- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-15
- Bylos Nr.
- AN2-3-491/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00341-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Valdas Meidu (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. T.
- Advokatai
- Paulius Miliauskas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto E. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Skundžiamu nutarimu E. T. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 2 dalį 3000 Eur bauda už tai, kad jis, būdamas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, nesušaukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, taip pakartotinai pažeidė Bendrovės akcininko R. Š. neturtines teises, numatytas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y. dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir jame balsuoti dėl pritarimo ketinamiems Bendrovės vardu sudaryti sandoriams.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas E. T. prašo : panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir jam nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių; arba, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, jam už šį administracinį nusižengimą paskirtą baudą sumažinti. Apeliaciniame skunde jis nurodo :
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Apylinkės teismas nustatė, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutarimu jis buvo nubaustas pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį. Tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu šie duomenys nebuvo tiriami, minėto nutarimo byloje nėra, todėl apylinkės teismas nutarimą priėmė vadovaudamasis neištirtais įrodymais bei suvaržė jo teisę į gynybą.
2.2. ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta veika pasireiškia visuma šių veiksmų : visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimu, susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimu ir trukdymu ar kliudymu dalyvauti susirinkime jam vykstant. Kliudymas akcininkams dalyvauti susirinkime gali būti tik tais atvejais, kai pats susirinkimas buvo sušauktas, tačiau akcininkui tyčia apie jį nepranešama, sudaromos kliūtys gauti informaciją apie susirinkimo vietą ar laiką bei kitaip fiziškai jam trukdoma (neįleidžiant į susirinkimo vietą ar sudarant kitokias kliūtis). Šiuo atveju jis neatliko jokių iš išvardintų veiksmų, todėl apylinkės teismo išvada, kad jis pažeidė akcininko R. Š. neturtines teises dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir jame balsuoti, yra nepagrįsta.
2.3. Apylinkės teismas peržengė R. Š. pareiškimo dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį pradėjimo ribas ir jį nubaudė už veikas, dėl kurių jis nebuvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal šį pareiškimą. Pareiškime buvo nurodyta, kad jis pažeidė R. Š. neturtines teises, nes : 1) praleido ABĮ nustatytą visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo terminą, ir 2) nemotyvuotai ir nepagrįstai atsisakė sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą pagal R. Š. paraišką. Tačiau apylinkės teismas nutarime šių aplinkybių nenustatė, o padarė kitokią išvadą, kad jis pažeidė R. Š. neturtines teises dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir jame balsuoti.
2.4. Nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo ar jo nesušaukimo jis atsakyti turėjo per 10 dienų nuo R. Š. paraiškos gavimo dienos. ABĮ 23 straipsnio 4 dalyje nustatytas 10 dienų terminas, per kurį turi būti priimamas sprendimas sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, negali būti tapatinamas su atisakymo sušaukti susirinkimą terminu. Šis 10 dienų terminas yra numatytas tik atskiriems subjektams (akcininkams, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų) dėl jiems suteiktos teisės sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą.
2.5. ABĮ nėra numatyta konkreti tvarka dėl pranešimo apie atsisakymą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, tokio atsisakymo priėmimo terminai bei jo apskundimo tvarka. Vienintelis ABĮ nurodytas terminas – tai 30 dienų nuo paraiškos gavimo dienos. Per šį laikotarpį turi būti sušaukiamas visuotinis akcininkų susirinkimas. Dėl šio jis konsultavosi su savo advokatu ir pastarasis jam tai patvirtino. Įvertinus tai, darytina išvada, kad jei bendrovės vadovas pasinaudojo teise atsisakyti sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, apie tai jis turi pranešti susirinkimo iniciatoriui per 30 dienų nuo paraiškos gavimo dienos. Šiuo atveju jis taip ir padarė, todėl aptariamo termino nepažeidė.
2.6. ABĮ 23 straipsnio 5 dalyje numatyti atvejai, kai neprivaloma sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą. Apylinkės teismas nutarime pripažino, kad jis, kaip Bendrovės direktorius, tokią teisę turėjo. Atsižvelgiant į tai, tokios jam suteiktos teisės įgyvendinimas negali būti vertinamas kaip neteisėtas. Kadangi ANK 119 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė ir apylinkės teismas nenustatė konkrečių jo galimai padarytų ABĮ pažeidimų, todėl jis nutarimu nepagrįstai buvo nubaustas už šį administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai. Be to, jis pateikė atsakymą R. Š. dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo, todėl jo veikoje nebuvo tyčios pažeisti šio akcininko neturtines teises.
2.7. Jei ir būtų nustatyta, kad jis nesilaikė atsakymo dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo pateikimo termino, tai jam dar neužtrauktų administracinės atsakomybės pagal ANK 119 straipsnį. R. Š. teisė teikti paraišką dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo nebuvo niekaip suvaržyta ir jis šia teise pasinaudojo. ABĮ nėra numatyta tokio atsisakymo apskundimo tvarka. Pagal ABĮ 23 straipsnio 5 dalį ir 24 straipsnio 3 dalies 2 punktą, atsisakius sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, akcininkas gali jam suteiktą susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę įgyvendinti kreipdamasis į teismą. R. Š. ši teisė nebuvo suvaržyta, tačiau jis ja nepasinaudojo.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjo R. Š. atstovas advokatas Paulius Miliauskas prašo : palikti apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir šio skundo netenkinti; iš E. T. pareiškėjui R. Š. išieškoti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma :
3.1. E. T. žinojo apie Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutarimą, kuriuo jis buvo nubaustas pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį. Šį nutarimą E. T. buvo apskundęs ir Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 21 d. nutartimi jo atstovo apeliacinis skundas buvo netenkintas. R. Š. šį nutarimą nurodė ir savo pareiškime. Taigi, E. T. nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios buvo žinoma apie jam inkriminuojamą pakartotinumo požymį ir jo veikos kvalifikavimą pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį. Apylinkės teismas pagrįstai šią aplinkybę patikrino ir jokių proceso pažeidimų nepadarė.
3.2. Apeliantas skunde netinkamai aiškina ANK 119 straipsnio 1 dalį. Pagal teismų praktiką bent vienos iš ANK 119 straipsnio 1 dalyje išvardintų alternatyvių veikų padarymas užtraukia administracinę atsakomybę. Apylinkės teismas nutarime išsamiai motyvavo, kaip E. T. pažeidė R. Š. teisę inicijuoti visuotinį akcininkų susirinkimą, jame dalyvauti ir balsuoti.
Šalies argumentai
3.3. Apylinkės teismas nepažeidė R. Š. pareiškimo ribų. E. T. administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama tik pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį. Pareiškime R. Š. nurodė, kad dėl E. T. veiksmų praleidus atsisakymo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą pateikimo terminą bei nemotyvuotai atsisakius jį sušaukti buvo pažeista jo teisė inicijuoti visuotinį akcininkų susirinkimą, jame dalyvauti ir balsuoti. Apylinkės teismas nutarime motyvuotai nustatė šias aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą dėl E. T. kaltės pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį.
3.4. Vadovaujantis ABĮ 23 straipsnio 5 dalimi, bendrovės direktoriaus teisė atsisakyti sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą nėra absoliuti. Apelianto aiškinimas, kad bendrovės direktorius dėl visuotinio akcininkų susirinkimo turi apsispręsti per 30 dienų nuo paraiškos gavimo dienos, nėra pagrįstas bei prieštarauja ABĮ nuostatoms. Apylinkės teismas, vadovaudamasis ABĮ 23 straipsnio 5 dalies ir 26 straipsnio 4 dalies analize, išsamiai motyvavo, kad bendrovės direktorius atsakymą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo turi pateikti susirinkimo iniciatoriui per 10 dienų nuo paraiškos gavimo dienos. Kaip pagrįstai nustatė apylinkės teismas, E. T. šį terminą pažeidė.
3.5. Įvertinus visus E. T. veiksmus, darytina išvada, kad jis administracinį nusižengimą pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė savo veiksmų pobūdį, norėjo taip veikti ir siekė neigiamų padarinių R. Š. Be to, iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad apylinkės teismas E. T. veiksmus vertino ABĮ kontekste bei nurodė, kokius jis padarė ABĮ pažeidimus, užtraukiančius jam administracinę atsakomybę pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
4. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas E. T. nesutinka su skundžiamu nutarimu šiais esminiais argumentais : 1) pagal ABĮ jis turėjo teisę savo nuožiūra spręsti klausimą dėl Bendrovės neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo pagal akcininko R. Š. paraišką ir dėl šios jam suteiktos teisės įgyvendinimo, t. y. atsisakymo sušaukti susirinkimą, jam administracinė atsakomybė pagal ANK 119 straipsnį nekyla; 2) ABĮ nėra nustatytas terminas, per kurį jis turėjo pateikti neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo iniciatoriui R. Š. atsakymą dėl susirinkimo nesušaukimo, todėl šį atsakymą R. Š. pateikdamas per 30 dienų laikotarpį, numatytą ABĮ 23 straipsnio 5 dalyje, jokio termino nepažeidė; 3) dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo R. Š. nepasinaudojo teise kreiptis į teismą, kad susirinkimas būtų surengtas teismo sprendimu; 4) bylos nagrinėjimo metu apylinkės teismas netyrė aplinkybių, susijusių su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutarimu, todėl padarė esminį proceso pažeidimą ir jo veiką nepagrįstai kvalifikavo pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį.
5. Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas E. T. pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį nubaudė už tai, kad jis pakartotinai pažeidė Bendrovės akcininko R. Š. neturtines teises dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir jame balsuoti, kadangi pagal jo paraišką nesušaukė neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Apylinkės teismas nustatė, kad tokiais veiksmais E. T. pažeidė ABĮ 16 ir 23 straipsnius. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis ir priimtu nutarimu.
6. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl Bendrovės veiklos tyrimo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir uždrausta Bendrovės direktoriui E. T. be visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo sudaryti sandorius dėl Bendrovės turto investavimo, perleidimo, nuomos, panaudos, trečiųjų asmenų prievolių įvykdymo, laidavimo ar garantavimo, naujų įsipareigojimų prisiėmimo, turto apsunkinimo ir kitų teisių ar pareigų įgijimo bendrovės vardu, kurių vertė (t. y. per vienerių metų laikotarpį įgyjamų teisių ar prisiimamų įsipareigojimų vertė) viršija 10000 Eur. 2019 m. gegužės 30 d. Bendrovės akcininko R. Š. atstovas advokatas P. Miliauskas kreipėsi į Bendrovę su prašymu pateikti informaciją apie 2019 m. birželio mėn. planuojamus sudaryti sandorius, kuriems reikalingas visuotinis akcininkų susirinkimo pritarimas. Negavęs atsakymo, 2019 m. birželio 18 d. R. Š. pateikė paraišką dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, kad jame būtų balsuojama dėl pritarimo ketinamiems Bendrovės vardu sudaryti sandoriams, kurių vertė viršija 10000 Eur sumą. Nagrinėjamu atveju Bendrovės direktorius E. T. sprendimą nesušaukti neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo įformino 2019 m. liepos 18 d. raštu, nurodydamas, kad R. Š. paraiška neatitiko ABĮ 23 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Šį atsakymą R. Š. gavo 2019 m. liepos 20 d. bei netrukus kreipėsi į apylinkės teismą su pareiškimu dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį pradėjimo E. T., kadangi jis nesušaukė neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Šios aplinkybės byloje nėra ginčijamos, su jomis iš esmės sutinka visi proceso dalyviai, todėl apygardos teismas jų išsamiau neanalizuoja ir smulkiau dėl jų nepasisako.
7. E. T. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimas, numatytas ANK 119 straipsnio 1 dalyje, objektyviai pasireiškia alternatyvių šių veikų padarymu : 1) akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimu nustatytu laiku; 2) susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymu; 3) kliudymu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose; 4) įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimu; 5) akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimu (draudimu ar kliudymu perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymu ar dividendų neišmokėjimu nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo). ANK 119 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už šio nusižengimo padarymą pakartotinai. Kad administracinę atsakomybę pagal ANK 119 straipsnio 1 ar 2 dalį užtraukia bent vienos iš šio straipsnio 1 dalyje išvardintų veikų padarymas, o ne jų visuma, išaiškinta ir teismų praktikoje, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018. Kadangi šiuo atveju buvo sprendžiamas E. T. administracinės atsakomybės pagal ANK 119 straipsnį klausimas dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo pagal akcininko R. Š. paraišką, todėl jo apeliacinio skundo teiginiai dėl fizinės jėgos panaudojimo ar kitokio kliudymo neleidžiant pastarajam dalyvauti susirinkime, kai toks susirinkimas išvis nebuvo sušauktas, nėra reikšmingi administracinės atsakomybės kilimui už šį administracinį nusižengimą.
8. Iš viso to matyti, kad administracinio nusižengimo teisena pagal Bendrovės akcininko R. Š. pareiškimą buvo pradėta iš esmės dėl E. T. neįvykdytos pareigos sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, taip pažeidžiant pareiškėjo neturtines teises. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju būtina nustatyti, ar E. T. turėjo pareigą sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą pagal akcininko R. Š. paraišką ir ar tokios pareigos nevykdė tinkamai bei pagrįstai.
9. Pagal ABĮ 23 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą, neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi būti sušauktas, jeigu to reikalauja, be kita ko, visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turintys akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, jeigu įstatai nenumato mažesnio balsų skaičiaus. Tokiu atveju, kaip numatyta ABĮ 23 straipsnio 5 dalyje, neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatorius turi teisę pateikti paraišką bendrovės vadovui, šioje paraiškoje nurodydamas susirinkimo sušaukimo priežastis ir tikslus, pateikdamas pasiūlymus dėl susirinkimo darbotvarkės, datos ir vietos, siūlomų sprendimų projektus. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo dienos. Visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukti neprivaloma, jei paraiška neatitinka visų šioje dalyje nustatytų reikalavimų ir nepateikti reikiami dokumentai arba siūlomi darbotvarkės klausimai neatitinka visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos. Kita vertus, jei bendrovės vadovas nepriėmė sprendimo sušaukti per 10 dienų nuo paraiškos gavimo dienos visuotinį akcininkų susirinkimą, susirinkimas gali būti šaukiamas akcininkų, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų, sprendimu (ABĮ 23 straipsnio 4 dalis).
10. Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, jog Bendrovės akcininkas R. Š. turi visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę, nėra. Vienas iš esminių šioje byloje keliamų klausimų – per kiek laiko bendrovės vadovas turi apsispręsti dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo arba atsisakymo jį sušaukti pagal susirinkimo iniciatoriaus paraišką. Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. T. viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad ABĮ tokio termino nėra numatyta, todėl atsisakymas sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą pagal jo iniciatoriaus paraišką turi būti priimtas per 30 dienų, kaip tai numatyta ABĮ 23 straipsnio 5 dalyje. Apelianto vertinimu, šio termino jis nepažeidė. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime motyvavo, kad nors ABĮ toks terminas nėra konkrečiai ir aiškiai įvardintas, tačiau iš ABĮ 23 straipsnio 2 – 5 dalių, 24 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 26 straipsnio 4 dalies analizės matyti, kad bendrovės vadovas atsisakymą sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą turi pateikti susirinkimo iniciatoriui ne vėliau kaip per 10 dienų nuo paraiškos gavimo. Apygardos teismas sutinka su tokiu apylinkės teismo ABĮ aiškinimu ir įstatymo taikymu. Visų pirma, ABĮ 23 straipsnio 4 dalyje gan aiškiai nurodyta, kad bendrovės vadovas sprendimą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo ar nesušaukimo turi priimti per 10 dienų nuo paraiškos gavimo. Be to, apie ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo įvyksiantį susirinkimą akcininkams turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš 21 dieną (ABĮ 26 straipsnio 4 dalis). Įvertinus tai, pagrįsta apylinkės teismo išvada, kad bendrovės vadovas turi per 10 dienų nuo paraiškos gavimo apsispręsti, ar šaukia neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, ir jeigu šaukia, apie tai nustatyta tvarka pranešti akcininkams, o jeigu atsisako sušaukti – priimti dėl to sprendimą. Priešingu atveju susidarytų tokia situacija, kad per tiek pat laiko – per 30 dienų laikotarpį, bendrovės vadovas gali apsispręsti, ar surengti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, ar ne, bei šis susirinkimas tu įvykti, kas nebūtų logiška bei protinga. Kadangi šiuo atveju E. T. paraišką dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo gavo 2019 m. birželio 18 d., o atsisakymą sušaukti susirinkimą R. Š. išsiuntė 2019 m. liepos 18 d., todėl apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad E. T. pažeidė ABĮ 23 straipsnio 4 dalyje numatytą 10 dienų terminą, per kurį atsakymas dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo turi būti pateikiamas susirinkimo iniciatoriui. Būdamas ilgametis Bendrovės direktorius, E. T. negali pasiteisinti šių ABĮ nuostatų nežinojimu ar jų nesupratimu.
11. Apelianto manymu, jis neturėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimą pagal R. Š. paraišką, kadangi ABĮ jam suteikia teisę laisvai apsispręsti dėl tokio susirinkimo sušaukimo, be to, nors ir pavėluotai, jis pateikė atsakymą R. Š. dėl susirinkimo nesušaukimo. Tačiau E. T. per plačiai interpretuoja jam, kaip Bendrovės direktoriui, ABĮ suteiktą teisę atsisakyti sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą pagal iniciatoriaus paraišką. Visų pirma, pažymėtina, kad ABĮ niekur nenumatyta absoliuti bendrovės vadovo teisė laisvai spręsti dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo pagal susirinkimo iniciatoriaus paraišką. Ši bendrovės vadovui suteikta teisė ribojama jau minėtoje ABĮ 23 straipsnio 5 dalyje, nurodančioje, kad visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukti neprivaloma tik tuo atveju, jei paraiška neatitinka visų šioje dalyje nustatytų reikalavimų ir nepateikti reikiami dokumentai arba siūlomi darbotvarkės klausimai neatitinka visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos. Jei susirinkimo iniciatoriaus paraiška atitinka visus ABĮ 23 straipsnio 5 dalyje nurodytus reikalavimus, bendrovės vadovas privalo sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą. Vadinasi, tik aiškiai ir motyvuotai išreikštas atsisakymas sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą yra viena iš bendrovės vadovo teisėto veikimo alternatyvų. Tik tokiu atveju tai negali sukelti jam administracinės atsakomybės pagal ANK 119 straipsnį.
12. Šiuo gi atveju E. T. 2019 m. liepos 18 d. raštu atsisakė sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą motyvuodamas tai tuo, kad R. Š. paraiška neatitiko ABĮ 23 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Apeliantas yra įsitikinęs, kad jis tinkamai pateikė atsisakymą sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą jo iniciatoriui R. Š. ir jo teisių nepažeidė. Tačiau apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, su tokiais argumentais nesutinka. Nors to reikalauja ABĮ 23 straipsnio 5 dalis, E. T. atsakyme R. Š. nenurodė konkretesnių ir aiškesnių priežasčių dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo, kodėl šio akcininko paraiška vertintina kaip pateikta su trūkumais, dėl kurių negalima sušaukti neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Taigi, darytina išvada, kad E. T. priėmė iš esmės nemotyvuotą sprendimą atsisakyti sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, todėl šią savo teisę įgyvendino netinkamai.
13. Be viso to, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad Bendrovės akcininko R. Š. paraiška, priešingai nei ją vertino apeliantas, atitiko jos turiniui pagal ABĮ 23 straipsnio 5 dalį keliamus reikalavimus, kadangi joje buvo nurodyti neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tikslai, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo vietos ir galimų datų, prie paraiškos pridėti susirinkimo darbotvarkės ir protokolo projektai. Nors administracinėn atsakomybės patrauktas E. T. svarstė, kad nebuvo prasmės sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą pagal akcininko R. Š. paraišką, kadangi nebuvo 10000 Eur sumą viršijančių sandorių, kuriems pagal 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones būtų reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas. Tačiau apygardos teismas neturi pagrindo sutikti ir su šiais apelianto argumentais. Šias aplinkybes apylinkės teismas išsamiai ištyrė bylos nagrinėjimo metu bei įvertino skundžiamame nutarime. E. T. neįvykdžius įpareigojimo pateikti dokumentus, susijusius su Bendrovės ketinamais sudaryti sandoriais bei jų verte, apylinkės teismas savo iniciatyva išsireikalavo šiuos duomenis iš įvairių įstaigų bei bendrovių. Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo 2019 m. gegužės 15 d. į Bendrovės sąskaitą ne kartą buvo pervestos didelės pinigų sumos, viršijančios 10000 Eur, 2019 m. gegužės 27 d. E. T. pervedė Bendrovei 40000 Eur beprocentę paskolą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija patvirtina, kad 2019 m. birželio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Bendrovei pervedė 15000 Eur pagal 2019 m. balandžio 4 d. išankstinio apmokėjimo sąskaitą – faktūrą. Apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kas pats E. T. atskirajame skunde dėl 2019 m. gegužės 15 d. nutarties pripažino, kad per mėnesį Bendrovė sudaro ne vieną tokį sandorį, kurio vertė viršija 10000 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, atmetamas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas būtų tik formalumas, kadangi byloje yra duomenų, jog po 2019 m. gegužės 15 d. Bendrovė sudarė sandorius, kurių vertė viršijo 10000 Eur sumą, kuriems pagal pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones buvo reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.
14. Apygardos teismas iš esmės sutinka su apeliantu, kad Bedrovės akcininkas R. Š. gali savo teisę dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo realizuoti kitur ir kitaip, t. y. kreipdamasis į teismą. ABĮ 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas teismo sprendimu, jeigu į teismą kreipėsi visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai, kad pateikus paraišką valdyba ar bendrovės vadovas nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo, kaip reikalaujama pagal ABĮ 23 straipsnį. Kita vertus, apygardos teismas pritaria apylinkės teismo vertinimui, kad nors R. Š. nepasinaudojo šia savo teise kreiptis į teismą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo teismo tvarka, tai nešalina E. T. atsakomybės už ABĮ nuostatų nesilaikymą.
15. Apeliantas skunde nepagrįstai nurodo, kad nutarimą apylinkės teismas priėmė vadovaudamasis tiesiogiai teismo posėdyje neištirtais duomenimis, apie kuriuos jam nebuvo žinoma, t. y. bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo tiriamos aplinkybės dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutarimo, kuriuo jis buvo nubaustas pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, kas yra svarbu jo veikos kvalifikavimui pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį. Pareiškime dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį pradėjimo buvo nurodyta, kad E. T. minėtu 2018 m. spalio 17 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį. Su šiuo pareiškimu tiek E. T., tiek jo atstovas buvo susipažinę. E. T. žinojo ir apie 2018 m. spalio 17 d. nutarimą, nes pasinaudojo teise jį apskųsti ir jo atstovo apeliacinis skundas buvo netenkintas Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, apylinkės teismas šiuos duomenis patikrino teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ bei padarė pagrįstą išvadą, kad E. T. Bendrovės akcininko R. Š. teises pažeidė pakartotinai, t. y. 2018 m. spalio 17 d. nutarimu būdamas baustas pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į visa tai, toks bylos dokumentų trūkumas (byloje nėra Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutarimo) nelaikomas esminiu ir neturėjo įtakos nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui bei E. T. teisės žinoti, dėl ko jis traukiamas administracinėn atsakomybėn, nepažeidė.
16. Apibendrinus visa tai, kas pirmiau buvo išdėstyta, darytina išvada, kad E. T. nesušaukė neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, taip pažeidė Bendrovės akcininko R. Š. neturtines teises dalyvauti susirinkime ir jame balsuoti dėl pritarimo ketinamiems Bendrovės vardu sudaryti sandoriams. Ši jo veika teisingai buvo kvalifikuota pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį pagal pakartotinumo požymį. Vien tai, kad jis nesutinka su skundžiamame nutarime padarytomis išvadomis, kitaip interpretuodamas ABĮ nuostatas ir byloje surinktus įrodymus bei savaip juos vertindamas, nėra pagrindas nutraukti jam administracinio nusižengimo teiseną.
17. Apeliantas skunde nesutinka su jam paskirtos baudos dydžiu ir prašo pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį paskirti mažesnę baudą negu numatyta sankcijoje arba jam paskirtą baudą sumažinti iki minimalaus sankcijoje numatyto jos dydžio.
18. Už administracinio nusižengimo pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims skiriama bauda nuo 2700 Eur iki 6000 Eur. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas savo sprendimą privalo motyvuoti. Tokia galimybė yra numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje.
19. Administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
20. Apylinkės teismas, skirdamas E. T. administracinę nuobaudą, įvertino, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgė į administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę, kad jis ne pirmą kartą pažeidė to paties akcininko neturtines teises, anksčiau jam taikytas poveikio priemones, ir padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus jam mažesnę nei sankcijos vidurkis (artimą minimaliam dydžiui) baudą – 3000 Eur. Apygardos teismas su tokiu E. T. administracinės nuobaudos individualizavimu neturi pagrindo nesutikti ir nenustatė aplinkybių, dar labiau švelninančių jo padėtį. Prašydamas sumažinti skundžiamu nutarimu paskirtą baudą, E. T. taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad teismo paskirta bauda aiškiai prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Šiuo atveju E. T. taip ir nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo, todėl jo padarytas administracinis nusižengimas nėra formalaus pobūdžio, o sukėlė pasekmes akcininkui R. Š. – jis negalėjo realizuoti savo teisės dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir jame balsuoti. Įvertinus visa tai, E. T. paskirta 3000 Eur bauda yra teisinga ir nėra aiškiai per didelė. Švelninti ją nėra jokio pagrindo.
21. Atsižvelgiant į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
22. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjo R. Š. atstovas advokatas P. Miliauskas prašo iš E. T. išieškoti pareiškėjo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau pareiškėjo atstovas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių patirtas išlaidas bei jų dydį dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ar kitas išlaidas, todėl šis jo prašymas negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto E. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.