Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2018-10-09 · Administracinė byla Nr. eAS-677-602/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-10-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-02-11Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2020-05-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-09
Bylos Nr.
eAS-677-602/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02462-2018-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Ramutė Ruškytė
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-677-602/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02462-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 43.9.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2018 m. spalio 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti skundžiamus sprendimus ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) Vilniaus skyrių priimti naują sprendimą, kuriame į pareiškėjo socialinio pensijų draudimo stažą būtų įskaitytas pareiškėjo darbas Z. B. individualioje įmonėje 1991 m. rugsėjo 1 d. – 1993 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu; 2) atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio; 3) iš atsakovų solidariai priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus, t. y.: sumokėti 22,50 Eur žyminio mokesčio ir pridėti žyminio mokesčio kvitą; tinkamai suformuluoti pirmąjį skundo reikalavimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2018 m. liepos 27 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, nurodė, kad prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio grindė neįgaliojo pažymėjimu, ligos dokumentais, nedarbingumo pažymėjimais, Darbo biržos pažyma ir prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Vilniaus miesto savivaldybė 2018 m. birželio mėnesį pareiškėjui išmokėjo pašalpą, o tai patvirtina sunkią jo socialinę padėtį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 30 d. nutartimi pakartotinai pareiškėjui nustatė terminą iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus, t. y.: sumokėti 22,50 Eur žyminio mokesčio ir pridėti žyminio mokesčio kvitą arba pateikti teismui įrodymus, kad jo materialinė padėtis sunki ir jis negali sumokėti žyminio mokesčio.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepridėjo jokių jo sunkią materialinę padėtį patvirtinančių dokumentų. Aplinkybės apie pareiškėjo nedarbingumą (iš dalies darbingas) ir neįgaliojo pažymėjimas neįrodo jo sunkios finansinės padėties. Sunki finansinė padėtis gali būti įrodinėjama įvairiais duomenimis, t. y. pažymomis iš registrų dėl asmens turimo turto, pažymomis iš kredito įstaigų apie esančias asmens pingines lėšas, pajamų ir turto deklaracijomis ir pan. Nesant įrodymų, liudijančių apie sunkią pareiškėjo finansinę būklę, teismas negali atleisti pareiškėjo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė papildomus dokumentus: banko sąskaitos išrašą, išrašytų vaistų receptus, vaistų ir degalų pirkimo kvitus, pranešimą apie pareiškėjui nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2018 m. rugpjūčio 7 d. išduotus nedarbingumo pažymėjimus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštą dėl tikslinės pašalpos pareiškėjui skyrimo 2018 m. birželio 13 d., medicininių dokumentų išrašus bei vizitus pas gydytojus patvirtinančius duomenis, antstolio patvarkymą, Vilniaus miesto apylinkės teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartis, teismo šaukimus, taip pat metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Nurodė, kad susipažinus su pareiškėjo pateiktais dokumentais, nustatyta, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2018 m. liepos 30 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų – teismui nepateikė įrodymų, kad jis negali sumokėti žyminio mokesčio. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti dokumentai tokie, kaip vaistinėje pirktų vaistų kvitai, teismo nutartys apie iškeltas bylas, antstolio patvarkymai, registracijos pas gydytojus talonai, medicininių dokumentų išrašai, laboratorinių tyrimų atmintinės, pranešimai apie nedarbingumą, pažyma apie skolos grąžinimą, išrašai apie vykdytas bankines operacijas ir kt. neįrodo, kad jis turi nepakankamai turto sumokėti žyminį mokestį.

II.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Pareiškėjas nurodo, kad vykdydamas teismo nutartį nurodė, kad yra neįgalus, serga ir yra nedarbingas, todėl prašė pratęsti nutarties vykdymą ilgesniam laikui, tačiau teismas, dar nepasibaigus nutarties vykdymo terminui (nustatytas terminas iki 2018 m. rugpjūčio 13 d.), skundžiama 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir nevertino jam pateiktų įrodymų dėl nemokumo. Pareiškėjas teigia teismui pateikęs Valdybos pažymą, kuri patvirtino, kad darbo užmokestis už 2018 metų birželio mėnesį yra nulinis. Banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad iš sąskaitos pinigus nurašė antstoliai. Antstolio patvarkymai patvirtina įsiskolinimus, dėl kurių pareiškėjas yra bankrutuojantis. Be to, Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino, kad pareiškėjas yra socialiai remtinas todėl už 2018 metų birželio mėnesį išmokėjo 76 Eur pašalpą. Pareiškėjas neturi pinigų netgi susimokėti už tyrimus, dėl to yra kreipęsis į Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pareiškėjas nurodo, jog taip pat bylinėjasi dėl neišmokėto darbo užmokesčio.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, jam per nustatytą terminą nepašalinus trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Taigi teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymų dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui. Priimdamas nutartį laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje įvardyti konkretūs skundo (prašymo) trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).

Vadovaujantis ABTĮ 25 straipsnio 1 ir 2 dalimis, išskyrus ABTĮ 36 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (prašymo, pareiškimo) taip pat turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio.

Pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, nes pareiškėjas nepašalino 2018 m. liepos 26 d. ir 2018 m. liepos 30 d. nutartyse nurodytų skundo trūkumų, t. y. dėl to, kad pareiškėjas nesumokėjo žyminio mokesčio, o prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio, kurį motyvavo sunkia finansine būkle, nepagrindė įrodymais. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teisto išvadomis.

Pareiškėjas su skundu į pirmosios instancijos teismą kreipėsi 2018 m. liepos 23 d. Pagrįsdamas savo blogą finansinę padėtį, pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, be kita ko, pateikė 2018 m. gegužės 10 d. – 2018 m. gegužės 24 d. banke Luminor Bank AB esančios sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, jog laisvai disponuojama sąskaitos suma yra 0 Eur, sąskaitos įplaukos – 211,17 Eur, išlaidos – 210,27 Eur; 7,16 Eur, 175,29 Eur, 3,22 Eur ir 17,04 Eur sumas skirtingose vykdomosiose bylose nuo sąskaitos nurašė antstoliai Mindaugas Dabkus, Brigita Palavinskienė, Darius Bliznikas ir Gintas Badikonis. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui taip pat pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento raštą Nr. A51-(3.3.2.26E-SR), kuriame nurodyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktoriaus 2018 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. A15-1346/18/(2.1.4E-SR) pareiškėjui buvo skirta 76 Eur tikslinė pašalpa grynaisiais pinigais. Byloje taip pat pateiktas Valdybos pranešimas, kad pareiškėjo darbo užmokestis 2018 m. liepos 1 d. – 2018 m. liepos 31 d. laikotarpiu buvo 0 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie pareiškėjo pateikti duomenys yra pakankami blogai pareiškėjo finansinei būklei kreipimosi į pirmosios instancijos teismą metu pagrįsti, todėl pareiškėjas turi būti atleistas nuo žyminio mokesčio.

Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis negali būti laikoma pagrįsta, todėl yra naikintina, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsniu, 154 straipsnio 3 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Atleisti pareiškėją A. B. nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasVeslava RuskanRamutė Ruškytė