- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-07
- Bylos Nr.
- eII-463-818/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00312-2026-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Pažeidėjas
- D. M.
- Kategorijos
- 16.11.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. M. (toliau – ir Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. vasario 4 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-3240-2026 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25292831341 (toliau - Nutarimas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Institucijos vyriausioji tyrėja 2026 m. vasario 4 d. priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-3240-2026, kuriuo D. M. paskirta nuobauda – 230 Eur dydžio bauda, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 2 dalyje, padarymą.
D. M. nubaustas už tai, kad 2025 m. gruodžio 17 d., 15.36 val., adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,Renault Master”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio pėsčiajai ir ją partrenkė, dėl ko pėsčiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2026 m. vasario 23 d. gautas pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma pakartotinai įvertinti jo pateiktas lengvinančias aplinkybes ir peržiūrėti paskirta administracinę nuobaudą: taikyti švelnesnę sankciją arba sudaryti galimybę paskirtą nuobaudą sumokėti dalimis. Skunde nurodyta, kad iki Nutarimo priėmimo buvo pateikęs rašytinį paaiškinimą, kuriame pripažino savo kaltę, išreiškė apgailestavimą dėl vykusio įvykio bei nurodė lengvinančias aplinkybes: jis yra studentas, derina studijas su darbu, turi finansinių įsipareigojimų (studijų paskolą), o jo finansinės galimybės šiuo metu yra ribotos. Taip pat prašė taikyti švelnesnę sankciją arba sudaryti galimybę paskirtą nuobaudą sumokėti dalimis. Iš priimto nutarimo nėra aišku, ar šios aplinkybės buvo įvertintos, nes jame nepateikti jokie motyvai, kodėl į jo prašymą nebuvo atsižvelgta. Dėl to susidaro pagrįstas įspūdis, kad pateiktas paaiškinimas nebuvo tinkamai išnagrinėtas.
Institucija buvo tinkamai informuota apie teismo posėdį (pranešimas išsiųstas per EPP), tačiau atsiliepimo nepateikė.
Dalyvavęs teismo posėdyje D. M. paaiškino, kad savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažįsta ir dėl savo veiksmų gailisi. Jo teigimu, praėjus maždaug mėnesiui po įvykio, į jo mobiliojo ryšio telefoną paskambino moteris – nukentėjusioji šiame įvykyje – ir paprašė atlyginti jai padarytą žalą. D. M. nurodė nežinantis, iš kur ši moteris gavo jo telefono numerį, nes po įvykio jis jo nebuvo palikęs ir nedavė. Skambučio metu moteris teigė, kad buvo sudaužytas jos telefonas, sulaužyti akiniai, taip pat prašė atlyginti neturtinę žalą. D. M. nuomone, nukentėjusiajai padarytą žalą turėjo atlyginti draudimo bendrovė. Pasidomėjęs šiuo įvykiu, jis sužinojo, kad buvo gavęs šaukimą pasirašyti, jog pripažįsta kaltę ir gailisi. Tačiau jis nurodė šio elektroninio laiško nematęs, nes retai tikrina „Gmail“ paštą. Taip pat teigė negavęs jokio skambučio iš tyrėjo su kvietimu atvykti – buvo gautas tik pranešimas elektroniniu paštu. Pareigūnams jis buvo palikęs savo kontaktinius duomenis raštu. Nors elektroninis paštas naudojamas, tačiau ne visada yra tikrinamas. Sutinka, kad turėjo dažniau tikrinti elektroninį paštą ir tai laiko savo klaida. D. M. patvirtino, kad buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tačiau pas tyrėją jis neatvyko. Vėliau susisiekęs su policijos pareigūnu, gavo patarimą elektroniniu paštu pateikti paaiškinimą, kuriame nurodytų, kad pripažįsta kaltę, gailisi, yra studentas, turi finansinių įsipareigojimų (yra paėmęs paskolą), ir prašytų sumažinti paskirtą baudą arba leisti ją sumokėti dalimis. Jis nurodė, kad tokį paaiškinimą išsiuntė policijai elektroniniu paštu, tačiau vasario 4 d. gavo nutarimą dėl nuobaudos paskyrimo, kuriame nebuvo pažymėta, kad jis pripažįsta kaltę, todėl ši aplinkybė nebuvo įvertinta kaip lengvinanti. Papildomai nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), taip pat studijuoja, todėl prašo paskirtą baudą išdėstyti dalimis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
D. M. Institucijos nutarimu yra nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį ,,Renault Master”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio pėsčiajai ir ją partrenkė, dėl ko pėsčiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.
Teismas, patikrinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad D. M. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu.
ANK 423 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.
KET 27 punkte nustatyta, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio į šalia jo esančias teritorijas, vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo praleisti į bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad yra studentas, derina studijas su darbu, turi finansinių įsipareigojimų (studijų paskolą), todėl jo finansinės galimybės šiuo metu yra ribotos. Teismas šiuos D. M. argumentus vertina kritiškai. Nors pareiškėjas teigia studijuojantis, dirbantis bei turintis finansinių įsipareigojimų, byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų ar rašytinių įrodymų (pavyzdžiui, studento pažymėjimo, darbo ar paskolos sutarčių kopijų), kurie šiuos teiginius patvirtintų. Nesant jokių pareiškėjo argumentus pagrindžiančių dokumentų, teismas neturi objektyvios galimybės įvertinti realios jo finansinės ir turtinės padėties, todėl šie teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde teigia, jog iki Nutarimo priėmimo institucijai pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame pripažino kaltę bei apgailestavo dėl padaryto pažeidimo, tačiau iš Nutarimo turinio nėra aišku, ar šios aplinkybės buvo įvertintos, nes nepateikti motyvai, kodėl į jo prašymą neatsižvelgta. Vertindamas šiuos pareiškėjo argumentus, teismas atkreipia dėmesį, kad administracinio nusižengimo byla ne teismo tvarka buvo nagrinėjama žodiniame posėdyje. Pareiškėjas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo tinkamai informuotas, tačiau į jį neatvyko. Būtent žodinio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas turėjo realią galimybę tiesiogiai ir išsamiai patikslinti įvykio aplinkybes, duoti žodinius paaiškinimus bei pagrįsti savo prašymą. Neatvykdamas į posėdį, pareiškėjas pats prisiėmė su tuo susijusią riziką ir savo noru atsisakė įstatymo garantuotos teisės aktyviai dalyvauti procese bei būti išklausytam. Atsižvelgiant į tai, vien aplinkybė, kad priimtame Nutarime nėra išsamiai ir atskirai pasisakyta dėl pareiškėjo rašytinio paaiškinimo detalių, nesudaro pagrindo pripažinti šį nutarimą neteisėtu ar nepagrįstu.
Kita vertus, byloje yra pateikta duomenų, kad Pareiškėjas D. M. iki skundžiamo Nutarimo priėmimo pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas tik du kartus. Nurodytos aplinkybės turi reikšmės svarstant pareiškėjui paskirtos administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės švelninimo klausimą, tačiau nepanaikina jo atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).
Įvertinus byloje surinktus įrodymus ir pareiškėjo D. M. paaiškinimus, yra pagrindo daryti išvadą, kad jis padarė atitinkamas išvadas dėl savo veiksmų. Jo elgesio, įvertinus Administracinių nusižengimų registro duomenis, negalima traktuoti kaip išimtinai priešingo teisei. Pareiškėjas per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka baustas tik du kartus už nesunkius nusižengimus transportui ir kelių ūkiui, paskirtas baudas yra sumokėjęs, o padarytas tokio pobūdžio administracinis nusižengimas yra vienkartinis. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad Pareiškėjas yra jauno amžiaus, taip pat į tai, kad administracinis nusižengimas padarytas dėl asmens nerūpestingumo, Pareiškėjas su nusižengimu sutiko ir nuoširdžiai gailėjosi.
Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus tiek padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą bei padarymo aplinkybes, tiek ir pareiškėją charakterizuojančius duomenis, darytina išvada, jog paskirta administracinė bauda nėra naikintina ar mažintina, nes nusižengimas padarytas dėl paties pareiškėjo nerūpestingumo, be to, jis jau yra baustas administracine tvarka. Kita vertus, atsižvelgus į pareiškėjo asmenybę, jo elgesį po nusižengimo bei siekiant užtikrinti, kad nuobaudos tikslai būtų pasiekti protingomis ir proporcingomis priemonėmis, teismo vertinimu, yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį paskirtos nuobaudos savanoriško sumokėjimo laikotarpį. Todėl skundžiamas nutarimas keistinas, pareiškėjui D. M. nustatant ilgesnį – 5 (penkių) mėnesių – paskirtos baudos savanoriško sumokėjimo terminą.
Kitoje dalyje nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
D. M. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. vasario 4 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-3240-2026 administracinio nusižengimo byloje ir nustatyti D. M. paskirtos 230 Eur administracinės baudos savanoriško sumokėjimo terminą – 5 (penkis) mėnesius, išdėstant baudos mokėjimą lygiomis dalimis po 46 Eur (keturiasdešimt šešis eurus) kas mėnesį.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.