- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-27
- Bylos Nr.
- e2-9783-1080/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25248-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dovilė Sadauskaitė
- Atsakovas
- Ž. K., A. K.
- Kategorijos
- 3.2.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovės atstovei R. P.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovams Ž. K. ir A. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIII skyriaus nustatyta tvarka, prašydama priteisti solidariai iš skolininkų Ž. K. ir A. K. 1 463,25 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo dienos bei 44,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo kreditorės reikalavimus patenkino visiškai. Skolininkai pateikė prieštaravimus dėl kreditorės reikalavimo pagal priimtą teismo įsakymą. Kreditorei buvo nustatytas terminas pateikti teismui ieškinį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartimi priimtas ieškovės ieškinys.
Šalies argumentai
3. Ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų Ž. K. ir A. K. 1 463,25 Eur skolos už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 14 d. iki 2018 m. gegužės 31 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 154,00 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Ieškinyje nurodo, kad ieškovė nuo 2005 m. vasario 11 d. tiekia atsakovams nuosavybės teise priklausančiame objekte, adresu (duomenys neskelbtini), geriamąjį vandenį ir šalina bei valo nuotekas. Atsakovai prievolės sumokėti už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo paslaugas tinkamai laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 14 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. nevykdė, dėl ko, ieškovei susidarė 1 463,25 Eur įsiskolinimas. Pažymi, kad atsakovai nemokėjo už suteiktas paslaugas nuo 2011 m. vasario 14 d. užfiksuotų skaitiklio rodmenų 517, tačiau šis faktas buvo užfiksuotas tik 2016 m. sausio mėn., kai ieškovė atliko šalto vandens skaitiklio patikrą, kadangi patys atsakovai skaitiklio rodmenų nedeklaruodavo. Nurodo, kad atsakovams kaip nekilnojamojo turto savininkams, prievolė sumokėti už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų valymo paslaugas atsirado vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalimi, CK 6.205 straipsniu, CK 6.189 straipsniu, CK 6.200 straipsniu, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu (toliau – GVTNTĮ), Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinėmis sąlygomis, patvirtintomis LR Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 (suvestinė redakcija nuo 2015 m. rugsėjo 22 d.), atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu LR Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 127 (suvestinė redakcija nuo 2015 m. rugsėjo 22 d., toliau – Aprašas) bei kitais teisės aktais.
Atsiliepimas
5. Atsakovai pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės ieškinį nurodydami, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
6. Nurodo, kad iš ieškovės pateiktų ieškinio priedų, matyti, jog iš atsakovų prašoma priteisti skola apskaičiuota net už 866 m³ geriamojo vandens. Analizuojant suvartoto geriamojo vandens duomenis matyti, kad laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 14 d. iki 2016 m. sausio 17 d. (beveik 5 metus ar 60 mėnesių) suvartota 123 m³ (suvartotas kiekis užfiksuotas aktu) ir suvartojimo vidurkis per mėnesį sudarytu 2,05 m³. Ieškovas patikrinimo aktu užfiksavo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2017 m. liepos 1 d. (17 mėnesių) atsakovai suvartojo 566 m³ (suvartotas kiekis užfiksuotas aktu), t. y. net 443 m³ daugiau nei per 5 metus, o suvartojimo vidurkis sudaro apie 33 m³. Nuo 2017 m. liepos 2 d. iki 2018 m. birželio 1 d. (10 mėnesių), pagal ieškovo pateiktus duomenis, atsakovai suvartojo 177 m³, o suvartojimo vidurkis būtų 18 m³ per mėnesį. Iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad suvartoti m³ skaičiuojami ieškovo nuožiūra: rugsėjo mėnesį 48 m³, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais po 30 m³, sausio - gegužės mėnesiais, po 2 m³. Įvertinus ieškovo apskaičiuotus suvartoto geriamojo vandens kiekius nuo 2016 m. sausio mėnesio akivaizdu, kad jie niekaip negali būti paaiškinami. Objektyviai neįmanoma, kad bute gyvenanti keturių asmenų šeima, vandenį naudodama išskirtinai buitinių poreikių tenkinimui, per mėnesį suvartotų daugiau nei 30 m³ šalto vandens, kai laikotarpiu nuo 2011 m. vasario mėnesio ir 2016 m. sausio mėnesio suvartoto vandens kiekio vidurkis per mėnesį sudaro apie 2 m³. Pažymi, kad 30 m³ ir daugiau vandens kiekis neskaičiuojamas net ir tuo atveju, kai bute nėra įrengto apskaitos prietaiso.
7. Atkreipia dėmesį, kad nuo ginčo laikotarpio pabaigos (2018 m. birželio 1 d.) iki šio atsiliepimo pateikimo praėjo beveik 9 mėnesiai, tačiau palyginus paskutinį ginčo laikotarpio suvartoto vandens rodmenį 1383 su skaitiklio rodmeniu vasario mėnesį 1387, matyti, kad skirtumas tarp jų yra tik 4 m³, o tai reiškia, kad atsakovai per 9 mėnesius išnaudojo tik 4 m³ vandens. Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, kad ieškovės prašomas priteisti skolos dydis apskaičiuotas nepagrįstai ir užfiksuotas suvartojimo kiekis neatitinka faktinio suvartojimo.
8. Nurodo, kad aiškinantis priežastis dėl kurių atsakovams galėjo būti priskaičiuotas nepagrįstai didelis suvartojamo vandens kiekis ir susipažinus su UAB „Vilniaus vandenys“ 2017 m. liepos 18 d. geriamojo vandens apskaitos prietaiso patikrinimo, užplombavimo, perplombavimo ir vidutinės vandens vartojimo normos nustatymo bute (individualiame name) aktu, kuriuo ieškovės darbuotojai patikrino butui, adresu (duomenys neskelbtini), teikiamo geriamojo vandens apskaitos rodmenis, matyti, kad skaitiklio „Sameco“, skersmuo 15 mm, Nr. 421048, metrologinė patikra atlikta 2004 metais. Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 7 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad vienas iš metrologinio laidavimo uždavinių apsaugoti fizinius ir juridinius asmenis nuo neteisingo matavimo padarinių. Karšto ir šalto vandens skaitikliai yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektais (Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 4523 patvirtinto Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašo (toliau - Sąrašas) 6.6.2. p. karšto ir šalto vandens skaitiklių butuose ir individualiuose namuose periodinių patikrų intervalas yra 6 metai, o karšto ir šalto vandens skaitiklių, kuriu sąlyginis skersmuo 150 mm ir daugiau - 4 metai. Tuo tarpu atsakovų geriamojo šalto vandens skaitiklio metrologinė patikra atlikta daugiau nei prieš 13 metų ir šis faktas užfiksuotas 2017 m. liepos 18 d. akte. Todėl akivaizdu, kad minėto akto surašymo metu šalto geriamojo vandens apskaitos prietaiso techninė būklė nebuvo tinkama, o rodmenys nepatikimi ir neteisingi. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą pareiga vykdyti geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą bei eksploatavimą, t. y. įrengti ar pakeisti geriamojo vandens apskaitos prietaisus, atlikti jų metrologinę patikrą, patikrinti apskaitos prietaisų techninę būklę, eksploatavimo sąlygas, patikrinti vandentiekio įvado ir nuotekų įrengimų techninę būklę, tenka ne vartotojui, o vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugos teikėjui, šiuo atveju ieškovei. Tai tiesiogiai ir aiškiai nustatyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4, 6 punktuose, 35 straipsnio 3 dalyje, Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31d. nutarimu Nr.126 ir 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 990 išdėstyto nauja redakcija (toliau - Aprašas) 58.5 p., kuriame nurodyta, jog būtent geriamojo vandens tiekėjui tenka pareiga ne tik įrengti vandens apskaitos prietaisus, bet ir užtikrinti, kad jų techninė būklė atitiktų teisės aktų reikalavimus, o matavimai būtų reikalaujamo tikslumo, ir Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo nustatyta tvarka organizuoti metrologinę patikrą. Tokios pačios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-666-232/2016). Atsakovų teigimu, ieškovė nevykdė pareigos užtikrinti, kad vandens apskaitos prietaisui teisės aktų nustatyta tvarka būtų atlikta metrologinė patikra, apskaitos prietaiso rodmenys yra neaptikimi, todėl paskaičiuota ir iš vartotojų prašoma priteisti skolos suma nepagrįsta. Iš nurodytų aplinkybių ir teikiamų rašytinių įrodymu akivaizdu, kad atsakovų suvartoto vandens kiekis nuo 2016 m. sausio mėnesio negali būti apskaičiuotas pagal apskaitos prietaiso rodmenis, nes teisės aktų nustatyta tvarka neatlikta šio prietaiso metrologinė patikra. O tai, kad rodmenys akivaizdžiai nepatikimi liudija neproporcingai ir neprotingai didelis suvartojamo vandens kiekio pokytis, kuris niekaip kitaip negali būti paaiškinamas. Esant šioms aplinkybėms visiškai aišku, kad ieškiniu iš atsakovų prašoma priteisti suma yra nepagrįsta, nes atsakovai faktiškai tokio kiekio vandens nėra suvartoję.
Šalies argumentai
9. Ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo, kuriame nurodo, kad atsisako reikalavimo iš atsakovams 69,24 Eur dalyje atsižvelgiant į metrologinės patikros rezultatus ir atlikus skolos perskaičiavimą. Teigia, kad ieškovei žinomos ieškinio atsisakymo dalyje ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytus CPK 140 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje.
10. Teismo posėdžio, vykusiame 2019 m. lapkričio 27 d., metu ieškovės atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad prašo priteisti 1394,01 Eur skolą, procesinės palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad paslaugos teikiamos ir apskaičiuojamos pagal atsakovų geriamo vandens apskaitos prietaisą. Buvo demontuotas apskaitos prietaisas ir atlikta metrologinė patikra, pats prietaiso nuosavybės teise priklausė atsakovams, todėl ilgą laiką nepavyko pakeisti prietaiso, nes atsakovai nesutiko įsileisti ieškovės. Civilinėje byloje yra metrologijos tarnybos pažyma, patikros protokolas su išmatuotomis paklaidomis, iš kurių matyti, kad vandens apskaitos prietaisas vienų iš penkių rodiklių nustatė 0,16 proc. neatitikimą, todėl 0,16 proc. suvartojimas galėjo būti fiksuojamas netiksliai. Neįmanoma nustatyti laikotarpio, kada atsirado paklaida, todėl laikė, jog paklaida egzistavo skaitiklio sumontavimo dienos nuo rodmenų nulis, ir už visą skaitiklio prabėgusį vandenį taikė didesnę - 4,16 paklaidą. Atsakovai netinkamai vykdė savo pareigą deklaruoti apskaitos rodmenis. Su atsakovais nėra jokio kontakto, paskutinį kartą už paslaugas mokėjo prieš 5 metus, nors paslauga naudojasi ir ji faktiškai yra teikiama, kas mėnesį siunčiami pranešimai apie skolą. Teisės aktai numato dvi galimybes apskaičiuoti suteiktos paslaugos dydį, arba pagal apskaitos prietaisą, arba pagal vidutinį suvartojimą savivaldybėje. Atsakovų atveju buvo paskaičiuojama pagal apskaitos prietaisą. Taip pat ieškovė prašė įvertinti atsakovų prašomų iš ieškovės priteisti suteiktų teisinių paslaugų dydį.
11. Atsakovai į paskirtą teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems buvo žinoma, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant nereiškė, atsakovų dalyvavimas nepripažintas būtinu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl ieškinio reikalavimų dalies atsisakymo ir bylos dalies nutraukimo
12. Pagal CPK 140 straipsnio 1 dalį ieškovas bet kurioje proceso stadijoje, kreipęsis į teismą turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė teismui 2019-10-31 pareiškimą dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų atsakovams, t. y. nuo 69,24 Eur skolos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovei yra žinomos visos atsisakymo nuo ieškinio teisinės pasekmės. Ieškovės atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dalies reikalavimų dėl 69,24 Eur skolos priteisimo priimamas ir civilinė byla Nr. e2-9783-1080/2019 toje dalyje nutraukiama (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).
Dėl skolos už paslaugas priteisimo
Ieškinys tenkinamas.
13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.71 straipsnio 1 dalimi, sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais. Byloje nėra duomenų, kad tarp ieškovės ir atsakovų būtų sudaryta rašytinė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis, tačiau laikytina, kad tokia sutartis dėl šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie tiekimo tinklų, todėl atsakovai turėjo prievolę mokėti už šaltą vandenį ir už nuotekų šalinimą bei valymą (CK 6.384 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ nuo 2005 m. vasario 11 d. teikia geriamąjį vandenį ir šalina bei valo nuotekas atsakovams nuosavybės teise priklausančiam objektui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, atsakovai, kaip nekilnojamojo turto savininkai, prievolės sumokėti už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo paslaugas tinkamai nevykdė, todėl laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 14 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. yra susidaręs 1 463,25 Eur dydžio įsiskolinimas. Ieškovė siuntė atsakovams pretenziją dėl susidariusios skolos sumokėjimo, tačiau atsakovai su ieškove neatsiskaitė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovų iniciatyva buvo demontuotas apskaitos prietaisas, kad atlikti metrologinę patikrą. AB „Vilniaus metrologijos centras“ 2019-08-01 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad šalto vandens skaitiklis (duomenys neskelbtini) „Rodmenų paklaidas viršija leistinas reikšmes. Iš vandens tūrio patikros protokolo matyti, kad keturiais iš penkių rodiklių, matavimo prietaisas atitinka reikalavimus ir neviršija leistinos paklaidos, tačiau nustačius, jog esant 0,16 procentų didesnei nei leidžiama paklaidai, šiai daliai ieškovė perskaičiavo skolą ir ieškovė iš atsakovų reikalauja priteisti 1394,01 Eur skolą. Duomenų apie tai, kad atsakovai už prašomą laikotarpį mokėjo už suteiktas paslaugas įrodymų nepateikė.
14. Pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 1394,01 Eur įsiskolinimą už suvartotą geriamąjį vandenį bei nuotekų tvarkymo paslaugas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
15. Tuo tarpu teismas atsakovų argumentaciją, kad ieškovės apskaičiuoti suvartotojo geriamojo vandens kiekiai per dideli, nelogiški ir neprotingi, objektyviai neįmanomi, nes bute gyvena 4 asmenų šeima, kuri vandenį naudoja išimtinai buitinių poreikių tenkinimui, vertina kritiškai.
16. Lietuvos respublikos Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr. 127 patvirtintų Atsikaitymų už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo 4 punktą atsakovams numato dvi galimybes atsiskaityti už suteiktas geriamojo vandens tiekimo paslaugas- pagal įrengtą apskaitos prietaisą, o jo nesant – pagal geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančios valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės apskaičiuotas formules, t.y. pagal vidutinį savivaldybėje suvartojamą vandens kiekį kubiniais metrais gyventojui dauginant iš bute gyvenančių žmonių skaičiaus. Kadangi atsakovų bute yra įrengtas atsiskaitomasis apskaitos prietaisas, todėl atsiskaitymas už paslaugas turi būti vykdomas pagal atsakovų deklaruojamus skaitiklio parodymus, kurie turi būti tikslūs ir teisingi (7 punktas). Kaip nurodė ieškovė atsakovai faktiškai naudojasi teikiamomis paslaugos ir už jas nuo 2014 metų nemoka, nereaguoja į ieškovės pranešimus dėl skolos susidarymo, ką tvirtina ir byloje esantys pranešimas atsakovams dėl skolos už suteiktas paslaugas (t. 1, b.l. 49).
17. Nuo 2016 vasario 1 d. naujas vidutinis suvartojamas geriamojo vandens kiekis vienam gyventojui – 1,69 m³. Iki tol geriamojo vandens suvartojimo norma, priklausomai nuo gyventojų turimų patogumų, vienam gyventojui buvo nuo 0,9 iki 7 m³. Nuo 2018 metų vasario 1 d. vidutinis savivaldybėje suvartojamo geriamojo vandens kiekis vienam gyventojui per mėnesį ir yra 2,23 m³. Pakeitimai vykdomi LR Vyriausybės 2015-09-10 nutarimo Nr. 989 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimo Nr.127 „Dėl atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašu. Taigi, priešingai nei teigia atsakovai atsiliepime, nesant bute įrengto skaitiklio ginčo laikotarpiu 4 asmenų suvartoto vandens kiekis būtų didesnis nei atsakovų atsiliepime nurodomi paskaičiavimai. Sutiktina su ieškove, kad atsakovai ginčo laikotarpiu apskritai nedeklaravo skaitiklio rodmenų, to neneigia ir patys atsakovai, todėl didesnis suvartoto vandens kiekis nustatomas paslaugų tiekėjui atvykus patikrinti skaitiklio parodymus, dėl ko suvartotas kiekis, kuris buvo užfiksuotas paskutinio patikrinimo metu, susidarė per pakankamai didelį laikotarpį ir yra realus.
18. Atsakovai teisingai nurodo ir to neginčijo pati ieškovė teismo posėdžio metu, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą pareiga vykdyti geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą bei eksploatavimą, t. y. įrengti ar pakeisti geriamojo vandens apskaitos prietaisus, atlikti jų metrologinę patikrą, patikrinti apskaitos prietaisų techninę būklę, eksploatavimo sąlygas, patikrinti vandentiekio įvado ir nuotekų įrengimų techninę būklę, tenka ne vartotojui, o vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugos teikėjui, šiuo atveju ieškovei. Tačiau tokiems darbams, priežiūrai atlikti vartotojas turi sudaryti sąlygas. Ieškovė paaiškino, jog atsakovai visiškai nekontaktuoja su ieškove, dėl ko nebuvo galimybės skaitiklių pakeisti, todėl ieškovės skolos paskaičiavimas atliktas pagal skaitiklio rodmenis ir bylos nagrinėjimo metu atsakovams demontavus skaitiklį ir atlikus jo metrologinę patikrą. Tuo tarpu vartotojui kylančias pasekmes, jei jis atsisako įleisti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotą atstovą, numatytos 2015-10-15 Aplinkos ministro įsakymo Nr. Dl-744 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių " 57 punkte. Nagrinėjamu atveju ieškovė paaiškino, jog apie aplinkybę, kad atsakovai neįleido patikrinti skaitiklio parodymų, fiksuota vidiniame ieškovės tinkle, teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės paaiškinimais (CPK 185 straipsnis). Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, labiau tikėtina, kad ieškovė prašė atsakovų sudaryti sąlygas patikrinti vandens apskaitos prietaisą, kurio metrologinė patikra buvo pasibaigusi, nes ieškovei nėra jokio tikslo rašyti pranešimus apie skolą, kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, tokiu būdu eikvojant žmogiškuosius išteklius, gaištant papildomą laiką. Tuo tarpu atsakovai nemokėdami už teikiamas paslaugas taip pat turėjo pasidomėti ieškovės, kokią sumą reikia mokėti už vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą.
19. Atsakovai teigia, kad apskaitos prietaisas įrengtas laiptinėje, todėl ieškovės darbuotojai nekliudomai galėjo apžiūrėti, patikrinti jo duomenis, pakeisti apskaitos prietaisą. Tačiau, teismo vertinimu, prieš tai nurodytos aplinkybės ir įstatyminis reglamentavimas nepaneigia skolos susidarymo fakto ir dydžio. Nes 2017-07-18 aktu buvo užfiksuoti geriamojo vandens apskaitos prietaiso duomenys, kurių atsakovai neginčijo. Atsakovai nenurodė, kad skaitiklis sumontuotas daugiabučio namo laiptinėje yra nerakinamas. Situacija, kai skaitiklis, kuris yra vartotojo nuosavybė, yra laiptinėje, tačiau jo savininkas nesudaro sąlygų pakeisti/patikrinti vandens skaitiklį, atitinka situaciją, kai vartotojas apskritai neįsileidžia vandens tiekėjo atstovų į butą. Tokiems atvejams netaikant sprendimo 18 punkte nurodyto įstatyminio reglamentavimo, susidarytų situacija, užkertanti kelią teisėtiems ieškovės veiksmams, keičiant/įrengiant ir kt. vandens skaitiklius, atlikti. Kaip minėta, atsakovai visiškai nekontaktuoja su ieškove, skaitiklio rodmenų nedeklaruoja, už paslaugą nemoka, nors ji yra teikiama, ko neneigė ir atsakovai, atsakovai skaitiklio duomenis pradėjo ginčyti tik ieškovei kreipusis į teismą, o vandens skaitiklį nuėmė ir pateikė patikrai patys, tik prasidėjus teisminiam procesui.
20. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų solidariai 5 procentų dydžio metines palūkanas yra pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 33 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 157,30 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), iš viso – 190,30 Eur.
22. Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Bendra su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų suma sudaro 6,70 Eur, kuri priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
nutraukti civilinės bylos Nr. e2-9783-1080/2019 dalį dėl 69,24 Eur skolos priteisimo ieškovei akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ iš atsakovų Ž. K. ir A. K..
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“, juridinio asmens kodas 120545849, naudai solidariai iš atsakovų Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1394,01 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt keturis eurus ir 01 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1394,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugpjūčio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 190,30 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų ir 30 ct), t.y. po 95,15 Eur (devyniasdešimt penkis eurus ir 105 ct), bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovų Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai lygiomis dalimis 6,70 (šešis eurus ir 70 ct), t.y. po 3,35 Eur, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor AB Bank, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus minėtą sumą, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.