Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Jūratės Petraškienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo L. L. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 243 straipsnyje ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis ir L. L. paskirta galutinė, subendrinta 60 parų arešto bausmė ir 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudos bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo L. L. savanoriško atvykimo atlikti bausmę arba jo sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. L. nuteistas už tai, kad žinodamas, jog 2021 m. balandžio 1 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-07046-21 yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 22 d., bei žinodamas, kad 2021 m. lapkričio 5 d. Panevėžio apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-33036-21 yra paskirta subendrinta su 2021 m. balandžio 1 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 26 d., 2022 m. rugpjūčio 21 d. vairavo transporto priemonę „Volkswagen LT 28 70 KW TDI VERH. DAK“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė administracinį nusižengimą Nr. 61-ANR_P-1553-2022 ir tokiu būdu vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Veika kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį.

2. Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad L. L. kaltė dėl vengimo atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę yra įrodyta. L. L. veikė tiesiogine tyčia – jis suprato jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį bei jos atlikimo tvarką, suvokė savo pareigas, bei žinojo, kokie padariniai kyla už šių pareigų nevykdymą, suprato, jog nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei neabejotinai suvokė, kad juos pažeidžia, ir tai suvokdamas, norėjo taip elgtis. Teismas iš kaltinimo pašalino kaip neįrodytą aplinkybę, kad L. L. 2022 m. spalio 30 d., neturėdamas tam teisės, vairavo transporto priemonę „Hyundai Coupe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos, teismas konstatavo, kad L. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį, todėl jis yra baustinas. Teismas, skirdamas L. L. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstama veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia, L. L. praeityje teistas, nusikalto neatlikęs paskirtos bausmės, baustas administracine tvarka. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad L. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo ir nusprendė, kad L. L. skirtina arešto bausmė.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis L. L. ir jo gynėja prašė skundą tenkinti ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Prokuroras prašė skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. L. apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar dėl jų gautas skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

6. Vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymu, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir nustatęs esminių BPK pažeidimų, nepaisydamas, ar dėl jų gautas skundas, patikrina, ar tai neturėjo neigiamos įtakos asmeniui, dėl kurio nagrinėjama byla, taip pat ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Analizuojamu atveju apeliacinio skundo nagrinėjimo metu iškilo abejonės, ar L. L. surinktų įrodymų pagrindu pagrįstai buvo pripažintas kaltu, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

7. L. L. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis, žinodamas, jog 2021 m. balandžio 1 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-07046-21 yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 22 d. bei žinodamas, kad 2021 m. lapkričio 5 d. Panevėžio apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-33036-21 jam yra paskirta subendrinta su 2021 m. balandžio 1 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 26 d., 2022 m. rugpjūčio 21 d. vairavo transporto priemonę „Volkswagen LT 28 70 KW TDI VERH. DAK“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir padarė administracinį nusižengimą Nr. 61-ANR_P-1553-2022, taip pat 2022 m. spalio 30 d. vairavo transporto priemonę HYUNDAI COUPE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir padarė administracinį nusižengimą Nr. 20-ANR_P-46132-2022 ir tokiu būdu vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

8. Bylos medžiaga patvirtina, kad administracinio nusižengimo teisena ROIK: 22187447135 (2021 m. spalio 30 d. pažeidimas), dalyje dėl Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo buvo nutraukta, gavus informaciją apie L. L. atžvilgiu pagal BK 243 straipsnį pradėtą ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 21).

9. Taigi prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nepagrįstai nurodyta, kad L. L. 2022 m. spalio 30 d. vairuodamas transporto priemonę padarė administracinį nusižengimą, kadangi dėl šio fakto administracinio nusižengimo teisena nutraukta ir buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, faktiškai vertinant šią veiką ne kaip administracinį nusižengimą, o kaip baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

10. Tuo pačiu kolegija atkreipia dėmesį, kad kaltinime administracinio nusižengimo, padaryto 2022 m. rugpjūčio 21 d., faktas nurodytas pagrįstai, bet jis nesudaro savarankiškos nusikaltimo sudėties. Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021). Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą ir faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad L. L. 2022 m. rugpjūčio 21 d. padarytas administracinis nusižengimas nelaikytinas savarankišku BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį atitinkančiu pažeidimu, o yra tik aplinkybė, galinti patvirtinti kaltinamojo veiksmų piktybiškumą ir sistemingumą.

11. Bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu iš kaltinimo buvo pašalinta aplinkybė, kad L. L. 2022 m. spalio 30 d., neturėdamas tam teisės, vairavo transporto priemonę „Hyundai Coupe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pirmosios instancijos teismas pašalino šią aplinkybę iš kaltinimo, kadangi L. L. neprisipažino 2022 m. spalio 30 d. vairavęs automobilį, nurodė, kad tą dieną automobilį galėjo vairuoti jo tėvas G. L.. Liudytojas G. L., patvirtino, kad 2022 m. spalio 30 d. automobilį „Hyundai Coupe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo jis. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vien administracinio nusižengimo protokolo bei nutarimo surašymas negali būti laikomas įrodymu baudžiamojoje byloje, jog kaltinamasis L. L. 2022 m. spalio 30 d. vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, ir, nesant kitų įrodymų, šią aplinkybę iš kaltinimo pašalino.

12. Taigi L. L. buvo pripažintas kaltu, padaręs BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą tik dėl to, kad 2021 m. rugpjūčio 21 d. vairavo transporto priemonę „Volkswagen LT 28“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai vairuojančiam asmeniui buvo sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

13. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas vairavo transporto priemones, neturėdamas teisės jas vairuoti arba kai vairuojančiam asmeniui buvo sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad L. L. atžvilgiu 2022 m. rugsėjo 19 d. buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo jis pripažintas 2021 m. rugpjūčio 21 d. padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta 600 Eur dydžio bauda už tai, kad vairavo transporto priemonę „Volkswagen LT 28“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės (1 t., b. l. 48-60).

14. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti tai, kad L. L. dėl to paties fakto - 2021 m. rugpjūčio 21 d. transporto priemonės vairavimo neturint tam teisės - buvo taikyta ir administracinė ir baudžiamoji atsakomybė.

15. Draudimo antrą kartą bausti už tą patį teisės pažeidimą principas įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, skelbiančiame, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu.

16. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad principas non bis in idem reiškia ir tai, jog jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį nusižengimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai).

17. Vadovaujantis non bis in idem principu konstatuotina, kad už 2021 m. rugpjūčio 21 d. padarytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nubausto L. L. negalima už tą pačią veiką bausti ir pagal BK 243 straipsnį.

18. Ikiteisminis tyrimas buvo atliktas ir baudžiamoji byla perduota pirmosios instancijos teismui dėl transporto priemonės vairavimo 2022 m. spalio 30 d. L. L. neturint teisės vairuoti transporto priemones ir būtent šio pažeidimo padarymo konstatavimas galėtų patvirtinti kaltinimą, kad L. L. padarė BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą.

19. Skundą apeliacinės instancijos teismui dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 30 d. nuosprendžio pateikė tik nuteistasis L. L.. BPK 320 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundas. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Taigi, nagrinėdamas nuteistojo L. L. skundą, apeliacinės instancijos teismas negali išeiti už apeliacinio skundo ribų ir savo iniciatyva, nesant prokuroro skundo, svarstyti, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino neįrodyta, jog L. L. 2022 m. spalio 30 d. vairavo transporto priemonę.

20. Atsižvelgiant į EŽTT ir Lietuvos teismų praktiką, pagal kurią administraciniai nusižengimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, BK 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu, taikoma ir tuo atveju, kai asmeniui įsiteisėjo teismo ar kitos institucijos sprendimas dėl tapataus administracinio nusižengimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus duomenis, konstatuoja, kad esminis principo non bis in idem reikalavimų pažeidimas šioje byloje ištaisytinas, panaikinant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 30 d. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukiant. Priimant tokios rūšies sprendimą, kolegija nepasisako dėl apeliantui paskirtos bausmės skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 1 punktu

nusprendžia:

nuteistojo L. L. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 30 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti.

L. L. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.