Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-04-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-194-898/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-22
Bylos Nr.
AN2-194-898/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00679-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Jurgita Kolyčienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. B.
Institucija
Valstybinė įmonė "Lietuvos prabavimo rūmai"
Advokatai
Gintaras Putvinskis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-194-898/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00670-2020-7
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.13
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. atstovo advokato Gintaro Putvinskio atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutarties, kuria pareiškėjo A. B. atstovo advokato G. Putvinskio skundą atsisakyta priimti, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Lietuvos prabavimo rūmų (toliau ir – Institucija) direktoriaus 2020 m. sausio 13 d. nutarimu A. B. nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 142 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą ir jam paskirta 650 Eur bauda. Nesutikdamas su sprendimu A. B. atstovas advokatas G. Putvinskis (toliau ir – pareiškėjo atstovas) 2020 m. vasario 7 d. pateikė skundą, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 10 d. nutartimi atsisakė priimti ir neatnaujino termino skundui paduoti. Teismas nurodė, kad vadovaujantis ANK 623 straipsniu skundas turi būti paduotas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Terminų išdavimas ir gavimas reikšmė negali būti sutapatinama. Įstatymų leidėjas nurodydamas alternatyvius momentus, nuo kurių skaičiuojamas skundo padavimo terminas, nesuteikė galimybės laisvai interpretuoti šių terminų skaičiavimo pradžios. Institucija nutarimą A. B. išsiuntė 2020 m. sausio 13 d., paskutinė skundo padavimo diena buvo 2020 m. vasario 3 d., o skundas dėl Institucijos nutarimo buvo išsiųstas tik 2020 m. vasario 7 d., todėl skundo padavimo terminas buvo praleistas. Teismas pabrėžė, kad dėl pateisinamų priežasčių praleistas terminas gali būti atnaujinamas, bet advokatas nebuvo nurodęs jokių pagrįstų termino praleidimo priežasčių. Teismas pažymėjo, kad asmuo padavęs skundą turėjo tą patį advokatą nusižengimo tyrimo Institucijoje metu, papildomo laiko susirasti advokatą nereikėjo, o skundo turinys beveik analogiškas Institucijai teiktų paaiškinimų turiniui, todėl atstovui nereikėjo laiko ir papildomiems veiksmams atlikti ar įrodymams surinkti.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

2. Pareiškėjas skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. (skunde nurodomą 2017 m. lapkričio 24 d. teismo nutartį teismas laiko technine klaida) ir tenkinti atskirąjį skundą. Laikyti termino nepraleistu arba atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Institucijos nutarimo paduoti ir A. B. skundą priimti.

2.1. Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad praleistas skundo padavimo terminas. Skundžiamas Institucijos nutarimas buvo išsiųstas 2020 m. sausio 13 d., o gautas/išduotas Lietuvos pašte 2020 m. sausio 22 d. Taigi nutarimo kopija paštu keliavo 9 dienas. Remiantis teismo vertinimu, jei nutarimas paštu būtų keliavęs 19 arba 20 dienų, tai asmuo visai nebegalėtų apskųsti nutarimo, kadangi terminas pradedamas skaičiuoti nuo dokumento išsiuntimo. Toks aiškinimas nepagrįstai susiaurina žmogaus teises. Todėl buvo prašoma priimti skundą arba atnaujinti praleistą terminą dėl pernelyg ilgo siuntimo iš Institucijos iki asmens

2.2. Skunde pabrėžiama, kad teismo argumentai, jog tiek institucijoje, tiek teisme asmenį atstovavo tas pats atstovas, dėl to asmeniui ir advokatui nereikėjo papildomai susitarti ir suderinti pozicijas, nepagrįsti. Dėl kiekvienos instancijos tariamasi papildomai ir tiek asmuo, tiek ir advokatas turi teisę susipažinti su nutarimu, nuspręsti ar jį reikia skųsti. Skunde taip pat teigiama, kad nei A. B., nei jo atstovas nebuvo informuoti apie nutarimo šioje byloje priėmimo ir paskelbimo datą bei laiką.

2.3. Sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų. Iš esmės sąžiningai elgęsis proceso dalyvis neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių procesinių teisių. Teismas, atsisakydamas tenkinti prašymą dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo, užkerta kelią pareiškėjui kreiptis į teismą vien formaliu pagrindu, nes terminas skundui paduoti buvo praleistas tik tris dienas. Nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės, todėl formalūs procesiniai pažeidimai negali lemti asmens teisės ginti savo teises teisme apribojimo. Konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, bet svarbiausia tokius teismo sprendimus, kurie savo turiniu yra teisingi. Asmens teisė apskųsti institucijų ar žemesnės instancijos teismų sprendimus yra viena iš esminių ir apriboti šią teisę galima tik išimtiniais atvejais įstatymų numatyta tvarka. Šiuo atveju byloje nepakanka duomenų išvadai, kad A. B. elgėsi nepakankamai atidžiai, rūpestingai ir sąžiningai, nenustatyta, jog jis būtų siekęs tyčia vilkinti skundo padavimo procesą ir taip piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu VĮ Lietuvos prabavimo rūmai prašo palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį ir atmesti atskirąjį skundą. Nurodo, kad ANK 623 straipsnis numato nutarimo administracinio nusižengimo byloje aiškų apskundimo terminą ir nuo kada jis pradedamas skaičiuoti. Skundo argumentas, kad ANK 623 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas nutarimo „išdavimas“ turėtų būti prilyginamas nutarimo gavimui (įteikimui) yra nepagrįstas, nes tiek išsiųsti, tiek ir išduoti nutarimą ar jo kopiją gali tik pati nutarimą priėmusi institucija, bet ne paštas. Taigi Lietuvos paštas negalėjo išduoti Institucijos nutarimo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ar jo atstovas atsiėmę iš pašto Institucijos nutarimą iki paskirtos ginčo nagrinėjimo datos (2020 m. kovo 9 d.) kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti/atnaujinti skundo dėl Institucijos nutarimo padavimo terminą. Ginčo bylos nagrinėjime teisme dalyvavęs pareiškėjo atstovas atnaujinti skundo padavimo termino neprašė ir tik po Institucijos atstovės išsakytų argumentų dėl skundo padavimo termino praleidimo, atstovas pripažino, kad terminas nežymiai praleistas ir paprašė teismo priimti skundą. Sutinka su apylinkės teismo išvada, kad toks prašymas negali būti pripažintas svarbia priežastimi, pateisinančia skundo padavimo termino praleidimą ar pagrindą atnaujinti praleistą terminą. Teismas neapribojo pareiškėjo teisės kreiptis į teismą ir teisme ginti savo teises, bet pareiškėjas nepasinaudojo jam Lietuvos Respublikos Konstitucijos suteikta ir įstatymo reglamentuota savo teisių gynimo teisme procedūra.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje, kuri yra susijusi su ANK 656 straipsnio 2 dalimi (atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės), numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėjas kelia ne teismo tvarka priimto nutarimo apskundimo termino praleidimo ir praleisto termino atnaujinimo pagrįstumo klausimus, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama atskirojo skundo ribose.

5. ANK 623 straipsnyje numatyta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Skunde teigiama, kad terminas skundui paduoti nebuvo praleistas, nes Institucijos nutarimas pašte buvo išduotas 2020 m. sausio 22 d. ir nuo šios dienos turi būti skaičiuojamas terminas skundui paduoti. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad Įstatymo leidėjas šiuo atveju termino skundui paduoti eigos pradžią sieja ne su siuntos atidavimo pašte diena, taip pat ne su skundžiamo nutarimo kopijos (nuorašo) įteikimo asmeniui data, o su minėtos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo diena. Pabrėžtina, kad išdavimu gali būti laikomas tik pačios nutarimą surašiusios Institucijos veiksmas, kuriuo asmeniui išduodamas atitinkamas sprendimas. Pašto skyriuje atsiimta siunta negali būti vertinamas kaip nutarimo kopijos išdavimas ANK 623 straipsnio prasme. Skundo motyvas dėl nepraleisto termino argumentuojamas hipotetine situacija, kad jei siunta paštu būtų siunčiama visą skundo padavimo termino laikotarpį (20 dienų), asmuo visai netektų galimybės apskųsti Institucijos sprendimą. Aukštesnės instancijos teismas sutinka, kad skunde nurodoma galimybė egzistuoja, tačiau tokiu atveju būtų objektyviai pagrįsta priežastis atnaujinti praleistą terminą (terminas būtų praleistas dėl užtrukusio siuntimo, bet ne dėl pareiškėjo neveiklumo). Taigi aplinkybė, kad asmuo ginčijamą nutarimą gavo likus mažai laiko iki apskundimo termino pabaigos gali būti vertinama kaip priežastys, kurios pagrindu praleistas terminas galėtų būti atnaujintas, tačiau tai nėra sąlyga, kurios pagrindu apskundimo terminas turi būti skaičiuojamas kitaip nei numato įstatymo normos.

6. ANK 626 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra nustatyta, jog apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba prašymas atnaujinti nustatytą skundo padavimo terminą nebuvo patenkintas. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje apylinkės teismas, gavęs pareiškėjo skundą, nustatė, jog skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą, o prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą yra nepagrįstas, todėl priėmė sprendimą atsisakyti priimti pareiškėjo paduotą skundą ir termino skundui paduoti neatnaujino. Byloje neginčytinai nustatyta, kad Institucija išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą nutarimą A. B. išsiuntė paštu 2020 m. sausio 13 d. Skundo padavimo terminas pradėtas skaičiuoti nuo kitos dienos – 2020 m. sausio 14 d. ir baigėsi 2020 m. vasario 3 d. (nes vasario 2 diena buvo sekmadienis). Skundas pašte atsiimtas 2020 m. sausio 22 d., t. y. nuo išsiuntimo praėjus 9 kalendorinėms dienoms. Tuo tarpu skundas dėl Institucijos nutarimo išsiųstas tik 2020 m. vasario 7 d., t. y. trimis dienomis praleidus įstatyme numatytą 20 kalendorinių dienų terminą.

7. Skunde pareiškėjo atstovas iš esmės pripažįsta, kad terminas buvo praleistas trimis dienomis, bet vertina, kad šis termino praleidimas yra nežymus ir negali būti pagrindas nepriimti pareiškėjo skundo dėl Institucijos nutarimo. Pažymėtina, jog procesinis terminas tai įstatymo arba teismo nustatytas laikas, per kurį teismas ir proceso dalyviai privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Procesiniai terminai įpareigoja teismą veikti operatyviai, jie turi užtikrinti, kad bylos nagrinėjimas nebus vilkinamas, kad teismo procesas bus greitas. Kita vertus, procesiniai terminai įpareigoja ir proceso dalyvius – proceso greitumas priklauso ir nuo to, kaip jie laikosi nustatytų terminų, ar nepiktnaudžiauja savo teisėmis. Taigi, procesiniai terminai yra reikšmingi dėl to, kad jų laikantis ginčas teisme bus išspręstas operatyviai ir ekonomiškai. Todėl praleistas terminas skundui paduoti laikytinas esminiu procesiniu trūkumu. Vien tai, kad pareiškėjo atstovas trijų dienų termino praleidimą vertina kaip nežymų termino praleidimą, nesudaro pagrindo priimti pareiškėjo atstovo skundo dėl Institucijos nutarimo. Susiformavusioje teismų praktikoje taip pat ir apygardos teismų nutartyse, kuriomis buvo remiamasi atskirajame skunde, nežymiu termino praleidimu laikytinas atvejis, kai įstatyme apibrėžtas skundo padavimo terminas buvo praleistas vieną dieną. Tokiais atvejais atsisakymas priimti skundą (priklausomai nuo aplinkybių) galėtų būti laikomas formaliu. Visgi šioje nagrinėjamoje situacijoje tris dienas praleistas skundo padavimo terminas negali būti laikomas nežymiu, nes tokiu atveju būtų iškreipiamas imperatyviose teisės normose nustatytų privalomų procesinių terminų teisinis vertinimas ir bet koks praleistas terminas galėtų būti įvardijamas kaip nežymus.

8. Praleistas terminas atlikti tam tikrą procesinį veiksmą gali būti atnaujintas, tačiau šiuo atveju teismui būtina nustatyti ar jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Tokia teisės norma, nors ir suteikia teisę prašyti atnaujinti terminą, tačiau tuo pačiu ir įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai ir užkerta kelią procesą tęsti neribotą laiką, piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Svarbių priežasčių, dėl kurių terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas, kriterijus yra vertinamasis požymis. Administracinių nusižengimų kodekse nėra išvardintas pavyzdinis sąrašas priežasčių, kurios laikomos svarbiomis, tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, įvertinęs pateiktų aplinkybių visetą. Iš bylos medžiagos matyti, kad bylą nagrinėjant apylinkės teisme pareiškėjo atstovas nepateikė motyvuoto prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir tik teismo posėdžio metu Institucijos atstovei pateikus argumentus dėl praleisto termino, užsiminė, kad būtų galima prašyti atnaujinti praleistą terminą, nes jis praleistas nežymiai. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios objektyviai kliudė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti savo teisę kreiptis į teismą. Apylinkės teismas, atsisakydamas priimti skundą, nurodė, kad A. B. atstovas nenurodė jokių argumentų, kurie galėtų būti vertinami kaip svarbios termino praleidimo priežastys. Su šia apylinkės teismo išvada apygardos teismas visiškai sutinka.

9. Atskirajame skunde prašoma atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti dėl pernelyg ilgo nutarimo siuntimo iš Institucijos iki asmens laiko. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu nutarimo siuntimo laikas nebuvo išskirtinai ilgas, kaip minėta, Institucijos nutarimo siuntimas užtruko devynias dienas. Per likusį laiką atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas galėjo spėti tinkamai susipažinti su byla, suderinti gynybinę poziciją bei tinkamai ir laiku pateikti skundą apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad bylą nagrinėjant Institucijoje A. B. atstovavo tas pats advokatas, todėl, pagrįsta manyti, jog asmeniui nereikėjo papildomo laiko susirasti atstovą, o advokatui nereikėjo ypatingai didelių papildomų pastangų ir laiko sąnaudų susipažinti su jau žinoma bylos medžiaga. Pažymėtina, kad pareiškėjo atstovas įvertinęs, jog nespės laiku paruošti skundo dėl Institucijos nutarimo galėjo kreiptis į teismą su prašymu pratęsti terminą skundui paduoti arba atnaujinti praleistą terminą, tačiau iki pat bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje, tokios pozicijos neišreiškė ir savanoriškai neteikė prašymų dėl termino skundui paduoti pratęsimo ar atnaujinimo. Taigi skunde nurodoma aplinkybė dėl ilgai siųsto Institucijos nutarimo nėra svarbi priežastis, kurios pagrindu galėtų būti atnaujintas praleistas skundo padavimo terminas.

10. Pažymėtina ir tai, jog skundo argumentas, kad nei A. B., nei jo atstovas nebuvo informuoti apie nutarimo šioje byloje priėmimo ir paskelbimo datą bei laiką, yra nepagrįstas. Byloje yra Institucijos 2020 m. sausio 6 d. Lietuvos prabavimo rūmų nutartis Nr. 4.2/04-1D-T150. Nutarties 4 punkte nurodyta, kad Institucijos nutarimas bus priimtas ir paskelbtas 2020 m. sausio 13 d., 15 val. Šios nutarties rezoliucinė dalis buvo paskelbta jos priėmimo metu, dalyvaujant pareiškėjui A. B. ir jo atstovui advokatui G. Putvinskiui (b. l. 48).

11. Skunde akcentuojama, kad sąžiningai elgęsis proceso dalyvis neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių procesinių teisių apskųsti Institucijos ar teismo sprendimą, o teismas atsisakydamas tenkinti prašymą dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo užkerta kelią pareiškėjui kreiptis į teismą. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjui ir jo atstovui nėra apribojama teisė skųsti Institucijos nutarimo, tačiau šia teise pareiškėjas ir jo atstovas tinkamai nepasinaudojo, nes nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 656 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. B. atstovo advokato G. Putvinskio skundo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Jurgita Kolyčienė