Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2020-08-31 · Civilinė byla Nr. e2-2635-661/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-08-31
Bylos Nr.
e2-2635-661/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Barkauskas
Ieškovas
BUAB „Lengvas užkandis“
Atsakovas
A. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2635-661/2020Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00226-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas,sekretoriaujant Martai Ribinskienei,dalyvaujant ieškovo BUAB „Lengvas užkandis“ atstovui bankroto administratoriui M. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Lengvas užkandis“ ieškinį atsakovui A. V. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimą už įmonės vadovo laiku nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, aiškinimo ir taikymo.

Šalies argumentai

2. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo ieškovui BUAB „Lengvas užkandis“ priteisti iš atsakovo A. V. 10580,15 EUR žalą ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 60).

3. Ieškinį grindžia tuo, kad atsakovo neteisėti veiksmai sąlygojo žalos kreditoriams atsiradimą. Administratoriaus nuomone, įmonė nemokia tapo 2018 m. birželio 1 d., kadangi jau nebegalėjo vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Įmonės vadovas neveikė kreditorių interesais, t. y. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl to skolos kreditoriams didėjo ir iškėlus įmonei bankroto bylą padidėjo iki 11032,15 EUR. Todėl atsakovas yra atsakingas už žalos padidėjimą dėl to, kad laiku nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Žala šiuo atveju yra skaičiuojama kaip skirtumas tarp bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (11032,15 EUR) ir pradelstų įsipareigojimų sumos, buvusios nemokumo atsiradimo metu (450,00 EUR) ir yra lygi 10580,15 EUR (11032,15 EUR - 450,00 EUR).

Atsiliepimas

4. Atsakovas A. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į pradinį ieškinį nurodė, kad UAB „Lengvas užkandis“ (toliau - Bendrovė) buvo įsteigta M. B., steigimo data 2018 m. sausio 18 d., Bendrovę įsteigė ir jos direktoriumi iki 2018 m. vasario 27 d. buvo M. B.. Įsteigus Bendrovę buvo kuriama veiklos strategija ir planuojama pradėti veiklą - verslo pietų gamybą. Bendrovėje nuo 2018 m. kovo buvo trys akcininkai - Atsakovas A. V., tapęs ir akcininku ir direktoriumi, A. A. ir M. B.. Kiekvienas akcininkas prisidėjo savo indėliu į Bendrovę - A. A. įsibėgėjus Bendrovės veiklai turėjo tapti atsakinga už veiklos strategijos kūrimą ir darbuotojų darbo organizavimą, M. B. prisidėjo įsteigiant Bendrovę. A. V. suteikė Bendrovei patalpas veiklai, šias patalpas suremontavo ir parengė darbui (pradinės patalpos buvo adresu - (duomenys neskelbtini), o nuo 2018 m. kovo 27 d. Bendrovė persikėlė į kitas patalpas esančias adresu - (duomenys neskelbtini), sudarant nuomos sutartį Bendrovės vardu. Atsakovas suteikė Bendrovei paskolų, kurių bendra suma sudarė 4 934,47 Eur, iš jų Bendrovė grąžino tik 1 920 Eur ir liko skolinga - 3 014,47 Eur. Atsakovo manymu, bankroto administratorius neteisėtai ir nepagrįstai reiškia Atsakovui reikalavimą dėl žalos atlyginimo visų Įmonės kreditorinių įsipareigojimų apimtyje, nes teisėtai galėtų reikšti tik reikalavimą dėl žalos padidėjusios nuo laikotarpio, kai Bendrovė tapo nemoki ir vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas nekėlė Bendrovės bankroto bylos, nes kaip akcininkas tikėjosi, jog atsiradus investuotojui bus galima padengti susidariusį įsiskolinimą, taip pat ėmėsi papildomos veiklos, kaip akcininkas siekdamas grąžinti arba refinansuoti Bendrovės skolas iš turimų lėšų, todėl dar nežinodamas apie iškeltą Bendrovės bankroto bylą iš savo asmeninės banko sąskaitos atliko atsiskaitymus su kreditoriais.

5. Atsakovas pažymi, jog buhalterinė apskaita Bendrovėje buvo vedama, tačiau dėl UAB Servera serveryje atsiradusio viruso dalis suformuotų duomenų buvo prarasta, todėl liko tik pirminiai dokumentai - ataskaitos nesuformuotos, joms suformuoti Bendrovei nepakako lėšų. Atsakovas pažymi, jog buhalterinės apskaitos duomenys yra likę UAB Admoneo, kuri gali šiuos duomenis pateikti bankroto administratoriui to pareikalavus. Atsakovas nėra perdavęs bankroto administratoriui dokumentų, nes nebuvo gavęs iš bankroto administratoriaus tokio įpareigojimo, nors Atsakovo duomenimis bankroto administratoriui turėjo būti žinomas tiek Atsakovas elektroninis paštas, tiek ir telefono numeris - tačiau nei vienu iš šių būdų su Ieškovu susisiekta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

6. Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Lengvas užkandis“ iškelta bankroto byla, taikant supaprastintą bankroto procesą. Teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad viešai skelbiamais duomenimis nustatyta, jog bendrovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui yra 4201,41 Eur. Bendrovė finansinės atskaitomybės duomenų Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis bendrovės skola yra 1686,02 Eur, bendrovėje dirbančių asmenų nėra.

7. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – kreditorių reikalavimai, kreditorių raštai, VSDFV ir VMI informacija pridėti prie patikslinto ieškinio (b.l. 64) patvirtina šias aplinkybes: kreditoriaus VSDFV Utenos skyriaus reikalavimas susidarė nuo 2018 m. liepos 15 d., kreditoriaus VMI prie FM reikalavimas susidarė nuo 2018 m. liepos 17d., kreditoriaus UAB ,Berendsen Textile service“ reikalavimas susidarė nuo 2018 m. lapkričio 26 d., kreditorės R. R. reikalavimas, susijęs su neišmokėtu darbo užmokesčiu, kuris buvo neišmokėta nuo 2018 m. liepos 1 d., kuris turėjo būti sumokėtas 2018 m. rugpjūčio 1 d., susidarė nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d.; kreditoriaus A. V. reikalavimas, susijęs su neišmokėtu darbo užmokesčiu, susidarė nuo 2018 m. liepos 1 d. (450,00 EUR dydžio reikalavimo dalis). Likusi reikalavimo dalis - 2102,76 EUR susidarė jau po to, kai įmonė tapo nemokia.

Teisiniai argumentai

8. Įmonės vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo ir šios pareigos pažeidimo padarinius reglamentavo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, galiojęs iki 2019 m. gruodžio 31 d. Šio įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2003 m. sausio 1 d., 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Iki 2008 m. liepos 1 d. įstatyme nebuvo tiesiogiai įtvirtintų pareigos kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimo padarinių. Nuo 2008 m. liepos 1 d. įsigaliojusios ĮBĮ redakcijos 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

9. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Taigi bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatymu nustatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

10. Tam, kad būtų konstatuotas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo (ar kitų subjektų, kuriems nustatyta ši pareiga) pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

11. Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusios ĮBĮ redakcijos 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Nagrinėjamu atveju atsakovas, būdamas įmonės vadovu, kuris geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, žinodamas, kad įmonė yra nemoki, įmonės įsiskolinimai kreditoriams auga, nesiėmė jokių veiksmų ir laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas kaip įmonės vadovas, turėjo suvokti ir žinoti, kad įmonei neatsiskaitant su kreditoriais, besiformuojantys įsiskolinimai tik didėja. Tačiau tai žinodamas, atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kas vertintina kaip neteisėti atsakovo veiksmai. Minėti atsakovo neteisėti veiksmai sąlygojo žalos kreditoriams atsiradimą. Įmonės vadovas neveikė kreditorių interesais, t. y. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl to skolos kreditoriams didėjo ir iškėlus įmonei bankroto bylą padidėjo iki 11032,15 EUR.

12. Bankroto administratorius, prašydamas priteisti iš atsakovo, kaip buvusio vadovo, žalos, kuri atsirado dėl neįvykdžius įstatyme įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, atlyginimą, turi pareigą įrodyti žalą, kuri susidarė dėl pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą nevykdymo, jos dydį, priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

13. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė savo bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

14. Nagrinėjamu atveju įmonė nemokia tapo 2018 m. birželio 1 d., nes jau nebegalėjo vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Tokiu atveju žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Taigi, delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vadovas vėlavo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylą. Šio sprendimo 7 p. pateikti įrodymai patvirtina žalos padidėjimą dėl to, kad atsakovas laiku nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Žala šiuo atveju yra skaičiuojama kaip skirtumas tarp bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (11032,15 EUR) ir pradelstų įsipareigojimų sumos, buvusios nemokumo atsiradimo metu (450,00 EUR) ir yra lygi 10580,15 EUR (11032,15 EUR - 450,00 EUR).

15. Dėl išvardintų priežasčių ieškinys tenkinamas visiškai ir ieškovui iš atsakovo priteisiama 10580,15 Eur žala. Ieškovui taip pat priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.210 str.).

16. Duomenų apie ieškovo patirtas išlaidas byloje nėra, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškovo BUAB „Lengvas užkandis“ ieškinį patenkinti visiškai.

priteisti Ieškovui BUAB „Lengvas užkandis“ (į. k. 304751015) iš atsakovo A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 10580,15 (dešimt tūkstančių penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 15 ct) EUR žalą ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Alvydas Barkauskas