vartojo alkoholį, taigi akivaizdu, kad D. I. Č. suprato savo veiksmų pavojingumą, ką ir pati pripažino. D. I. Č. kaltė patvirtinta aukščiau šiame nuosprendyje aptartais byloje surinktais įrodymais, patvirtinančiais, jog ji nepaisydama apsvaigimo nuo alkoholio, įsėdo į automobilį, juo važiavo ir sukėlė eismo įvykį dėl ko buvo apgadintas kitas automobilis. Tokiais savo veiksmais, kaltinamoji, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui, todėl šie kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Teismo išvados dėl D. I. Č. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
Kaltinamosios D. I. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji pateikė prašymą, atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kurį pasiūlytas laiduotojas J. Č., byloje dėl to apklaustas liudytoju, palaikė.
BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
Prokurorė neprieštaravo dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato, bei prašė paskirti baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejų) metų laikotarpiui, kartu taikant BK 72 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio „Opel Zafira“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą.
Kaltinamosios gynėjas palaikė prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir prašė jį taikyti 1 (vienerių) metų terminui, netaikant užstato, bei paskirti mažesnį nei 2 (dvejų) metų terminą uždraudžiant naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, bei dėl konfiskuotinos automobilio vertės atitinkančios sumos dydžio, atsižvelgti į byloje esančią transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį.
Liudytojas J. Č. sutinka laiduoti už kaltinamąją D. I. Č., nurodė, kad yra vertas teismo pasitikėjimo, neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra pensininkas, tačiau iki šiol aktyviai dalyvauja visuomenės veikloje būdamas Alytaus miesto savivaldybės tarybos nario G. A. visuomeniniu patarėju, 21 metus dirbo valstybės tarnautoju, todėl mano, kad yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali būti pripažintas tinkamu laiduotoju. J. Č. yra kaltinamosios tėvas, ją užauginęs, palaiko glaudų ryšį, kaltinamoji jo klauso ir pripažino, kad po įvykio kalbėjosi su D. I. Č. ir tokį jos elgesį pasmerkė, apie tai nuolatos kalbasi, supranta poelgio netinkamumą. Tikina galintis realiai daryti teigiamą įtaką D. I. Č., dėl to už ją laiduoja.
Pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-82/2010). Pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad J. Č. gali būti teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris byloje tinkamas laiduotoju ir turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui. J. Č. neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra pensininkas, turi sukaupęs daug gyvenimiškos patirties, vis dar aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamosios ir siūlomo laiduotojo tarpusavio santykiai yra geri, jie yra šeimos nariai ir vienas kitu pasitiki, palaiko glaudžius ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas laiduotojas atitinka formaliuosius įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, manytina, kad pagal savo asmenines savybes ir santykį su kaltinamąja, turi objektyvią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui ir yra vertas teismo pasitikėjimo.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta bei nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad kaltinamosios D. I. Č. veiksmai atitinka nesunkaus nusikaltimo požymius, pastaroji pilnai pripažino pažeidusi Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nuoširdžiai galėjosi, turtinę žalą atlygino, ji anksčiau nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, yra neteista (b. l. 110), administracine tvarka nebausta (b. l. 109), nedirba, priklausomybės ligų centre neregistruota (b. l. 79), nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. yra Senamiesčio šeimos klinikos PSC žinioje, gydoma dėl F33.2, pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų (b. l. 82). 2021 m. sausio 22 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno miesto psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad I. D. Č. tikslinga skirti ambulatorinę teismo ekspertizę (b. l. 91). Iš 2021 m. kovo 16-24 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog nusikaltimo padarymo metu D. I. Č. konstatuoti psichikos sutrikimai – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas (F10.1); pasikartojantis depresijos sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F33.1). Nusikaltimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, duoti parodymus ikiteisminiame tyrime, stoti prieš teismą, atlikti bausmę, taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones nereikalinga (b. l. 103–108). Laiduotojas J. Č. sutinka laiduoti už kaltinamąją, galima ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant ją pagal laidavimą J. Č. atsakomybei. Atsižvelgiant į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, į tai, kad jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,76 promilių neblaivumas), nustatytinas 1 (vienų) metų laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 4 dalis), kuris manytina yra pakankamas ir adekvatus baudžiamojo įstatymo nustatytiems tikslams pasiekti, netaikant užstato. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir D. I. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
V. B. poveikio priemonės ir kiti proceso klausimai
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas, susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamoji faktiškai naudojosi specialia teise, vairavo transporto priemonę būdama vidutinio girtumo laipsnio (1,76 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamoji praeityje neteista (b. 1. 110), administracine tvarka nebausta (b. 1. 109), jos veikos motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamosios asmenybę ir charakteristiką. Kaltinamoji vartojo alkoholinius gėrimus ir suvokdama apsvaigimą nuo alkoholio, tačiau to nepaisydama vairavo kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, tuo sukeldama realų pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei turtui, o taip pat ir sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones).
BK 68 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (įstatymo redakcija Nr. XIII-1929, nuo 2019 m. balandžio 1 d.).
Prokurorė teisiamojo posėdžio metu teismo prašė D. I. Č. uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones dviejų metų laikotarpiui.
Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trukmės, pažymi, jog bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad D. I. Č. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, dėl ko jos veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK), bet pagal BK nuostatas. Tokie neteisėti D. I. Č. veiksmai sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui. Be to, kaip jau minėta, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos D. I. Č. pripažino visiškai, yra teisiama pirmą kartą, administracine tvarka nebausta, šiuo atveju vairavo būdama vidutinio girtumo laipsnio (nustatytas 1,76 promilių girtumas). Įvertinus šias aplinkybes, uždraudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones kaltinamajai D. I. Č. nustatytinas dviejų metų terminui, jį skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2021 m. vasario 12 d. (b. l. 122–123).
Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teismo taikyti BK 72 straipsnio 3 dalį ir konfiskuoti kaltinamosios vairuoto automobilio „Opel Zafira“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą.
Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų, o pagal šio straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė D. I. Č. buvo įvykdytas jai vairuojant K. V. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Kaltinamoji ir K. V. nebuvo susitarę dėl transporto priemonės naudojimo, todėl kaltinamoji faktiškai neturėjo jokio pagrindo naudotis aukščiau nurodytu automobiliu, žinojo ir suprato, kad ši transporto priemonė yra ne jos asmeninis turtas, bet priklauso trečiajam asmeniui, tačiau būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir nepaisydama tokios savo fizinės būklės, šį turtą paėmė savo reikmėms ir panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, tai yra nusikalstamai veika, numatytai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, daryti, transporto priemonės savininkui ir valdytojui nežinant. Esant nurodytoms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalių nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.
Kaip matyti iš byloje pateiktos VšĮ „Emprekis“ pažymos, vidutinė transporto priemonės „Opel Zafira“, 2001 m. laidos, kaina Lietuvoje su PVM yra 1470,00 (vienas tūkstantis keturi šimtai septyniasdešimt) eurų (b. l. 71), tačiau iš 2020 m. gegužės 15 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad K. V. įsigijo automobilį „Opel Zafira“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini) už 600,00 eurų sumą (b. l. 65).
Taikydamas BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir tuo pagrindu spręsdamas klausimą dėl iš kaltininko išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos teismas privalo paisyti proporcingumo principo, t. y. šiame kontekste atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo finansines galimybes, įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą ir jos pasekmes garantuojant jog kaltininkui taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę nebūtų užkraunama jai neproporcingą ir pernelyg didelė, neadekvati padarytam nusikaltimui, finansinė našta. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui ir į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (tyčia, suvokdama savo veiksmus, važiavo mieste ir vairavo jai nepriklausančią transporto priemonę, kai jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis) iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, tai yra 600,00 (šeši šimtai) eurų, kas laikytina proporcinga ir adekvačia suma kaltinamosios padarytai nusikalstamai veikai.
Kaltinamajai D. I. Č. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 120–121, 122–123), paliktinos iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikintinos, VĮ „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones D. I. Č. atėmimą dvejiems metams.
Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – D. I. Č. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas ir prisegtas prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, perduotinas VĮ „Regitra“; automobilis „Opel Zafira“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimu grąžintas K. V., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas neribotoje K. V. nuosavybėje; automobilis „VW Golf“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) 2021 m. gegužės 4 d. nutarimu grąžintas D. I. Č. , nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas neribotoje D. I. Č. žinioje.
Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
D. I. Č., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo J. Č. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti D. I. Č., kad tuo atveju, jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu skirti D. I. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2021 m. vasario 12 d., apie tai pranešti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš D. I. Č. išieškoti konfiskuotino turto – K. V. priklausančio automobilio „Opel Zafira“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), identifikacinis kėbulo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 600,00 (šešis šimtus) eurų.
D. I. Č. išaiškinti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (600,00 eurų) nuosprendžiui įsiteisėjus turi būti sumokėta į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120, arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt ) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, perduoti VĮ „Regitra“; automobilį „Opel Zafira“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimu grąžintą K. V., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotoje K. V. nuosavybėje; automobilį „VW Golf“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), 2021 m. gegužės 4 d. nutarimu grąžintą D. I. Č. , nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotoje D. I. Č. žinioje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.