- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-14
- Bylos Nr.
- e2S-1044-513/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09828-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Atsakovas
- L. S.
- Ieškovas
- M. D.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis), Irma Čuchraj
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. D. ieškinį atsakovui L. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. D. ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio vaiko B. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja, nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaiko pilnametystės iš atsakovo L. S. priteisti 355 Eur išlaikymą sūnui, šią sumą kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis už einamąjį mėnesį iki mėnesio 10 dienos ir kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka, išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę, nustatyti jos siūlomą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, iš atsakovo priteisti 3371,66 Eur vaiko išlaikymo įsiskolinimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo laikinąjį išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 355 Eur iki įsiteisės teismo sprendimas byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartimi ieškovės M. D. prašymas patenkintas iš dalies, taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo L. S. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui, mokamas periodinėmis išmokomis po 306 Eur, išlaikymą mokant už einamąjį mėnesį iki dešimtos mėnesio dienos, pervedant į ieškovės banko sąskaitą nuo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovė paskirta priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Kita prašymo dalis atmesta.
4. Teismas nurodė, kad laikinas nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas teismo sprendimas. Pagrindas šiai laikinajai apsaugos priemonei taikyti yra: tėvai gyvena skyriumi ir vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams, arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Ieškovės prašymas tokio pobūdžio aplinkybėmis nėra grindžiamas, todėl teismas sprendė, kad pagrindo taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę ieškovė neįrodė (CPK 12, 178 straipsniai, 144 straipsnio 1 dalis).
5. Teismas nurodė, kad laikinas išlaikymo priteisimas nepilnamečiams vaikams (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas) yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes išlaikymas iš esmės skirtas vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti. Šiai laikinajai apsaugos priemonei taikyti pakanka pagrįstų abejonių, kad gali būti pažeista vaikų išlaikymo teisė civilinės bylos nagrinėjimo metu. Preliminariai įvertinęs ieškinyje išdėstytas aplinkybes teismas nurodė, jog šalių nepilnamečio sūnaus tikėtina faktinė gyvenamoji vieta yra su ieškove, ir jis, tikėtina, yra ieškovės išlaikomas. Dėl to siekiant užtikrinti, kad šalių nepilnamečio vaiko būtinųjų kasdienių poreikių patenkinimui būtų nuolat ir laiku teikiamas išlaikymas, išvengta tarp šalių dėl to galinčių kilti ginčų, yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.65 straipsnio 1 dalis).
6. Teismas nurodė, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negali nustatyti vaikui reikalingų lėšų dydžio bei proporcijų, kuriomis šalys turi prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatliekamas įrodymų, susijusių su bylos esme, tyrimas, nepasisakoma dėl ginčo esmės, vertinamas tik preliminarus ieškinio reikalavimų pagrįstumas. Byloje dar nėra surinkta išsamių duomenų apie šalių galimybes teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, tačiau ieškovės prašomas laikino išlaikymo dydis viršija teismų praktikoje taikomo orientacinio kriterijaus – minimalios mėnesinės algos – dydį. Dėl to teismas ieškovės prašymą tenkino iš dalies – nutarė priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui, mokamą po 306 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas vertino kad tokia suma yra protingo dydžio ir pakankama tam, jog bylos nagrinėjimo metu būtų patenkinti šalių nepilnamečio vaiko būtinieji poreikiai ir laikinai apsaugoti nepilnamečio vaiko turtiniai interesai, o ieškovė prašomo priteisti laikino išlaikymo dydžio nepagrindė jokiais specialiais vaiko poreikiais, be to, prašomas priteisti laikino išlaikymo dydis yra tapatus ieškinio reikalavimui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas L. S. (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
8. Pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės prašymą ir nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą su motina, tačiau pažymi, kad ieškovės ieškinyje ir prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytos faktinės aplinkybės yra melagingos. Nurodo, kad nuo 2023 m. rugsėjo 15 d., kai ieškovė buvo hospitalizuota į (duomenys neskelbtini), iki šiol sūnus gyvena su juo, jis rūpinasi esminiais vaiko poreikiais, interesais, lavinimu, tarp jų užsimezgęs itin glaudus ryšys. Ieškovei 203 m. spalio 10 d. grįžus iš gydymo įstaigos šalys bandė atkurti santykius, kartu gyveno iki 2023 m. lapkričio 11 d. Pradėjus gyventi skyrium ieškovė 2023 m. lapkričio 11 d. vėl buvo hospitalizuota į (duomenys neskelbtini) beveik mėnesį laiko. Ieškovei grįžus iš ligoninės siūlė jai pabūti su šalių sūnumi, 2023 m. gruodžio 7 d. atvežė jai vaiką. Ieškovė su sūnumi prabuvo dvi savaites ir perdavė sūnų atsakovui, o 2024 m. sausio mėnesį ieškovė nurodė, kad sūnumi rūpintis negali, jai reikalingas poilsis ir kad išvyksta poilsio į Vietnamą, todėl su nepilnamečiu vaiku negalės bendrauti ir sūnumi turės pasirūpinti atsakovas. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2024 m. sausio 25 d., t. y. per 133 dienų, su šalių sūnumi ieškovė bendravo vos 24–25 dienas, jos bendravimas su sūnumi buvo itin epizodinis. Visais šalių sūnaus poreikiais ir interesais nurodytu laikotarpiu nuo rūpinosi išimtinai tik atsakovas. Ieškovė prie šalių sūnaus interesų neprisidėjo nei fiziškai, nei finansiškai, nesidomėjo juo.
9. Nurodo, kad ieškovei grįžus iš kelionės jis pasiūlė 50/50 proc. bendravimo su vaiku modelį, ieškovė sutiko ir bendrauti su sūnumi po dvi savaites, tačiau nuolat vienašališkai keičia šalių susitarimą, kada atsakovas turėtų atvežti vaiką, kur turėtų perduoti sūnų, iš kur turėtų jį pasiimti. Kiekvieną kartą keičiasi ir vieta, kur šalių sūnus būna bendravimo su Ieškove laikotarpiu. Nors ieškovė ieškinyje nurodo, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jos nekeičią, tačiau tai yra visiškas melas, jam žinomos bent 5 skirtingos vietos, kur dažniausiai ieškovė būna su sūnumi, be to, dažnai ieškovei pareiškus norą bendrauti su sūnumi jį dažnai pasiima svetimi asmenys ir paaiškėja, kad ieškovė išvykusi į užsienį. Nurodo, kad jis dirba nuotoliniu būdu, kad galėtų nuolat rūpintis sūnumi, sulaukė palaikymo iš darbdavio, jam sudarytas lankstus grafikas, su sūnumi gyvena jam priklausančiame bute, vasarą atostogauja prie jūros, jokių kitų gyvenamųjų vietų, kaip teigia ieškovė, neturi. Atsakovo vertinimu, laikinas šalių sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimas gyvenamąją vietą nustatant su ieškove grubiai pažeistų vaiko teises, jo poreikius ir interesus, kadangi šalių sūnus jau beveik metus laiko gyvena su juo, vaikui įprastoje, saugioje aplinkoje. Dėl to pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra teisinio pagrindo nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškove.
10. Pažymi, kad ieškovė jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė prašymo dėl laikino išlaikymo vaikui. Akcentuoja, kad vaikas nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. gyvena su juo, jis rūpinasi visais vaiko poreikiais, perka higienos prekes, rūbelius, lavinimo prekes, žaislus, veža pas gydytojus. Ieškovė ilgą laiką su sūnumi beveik nebendravo, o šiuo metu stengiasi su sūnumi bendrauti po dvi savaites, tačiau pasitaiko, kad išvyksta į užsienį, atostogauja prie jūros ar dėl kitų priežasčių negali bendrauti su sūnumi. Neginčija, kad sūnui esant su ieškove, ji taip pat perka maistą ar kitas reikalingas prekes ir dėl to patiria išlaidas, tačiau tai nepaneigia aplinkybių, kad šalių sūnui gyvenant ir didžiąją laiko dalį praleidžiant su atsakovu, būtent jis patiria didesnę sūnaus išlaikymo išlaidų dalį. Jo manymu, pirmosios instancijos teismui nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones susidarė ydinga situacija, kai jam ne tik tenka pareiga pasirūpinti esminiais nepilnamečio sūnaus poreikiais sūnui gyvenant su juo, bet dar ir mokėti net 306 Eur dydžio laikiną išlaikymą ieškovės poreikiams aprūpinti. Atsakovo vertinimu, toks teismo sprendimas neabejotinai pažeidžia ne tik jo, bet svarbiausia pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, jog ieškovė su vaiku bendrauja dvi savaites per mėnesį, o dažnai net ir trumpiau. Pažymi ir tai, kad ieškovė turi tris vaikus, todėl daugiavaikės šeimos išmoką sudaro ne 96,25 Eur dydžio išmoka, o 152,90 Eur, todėl ir orientacinis išlaikymo dydis siekia ne 306 Eur, o 278 Eur.
11. Taip pat mano, kad jam buvo būtina pranešti apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą (CPK 147 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nėra pateikusi jokių savo deklaratyvius teiginius pagrindžiančių įrodymų. Tai patvirtina ir aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nurodė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra galimybės net nustatyti vaiko poreikių, o vertinimą, kad gali būti, jog šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, teismas grindė išimtinai remdamasis tik ieškovės deklaratyviais teiginiais. Atsakovo vertinimu, tokia situacija nebūtų susidariusi, jeigu apie vykstantį procesą ir ieškovės pateiktą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas būtų jį informavęs.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu ieškovė M. D. atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
13. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vaikui priteisė laikiną išlaikymą, todėl skundžiama nutartis negali būti panaikinta ar pakeista, o atsakovo atskirojo skundo turinys sudaro įspūdį, kad atsakovas siekia, jog teismas išspręstų ginčą iš esmės.
14. Nurodo, kad nors atsakovas dėsto teiginius apie jos sveikatos būklę, šie duomenys yra konfidencialūs, apimantys asmens privataus gyvenimo aplinkybes ir jų skleidimas gali būti laikomas asmens privataus gyvenimo pažeidimu. Atsakovas ne tik nepagrindė savo dėstomų teiginių, tačiau ir nepateikė duomenų, kad turi teisinį pagrindą vienus ar kitus duomenis skleisti.
15. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių ir laikinos mažamečio gyvenamosios vietos nenustatė nė su vienu iš tėvų, bet kokie atsakovo argumentai dėl šios dalies yra neaktualūs ir laikytini teisiškai nereikšmingais. Pažymi, kad neteigė ir reikšdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodė, kad atsakovas darė žalą mažamečiam sūnui. Reiškiamu prašymu buvo siekiama išspręsti konfliktines situacijas kylančias tarp šalių, nes atsakovas ilgą laiką vengia prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Dar 2023 m. vasario mėnesį su atsakovu sudarė taikos sutartį, kurią būtent atsakovas vengė vykdyti, o teismui ją patvirtinus būtent atsakovas dėjo pastangas, kad taikos sutartis būtų panaikinta ir nebeliktų jokio teisinio stabilumo.
16. Atsakovas atskirajame skunde nenurodė jokių procesinių pažeidimų, kuriuos, jo nuomone, būtų padaręs Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas 2024 m. birželio 27 d. nutartį, o skunde iš esmės dėsto deklaratyvius teiginius, kurių niekaip neįrodinėja, t. y. nepateikia jokių duomenų apie išimtinį rūpinimąsi sūnaus poreikiais. Be to, pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžiamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo. Atsakovui pranešama tik tuo atveju, kai teismas mano kad tai būtina. Vien tai, kad atsakovui nebuvo pranešta, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas pasielgė neteisėtai. Kadangi pareikštas prašymas buvo sprendžiamas CPK nustatytu terminu ir tvarka, o vaiko interesams teikiamas prioritetas, delsimas tokį prašymą spręsti būtų sąlygojęs vaiko interesų pažeidimą.
17. Pažymi, kad pateikė įrodymus, jog išlaikymo vaikui atsakovas nemoka jau ilgą laiką ir šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino priimdamas skundžiamą nutartį. Atsakovas jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą teigti, jog jis vienas neva tenkina vaiko poreikius, nepateikė, todėl tokie teiginiai yra tik deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo naikinti nutartį. Atsakovas akivaizdžiai painioja sąvokas gyvenamoji vieta ir bendravimo tvarka. Vien dėl to, kad tėvai su sūnumi bendravo po lygiai ar beveik po lygiai, nereiškia, kad ji neturi pareigos ir nesirūpina visais būtinaisiais vaiko, kuris gyvena kartu su ja, poreikiais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikiną išlaikymą siejo minimalia mėnesio alga. Ji nekvestionuoja valstybės mokamų vaiko pinigų atėmimo iš teiktino išlaikymo sumos, nors teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vaiko pinigai negali būti išskaičiuojami iš vaikui teiktino išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkintinas.
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
19. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistas laikinas išlaikymas po 306 Eur nuo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, jog šalys neginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją su ja. Atsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstos nutarties dalies.
Dėl naujų įrodymų
20. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
21. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė savo AB Swedbank banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 2 d. iki 2024 m. liepos 9 d. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su į bylą pateiktais naujais įrodymais, konstatuoja, jog nauji įrodymai yra susiję su bylos nagrinėjimu, jų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, atsižvelgtina į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą bei aktyvų teismo vaidmenį (CPK 376 straipsnis), todėl nauji įrodymai priimami.
Dėl skundžiamos nutarties
22. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šeimos teisinių santykių kylančiose bylose teismai gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje. Pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kol bus priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės. Viena iš CK 3.65 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Vienas iš šios priemonės tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas nagrinėjamu atveju sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tačiau nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl išlaikymo priteisimo iš esmės. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir, sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos tik išnagrinėjus bylą.
24. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Nepilnamečiams vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymas. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertino procesinio klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo metu byloje buvusius duomenis apie vaiko gyvenamąją vietą ir preliminariai įvertinęs ieškinyje išdėstytas aplinkybes nurodė, jog šalių nepilnamečio sūnaus tikėtina faktinė gyvenamoji vieta yra su ieškove, ir jis, tikėtina, yra ieškovės išlaikomas. Dėl to siekiant užtikrinti, kad šalių nepilnamečio vaiko būtinųjų kasdienių poreikių patenkinimui būtų nuolat ir laiku teikiamas išlaikymas, išvengta tarp šalių dėl to galinčių kilti ginčų, yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Tačiau, įvertinus atskirojo skundo argumentus ir atsakovo jame dėstomas aplinkybes dėl vaiko gyvenamosios vietos, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašymo priteisti laikiną išlaikymą vaikui pagrįstumo, nenustatė esminės aplinkybės, t. y. nesiaiškino su kuriuo iš tėvų faktiškai gyvena vaikas.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš esmės nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė jokių įrodymų jų teiginiams apie vaiko faktinę gyvenamąją vietą pagrįsti. Atsakovas teigia, kad vaikas faktiškai su juo gyvena nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateikti banko sąskaitos išrašų duomenys (laikotarpio nuo 2022 m. lapkričio 2 d. iki 2023 m. spalio 11 d. ir nuo 2024 m. sausio 15 d. iki 2024 m. liepos 9 d.) galbūt netiesiogiai patvirtina atsakovo teiginius, kad nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. sūnus faktiškai gyvena su juo. Pažymėtina, jog ieškovė kategoriškai neneigia šios atsakovo nurodytos aplinkybės, ji remiasi šalių sudaryta ir Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-17803-1006/2023 patvirtinta taikos sutartimi, kuria be kitų klausimų šalys sutarė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina. Tačiau pažymėtina, jog Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. nutartimi procesas buvo atnaujintas ir 2024 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-4279-1093/2024 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2SP-17803-1006/2023 panaikinta ir priimtas naujas procesinis sprendimas byloje – atsisakyta priimti pareiškėjų L. S. ir M. D. prašymą patvirtinti jų 2023 m. vasario 1 d. sudarytą taikos sutartį. Ši nutartis įsiteisėjo 2024 m. balandžio 19 d. Taigi, vaiko gyvenamosios vietos klausimas nėra išspręstas, dėl jos nustatymo yra pareikštas ieškinys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė yra esminė sprendžiant dėl laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo – taikymo sąlygų ir reikalingumo.
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir priimdamas skundžiamą nutartį, nesiaiškino ir nenustatė klausimui išspręsti svarbių aplinkybių, t. y. neišsiaiškino, su kuriuo iš tėvų faktiškai gyvena vaikas, kuris iš tėvų faktiškai rūpinasi ir tenkina esminius vaiko poreikius ir dėl to patiria išlaidas. Taigi, nėra pakankamo pagrindo padaryti išvadą, kad priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį buvo tinkamai įvertinta tai, egzistuoja ar neegzistuoja procesinė būtinybė laikinai apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus bylos nagrinėjimo teisme metu. Tačiau pažymėtina, jog lyginant su ginčijamos nutarties priėmimo metu byloje buvusiais duomenimis šiuo metu jų ir šalių pateiktų procesinių dokumentų yra daugiau.
27. Ieškovė 2024 m. rugpjūčio 7 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė nustatyti jos siūlomą laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino iš dalies ir taikė laikinąją apsaugos priemonę, iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo nustatė laikiną tėvų bendravimo tvarką su sūnumi, pagal kurią abu tėvai bendrauja su vaiku po dvi savaites, motina su sūnumi bendrauja dvi savaites iš eilės skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos, vėliau vaikas leidžia dvi savaites su tėvu. Teismas pažymėjo, kad dėl tokios bendravimo tvarkos šalys buvo sutarusios ir būtent toks bendravimas vyksta nuo 2024 m. vasario mėn., vaiko teisių apsaugos institucija pasiūlė apsvarstyti realiai vykdomos bendravimo tvarkos nustatymą iki kol bus išnagrinėta civilinė byla, taip nekeičiant vaikui jo įprastos rutinos.
28. Atsakovas 2024 m. rugpjūčio 21 d. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, ieškovės ir sūnaus bendravimo tvarką, priteisti iš ieškovės išlaikymą vaikui. Atsakovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su juo ir laikiną ieškovės bendravimo tvarką su vaiku. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi prašymas atmestas. Teismas nurodė, jog 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi nustatyta laikina tėvų bendravimo tvarka su sūnumi, kad abu tėvai bendrauja su vaiku po dvi savaites ir aplinkybės laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. kitokios laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymui, nėra pasikeitusios, atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, dėl kurių turėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės.
29. Duomenų, kad 2024 m. rugpjūčio 21 d. ir 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartys būtų apskųstos, byloje nėra. Taigi šiuo metu šalims su vaiku bendraujant po lygiai – po dvi savaites, nėra pagrindo išvadai, kad vaiko poreikiai nėra užtikrinami, kad kuriai nors šaliai tenka didesnė finansinė vaiko išlaikymo našta ir kad reikėtų laikinai, iki bus išspręstas šalių ginčas, užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus – iš kurios nors šalies priteisti vaikui laikiną išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti ieškovės prašytą laikinąją apsaugos priemonę, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo – laikino išlaikymo vaikui priteisimo – atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
30. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nutarties dalį, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – iš atsakovo L. S. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui B. S. po 306 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės M. D. prašymą dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo atmesti. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.