Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skunde paaiškina, kad VSDFV Vilniaus skyrius skundžiamu sprendimu į pareiškėjo socialinio pensijų draudimo stažą nepagrįstai neįskaitė darbo Z. B. IĮ laikotarpio nuo 1991-09-01 iki 1993-12-31, todėl jam išmoka ne visą neįgalumo pensiją. Nesutikdamas su skyriaus sprendimu, jį apskundė VSDFV, prašydamas panaikinti skyriaus sprendimą ir į draudiminį laikotarpį įrašyti Z. B. IĮ dirbtą laikotarpį nuo 1991-09-01 iki 1993-12-31. Pažymi, kad faktinius darbinius santykius įmonėje patvirtina faktiniai darbiniai santykiai, įmokų VSDFV biudžetui mokėjimas. Įmokų mokėjimą patvirtina įrašai VSDFV Sodros knygelėje VSDFV Šilalės skyriaus atsakingos specialistės bei Z. B. IĮ savininkės pažyma. Taip pat tai, jog įmonės savininkės iniciatyva įmonė buvo išregistruota iš Įmonių registro, o VSDFV Šilalės skyrius įmonei išdavė pažymą pateikimui Šilalės rajono savivaldybės įmonių registro tarnybai, kuria patvirtino, kad įmonė neskolinga VSDFV biudžetui, tame tarpe ir už laikotarpį nuo 1991-09-01 iki 1993-12-31.

Pažymi, jog atsakovė nepagrįstai nurodo, kad VSDFV Vilniaus skyriui priėmus 2018-05-15 sprendimą Nr.(103)VPE-SP1-6730 perskaičiuoti pensiją nuo 2016-10-05, 2018 m. birželio mėnesį buvo išmokėta nepriemoka už 2016 m. spalio mėn. – 2018 m. gegužės mėn. laikotarpį, skundžiamas VSDFV Vilniaus skyriaus 2018-04-18 sprendimas nevykdomas ir jokių teisinių pasekmių nesukelia. Mano, kad neteisingi atsakovių 2018-04-18 ir 2018-05-15 sprendimai sukėlė moralines ir turtinės pasekmes, nes į socialinio pensijų draudimo stažą nepagrįstai neįskaitė darbo Z. B. IĮ laikotarpiu nuo 1991-09-01 iki 1993-12-31.

Nors ginčas nagrinėjamas teismuose, atsakovė nepagrįstai vadovaujasi neįsiteisėjusiais savo ir teismų sprendimais. Šiuo atveju reikalavimas atsakovei teikiamas dėl skundžiamo sprendimo pakeitimo, kuris atitiktų faktinėms aplinkybėms ir būtų pagrįstas.

Atsakovai atsirašinėja, nenori pripažinti savo sprendimų ir įrašų, darytų Sodros knygelėje iki 2004-01-01, dėl pažymos išduotos Z. B. IĮ nurodoma, kad įmonė Sodros biudžetui neskolinga. Atsakovė padarė turtinę ir neturtinę žalą. Neturtinę žalą vertina 50 000 Eur.

Pažymėtina, kad šiuo metu pareiškėjui yra mokama VSDFV Vilniaus skyriaus 2018-05-15 sprendimu Nr. (10.3) VPE-SP1-6730 apskaičiuoto dydžio netekto darbingumo pensija.

Valdyba iš pareiškėjo 2018-05-30 skundo turinio padarė išvadą, kad, prašydamas panaikinti Vilniaus skyriaus 2018-04-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą į „draudiminį laikotarpį įrašyti Z. B. individualioje įmonėje dirbtą laikotarpį nuo 1991-09-01 iki 1993-12-31“, jis nesutinka, kad į jo stažą neįskaitytas laikotarpis nuo 1991-09-01 iki 1992-12-31.

Pažymi, jog 2018-05-30 skunde skundžiamas ir prašomas panaikinti Vilniaus skyriaus 2018-04-18 sprendimas, priimtas Registre pasikeitus duomenims apie jo 2009 metų draudžiamąsias pajamas. Vilniaus skyrius 2018-04-20 rašte Nr. (10.3) 3-24509, kuriuo buvo išsiųstas minėtas sprendimas, pareiškėją A. B. apie tai informavo.

Atsižvelgdama į tai, kad Vilniaus skyriui priėmus naują 2018-05-15 sprendimą Nr. (10.3) VPE-SP1-6730, Vilniaus skyriaus 2018-04-18 sprendimas Nr. (10.3) VPE-SP1-6046 nevykdomas ir jokių teisinių pasekmių A. B. nesukelia, valdyba 2018-06-29 sprendimu Nr. (6.5) I-3944 nusprendė, jog naikinti šį spendimą neturi pagrindo.

Valdyba, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies nuostata, 2018-06-29 nusprendė nutraukti A. B. 2018-05-30 skundo dalies, kuria reikalauja įskaityti į stažą darbo Z. B. individualioje įmonėje laikotarpį nuo 1991-09-01 iki 1994-01-01, nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš bylos duomenų nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2016-12-19 sprendimu Nr. PE-SP8-7804 nuo 2016-10-05 pareiškėjui paskyrė netekto darbingumo pensiją (II t. b.l. 16,17). Apskaičiuodamas netekto darbingumo pensijos dydį, vadovaujantis Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 1 punktu, į jo stažą neįskaitė laikotarpio nuo 1991-09-01 iki 1992-12-31 Z. B. individualioje įmonėje. Šio VSDFV Vilniaus skyriaus 2016-12-19 sprendimo Nr. PE_SP8-7804 teisėtumas ir pagrįstumas buvo patvirtintas valdybos 2017-04-07 sprendimu Nr. (6.5) I-2253. Taigi dėl laikotarpio nuo 1991-09-01 iki 1992-12-31 Z. B. individualioje įmonėje neįskaitymo į pareiškėjo stažą nuspręsta Vilniaus skyriaus 2016-12-19 sprendimu, kuris nėra skundžiamas šioje administracinėje byloje ir nėra šios administracinės bylos ginčo dalyku.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nesutikdamas su minėtais VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimais kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, be kita ko, reikšdamas reikalavimą į pensijų draudimo stažą, papildomai įrašyti faktiškai išdirbtą laiką nuo 1991-09-01 iki 1994-01-01 Z. B. individualioje įmonėje. 2017-06-29 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, priimtu byloje Nr. I-3408-473/2017, pareiškėjo skundas nebuvo patenkintas. Ginčas dėl laikotarpio nuo 1991-09-01 iki 1994-01-01, kuriuo A. B. teigia dirbęs Z. B. individualioje įmonėje, įskaitymo į stažą šiuo metu yra nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT administracinės bylos Nr. A-454-502/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01349-2017-0)).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija VSDFV Vilniaus skyriaus 2018-04-18 sprendimą Nr.(10.3)VPE-SP1-6046 ir VSDFV 2018-06-29 raštą Nr.(6.5)I-3944, taip pat prašo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių priimti naują sprendimą, kuriame į pareiškėjo socialinio pensijų draudimo stažą būtų įskaitytas pareiškėjo darbas Z. B. individualioje įmonėje 1991-09-01 - 1993-12-31 laikotarpiu.

VSDFV Vilniaus skyrius 2018-04-18 sprendimu, nuo 2018-05-01 buvo patikslintas pensijos skyrimas, pasikeitus Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2009 metų duomenims (II t. b.l. 36,37), t.y. antstoliui Mindaugui Dabkui iš pareiškėjo A. B. išieškojus dalį, kaip savarankiškai dirbančio asmens, valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo už 2009 metus.

2018-05-30 skunde VSDFV dėl 2018-04-18 sprendimo (II t. b.l. 73-74) pareiškėjas nurodė, jog 2018-04-18 sprendimas yra suklastotas, nes skyriui pateikti įrodymai (individualios įmonės vadovės pažyma, kurioje patvirtinama apie mokėtas įmokas, taip pat įrašai Sodros pažymėjime) apie įmokų mokėjimą. Taip pat skunde reiškiamas reikalavimas šį darbo Z. B. individualioje įmonėje laikotarpį (1991-09-01 - 1993-12-31) įskaityti.

Byloje ginčijamu 2018-06-29 raštu Nr.(6.5)I-3944 VSDFV (II t. b.l. 71-72) nutraukė pareiškėjo skundo nagrinėjimo procedūrą, nustačiusi, jog pareiškėjas nesutinka, kad į stažą neįskaitytas darbo Z. B. individualioje įmonėje laikotarpis nuo 1991-09-01 iki 1993-12-31, o ginčas dėl šio laikotarpio įskaitymo į pareiškėjo stažą yra nagrinėjamas teisme.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 27 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, kad administracinė procedūra nutraukiama ir apie tai per penkias dienas informuojamas pareiškėjas, jeigu paaiškėja, kad skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas. Analogiška nuostata įtvirtinta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – Taisyklių) 30 punkte, numatančiame, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu VSDFV arba teismas jau yra priėmę sprendimą tuo pačiu klausimu ir pareiškėjas nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti anksčiau priimtą sprendimą. Apie sprendimą nenagrinėti skundo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo/ sužinojimo apie priimtą teismo sprendimą pranešama pareiškėjui.

Nors pareiškėjas teigia, jog VSDFV Vilniaus skyrius 2018-04-18 sprendimu į pensijų draudimo stažą nepagrįstai neįskaitė darbo Z. B. IĮ laikotarpio nuo 1991-09-01 iki 1993-12-31, todėl jam išmoka ne visą neįgalumo pensiją, tačiau, kaip jau buvo minėta, sprendimas dėl šio laikotarpio neįskaitymo priimtas VSDFV Vilniaus skyriaus 2016-12-19 sprendimu ir šiuo metu ginčas dėl šio laikotarpio nagrinėjamas teisme. Ginčas byloje iš esmės keliamas dėl VSDFV 2018-06-29 rašto Nr.(6.5)I-3944 teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. nagrinėjamos administracinės bylos dalyką iš esmės sudaro VSDFV atsisakymas išnagrinėti pareiškėjo skundą ir įpareigojimas priimti sprendimą dėl darbo Z. B. IĮ laikotarpiu nuo 1991-09-01 iki 1993-12-31 įskaitymo į pareiškėjo stažą.

Kaip jau buvo minėta, iš pareiškėjo 2018-05-30 skundo VSDFV matyti, kad jis kėlė ginčą dėl neįskaičiuoto į darbo stažą darbo Z. B. IĮ laikotarpiu nuo 1991-09-01 iki 1993-12-31. VSDFV, 2018-06-29 raštu, nutraukė pareiškėjo skundo nagrinėjimą, nustačiusi, jog dėl pareiškėjo ginčijamo laikotarpio jau pasisakyta VSDFV 2017-04-07 sprendimu Nr. (6.5) I-2253, išnagrinėjus A. B. 2017-02-10 ir 2017-03-09 skundus dėl darbo Z. B. individualioje įmonėje 1991-09-01 – 1993-12-31 laikotarpiu įskaitymo į stažą, taip pat tai, jog ginčas dėl šio VSDFV sprendimo ir minėto laikotarpio nagrinėjamas teisme, bei nusprendė, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. PE-SP8-7804 teisėtai ir pagrįstai neįskaitė į jo stažą laikotarpio nuo 1991-09-01 iki 1992-12-31. A. B., nesutikdamas su VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. PE-SP8-7804 ir VSDFV 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. (6.5) I-2253, 2017-05-17 skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Ginčas dėl laikotarpio nuo 1991-09-01 iki 1994-01-01, kuriuo A. B. teigia dirbęs Z. B. individualioje įmonėje, įskaitymo į stažą yra nagrinėjamas teisme. Kaip jau buvo minėta Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. A-454-502/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01349-2017-0)) pagal pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo byloje Nr. I-3408-473/2017.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nurodo, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir minėtu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad ginčijamas VSDFV sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas, nustačius, jog ginčas tuo pačiu klausimu nagrinėjamas teisme, yra teisėtas ir pagrįstas. Juo pagrįstai nutrauktas pareiškėjo skundo dėl VSDFV Vilniaus skyriaus įpareigojimo įskaityti laikotarpį nuo 1991-09-01 iki 1994-01-01 į pareiškėjo stažą nagrinėjimas.

Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių priimti sprendimą įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių priimti naują sprendimą, kuriame į pareiškėjo socialinio pensijų draudimo stažą būtų įskaitytas pareiškėjo darbas Z. B. individualioje įmonėje 1991-09-01 - 1993-12-31 laikotarpiu, teismas pažymi, jog šio reikalavimo išsprendimas priklausys nuo teisme nagrinėjamos administracinės bylos išsprendimo (LVAT administracinė byla Nr. A-454-502/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01349-2017-0)), kurioje pareiškėjas, be kita ko, reiškia reikalavimą įskaityti darbo Z. B. individualioje įmonėje laikotarpį nuo 1991-09-01 iki 1993-12-31 į jo stažą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl reikalavimas įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių priimti naują sprendimą, kuriame į jo stažą būtų įskaitytas darbo Z. B. individualioje įmonėje laikotarpis nuo 1991-09-01 iki 1993-12-31, paliktinas nenagrinėtas.

Pareiškėjas skunde teismo taip pat prašo priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str., kurio 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pagal CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 str., reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyrius biurokratiškai atsirašinėja, pripažinti savo sprendimų ir įrašų, darytų Sodros knygelėje iki 2004-01-01, nors ginčas nagrinėjamas teismuose, atsakovė nepagrįstai vadovaujasi neįsiteisėjusiais savo ir teismų sprendimais. Pažymi, kad neteisingi atsakovių sprendimai sukėlė moralines ir turtinės pasekmes, nes į socialinio pensijų draudimo stažą nepagrįstai neįskaitė darbo Z. B. IĮ laikotarpiu nuo 1991-09-01 iki 1993-12-31.

Pareiškėjo skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo nagrinėjamos bylos kontekste yra susijęs su prašymu panaikinti VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus kuriuos teismas pripažino teisėtais ir pagrįstais. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl žalos atlyginimo, kadangi nenustatyti neteisėti VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmai.

Pareiškėjo skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo taip pat yra susijęs su VSDFV Vilniaus skyriaus 2016-12-19 sprendimu Nr. PE-SP8-7804, tačiau šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl nėra pagrindo konstatuoti VSDFV neteisėtus veiksmus ir šiuo aspektu.

Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad nėra įrodyta viena iš atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, sąlygų – nenustatyti neteisėti veiksmai ar neveikimas, todėl pareiškėjo prašymas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriaus, žalos atlyginimą netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str., 1 p., 105 str. 4 d., 132 str. 1 d.,

nusprendžia:

Skundo reikalavimą įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių priimti naują sprendimą, kuriame į pareiškėjo stažą būtų įskaitytas darbo Z. B. individualioje įmonėje laikotarpis nuo 1991-09-01 iki 1993-12-31, palikti nenagrinėtu.

Kitoje dalyje pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.