Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Č. (toliau – ir Pareiškėjas) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria netekintas A. Č. prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-33034-2024 (toliau – ir Nutarimas) paduoti, atsisakyta priimti A. Č. skundą ir skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gruodžio 19 d. Nutarimu A. Č. nubaustas už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalį, 420 straipsnio 1 dalį, padarymą ir jam paskirta galutinė 200 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas vairuoti transporto priemones 4 mėnesių laikotarpiui.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. ANK 656 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus ANK 656 straipsnyje nurodytas išimtis. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta tai, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina teismo priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 29 d. nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti Institucijos 2024 m. gruodžio 19 d. Nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24254243611 apskundimo terminą, yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

8. ANK 626 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra nustatyta, jog apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba prašymas atnaujinti nustatytą skundo padavimo terminą nebuvo patenkintas. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje apylinkės teismas gavęs A. Č. skundą nustatė, jog skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą, atsisakė atnaujinti apskundimo terminą, ir priėmė sprendimą atsisakyti priimti A. Č. paduotą skundą.

9. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą apskundimo terminą, teigdamas, kad apie padarytą pažeidimą jis jokiais būdais nebuvo informuotas, nežinojo apie jam paskirtą baudą ir negalėjo ginti savo teisių. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gruodžio 19 d. Nutarimas Pareiškėjui buvo išsiųstas tą pačią dieną, registruota pašto siunta, adresu (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, termino skundui paduoti administracinių nusižengimų bylose eigos pradžia siejama ne su siuntos atidavimo pašte diena ar su skundžiamo nutarimo kopijos (nuorašo) įteikimo asmeniui data, o su minėtos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo diena (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-194-898/2020, Nr. AN2-12-1121/2023). Taigi, pritartina žemesnės instancijos teismo išvadai, kad skundo padavimo terminas šiuo atveju skaičiuotinas nuo 2024 m. gruodžio 19 d., o paskutinė skundo padavimo diena – 2025 m. sausio 8 d.

10. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas padarė išvadą, kad Pareiškėjas žinojo apie padarytus administracinius nusižengimus, galėjo apmokėti administraciniu nurodymu siūlomą baudą arba pareikalauti žodinio administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir šią aplinkybę patvirtina jam surašytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 5 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-50696-2024 su administraciniu nurodymu, kuris buvo išsiųstas A. Č. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. lapkričio 10 d. įteiktas gavėjui. Pareiškėjui nepasinaudojus savo teisėmis, buvo surašytas Institucijos 2024 m. gruodžio 19 d. Nutarimas ir kaip minėta, išsiųstas tą pačią dieną Pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Žemesnės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės rodo, jog A. Č. Nutarimas buvo išsiųstas tinkamai ir laiku – tuo asmens gyvenamosios vietos adresu, kuriuo jam buvo įteiktas administracinio nusižengimo protokolas, jame yra išaiškinta jo apskundimo tvarka ir terminai, kitų objektyvių ir pagrįstų aplinkybių, galinčių pateisinti termino skundui paduoti praleidimą nepateikta.

12. Skundo nagrinėjimo kontekste, aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad ANK 573 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Kartu aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad ANK nėra įtvirtintos pareigos išnaudoti visus procesinių dokumentų įteikimo būdus ar dalį jų – ANK 573 straipsnyje įtvirtinta aiški taisyklė, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami tiek elektroniniu paštu, tiek registruotu paštu. Tai reiškia, kad kokį adresą asmuo yra deklaravęs valstybės informacinėse sistemose ar registruose, Institucija tokiu adresu procesinius dokumentus siunčia. Taigi asmuo, pateikęs savo deklaruotos vietos adresą valstybės institucijoms (pareigūnams), turi būti pakankamai atidus ir rūpestingas, pasikeitus jo kontaktiniams duomenims, apie tai pranešti valstybės institucijoms, o to nepadaręs, jis prisiima riziką už savo veiksmus. Be kita ko, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1278 „Dėl Administracinių teisės pažeidimų registro reorganizavimo ir Administracinių nusižengimų registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir ANR nuostatai), 36 punkte yra detaliai išvardijama, kokių kitų registrų ir valstybės informacinių sistemų klasifikatoriai, duomenys ir informacija yra naudojami Administracinių nusižengimų registre. Duomenys ir informacija iš susijusių registrų ir valstybės informacinių sistemų į Administracinių nusižengimų registrą gaunami automatiniu būdu (ANR nuostatų 38 punktas). Aukštesnysis teismas, įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą bei byloje esančius duomenis, sprendžia, kad šiuo atveju iš registrų gautas Pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas atitinka ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

13. Be kita ko, Pareiškėjas skunde teigia, kad Nutarimo siuntimas adresu, kuris A. Č. nebepriklausė ir jo faktinis įteikimas tretiesiems asmenims lėmė, kad jo duomenys buvo atskleisti neturint tam teisėto pagrindo, jis siuntos nepriėmė, niekam įgaliojimų nesuteikė veikti jo vardu, o asmuo priėmęs siuntą neturi jokio teisinio ryšio su Pareiškėju. Apygardos teismas su šiais skundo argumentais nesutinka. Skundžiamoje nutartyje pažymėta, jog siuntos su Nutarimu įteikimo dienos šiuo metu nustatyti nėra galimybės, nes, kaip nurodoma Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės 2025 m. gruodžio 22 d. atsakyme teismui, pagal AB „Lietuvos paštas“ vidinę tvarką duomenys apie siuntų siuntimo istoriją yra saugomi šešis mėnesius. Vis dėlto, Lietuvos Respublikos pašto įstatymo IV skyriaus (Pašto paslaugos teikimas) 10 straipsnio (Pašto paslaugos teikėjų ir naudotojų teisės ir pareigos) 1 dalies 4 punkte numatyta, jog pašto paslaugos teikėjas privalo registruotąsias ir įvertintąsias pašto siuntas pateikti asmeniškai pasirašytinai siuntėjo nurodytam gavėjui arba gavėjo raštu nurodytam asmeniui, nurodžius to asmens vardą, pavardę. To paties straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog pašto paslaugos teikėjas, pateikdamas pašto siuntas gavėjui asmeniškai pasirašytinai, privalo pateikti pašto siuntą gavėjui asmeniškai pasirašytinai; jeigu pateikti pašto siuntos gavėjui asmeniškai pasirašytinai nėra galimybės (siuntėjo nurodytu adresu nerandama gavėjo ir panašiai), pašto paslaugos teikėjas privalo informuoti gavėją apie pašto siuntą palikdamas pranešimą gavėjo gaunamųjų laiškų dėžutėje arba per E. pristatymo sistemą, jeigu gavėjo elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, užtikrinančiomis tokio pranešimo gavimą. Pašto paslaugų teikimo taisyklių 7 dalis (Siuntos pristatymas gavėjui), nustato korespondencijos siuntų ir pašto siuntinių pristatymą per laiškininką gavėjo adresu Lietuvoje. Šių taisyklių 7. L 1.2. punkte numatyta, jog registruotosios, įvertintosios korespondencijos siuntos pristatomos gavėjui nurodytu adresu vieną kartą ir įteikiamos pasirašytinai, o jei gavėjo nerandama – korespondencijos siunta gali būti įteikiama pilnamečiui šeimos nariui arba gavėjo įgaliotam asmeniui. Siuntą atsiimantis asmuo AB „Lietuvos paštas“ darbuotojui pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir/arba turinio bei formos reikalavimus atitinkantį ir teisės aktuose nustatyta tvarka patvirtintą gavėjo įgaliojimą. Kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, jeigu asmuo siuntos pristatymo metu nerandamas korespondencijos pristatymo adresu, minėta siunta įteikiama pilnamečiui šeimos nariui arba gavėjo įgaliotam asmeniui, arba asmuo informuojamas apie pašto siuntą. Taigi nors Pareiškėjas teigia, kad jam adresuota siunta buvo įteikta kitam trečiajam asmeniui ir tokiu būdu buvo atskleisti jo asmens duomenys, tačiau duomenų, patvirtinančių tokius teiginius, nėra. Be to, kaip galima spręsti iš aparto Lietuvos Respublikos pašto įstatyme nustatyto reguliavimo, siunta gali būti įteikta tik tiesiogiai adresatui, pilnamečiui šeimos nariui, gavėjo įgaliotam asmeniui arba siunta paliekama saugoti pašto skyriuje apie tai informuojat siuntos gavėjimą. Siuntos įteikimas tretiesiems su siuntos gavėju nesusijusiems asmenims nėra numatytas.

14. Skundo nagrinėjimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2024 m. spalio 28 d. Pareiškėjo sutuoktinė I. Č., gavusi jos atžvilgiu priimtą nutarimą, el. paštu Instituciją informavo, jog automobilį vairavo ne ji, o A. Č.. Be to, iš antstolių informacinėje sistemoje esančių duomenų matyti, kad 2025 m. balandžio 8 d. Pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėta vykdomoji byla dėl administracinės nuobaudos – 200 Eur sumos išieškojimo. Vykdomąjį dokumentą išdavė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI). Aukštesniojo teismo vertinimu, Pareiškėjas apie tai, kad jo atžvilgiu buvo pradėta (ar gali būti pradėta) administracinio nusižengimo teisena, turėjo būti informuotas tiek sutuoktinės, tiek antstolio ar VMI, kas reiškia, kad tokiu atveju jis turėjo pareigą domėtis gautinomis siuntomis savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o to galimai nedarydamas, turi prisiimti kilusias teisines pasekmes. Taigi, aukščiau aptartų duomenų visuma iš esmės patvirtina, kad skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl subjektyvių priežasčių – nepakankamo rūpestingumo operatyviai, laikantis įstatyme įtvirtintų terminų ginti savo teises ir interesus.

15. Teismas pažymi, jog terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui, todėl ANK nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus bei paisyti proporcingumo reikalavimų. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad svarbiomis priežastimis pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios objektyviai kliudė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti savo teisę kreiptis į teismą. Be to, svarstant praleisto procesinio termino atnaujinimo klausimą, paprastai toks prašymas pripažįstamas pagrįstu tik tuomet, kai asmuo ne tik jį praleido dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių, bet ir per protingą terminą po tokių priežasčių išnykimo kreipėsi į teismą su prašymu jį atnaujinti. Nagrinėjamu atveju A. Č. nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų būti vertinami kaip svarbios termino praleidimo priežastys. Be to, šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad terminas skundui paduoti praleistas nežymiai, kadangi nežymiu termino praleidimu įprastai laikomi atvejai, kai įstatyme apibrėžtas skundo padavimo terminas buvo praleistas vieną dieną, o Pareiškėjas skundą pateikė ir prašė atnaujinti praleistą terminą praėjus beveik vieneriems metams po termino pabaigos, kas įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes rodo, jog Pareiškėjas nebuvo rūpestingas ir atidus

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad A. Č. pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, o jo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, sutrukdžiusios skundą paduoti laiku, nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Nagrinėjamu atveju A. Č. teisė skųsti Institucijos Nutarimą apribota nebuvo, byloje nėra nustatyta jokių objektyvių priežasčių, realiai sutrukdžiusių jam laiku pasinaudoti teise paduoti skundą dėl Institucijos Nutarimo, todėl praleistas terminas skundui pateikti neatnaujintinas. Apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo skundo priėmimui ir skundo termino atnaujinimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 29 d. nutarties nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. Č. atskirojo skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.