Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Vaida Railienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka civilinėje išnagrinėjo pareiškėjo R. V., atstovaujamo atstovo advokato Vidmanto Žylės, patikslintą skundą dėl notaro veiksmų (atsisakymo atlikti notarinį veiksmą), suinteresuoti asmenys notarė Renata Macnoriūtė–Zikienė, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konst at uoja:

5. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – ir NĮ) nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Pagal NĮ 1 ir 2 straipsnius notarams suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų (NĮ 40 straipsnio 1 dalis).

6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taikydamas minėtas NĮ nuostatas, yra išaiškinęs, kad notaro veiklos ypatybes, nustatytas NĮ, lemia jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, notaras įpareigotas griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Tokia notaro funkcijos samprata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-469/2016). Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018).

7. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą įvertindamas notarui įstatymu suteiktas funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus. Pripažinus, kad toks pagrindas egzistavo, skundas netenkinamas. Tokiu atveju asmuo, siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas teises, gali kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas jas ginti atitinkamu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.138 straipsnyje nurodytu būdu ar kitomis priemonėmis, priklausomai nuo atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018).

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp A. V. ir P. V. 1989 m. kovo 10 d. buvo sudaryta santuoka. Klaipėdos miesto apylinkės teismo (dabar – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai) 1999 m. gegužės 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3061/99, santuoka tarp A. V. ir P. V. nutraukta. Santuokos nutraukimą patvirtina byloje esantis 1993 m. birželio 3 d. ištuokos liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio valstybės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašo nustatyta, kad nekilnojamas turtas – butas, su bendrojo naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas), nuo 1994 m. rugsėjo 7 d. nuosavybės teise priklauso A. V. pagal 1994 m. rugsėjo 7 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2-5832.

9. Pareiškėjas 2025 m. sausio 7 d. pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo kreipėsi į Klaipėdos miesto pirmojo notarų biurą, prašydamas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą po jo motinos, A. V., mirties.

10. Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notarė Renata Macnoriūtė–Zikienė 2025 m. balandžio 2 d. raštu Nr. S-169 atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į butą. Notarė, atsisakydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nurodė, kad palikėja A. V. butą įsigijo būdama santuokoje su buvusiu sutuoktiniu P. V.. Tiek pagal 1964 m. civilinio kodekso nuostatas, tiek pagal dabartinio CK nuostatas galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Santuoką A. V. ir P. V. nutraukė 1999 m. birželio 3 d. Santuokos nutraukimo metu galiojęs reglamentavimas nenustatė reikalavimo padalyti santuokoje įgytą turtą, todėl, notarės vertinimu, jeigu po santuokos sudarymo turtą įsigijo sutuoktinis savo vardu, šis turtas priklausys abiem sutuoktiniams, nepaisant to, kuris iš sutuoktinių nurodytas nuosavybės dokumentuose. Nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet turto ar jos dalies nepadalijimo atveju buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiais. Esant nurodytoms aplinkybėms notarė padarė išvadą, kad paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas į butą, kadangi notarei nėra galimybės nustatyti, ar šis turtas priklauso tik palikėjai asmeninės nuosavybės teise, todėl atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į butą.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu (toliau – ir CKPĮĮĮ), priimtu 2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864, Seimas patvirtino CK ir nustatė, kad CK įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d., išskyrus tas kodekso normas, kurioms CKPĮĮĮ nustato kitus įsigaliojimo terminus (CKPĮĮĮ 1 ir 2 straipsniai). CKPĮĮĮ 51 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatyta, kad įsigaliojus CKPĮĮĮ priimtam CK, 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir 1969 m. Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – ir SŠK) netenka galios.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad butas, dėl kurio paveldėjimo liudijimo išdavimo kilo ginčas, įsigytas galiojant 1964 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui ir SŠK. SŠK penktajame skirsnyje „turtinės sutuoktinių teisės ir pareigos“, 21 straipsnyje buvo numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė; sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti; sutuoktiniai turi lygias teises į turtą ir tuo atveju, kai vienas iš jų tvarkė namų ūkį, prižiūrėjo vaikus arba dėl kitų svarbių priežasčių neturėjo savarankiško uždarbio; turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu; sandoriams sudaryti dėl turto, kuriam reikalingas privalomas notarinis tvirtinimas ar registracija atitinkamuose organuose, perleidimo arba įkeitimo, kito sutuoktinio sutikimas sandoriui sudaryti turi būti išreikštas raštu. Taigi, SŠK 21 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas – abiejų sutuoktinių nuosavybė.

13. Kita vertus pažymėtina, kad pagal CKPĮĮĮ 25 straipsnio 1 dalį CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus.

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.88 straipsnio 1 dalį, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

15. Nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet turto ar jo dalies nepadalijimo atveju buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiai. Dėl to, nutraukus santuoką ir buvusiems sutuoktiniams nepadalijus santuokoje įgyto turto, jo teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeičia į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje bendraturčių dalys nenustatytos, kartu tai reiškia, kad tokiems turtiniams teisiniams santykiams taikytinos ne šeimos, o daiktinės teisės normos (CK 4.72–4.92 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015).

16. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimo dėl A. V. ir P. V. santuokos nutraukimo priėmimo metu galiojusiame SŠK nebuvo nustatyta privalomo reikalavimo nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą kartu, priimamu sprendimu kartu išspręsti ir kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, vienas iš kurių yra sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas. To meto įstatyminis šeimos teisinių santykių reglamentavimas kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus įgalino spręsti pareiškiant teismui savarankišką ieškinį (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-616-967/2022 57 punktas). Nekilnojamojo turto – buto – padalijimo klausimas Klaipėdos miesto apylinkės teisme (dabar – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai) nagrinėjote santuokos nutraukimo byloje Nr. 2-3061/99 spręstas nebuvo.

17. Byloje nėra pateikta jokių tiesioginių įrodymų, kad palikėjos A. V. vardu registruotas butas iki palikimo atsiradimo momento priklausė jai asmeninės nuosavybės teise. Priešingai, kaip nustatyta iš byloje esančių rašytinių įrodymų, butas, nors ir įregistruotas palikėjos A. V. vardu, tačiau įgytas santuokos su P. V. metu, todėl šis laikytinas priklausantis A. V. ir P. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise, kurioje bendraturčių dalys nenustatytos. Klaipėdos miesto apylinkės teismas (dabar – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai) 1999 m. gegužės 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3061/99, santuoką tarp A. V. ir P. V. pagal A. V. ieškinį P. V. nutraukė. Santuokoje įgyto nekilnojamojo turto – buto, teisinio režimo klausimas byloje išspręstas nebuvo, kadangi, kaip minėta, teisinis reglamentavimas nenustatė tokio klausimo išsprendimo bylose dėl santuokos nutraukimo privalomumo. Duomenų apie tai, kad A. V. ir (ar) P. V. būtų inicijavę atskirą procesą dėl nuosavybės teisės dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo ir šiuo klausimu būtų priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, byloje nėra.

18. Notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą nepagrįstumą pareiškėjas, be kita ko, ginčija remdamasis jo ir P. V. teismui teiktais prašymais dėl taikos sutarties patvirtinimo, kurie teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-5164-941/2025 ir 2025 m. teismo 2025 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-5497-1142/2025 buvo netenkinti. Pareiškėjas nurodo, kad kaip buvo nustatyta teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2SP-5164-941/2025, pareiškėjai kitą kartą pateikė teismui, be kita ko, ir pasirašytą šalių prašymą, kurioje yra išreikšta šalių valia, bei teismo 2025 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-5497-1142/2025 motyvuojamąja dalimi, kuria nustatyta, kad A. V. ir P. V. santuoka buvo nutraukta dar iki palikimo atsiradimo, todėl teismas padarė išvadą, jog P. V. nėra subjektas, turintis teisę paveldėti mirusios A. V. turtą. Tačiau teismas negali sutikti su tokiais pareiškėjo pateiktais argumentais, kadangi teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2SP-5164-941/2025, kuria atsisakyta tvirtinti taikos sutartį nustatytas parašų ant prašymo dėl taikos sutarties tvirtinimo nebuvimas, teismas 2025 m. vasario 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2SP-5497-1142/2025, atsižvelgdamas į taikos sutarties turinį, konstatavo, kad P. V., pasirašydamas taikos sutartį, negali išspręsti palikėjos A. V. turto paveldėjimo klausimo, kadangi, 1999 m. birželio 3 d., nutraukus santuoką, jis neturi teisę pretenduoti į palikėjai A. V. priklausančią buto nuosavybės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, t. y. sudaryti sutartį dėl palikėjos paveldimo turto. Be kita ko, paminėtina, kad 2025 m. vasario 18 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2SP-5497-1142/2025, teismas taip pat konstatavo, jog taikos sutartimi šalių susitarimas, kad visas palikimas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė A. V. pagal savo esmę nėra tapatus susitarimui dėl šio turto nuosavybės teisės, nes visą A. V. palikimą gali sudaryti tiek visas, tiek ir dalis šio nekilnojamojo turto. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad kiti potencialūs įpėdiniai atsisakė palikėjos A. V. palikimo nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo laikyti notarės atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nepagrįstu. Kaip nurodyta pirmiau, notarė, atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, iš esmės motyvavo aplinkybe, kad nėra galimybės nustatyti ar šis turtas priklauso tik palikėjai asmeninės nuosavybės teise, kadangi turto (buto) padalijimo klausimas nutraukus santuoką išspręstas nebuvo, todėl laikytina, kad A. V. ir P. V. butas priklauso bendrąja dalinės nuosavybės teise, kurios dalys nenustatytos.

19. Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Pareiškėjas skunde teismui teiktomis tarp jo ir P. V. sudarytomis ir teismui teiktomis tvirtinti taikos sutartimis (kurių, kaip minėta, teismas nepatvirtino), įrodinėja, jog butas priklausė palikėjai A. V. asmeninės nuosavybės teise. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokia pareiškėjo pozicija. Pareiškėjo sudaryti susitarimai su buto bendraturčiu P. V. dėl nuosavybės teisės pripažinimo nenustato ir negali nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalių. Šiuo atveju, byloje nėra įrodymų, kad palikėja A. V. aiškiai išreiškė valią įgyti butą asmeninėn nuosavybėn, įrodymų, kad sutuoktiniai būtų susitarę dėl nuosavybės teisių į butą, ar kitų duomenų, patvirtinančių palikėjos valią įgyti šį turtą (butą) savo asmeninėn nuosavybėn. Tokių aplinkybių taip pat nepatvirtina ir byloje esanti 1994 m. rugsėjo 7 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 2-5832.

20. Ypatingosios teisenos tvarka yra sprendžiamas notarės atliktų veiksmų (atsisakymo juos atlikti) teisėtumo klausimas, todėl pareikštų reikalavimų ribas apibrėžia nustatinėtos aplinkybės, ar notarė pagrįstai atsisakė atlikti skundžiamą notarinį veiksmą. Notaras neturi kompetencijos nustatinėti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, todėl notarei nedisponuojant akivaizdžia ir neginčytina informacija, kad paveldimas turtas (butas) yra asmeninė palikėjos A. V. nuosavybė, yra pagrindas išvadai, jog notarė turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą.

21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 513 straipsnio 1 dalimi, bylą dėl antstolio ar notarinių veiksmų teismas išsprendžia nutartimi. Patenkinęs skundą, teismas notarinį veiksmą panaikina arba notarą (kitą asmenį, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus) įpareigoja veiksmą atlikti. Teismui konstatavus, kad notarė Renata Macnoriūtė–Zikienė pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo ir panaikinti notarės atsisakymą atlikti notarinį veiksmą bei įpareigoti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į butą. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, pareiškėjo skundas atmestinas (CPK 511, 513 straipsniai).

22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

23. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti jo byloje patirtas 1 057,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 57,00 Eur žyminis mokestis ir 1 000,00 išlaidos advokato teisinei pagalbai už konsultacijas ir procesinių dokumentų parengimą. Byloje priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas taip pat prašymus pateikė suinteresuoti asmenys – notarė Renata Macnoriūtė–Zikienė ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialas. Suinteresuotas asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateikė duomenis, jog byloje patyrė 1 633,50 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurias sudaro išlaidos už civilinės medžiagos analizę ir išvados rengimą (2.00 val.) ir atsiliepimo į skundą rengimą (8.00 val.). Šios patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių.

24. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nors užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai ir ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-701/2023).

25. Nagrinėjama byla vertintina kaip nesudėtinga, suinteresuoto asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialo procesinis dokumentas (atsiliepimas) nėra didelės apimties, jo turinyje daugiau pateikiamas draudžiamojo įvykio sampratos ir draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką teisinis reglamentavimas, nei konkrečios byloje nagrinėjamos ginčo aplinkybės, suinteresuotas asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas neteikė į bylą jokių įrodymų. Taigi, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir suinteresuoto asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atsiliepimą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat kasacinio teismo formuojama praktika, spręstina, kad suinteresuoto asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialo naudai prašomos priteistos bylinėjimosi išlaidos yra akivaizdžiai per didelės ir nepagrįstos, todėl skundą atmetus, iš pareiškėjo priteisiama tik 1/3 dalis šių bylinėjimosi išlaidų, t. y. 544,50 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

26. Suinteresuotas asmuo notarė Renata Macnoriūtė–Zikienė duomenų apie tai, kad byloje būtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų nepateikė. Pastebėtina, kad suinteresuotą asmenį notarę Renatą Macnoriūtę–Zikienę taip pat atstovo ta pati atstovė advokatė, kaip ir suinteresuotą asmenį ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, tačiau vien ši aplinkybė, byloje nesant duomenų apie faktiškai notarės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nesudaro pagrindo pripažinti tokių notarės išlaidų patyrimo fakto ir atitinkamai spręsti dėl šių išlaidų pagrįstumo, jas priteisiant suinteresuoto asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialo naudai.

27. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatirta, jų priteisimo valstybei klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 511, 513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo R. V. skundo dėl notarės Renatos Macnoriūtės–Zikienės veiksmų netenkinti.

Priteisti suinteresuotam asmeniui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, asmens kodas 302912288, iš pareiškėjo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.