Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundas dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „In Pleno“ 2023 m. sausio 5 d. kreditorių susirinkimo sprendimo antruoju darbotvarkės klausimu panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

11. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

13. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjos (likviduojamos dėl bankroto UAB „In Pleno“ kreditorės) VMI skundas dėl bendrovės kreditorių 2023 m. sausio 5 d. susirinkimo sprendimo bendrovės reikalavimo teisę į buvusį bendrovės vadovą parduoti už 9 000 Eur. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje konkrečioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis teisingai aiškino ir taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas kreditorių susirinkimo sprendimų nuginčijimas.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

14. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1392-1012/2022, ieškovei likviduojamai dėl bankroto UAB „In Pleno“ iš atsakovo (buvusio bendrovės vadovo) E. S. priteisė 66 325,55 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą (66 325,55 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. birželio 20 d., jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas ir pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Antstolis D. B. vykdomojoje byloje Nr. 0035/22/01070) areštavo E. S. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – dviejų kambarių butą su rūsiu (duomenys neskelbtini). Antstolio užsakymu, turto vertintoja UAB „Verslavita“ 2022 m. spalio 20 d. pateikė išvadą, kad nurodyto nekilnojamojo turto rinkos vertė – 26 200 Eur.

15. Likviduojamos dėl bankroto UAB „In Pleno“ nemokumo administratorius 2022 m. gruodžio 21 d. gavo V. S. pasiūlymą nupirkti bendrovės reikalavimo teisę į E. S. už 9 500 Eur. Nemokumo administratorius šiam pasiūlymui apsvarstyti nutarė sušaukti kreditorių susirinkimą.

17. 2023 m. sausio 5 d. įvykusiame kreditorių susirinkime dalyvavo visi bendrovės kreditoriai: pirmosios eilės – Ž. M.–M. (5,82 proc.), antrosios eilės: Ž. M.–M. (44,23 proc.), VMI (40,55 proc.), UAB „Luminor Lizingas“ (7,98 proc.) ir Vilniaus miesto savivaldybė (1,42 proc.). Pateiktam pasiūlymui parduoti bendrovės reikalavimo teisę už 9 000 Eur pritarė 58,03 proc. visų bendrovės kreditorių (Ž. M.–M. ir UAB „Luminor Lizingas“), pasiūlymui nepritarė 41,97 proc. (VMI ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija).

Dėl kreditorių susirinkimo sprendimo parduoti reikalavimo teisę į buvusį bendrovės vadovą už iniciatyvą pirkti išreiškusio potencialaus pirkėjo pasiūlytą kainą (ne)teisėtumo

21. Pagal JANĮ 55 straipsnio 2 dalies 1 punktą kreditorių susirinkimo sprendimą turi teisę skųsti teismui kreditorius, balsavęs prieš kreditorių susirinkimo sprendimą. Ši straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

22. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tai yra savarankiškas kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimo panaikinimo pagrindas, kurio taikymui reikia nustatyti, kad jis prieštarauja įstatymams arba pažeidžia šioje normoje nustatytų asmenų interesus. Kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimas laikytinas prieštaraujančiu įstatymui, kai jis neatitinka JANĮ ar kitų įstatymų nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022, 44 punktas).

23. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja – likviduojamos dėl bankroto UAB „In Pleno“ kreditorė, kurios reikalavimų suma sudaro 40,55 proc. (29 250,97 Eur) visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų) – prašo panaikinti 2023 sausio 5 d. kreditorių susirinkimo sprendimą, kuriuo nuspręsta bendrovės reikalavimo teisę į buvusį vadovą (dėl teismo sprendimu priteisto 66 325,55 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų) parduoti pasiūlymą pirkti šią teisę pateikusiam asmeniui už 9 000 Eur (pasiūlyme nurodyta kaina – 9 500 Eur).

24. Atskirajame skunde pareiškėja (apeliantė) teigia, kad nemokumo administratoriaus pateiktas pasiūlymas dėl reikalavimo teisės į buvusį bendrovės vadovą, kuri patvirtinta įsiteisėjusiu ir jau antstolio vykdomu sprendimu, pardavimo tvarkos ir kainos parengtas visapusiškai neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, kreditorių susirinkimui nebuvo pateikta informacija apie galimybes įgyvendinti reikalavimo teisę iš skolininko turto.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtinta likviduojamos dėl bankroto UAB „In Pleno“ teisė reikalauti iš buvusio bendrovės vadovo 66 325,55 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, yra likviduojamos dėl bankroto bendrovės turtas (turtinė teisė), kurio pardavimą reglamentuoja JANĮ normos.

26. JANĮ 85 straipsnyje įtvirtinta, kad likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis šiais principais: 1) rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; 2) didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; 3) turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas.

27. Juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą (JANĮ 86 straipsnio 2 dalis). Nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą (JANĮ 86 straipsnio 3 dalis). Juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas (JANĮ 86 straipsnio 4 dalis).

28. JANĮ 90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš varžytynių turi būti parduodamas šis likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turtas: 1) nekilnojamasis turtas; 2) kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį. JANĮ 90 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu gali priimti sprendimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą leisti parduoti kitu negu iš varžytynių būdu, jeigu tokio pardavimo atveju numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė, negu turtą parduodant iš varžytynių.

29. Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad JANĮ normos dėl likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turto pardavimo tvarkos yra imperatyviosios, todėl negali būti pakeistos įmonės kreditorių ar kitų asmenų sprendimu. Įstatyme nustatytų teisės normų, susijusių su įmonės turto realizavimo tvarka, laikymasis yra veiksmingo įmonių nemokumo (bankroto) proceso sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022, 50 punktas).

30. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-823/2022, 30 punktas). Sprendžiant dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos kreditorių susirinkime (komitete), o apskundus kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimą – teisme, turi būti atsižvelgiama į pagrindinį bankroto procedūrų tikslą, t. y. maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Šis tikslas pasiekiamas, kai turto pardavimo kaina ir tvarka nustatomos įvertinus siekiamo parduoti turto specifiką, potencialius pirkėjus, rinkos svyravimus, taip pat turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-915/2017, 38 punktas; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022, 47 punktas).

31. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad likviduojamos dėl bankroto UAB „In Pleno“ nemokumo administratorius 2022 m. gruodžio 22 d. pranešime apie 2023 m. sausio 5 d. 11:00 val. šaukiamą kreditorių susirinkimą nurodė, jog 2022 m. gruodžio 21 d. gautas V. S. pasiūlymas nupirkti reikalavimo teisę į buvusį bendrovės vadovą (dėl teismo sprendimu priteisto 66 325,55 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų) už 9 000 Eur (pasiūlyme siūloma kaina – 9 500 Eur). Prie šio pranešimo pridėta balsavimo raštu biuletenis ir V. S. pasiūlymas. Kitokios informacijos apie siūlomą parduoti reikalavimo teisę nemokumo administratorius kreditoriams nepateikė.

32. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal JANĮ nustatytą bankrutuojančio juridinio asmens turto pardavimo tvarką bendroji taisyklė yra ta, kad tiek nekilnojamasis turtas, tiek ir kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina yra ne mažesnė už 10 MMA dydį, turi būti parduodamas varžytynėse. JANĮ 90 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto turto pardavimo ne varžytynių būdu turi būti aiškinama siaurai – turto pardavimas kitu būdu (ne varžytynėse) galimas tik tais atvejais, kai numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė negu turtą parduodant iš varžytynių. Šios išimties taikymas turėtų būti aiškiai ir konkrečiai pagrįstas, susiejant tokio turto pardavimo būdo taikymą su galimybe už turto pardavimą ne varžytynėse gauti didesnę sumą nei jį parduodant varžytynėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2023).

33. Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad nemokumo administratorius, gavęs 2022 m. gruodžio 21 d. V. S. pasiūlymą nupirkti reikalavimo teisę į buvusį bendrovės vadovą (dėl teismo sprendimu priteisto 66 325,55 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų) neatliko jokio vertinimo, kokia reikalavimo teisės į buvusį vadovą įgyvendinimo tvarka būtų labiau naudinga bendrovės kreditoriams: ar tęsiant antstolio vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko turimo nekilnojamojo turto, ar parduodant bendrovės turimą reikalavimo teisę į skolininką (buvusį vadovą).

34. Be to, pasiūlyta aptariamos reikalavimo teisės pardavimo kaina buvo didesnė už 10 MMA (iki 2022 m. gruodžio 31 d. MMA buvo 730 Eur, nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA yra 840 Eur). Vadovaujantis JANĮ 90 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tokios vertės turtas turi būti parduodamas iš varžytynių, nebent būtų priimtas kreditorių susirinkimo sprendimas parduoti šį turtą kitu negu iš varžytynių būdu, tačiau toks sprendimas galimas tik nustačius, jog parduodant ne iš varžytynių numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė nei parduodant varžytynėse.

35. Bylos duomenų analizė rodo, kad likviduojamos dėl bankroto UAB „In Pleno“ nemokumo administratorius, prieš šaukdamas bendrovės kreditorių susirinkimą dėl reikalavimo teisės į buvusį bendrovės vadovą pardavimo ne iš varžytynių, bet kita tvarka (konkrečiam iniciatyvą pirkti reikalavimo teisę pareiškusiam ir savo kainą pasiūliusiam asmeniui), neatliko jokios analizės ir nesurinko bei kreditorių susirinkimui nepateikė konkrečių duomenų apie tai, jog, parduodant reikalavimo teisę ne iš varžytynių, numatoma nauda kreditoriams bus didesnė (JANĮ 90 straipsnio 2 dalis). Be to, šaukdamas bendrovės kreditorių susirinkimą dėl reikalavimo teisės į buvusį bendrovės vadovą pardavimo tvarkos ir kainos, nemokumo administratorius nepasiūlė pradinės turtinės teisės pardavimo kainos, tik nurodė apie iniciatyvą pirkti reikalavimo teisę pareiškusio asmens siūlomą kainą (be to, potencialaus pirkėjo siūlomą (9 500 Eur) kainą nurodė 500 Eur mažesnę (9 000 Eur), tokią mažesnę kainą įrašė ir balsavimo biuleteniuose, taip pat dėl mažesnės nei pasiūlyta kaina priimtas ir ginčijamas kreditorių susirinkimo sprendimas). Pažymėtina ir tai, kad nemokumo administratorius ne tik nenustatė pradinės reikalavimo teisės pardavimo kainos, bet ir nurodydamas apie susidomėjusio potencialaus pirkėjo pasiūlytą kainą, neatliko jokio įvertinimo ir kreditorių susirinkimui nepateikė tokios kainos pagrindimo.

36. Ginčijamas kreditorių susirinkimo 2023 m. sausio 5 d. sprendimas pritarti V. S. 2022 m. gruodžio 21 d. pasiūlymui parduoti reikalavimo teisę į E. S. už 9 000 Eur priimtas nesivadovaujant JANĮ 85 straipsnyje įtvirtintais likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turto pardavimo principais, JANĮ 90 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies nuostatomis, pagal kurias sprendimas dėl turto, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį, pardavimo kitu negu iš varžytynių būdu priimamas esant motyvuotam nemokumo administratoriaus prašymui, be to, JANĮ 86 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis dėl pradinės turto pardavimo kainos pasiūlymo, siūlomos kainos pagrindimo ir pradinės kainos patvirtinimo.

37. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad kreditorių kompetencijai priskirti klausimai, susiję su turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymu, yra susiję su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017). Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) (pavyzdžiui, kai nustatyta pradinė turto pardavimo kaina ar parinktas turto pardavimo būdas yra aiškiai neprotingi bei nesąžiningi), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

38. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo 2023 m. sausio 5 d. sprendimas yra racionaliniai motyvuotas, paremtas iš proceso teisės normų taikymo kylančiais ekonominiais argumentais, stokoja pagrįstumo. Kreditorių susirinkimo 2023 m. sausio 5 d. protokole neišdėstyta jokių priimto sprendimo motyvų.

39. Atmesdamas pareiškėjos skundą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjos pozicija dėl galimo ekonomiškai naudingesnio sprendimo grindžiama hipotetinėmis prielaidomis, neparemtomis bent preliminariais skaičiavimais, tyrimais ar kitais objektyviais duomenimis. Tačiau pažymėtina tai, kad duomenis, pagrindžiančius sprendimo reikalavimo teisę (kurios apimtis – 66 325,55 Eur ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už nurodytą sumą nuo 2021 m. gruodžio 28 d. iki visiško jos sumokėjimo) parduoti ne iš varžytynių, o konkrečiam asmeniui, pareiškusiam norą šią reikalavimo teisę pirkti už 9 500 Eur, ekonominį naudingumą kreditoriams pirmiausiai turėjo įvertinti nemokumo administratorius, pateikdamas kreditorių susirinkimui motyvuotą prašymą, kuriame būtų nurodyti konkretūs duomenys, kodėl šiuo atveju bendrovės kreditoriams būtų naudingiau ne tęsti priverstinį skolos iš buvusio bendrovės vadovo išieškojimą, bet parduoti reikalavimo į jį teisę; be to, kodėl didesnė nauda būtų ne parduodant reikalavimo teisę iš varžytynių, o kitu būdu, juolab – konkrečiam asmeniui, pareiškusiam norą pirkti už jo paties pasiūlytą kainą, o ne skelbiant viešai apie nurodytos reikalavimo teisės pardavimą, siekiant sulaukti daugiau potencialių pirkėjų; koks konkretaus pirkėjo pasiūlytos būtent 9 500 Eur pagrindimas. Kita vertus, pareiškėjos pozicija grindžiama ne deklaratyvaus pobūdžio argumentais, bet konkrečiais duomenimis, kad, pradėjus priverstinį priteistos žalos sumos išieškojimą iš buvusio vadovo, antstolis areštavo skolininko nekilnojamąjį turtą, kurio rinkos vertė pagal antstolio užsakymu nekilnojamojo turto vertinimo bendrovės pateiktą išvadą – 26 200 Eur, be to, buvęs vadovas yra dirbantis, tad, pareiškėjos įsitikinimu, reikalavimo teisės į didesnę kaip 66 000 Eur sumą pardavimas už 9 000 Eur (ar 9 500 Eur) yra akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingas likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditoriams.

40. Pabrėžtina tai, kad, spręsdami dėl bankrutuojančio juridinio asmens turto pardavimo, kreditoriai privalo vadovautis JANĮ 85 straipsnyje įtvirtintais turto pardavimo bankroto procese principais, nepažeisti imperatyvių teisės normų, taip pat atsižvelgti į bankroto proceso paskirtį ir tikslus, užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamos prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių teisės ir įstatymų saugomi interesai.

41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau aptarti JANĮ nuostatų, reglamentuojančių likviduojamos dėl bankroto UAB „In Pleno“ turto (reikalavimo teisės į buvusį bendrovės vadovą) pardavimo tvarkos ir pradinės pardavimo kainos nustatymą, pažeidimai galėjo nulemti neteisėtą ginčijamo 2023 m. sausio 5 d. sprendimo antruoju darbotvarkės klausimu turinį ir kreditorių, balsavusių prieš ginčijamą kreditorių susirinkimo sprendimą, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Dėl to yra pagrindas panaikinti ginčijamą 2023 m. sausio 5 d. sprendimą antruoju darbotvarkės klausimu (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis).

42. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 380- 690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl procesinės bylos baigties

43. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad šioje konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog, vadovaujantis JANĮ 55 straipsnio 4 dalimi, yra pagrindas panaikinti likviduojamos dėl bankroto UAB „In Pleno“ kreditorių 2023 m. sausio 5 d. sprendimą pritarti V. S. 2022 m. gruodžio 21 d. pasiūlymui parduoti reikalavimo teisę į E. S. už 9 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatytoms aplinkybėms netinkamai taikė JANĮ normas, reglamentuojančias likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turto pardavimą, apskųsta nutartis, kuria atmestas pareiškėjos VMI skundas, panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – skundas patenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Patenkinti pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą ir panaikinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „In Pleno“ 2023 m. sausio 5 d. kreditorių susirinkimo sprendimą antruoju darbotvarkės klausimu.