Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1138-392/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-23
Bylos Nr.: e2A-1138-392/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-03686-2020-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginijus Kairevičius, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė, Loreta Braždienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Kino studija“
Ieškovas: Asociacijos Audiovizualinių

Kategorijos

3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1138-392/2024Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03686-2020-9Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ievos Navickaitės-Sakalauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kino studija“ ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės Lietuvos kino studija apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo, veikusio Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu, 2024 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Asociacijos Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius patikslintą prevencinį ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kino studija“ dėl draudimo atlikti veiksmus, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kino studija“ priešieškinį ieškovei Asociacijai Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius dėl ieškovės iškeldinimo iš patalpų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga Lietuvos muzikos ir teatro akademija, viešoji įstaiga Vilniaus dailės akademija, uždaroji akcinė bendrovė Lietuvos kino studija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu prevenciniu ieškiniu, prašydama uždrausti atsakovei nutraukti panaudos teisinius santykius ir imtis ieškovės iškeldinimo iš patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), uždrausti imtis kitų veiksmų, trukdančių ieškovei vykdyti veiklą minėtose patalpose iki 2028 m. lapkričio 27 d., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovę - asociaciją Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius 2009 m. įkūrė trys steigėjai: viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Lietuvos muzikos ir teatro akademija, VšĮ Vilniaus dailės akademija ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Lietuvos kino studija. Tarp asociacijos steigėjų 2009 m. gruodžio 23 d. buvo sudaryta sutartis Nr. 20091223-01, kuria steigėjai sutarė dėl bendros veiklos vykdymo. Pagal ieškovės ir UAB Lietuvos kino studijos 2010 m. sausio 25 d. sudarytą panaudos sutartį, ieškovei iki 2035 m. buvo perleistas 1998 kv. m. plotas neįrengtų patalpų pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), projektinėms veikloms vykdyti. 2011 m. birželio 9 d. sudaryta projekto „Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius“ finansavimo ir administravimo sutartis Nr. S-VP2-2.2-ŪM-02-V-01-003, kuria ieškovei skirta apie 2,29 mln. Eur projekto išlaidoms finansuoti. Gautos lėšos panaudotos patalpoms įrengti ir pritaikyti projekto veikloms – įrengta kino infrastruktūra. Trišale sutartimi tarp ieškovės, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (dabar – Ekonomikos ir inovacijų ministerija) ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros ieškovė įsipareigojo tęsti projekto veiklas ne mažiau nei 15 metų, t. y. iki 2028 m. lapkričio 27 d. Projektinės sutarties bendrųjų sąlygų 9.1 punkte nustatytas lėšų grąžinimas tuo atveju, jei ieškovė ar jos steigėjai nevykdys savo įsipareigojimų. 2013 m. balandžio 30 d. ieškovė ir UAB Lietuvos kino studija sudarė patalpų panaudos sutartį, kuria UAB Lietuvos kino studija suteikė teisę ieškovei iki 2035 m. naudotis patalpomis projekto veikloms vykdyti. Vykstant UAB Lietuvos kino studijos bankroto procesui, 2017 m. balandžio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartimi patalpos perleistos atsakovei. Atsakovė įsigydama patalpas žinojo apie panaudos sutartį, nes pradinis turto savininkas UAB Lietuvos kino studija ir atsakovė yra susijusios įmonės. Be to, atsakovė buvo informuota apie ieškovės veiklą ir veiklos sąlygas tiesiogiai, nes atsakovės direktorius M. M. dar iki nekilnojamojo turto įsigijimo ne kartą buvo apsilankęs ieškovės patalpose, dalyvavo 2016 m. ieškovės edukaciniame projekte „Mažieji kūriniai“ ir skaitė paskaitą sutarties su ieškove pagrindu. Pastato, kuriame yra patalpos, įsigijimo metu ieškovė jau vykdė veiklą, o atsakovė kaip pakankamai apdairus ir rūpestingas pirkėjas, turėjo žinoti apie perkamo daikto suvaržymus, nes net ir pašalinus panaudos sutartį iš Nekilnojamojo turto registro, atlikti pagerinimai yra matomi faktiškai apžiūrint perkamą objektą. Ieškovė 2016 m. kovo 21 d. siuntė pranešimą UAB Lietuvos kino studijos Nekilnojamojo turto vertintojui, kuris vertino visą pastatą, taip pat ir ieškovės naudojamas patalpas, pranešime nurodydama, kad ieškovės patalpos įrengtos Europos Sąjungos projekto tikslais, kurio vykdymo trukmė 15 metų, taip pat paprašė šią pateiktą informaciją pridėti prie Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos. UAB Lietuvos kino studijai iškėlus bankroto bylą, 2015 m. vasario mėn. bankroto administratorius vienašališkai išregistravo panaudos sutartį, tačiau ieškovė patalpomis naudojasi iki šiol, moka už jas komunalinius mokesčius. Atsakovė 3 metus pretenzijų dėl ieškovės naudojimosi patalpomis nereiškė. 2018 m. birželio 28 d. atsakovė pasirašė bendradarbiavimo raštą, kuriuo patvirtino, kad sutinka bendradarbiauti vykdant tęstinę ieškovės strateginių veiklų programą 2019–2022 m. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 25 d. pateikė ieškovei pranešimą dėl nuomos sutarties sudarymo, kuriame nurodė, jog, nesudarius nuomos sutarties iki 2020 m. spalio 1 d., ieškovei bus taikomas nuomos mokestis, skaičiuojamas 3 Eur + PVM už 1 kv. m, bendra suma 5 944,08 Eur + PVM per mėnesį. Pranešime buvo pažymėta, kad, nesutikus sudaryti nuomos sutarties, ieškovė iki 2020 m. gruodžio 31 d. turi atlaisvinti ginčo patalpas. Atsakovė 2020 m. gruodžio 21 d. pateikė pranešimą, kuriuo pakartotinai išdėstė savo reikalavimus. Ieškovė nurodė, jog teisėtai naudojasi patalpomis daugiau negu 10 metų, pasikeitus patalpų savininkui, panaudos teisiniai santykiai nebuvo modifikuoti, atsakovė dėl to nereiškė jokių pretenzijų, priešingai – bendradarbiavo su ieškove ir naudojosi dalimi patalpų. Šios aplinkybės patvirtina, jog tarp šalių egzistuoja žodinė patalpų panaudos sutartis, o ieškovė turi teisę reikšti prevencinį ieškinį siekiant apginti savo daiktines teises nuo galimo žalos padarymo ateityje. Ieškovės prevencinis ieškinys reiškiamas siekiant apginti ieškovės teisę naudotis ginčo patalpomis, kol bus įvykdytas projektas pagal projektinę sutartį. Nutraukus panaudos santykius, ieškovei kiltų didelė žala: ji netektų didelės vertės turto (išsikraustant iš ginčo patalpų didžioji dalis atliktų nekilnojamojo turto pagerinimų negalėtų būti atskiriami nuo patalpų), taip pat būtų neįvykdyti įsipareigojimai pagal projektinę sutartį, sutriktų mokymo procesas dviejose svarbiose aukštosiose mokyklose – VšĮ Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir VšĮ Vilniaus dailės akademijoje. Nutraukus panaudos santykius būtų pažeistas viešasis interesas, kurio pažeidimas visų pirma pasireikštų projekto įgyvendinimui skirtų Europos Sąjungos lėšų grąžinimu, o tai savo ruožtu gali neigiamai įtakoti ir Europos Sąjungos politiką skiriant Lietuvos Respublikai lėšas. Atsakovės bendravimas su ieškove rodo, jog teises pažeidžiantys veiksmai (iškeldinimas iš patalpų ir (ar) trukdymas jomis naudotis) gali būti atlikti, o tai kelia žalos atsiradimo ieškovei pavojų, nes bus apribota ieškovės veikla ir ieškovė patirs daugiau nei 2 milijonus eurų nuostolių. Atsakovė, nepaisant to, kad yra puikiai informuota apie tokių veiksmų pasekmes, elgiasi nesąžiningai, siekdama iškraustyti ieškovę iš ginčo patalpų. Vienašališkas panaudos sutarties nutraukimas gali būti laikomas neteisėtais veiksmais, jeigu toks sutartinių teisinių santykių nutraukimas, kaip kad nagrinėjamo bylos atveju, prieštarautų pamatiniams sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams bei būtų įgyvendinamas piktnaudžiaujant tokia teise, sukeliant neproporcingą naštą kontrahentui. Prielaidas apie nesąžiningus atsakovės ketinimus liudija ir tas faktas, kad ieškovė yra įrengusi ir naudojasi tik šeštąja pastato dalimi, kas leidžia atsakovei netrukdomai vykdyti veiklą likusiose pastato patalpose, tačiau atsakovė nėra tinkamai įrengusi likusios pastato dalies, o tik siekia nesąžiningai pasinaudoti jau sukurtu gerbūviu. Ieškovė į ginčo patalpų pagerinimus, kurių neįmanoma atskirti nuo pagrindinio daikto, iš viso investavo 767 840 Eur (palyginimui – atsakovė įsigijo patalpas už 338 800 Eur). Fiziškai neįmanomų atskirti investicijų palikimas atsakovei, ne tik prieštarautų projekto vykdymo tikslams, bet ir pažeistų ieškovės interesus, sukeltų žalą Asociacijos dalyviams bei turėtų neigiamos įtakos viešajam interesui, tuo tarpu leidus naudotis patalpomis iki 2028 m. lapkričio 27 d. būtų tinkamai įgyvendintas projektas, o atsakovė gautų naudos, t. y. perimtų įrengtas (ir taip ženkliai pagerintas) ginčo patalpas, kurios pilnai pritaikytos kino industrijos poreikiams, nepažeidžiant viešojo intereso.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepime į patikslintą prevencinį ieškinį nurodė, kad su patikslintu prevenciniu ieškiniu nesutinka, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. sausio 25 d. panaudos sutartis buvo pakeista į nuomos sutartį, nes 2013 m. balandžio 30 d. tarp ieškovės ir UAB Lietuvos kino studijos sudaryta patalpų nuomos sutartis, pagal kurią patalpos buvo išnuomotos už 6 000 Lt plius PVM mokestį iki 2022 m. balandžio 30 d. Iškėlus UAB Lietuvos kino studijai bankroto bylą, 2015 m. vasario mėn. buvo nutraukta nuomos sutartis, o ne ieškovės nurodoma panaudos sutartis. Taigi tiek 2010 m. sausio 25 d. patalpų panaudos sutartis, tiek ją pakeitusi 2013 m. balandžio 30 d. patalpų nuomos sutartis, kurių pagrindu ieškovė naudojosi patalpomis, yra pasibaigusios. Vadinasi, minėtos sutartys negali būti laikomos ieškovės naudojimosi patalpomis juridiniu pagrindu. Atsakovė 2017 m. balandžio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo patalpas be jokių suvaržymų. Ieškovės ir atsakovės niekada nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai. Įsigijusi ginčo patalpas, atsakovė siekė suderinti nuomos sutarties sudarymo klausimus, jos tikslas buvo gauti pajamų. Nepavykus deryboms dėl nuomos, atsakovė 2020 m. rugsėjo 25 d. ir 2020 m. gruodžio 21 d. pareikalavo iš ieškovės išsikelti ir atlaisvinti patalpas. Jei teismas laikytų, jog tarp ginčo šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai, tai atsakovės 2020 m. rugsėjo 25 d. pranešimas turėtų būti pripažįstamas kaip tinkamas informavimas apie panaudos teisinių santykių nutraukimą, nes atsakovė nustatė trijų mėnesių terminą arba nuomos sutarčiai sudaryti, arba patalpoms atlaisvinti. Esant nutrauktoms panaudos ir nuomos sutartims, ieškovė nebeturi teisės naudotis ginčo patalpomis. Ieškovei realus pavojus atsirasti žalai yra kilęs nuo 2015 metų, kada bankroto administratorius nutraukė 2013 m. nuomos sutartį.

Šalies argumentai

3. Atsakovė pateikė priešieškinį, prašydama iškeldinti ieškovę iš atsakovei priklausančių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti jas atlaisvinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovės ir atsakovės niekada nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai, šalims nepavykus susitarti dėl patalpų nuomos, atsakovė 2020 m. rugsėjo 25 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. raštais pareikalavo ieškovę išsikelti ir atlaisvinti patalpas iki 2020 m. gruodžio 31 d. Jei teismas pripažintų, jog tarp šalių buvo susiklostę faktiniai panaudos teisiniai santykiai, atsakovė prašė 2020 m. rugsėjo 25 d. pranešimą laikyti ieškovės informavimu apie panaudos teisinių santykių nutraukimą.

Atsiliepimas

4. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog deryboms tarp ieškovės ir atsakovės dėl nuomos sutarties sudarymo nepavykus, ieškovė nuo 2017 m. balandžio mėn. toliau tęsė veiklą ginčo patalpose, o atsakovė dėl to nereiškė pretenzijų, nerašė ir neteikė sąskaitų faktūrų, ieškovė suteikė galimybę naudotis atsakovei ieškovės įrengtais sanitariniais mazgais bei bendromis patalpomis. Teigė, kad ieškovė ginčo patalpomis naudojasi teisėtai, pagal nuo 2010 m. susiklosčiusius panaudos teisinius santykius. Priešingai nei nurodė atsakovė, įsigydama patalpas atsakovė žinojo apie jose vykdomą ieškovės veiklą ir daikto apsunkinimus. Vadovaujantis viešais duomenimis, 2017 m. UAB Lietuvos kino studija buvo valdoma vienintelio akcininko UAB „Filmvesta“, kuri buvo valdoma trijų akcininkų: 51 proc. turėjo UAB „Financeline“, 39,1 proc. visų balsų priklausė buvusiam UAB Lietuvos kino studija vadovui R. Š. ir 9,9 proc. M. M.. UAB „Financeline“ 100 proc. akcijų priklausė T. S.. Atsakovės steigėjais ir akcininkais 2017 metais tapo UAB „Financeline“, kuriai atiteko 75 proc. akcijų ir dabartinis atsakovės direktorius M. M., turintis 25 proc. akcijų. Ieškovei pareiškus kreditorinį reikalavimą UAB Lietuvos kino studija bankroto byloje, derybų procese dėl taikos kartu su UAB Lietuvos kino studija akcininku T. S. dalyvavo ir tuo metu įgaliotas teisininkas R. Ž.. Taigi tiek UAB Lietuvos kino studija, tiek vėliau patalpas perėmusios atsakovės vardu veikė ir tebeveikia tas pats įgaliotas asmuo R. Ž., UAB „Realm Juridical“ direktorius. Šie duomenys patvirtina, kad tiek buvęs, tiek esamas patalpų savininkas (tikrasis juridinių asmenų naudos gavėjas) sutampa. Sąsajos tarp minėtų asmenų patvirtina, kad turtas perleistas ne trečiajam asmeniui, sąžiningam įgijėjui, kuris nežinojo susiklosčiusios situacijos, bet įmonei, kuri yra valdoma tų pačių asmenų. Atsakovės pozicija dėl teisinių santykių nebuvimo nenuosekli, nes atsakovė siuntė raginimus apmokėti sąskaitas už naudojimąsi patalpomis, bet nepagrindė, kokiu pagrindu turėtų būti mokamas nuomos mokestis bei kuo vadovaujantis apskaičiuota reikalaujama suma. Atsakovė nenurodė, kaip siūlo spręsti investicijų, padarytų į patalpų pagerinimą atlyginimo klausimą.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB Lietuvos kino studija atsiliepime į prevencinį ieškinį ir priešieškinį nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ji neturi jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl gali pasisakyti tik dėl faktinių aplinkybių, prašė prevencinio ieškinio ir priešieškinio patenkinimo klausimus spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismas, veikdamas Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu, 2024 m. vasario 13 d. sprendimu ieškovės patikslintą prevencinį ieškinį tenkino, atsakovės priešieškinį atmetė. Uždraudė atsakovei UAB „Kino Studija“ nutraukti panaudos teisinius santykius, susiklosčiusius tarp ieškovės Asociacijos Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius ir atsakovės UAB „Kino studija“, ir imtis ieškovės iškeldinimo iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), bei uždraudė imtis kitų veiksmų, trukdančių ieškovei vykdyti veiklą minėtose patalpose iki 2028 m. lapkričio 27 d. Priteisė iš atsakovės UAB „Kino studija“ 17 740,04 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei Asociacijai Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius. Priteisė iš atsakovės UAB „Kino studija“ 41,97 Eur valstybei išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

7. Teismas nustatė, kad 2009 m. gruodžio 23 d. sudaryta Sutartis tarp ieškovės asociacijos ir narių, kuria ieškovė ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB Lietuvos kino studija, VšĮ Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir VšĮ Vilniaus dailės akademija, susitarė dėl tikslinių įnašų dydžių, studentų bei rezidentų galimybės naudotis asociacijos turtu užtikrinimo bei kitų klausimų, susijusių su menų inkubatoriaus veikla, sprendimo užtikrinimo. Tarp ieškovės ir UAB Lietuvos kino studija 2010 m. sausio 25 d. sudaryta Patalpų panaudos sutartis, pagal kurią UAB Lietuvos kino studija perdavė ieškovei laikinai ir neatlygintinai naudoti ir valdyti 1981,36 kv. m ploto patalpas, esančias pastate Kino studija, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane 1C3/b, adresu (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad patalpos perduodamos neatlygintinai naudoti ir valdyti iki 2023 m. birželio 30 d.

8. 2011 m. birželio 9 d. tarp Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros ir ieškovės pasirašyta projekto Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius finansavimo ir administravimo sutartis, kuria nustatyta ES fondų ir (arba) valstybės biudžeto lėšų finansavimo ir administravimo tvarka bei sąlygos. Sutartyje nustatyta, kad projektui finansuoti skiriama iki 2 292 456,85 Eur (7 915 395 Lt) suma, o ieškovė įsipareigoja skirti projektui įgyvendinti ne mažiau kaip (416 600 Lt) sumą. Tarp ieškovės ir UAB Lietuvos kino studija 2013 m. balandžio 30 d. pasirašyta Patalpų nuomos sutartis Nr. 20130430-01, pagal kurią UAB Lietuvos kino studija išnuomojo ieškovei laikinai ir atlygintinai naudoti ir valdyti 1981,36 kv. m ploto patalpas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1C3/2, adresu (duomenys neskelbtini), patalpos perduodamos naudotis iki 2022 m. balandžio 30 d., o ieškovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, kuris sudaro 1 737,72 Eur (6 000 Lt) plius PVM per mėnesį.

9. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5727-467/2015 UAB Lietuvos kino studija iškėlė bankroto bylą. Ieškovė 2015 m. kovo 10 d. pateikė 2 369 618,06 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą UAB Lietuvos kino studija bankroto byloje. UAB Lietuvos kino studija bankroto byloje pasirašyta 2016 m. spalio 24 d. taikos sutartis tarp kreditorių, nurodytų sutarties priede Nr. 1. Įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarčiai, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis ir nutraukta bankroto byla UAB Lietuvos kino studija atžvilgiu, 2017 m. sausio 2 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu hipotekos kreditorius nuosavybės teises į hipotekos sutarties pagrindu įkeistą turtą – pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), perleido UAB „Hermis Fund Management“. Tarp UAB „Hermis Fund Management“ ir atsakovės 2017 m. balandžio 28 d. sudaryta Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis (registro Nr. DP-926), kuria pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas atsakovei ir atsakovė įgijo į jį nuosavybės teise.

10. Teismas nustatė, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl nuomos sutarties sudarymo ir mokesčio mokėjimo, nurodė, jog atsisakius sudaryti patalpų nuomos sutartį, patalpas reikia atlaisvinti iki 2020 m. gruodžio 31 dienos. Atsakovė 2020 m. gruodžio 21 d. raštu ieškovei pakartotinai nurodė, jog ieškovė turi išsikraustyti iš ginčo patalpų iki 2020 m. gruodžio 31 d. Teismas nurodė, kad iš šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovės vyko derybos dėl ginčo patalpų nuomos sutarties sudarymo, tačiau šalys nesuderino nuomos sutarties rašytinio teksto ir sutartis nebuvo pasirašyta. Iš 2018 m. birželio 28 d. bendradarbiavimo rašto Lietuvos kultūros tarybai matyti, jog UAB „Kino studija“ sutiko bendradarbiauti vystant Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriaus veiklą.

11. Teismas įvertinęs tarp šalių 2017 m. vykusio susirašinėjimo turinį nurodo, kad šalys iš esmės tarėsi dėl tarpusavio bendradarbiavimo, atsakovei taip pat buvo suteikta galimybė naudotis ieškovės įrengtomis ir naudojamomis patalpomis, atsakovė ketino stoti į asociaciją, sumokėti nario mokestį, jį sumokant per naudojimąsi ginčo patalpomis, t. y. išdalinus nario mokestį per projekto laikotarpį ir taip nustatant nuomos mokestį, įvardinant tokius tarpusavio santykius nuomos santykiais. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad iki 2017 m. spalio mėn. ar po 2018 m. pradžios iki 2020 m. rugsėjo 25 d. atsakovė kėlė klausimą dėl nuomos sutarties sudarymo bei nuomos mokesčio mokėjimo, atsakovė neišrašė ir nesiuntė ieškovei sąskaitų už patalpų nuomą, tačiau ieškovė ginčo patalpomis naudojosi, mokėjo patalpų išlaikymo mokesčius.

12. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, atsakovės elgesį, atsižvelgęs į tai, kad, nors derybos tarp šalių vyko, tačiau nuomos sutartis nebuvo sudaryta, teismas padarė išvadą, jog tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė teisiniai panaudos santykiai (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Kadangi tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė panaudos sutartis ir nėra duomenų, jog šalys susitarė dėl konkretaus panaudos teisinių santykių termino, teismas sprendė, kad tarp šalių susiklostė neterminuotos panaudos teisiniai santykiai, kurie teismo sprendimo priėmimo metu nėra nutraukti ar pasibaigę.

Šalies argumentai

13. Ieškovė reikšdama patikslintą prevencinį ieškinį, kuriuo prašė uždrausti atsakovei nutraukti negyvenamųjų patalpų panaudos teisinius santykius ir iškeldinti ieškovę iš patalpų bei uždrausti imtis kitų veiksmų, trukdančių ieškovei vykdyti veiklą patalpose iki projekto pabaigos, iš esmės įrodinėja, jog atsakovės neteisėtais veiksmais nagrinėjamu atveju laikytinas panaudos teisinių santykių su ieškove nutraukimas. Tai, kad atsakovė byloje pateikė priešieškinį dėl ieškovės iškeldinimo iš ginčo patalpų, patvirtina, jog atsakovė ketina imtis veiksmų dėl santykių su ieškove nutraukimo bei jos iškeldinimo.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismas nustatė, kad 2011 m. birželio 9 d. tarp Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros ir ieškovės pasirašyta projekto Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius finansavimo ir administravimo sutartis, kuria nustatyta ES fondų ir (arba) valstybės biudžeto lėšų finansavimo ir administravimo tvarka bei sąlygos. Sutartyje nustatyta, kad projektui finansuoti skiriama iki 2 292 456,85 Eur (7 915 395 Lt) suma, o ieškovė įsipareigoja skirti projektui įgyvendinti ne mažiau kaip (416 600 Lt) sumą. Sutarties 10.9. punkte nustatyta, kad ieškovė (projekto vykdytojas) įsipareigoja 15 metų po projekto pabaigos be įgyvendinančios institucijos (VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros) ir (ar) ministerijos (Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos) raštiško sutikimo nekeisti savo veiklos, kuriai skiriamos finansavimo lėšos, pobūdžio ar įgyvendinimo sąlygų ir nenutraukti šios veiklos, nedalyvauti reorganizavime ir nesireorganizuoti, jeigu tai galėtų pažeisti Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 57 straipsnio nuostatas. Teismas nurodė, jog kadangi ieškovė po projekto pabaigos pradėjo vykdyti veiklą 2013 metais, ieškovė turi vykdyti veiklą ir nekeisti jos sąlygų iki 2028 m. lapkričio 27 d., priešingu atveju ieškovė turės pareigą grąžinti daugiau nei 2 milijonus eurų Europos Sąjungos lėšų. Tai reiškia, kad, jei būtų nutraukti tarp šalių susiklostę panaudos teisiniai santykiai ir ieškovė iškeldinta iš patalpų, kuriose nuo projekto pradžios vykdo veiklą, ieškovė patirtų didelę žalą. Iš nurodytų Europos Sąjungos lėšų pagal priemonę „Asistentas-2“ ieškovės poreikiams ginčo patalpose buvo įrengta 1998 kv. m kino infrastruktūra: komunikacijos, dujų katilai, apšildytos sienos bei lubos, įrengtos specialiosios patalpos garso ir vaizdo studijoms, specialiai įrengta akustika, dvi peržiūrų salės, biuro patalpos rezidentų poreikiams ir kita. Ieškovė neturi kitų patalpų, į kurias galėtų perkelti savo veiklą, be to, net ir ieškovės iškeldinimas iš patalpų reikštų, kad didžiosios dalies investicijų atskyrimas būtų atliekamas pažeidžiant Europos Sąjungos lėšomis atliktus patalpų pagerinimus.

15. Teismas nustatė, kad atsakovė visą pastatą, kuriame yra ginčo patalpos įsigijo už 338 000 Eur, o ieškovė atliko ginčo patalpų pagerinimus lėšomis, gautomis iš Europos Sąjungos projekto, už 767 840 Eur. Po projektinės veiklos vykdymo termino pabaigos 2028 m. lapkričio 27 d. atsakovei liks ginčo patalpose esanti įranga, nes ieškovei nėra įmanoma išmontuoti įrangos jos nesugadinant ir jai nepadarant žalos. Be to, ginčo patalpos už minėtas lėšas yra pilnai įrengtos, atliktas jų remontas tiek patalpų viduje, tiek pastato išorėje. Teismas sprendė, jog būtina įvertinti ir tai, kad atsakovė nuosavybės teise yra įgijusi žemės sklypą su pastatų kompleksu, ieškovė naudojasi tik nedidele dalimi pastatuose esančių patalpų, tuo tarpu kitos atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos yra laisvos ir nenaudojamos bei gali būti įrengiamos ir išnuomojamos ar kitais pagrindais, siekiant gauti pelno, perduodamos kitiems asmenims. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė tinkamai naudojasi ginčo patalpomis, jas prižiūri, moka mokesčius už komunalines paslaugas.

16. Pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. duomenys apie atsakovės, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB Lietuvos kino studija, UAB „Financeline“, UAB „Filmvesta“, UAB „Hermis fund management“ sąsajas, tarp ieškovės ir M. M. (atsakovės direktoriaus) 2016 m. lapkričio 24 d. sudaryta paslaugų sutartis Nr. 2016/11/24-1, fotonuotraukos, iš kurių pastato išorėje matoma informacija apie patalpose vykdomą Europos Sąjungos projektinę veiklą, teismo nuomone patvirtina, jog atsakovė įsigydama patalpas žinojo ar turėjo žinoti apie ieškovės vykdomą veiklą atsakovės įsigyjamose patalpose. Taigi, nors atsakovės ketinimas pasinaudoti įstatyme numatyta teise nutraukti sutartinius santykius su ieškove bei ieškovę iškeldinti iš ginčo patalpų, teismo vertinimu, savaime negali būti laikoma atsakovės neteisėtais veiksmais, tačiau, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, matyti, jog nenutraukus panaudos teisinių santykių tarp šalių iki konkretaus termino, t. y. 2028 m. lapkričio 27 d., būtų įgyvendinamas proporcingumo principas, nei viena iš šalių nepatirtų žalos ir būtų užtikrinami abiejų šalių interesai.

17. Teismas nustatė, kad ginčo patalpose yra Europos Sąjungos lėšomis kino kūrimui sukurta infrastruktūra, kurią leidžiama naudoti audiovizualinį meną kuriantiems asmenimis, studentams, jose rengiami tarptautiniai edukaciniai projektai. Ieškovei nutraukus veiklos vykdymą iki projektinėje sutartyje numatyto termino, egzistuoja realus pavojus ieškovei, kaip asociacijai, prarasti Europos Sąjungos paramą ir jos pagalba sukurtą infrastruktūrą, o suinteresuotos visuomenės grupei (menininkams, studentams ir kitiems asmenims, besinaudojantiems ginčo patalpose įrengta infrastruktūra) kyla pavojus prarasti galimybę naudotis Europos Sąjungos lėšų pagalba sukurtu gerbūviu. Be to, teismo nuomone, būtina įvertinti ir tai, kad susiklosčius tokiai situacijai, jog būtų reikalinga grąžinti pinigines lėšas Europos Sąjungai dėl tos priežasties, kad pažeisti sutartiniai įsipareigojimai, kiltų abejonių dėl valstybės patikimumo gaunant ir naudojant projektines Europos Sąjungos lėšas apskritai. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, jog ieškovės iškeldinimas iš patalpų iki projekte numatyto veiklos termino, laikytinas viešojo intereso pažeidimu.

18. Teismas įvertinęs išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, atsižvelgęs į proporcingumo principą, byloje nustatytą viešąjį interesą, pripažino, kad ieškovė įrodė visas prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygas, todėl ieškovės patikslintas prevencinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, atsakovei uždraustina nutraukti panaudos teisinius santykius, susiklosčiusius tarp ieškovės ir atsakovės, ir imtis ieškovės iškeldinimo iš patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bei uždrausti imtis kitų veiksmų, trukdančių ieškovei vykdyti veiklą minėtose patalpose iki 2028 m. lapkričio 27 d.

19. Teismas vertindamas priešieškinio reikalavimus, atsižvelgė į tai, kad byloje pripažinta, jog ieškovės patikslintas prevencinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, uždraudžiat atsakovei iki 2028 m. lapkričio 27 d. nutraukti panaudos santykius, imtis ieškovės iškeldinimo iš ginčo patalpų veiksmų bei trukdyti ieškovei vykdyti veiklą ginčo patalpose, todėl padarė išvadą, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimus.

20. Kadangi ieškovės patikslintas prevencinis ieškinys tenkintinas, o atsakovės priešieškinis atmestinas, teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 113 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 17 627,04 Eur atstovavimo išlaidos. Teismas pažymėjo, kad ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos, įvertinus byloje keliamų klausimų bei proceso sudėtingumą, pateiktus procesinius dokumentus bei atstovavimo teismo posėdžiuose trukmę, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose, 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 pakeistose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus dydžius ir jų neviršija. Atsižvelgęs į tai, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB Lietuvos kino studija nurodė, jog dalyvauja atsakovės pusėje, todėl ieškovės patikslintą prevencinį ieškinį tenkinus ir atsakovės priešieškinį atmetus, teismas trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės nepriteisė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

21. Atsakovė (apeliantė) UAB „Kino studija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo patikslintą prevencinį ieškinį dėl draudimo atlikti veiksmus atmesti, o atsakovės priešieškinį dėl iškeldinimo tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.642 straipsnio 1 dalis numato, jog „<...> Kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino <...>“. Tai - absoliuti panaudos teisinių santykių šalių teisė, kurios įgyvendinimas nėra siejamas su jokiomis papildomomis sąlygomis, išskyrus dėl 3 mėn. įspėjimo termino. Kitaip tariant, esant neterminuotai panaudos sutarčiai, bet kuri jos šalis, t. y. tiek panaudos davėjas, tiek panaudos gavėjas, turi teisę jos atsisakyti (ją nutraukti). Remiantis CK 6.642 straipsnio 1 dalimi ir jos aiškinimu pagal Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, tam, kad neterminuotos panaudos sutarties šalis galėtų nutraukti sutartį, reikalingas prieš tam tikrą laiką duotas įspėjimas apie sutarties nutraukimą. CK 6.642 straipsnio 1 dalis yra imperatyvi, todėl neterminuotos panaudos sutarties šalies teisė nutraukti sutartį negali būti ribojama, ko patikslintu ieškiniu byloje nepagrįstai siekia ieškovė, prašydama teismo uždrausti nutraukti panaudos teisinius santykius.

21.2. Įstatymų leidėjas aiškiai skiria terminuotos ir neterminuotos panaudos sutarties nutraukimo pagrindus: esant terminuotai panaudai, jos nutraukimas prieš terminą iš panaudos davėjo pusės galimas tik tam tikrais atvejais, išvardintais CK 6.641 straipsnio 1-2 dalyse. Tuo tarpu neterminuotos panaudos esminis bruožas ir yra tas, kad bet kuri sutarties šalis, įspėjusi prieš tam tikrą terminą, gali jos atsisakyti (ją nutraukti). Ieškovė ir pirmosios instancijos teismas ne tik nedaro jokios takoskyros tarp terminuotos ir neterminuotos panaudos sutarties žiūrint per jos nutraukimo prizmę, bet ir pablogina atsakovės, kaip panaudos davėjo, teises, primetant jai ieškovės nurodomą 2028 m. lapkričio 27 d. terminą. Kitaip tariant, remiantis ginčijamu sprendimu, faktiškai (de facto) neterminuotos panaudos teisiniai santykiai paverčiami į terminuotą (iki 2028 m. lapkričio 27 d. galiojančią) panaudą, kurią nutraukti atsakovė teoriškai gali tik specifiniais terminuotos panaudos nutraukimo atvejais, tokiu būdu pažeidžiant atsakovės įstatyminę teisę (galimybę) nutraukti neterminuotos panaudos sutartį pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį.

21.3. Apeliantė nurodo, kad vienašališkas sutarties nutraukimas įstatyme numatytu atveju negali būti laikomas nei neteisėtu veiksmu (pareigos neįvykdymu, draudžiamų atlikti veiksmų atlikimu, bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu), nei piktnaudžiavimu teise (be teisinio pagrindo kitų asmenų teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimu, žalos kitiems asmenims padarymu, prieštaravimu subjektinės teisės paskirčiai). Vadinasi, nesant atsakovės neteisėtų veiksmų ir/ar piktnaudžiavimo teise, nėra jokio teisinio pagrindo patikslinto ieškinio tenkinimui.

21.4. Byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodyta, jog šalies veiksmai, kuriais siekiama pasinaudoti įstatyme įtvirtinta galimybe nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, patys savaime negali būti pripažįstami neteisėtais, jei nenustatomi kiti su nutraukimu susiję pažeidimai (valios išreiškimas ir/ar termino laikymasis). Nėra ginčo dėl to, jog prevencinio ieškinio reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Tiek ieškovė, tiek pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 25 d. pranešimo nelaiko pranešimu apie panaudos sutarties nutraukimą. Vadinasi, net jei ir eliminuojant 2020 m. rugsėjo 25 d. pranešimą, bylos nagrinėjimo dalykas - atsakovės, kaip panaudos davėjo, teisė nutraukti neterminuotos panaudos sutartį ateityje. Tokiu atveju, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais, atsakovės ketinimas nutraukti panaudos teisinius santykius šiuo konkrečiu atveju niekaip negali būti laikomas neteisėtu veiksmu ir/ar piktnaudžiavimu teise. Tačiau pirmosios instancijos teismas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus sąmoningai ar nesąmoningai ignoruoja: ginčijamame sprendime nematyti jokių teisiškai pagrįstų motyvų, kodėl neturėtų būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais, iš kurių aiškiai matyti, jog panaudos davėjo siekis nutraukti panaudos teisinius santykius remiantis CK 6.642 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybe negali būti laikomas neteisėtu veiksmu.

21.5. Apeliantė nurodo, kad iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad jis iš esmės paremtas ne teisės normomis ir jų aiškinimu ir/ar taikymu, o proporcingumo principo įgyvendinimu bei viešojo intereso pažeidimu. Byloje nekeliamas klausimas dėl ieškovės padarytų sutartinių pažeidimų, ieškovės atžvilgiu taikomų sankcijų ar priemonių, o sprendžiama dėl panaudos davėjo teisės pasitraukti iš neterminuotos panaudos teisinių santykių. Neterminuotos panaudos modifikavimas į terminuotą panaudą nesant atsakovės valios, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, negali būti laikomas proporcingumo principo įgyvendinimu. Uždraudimas nutraukti neterminuotą panaudos sutartį pažeidžia būtent atsakovės teises ir/ar teisėtus interesus, nes atsakovė neturi kitų būdų pasitraukti iš panaudos teisinių santykių. Todėl atsakovės pasinaudojimas CK 6.642 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe negali reikšti proporcingumo principo pažeidimo.

21.6. Apeliantė pažymėjo, jog atsakovė nedalyvavo ieškovės nurodomo projekto įgyvendinime, neprisiėmė jokių įsipareigojimų pagal minėtą projektą, nebuvo ieškovės steigėju ir/ar dalininku, ir t.t. Negalima teigti, jog atsakovė yra praradusi savo teisę dėl neterminuotos panaudos nutraukimo vien dėl to, jog ieškovė yra prisiėmusi įsipareigojimus, galimai turinčius viešojo intereso bruožų. Kitaip tariant, nesant neteisėtų veiksmų, negali būti ir viešojo intereso pažeidimo. Taigi, nesant neteisėtų atsakovės veiksmų, nėra ir proporcingumo principo ar viešojo intereso pažeidimo, o tuo pačiu nėra ir prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygų.

21.7. Apeliantės nuomone, kyla klausimas ar nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovės apskritai susiklostė panaudos teisiniai santykiai. Atsakovė nesiekė / nenorėjo panaudos teisinių santykių. Atsakovei 2017 m. balandžio 28 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijus ginčo patalpas ir į jas įsikėlus, ji ėmėsi derinti nuomos sutarties sąlygas bei ruošti nuomos sutarties projektą. Ieškovė ir atsakovė tarėsi / derėjosi būtent dėl nuomos, o ne panaudos sutarties sudarymo. Pažymėjo, jog atsakovės parengta ir pagal ieškovės pageidavimus pakoreguota nuomos sutartis nebuvo pasirašyta būtent dėl ieškovės kaltės, t. y. jos atsisakymo tą padaryti. Taigi, atsakovės valia nuo pat pradžių buvo aiški - nuomos teisinių santykių įforminimas. Tuo tarpu dėl panaudos teisinių santykių šalių valios sutapimo / suderinimo / konsensuso nebuvo. Vien ieškovės buvimas ginčo patalpose, kurias įsigijo atsakovė, automatiškai nereiškia, jog šalys susitarė dėl faktinių panaudos teisinių santykių (panaudos sutarties). Atsakovė dėl geros valios iš karto nesiėmė veiksmų dėl ieškovės iškraustymo / iškeldinimo ir 2020 m. rugsėjo mėn. vėl atnaujino kalbą / derybas dėl nuomos. Apeliantės nuomone, bylą nagrinėjančiam teismui nustačius, jog ieškovės ir atsakovės nesieja jokie teisiniai santykiai, vien šiuo pagrindu patikslintas ieškinys iš karto / automatiškai atmestinas kaip nepagrįstas.

21.8. Teismui pripažinus, jog ieškovę ir atsakovę tikrai sieja (siejo) ginčo patalpų panaudos teisiniai santykiai, apeliantės nuomone, 2020 m. rugsėjo 25 d. pranešimas laikytinas ieškovės informavimu apie panaudos teisinių santykių tarp šalių nutraukimą. Priešingu atveju, nepripažinus šio pranešimo tinkamu informavimu apie panaudos teisinių santykių nutraukimą, būtų ignoruota aiškiai išreikšta atsakovės valia ir pažeistos jos teisės bei teisėti interesai, o teisingumas nebūtų įvykdytas. Apeliantės nuomone, netenkinus patikslinto ieškinio, nėra jokio pagrindo netenkinti priešieškinio: atmetus patikslintą ieškinį, ieškovė nebeturi teisėto pagrindo būti ginčo patalpose, kadangi visi santykiai su ja yra nutraukti (teismui pripažinus panaudos teisinių santykių buvimą), todėl yra pagrindas tenkinti priešieškinį dėl ieškovės iškraustymo (iškeldinimo) iš ginčo patalpų.

21.9. Apeliantės nuomone, ginčijamu sprendimu patenkinus patikslintą ieškinį, ieškovei iš atsakovės turėjo būti priteista būtent 1 570,34 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Pažymėjo, jog visos kitos atstovavimo išlaidos - 16 056,70 Eur - susidarė iki patikslinto ieškinio. Atsakovė neturi patirti neigiamų pasekmių dėl to, jog ieškovė nuo pat pradžių netinkamai suformulavo pradinio ieškinio pagrindą ir dalyką, o vėliau nusprendė juos iš esmės pakeisti, nors byla iki pat patikslinto ieškinio vyko būtent pagal pradinį ieškinį. Ieškovei nusprendus pakeisti poziciją ne dėl kažkokių atsakovės veiksmų, o dėl ieškovei nepalankių išaiškinimų ir/ar įrodymų, o pirmosios instancijos teismui tenkinus patikslintą ieškinį, iš atsakovės neturėjo būti priteisiamos tos bylinėjimosi išlaidos, kurias ieškovė patyrė iki patikslinto ieškinio. Atsižvelgiant į visa tai, atsakovė prašo apeliacinės instancijos teismo, sprendžiant ieškovės naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, vertinti tik tas išlaidas, kurios atsirado po patikslinto ieškinio pateikimo.

22. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (apeliantė) UAB Lietuvos kino studija apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. sprendimo dalį, kuria apeliantės naudai nebuvo priteistos bylinėjimosi išlaidos ir priteisti apeliantės UAB Lietuvos kino studija naudai visas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 6 621,12 Eur; priteisti visas apeliantės UAB Lietuvos kino studija apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Apeliantė nurodo, kad sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų teismas visiškai neįvertino byloje esančių faktinių aplinkybių, susijusių su UAB Lietuvos kino studijos procesiniuose dokumentuose dėstyta pozicija viso bylos nagrinėjimo metu bei jos suinteresuotumo bylos baigtimi visiško nebuvimo, turėjusių esminę reikšmę, siekiant tinkamai išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, kas lėmė netinkamą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, aiškinimą ir taikymą.

22.2. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui bylą grąžinus iš naujo nagrinėti į pirmosios instancijos teismą, teismas UAB Lietuvos kino studiją trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į bylą ex officio (savo iniciatyva) įtraukė 2023 m. birželio 23 d. nutartimi, vykdydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartyje, kuria buvo panaikinti byloje priimti pirmosios ir apeliacinės instancijų sprendimai, nustatytus įpareigojimus. Atitinkamai ir UAB Lietuvos kino studija vykdydama teismo nustatytą įpareigojimą, teismui 2023 m. rugpjūčio 7 d. pateikė atsiliepimą į ieškovės prevencinį ieškinį ir atsakovės priešieškinį, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai išdėsčiusi jai žinomas susiklosčiusio ginčo faktines aplinkybes, vėl gi, informavo teismą, kad apeliantė nagrinėjamoje byloje neturi jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Tuo pačiu UAB Lietuvos kino studija atsiliepimu teismo prašė ieškovės pareikšto prevencinio ieškinio ir atsakovės priešieškinio (ne) patenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Vien ši aplinkybė labiau nei akivaizdžiai patvirtina faktą, kad apeliantė užėmė neutralią ir koncentruotą poziciją byloje.

Atsiliepimas

22.3. Ieškovei pateikus patikslintą prevencinį ieškinį ir teismui pranešimu nustačius procesinį terminą atsiliepimo pateikimui, UAB Lietuvos kino studija pateikdama atsiliepimą laikėsi analogiškos pozicijos kaip ir 2023 m. rugpjūčio 7 d. atsiliepime. Įvykusių teismo posėdžių metu išdėsčius (pakartojus) savo poziciją, išdėstytą procesiniuose dokumentuose, byloje, išnagrinėjus bylą apeliantė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo prašė priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepriklausomai nuo civilinės bylos rezultato.

22.4. Apeliantė pažymi, kad į bylą buvo įtraukta išimtinai teismo iniciatyva (ex officio). Tokio prašymo nereiškė nei pati apeliantė, nei kuri kita proceso šalis. Tai atitinkamai reiškia, jog siekiant nustatyti, kieno pusėje byloje įstojo ir dalyvauja apeliantė ir ar iš viso ji, ją į bylą įtraukus išimtinai teismo iniciatyva, veikia kurios nors iš bylos šalių pusėje, būtina įvertinti jos poziciją byloje, kurios pagrindu teismas galėtų nustatyti jos dalyvavimą kurios nors proceso šalies pusėje. Trečiojo asmens nuomone, vien iš UAB Lietuvos kino studijos įtraukimo į bylą fakto negalima vienareikšmiškai konstatuoti UAB Lietuvos kino studijos dalyvavimo byloje vienos iš proceso šalių pusėje, neįvertinus jos procesiniuose dokumentuose išreikštos pozicijos.

22.5. Viso bylos nagrinėjimo metu apeliantė laikėsi neutralios/koncentruotos pozicijos (formalaus stebėtojo statusu), pateikdama išimtinai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartyje nurodytų faktinių aplinkybių paaiškinimus, nereikšdama jokių savarankiškų reikalavimų, atsikirtimų ir/ar palaikymo dėl bet kurios iš proceso šalių pozicijos, bei teismo prašydama ieškovės ir atsakovės pareikštus reikalavimus spręsti savo nuožiūra. Nesant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, materialinio teisinio ir teisinio procesinio santykio nei su viena proceso šalimi (neturint tikslo padėti laimėti bylą), bei nereikšiant atsikirtimų ir/ar palaikymo vienos iš proceso šalies atžvilgiu, toks trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali būti laikomas dalyvaujančiu vienos iš proceso šalių pusėje ir tokia jo pozicija byloje negali bloginti jo procesinės padėties ir iš esmės eliminuoti jo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

22.6. Teismas netinkamai aiškino ir UAB Lietuvos kino studijos atstovo pasisakymą – atstovas šiuo atveju ne pripažino, kad UAB Lietuvos kino studija byloje dalyvauja atsakovės pusėje, o tik pasakė savo nuomonę, jog į bylą pateikti apeliantės įrodymai yra labiau patvirtinantys atsakovės, nei ieškovės, procesiniuose dokumentuose ir posėdžiuose išsakytą poziciją. Tačiau toks teiginys ir esančių įrodymų vertinimas jokiais būdais negali būti vertinamas kaip ieškovės ar atsakovės pozicijos byloje palaikymu ir dalyvavimu tos šalies pusėje.

22.7. UAB Lietuvos kino studija šiuo apeliaciniu skundu taip pat pateikia ir savo poziciją/atsiliepimą į atsakovės pateiktą apeliacinį skundą. Susipažinusi su atsakovės pateiktu apeliaciniu skundu, dar kartą patvirtina, jog neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, t. y. mano, kad bylą išsprendus ir apeliacine tvarka, jos išsprendimas neturės įtakos UAB Lietuvos kino studijos materialiosioms teisėms ir pareigoms. Dėl šios priežasties UAB Lietuvos kino studija prašo Vilniaus apygardos teismo atsakovės apeliacinio skundo (ne)tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

23. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime išdėstyti argumentai:

23.1. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir įrodymus, tinkamai aiškino bei taikė sutarčių (sandorių) pabaigą reglamentuojančias teisės normas, nurodydamas, kad teisė vienašališkai nutraukti sutartį nėra absoliuti ir gali būti ribojama. Įstatymai draudžia piktnaudžiavimą vienašalio sutartinių teisinių santykių nutraukimo teise. Teismo išvados dėl ribojimo nutraukti sutartinius teisinius santykius yra pagrįstos ir atitinkančios įstatymus bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką.

Šalies argumentai

23.2. Ieškovė nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovė turi absoliučią teisę nutraukti panaudos sutartį, o neterminuotos panaudos sutarties šalies teisė nutraukti sutartį negali būti ribojama. Vertinant panaudos sutarties galiojimo / nutraukimo klausimus, nederėtų vertinti faktų formaliai, kadangi privalu paisyti platesnio konteksto, kuriame panaudos sutartis buvo sudaryta ir panaudos teisiniai santykiai susiklostė. Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad patalpų savininkai (tiek buvęs, tiek dabartinis) iš esmės siekė neteisėtai ir nepagrįstai pasisavinti Projekto lėšas, pasinaudojant ieškove, fiktyvaus bankroto būdu nusikratyti bet kokių prisiimtų įsipareigojimų ir perleisti didelės vertės turtą už juokingą kainą susijusioms įmonėms.

23.3. Ieškovės nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė ir neįrodinėja, kad tęsiant ieškovės veiklą patalpose, bus padaryta žala atsakovės interesams. Ieškovės atliktas patalpų įrengimas ženkliai padidino viso kino miestelio patrauklumą, sutvarkytas gerbūvis sudarė sąlygas pritraukti į šalia esančias patalpas veiklas. Tuo tarpu, nutraukus panaudą, ieškovės veikla būtų visiškai sustabdyta ir tai turėtų negrįžtamas pasekmes, kurios lemtų neproporcingai didelės žalos atsiradimą. Dėl to teismas pagrįstai pripažino, kad teisė nutraukti panaudos sutartį nagrinėjamu atveju gali ir turi būti apribota, o panaudos išsaugojimas turi esminę reikšmę.

23.4. Nutraukti sutartinius santykius gali būti ribojama siekiant išvengti neproporcingos žalos. Nagrinėjamu atveju panaudos santykių nutraukimas, ieškovės nuomone, būtų nesąžiningas ir neprotingas, nes sutarties neišsaugojus kiltų nepagrįstai didelė žala. Ieškovė į patalpų pagerinimus, kurių neįmanoma atskirti nuo pagrindinio daikto, iš viso investavo 767 840 Eur. Fiziškai neįmanomų atskirti investicijų (patalpų įrengimo) palikimas atsakovei, ne tik kad prieštarautų Projekto vykdymo tikslams, bet ir pažeistų ieškovės interesus, sukeltų žalą Asociacijos dalyviams bei turėtų neigiamos įtakos viešajam interesui. Patenkinus prevencinį ieškinį ir leidus naudotis patalpomis iki 2028 m. lapkričio 27 d., būtų tinkamai įgyvendintas Projektas, o ir atsakovė gautų naudos: perimtų įrengtas (ir taip ženkliai pagerintas) ginčo patalpas, kurios pilnai pritaikytos kino industrijos poreikiams, nepažeidžiant viešojo intereso.

23.5. Apeliacinio skundo argumentas dėl negalimumo riboti atsakovės vienašalio sutarties nutraukimo teisę viešojo intereso apsaugos tikslu, ieškovės nuomone, yra nepagrįstas. Kaip teisingai identifikavo pirmos instancijos teismas, byloje vertintini ginčo teisiniai santykiai yra susiję su viešuoju interesu. Naudojimasis ginčo patalpomis yra neatsiejamai susijęs su Projekto sutarties įgyvendinimu, pagal kurį ieškovei buvo suteiktos Europos Sąjungos lėšos projektui įgyvendinti. Ieškovė yra ne pelno siekiantis asmuo, suteikiantis galimybes pagal Projekto sąlygas naudoti patalpas jaunoms įmonėms bei audiovizualinį meną kuriantiems asmenimis lengvatinėmis rezidavimo sąlygomis. Patalpomis sėkmingai naudojasi LMTA ir VDA studentai, rengiami tarptautiniai edukaciniai projektai. Ieškovės iškeldinimas iš patalpų neigiamai paveiktų studijų procesą, nukentėtų kūrybinių industrijų organizacijų, vaikų, moksleivių, studentų ir jaunųjų kūrybinių industrijų profesionalų audiovizualinio išprusimo ir kūrybiškumo skatinimo veikla. Iškeldinus ieškovę iš patalų nebūtų pasiekti visuomeniniai tikslai, kurių įgyvendinimo buvo siekiama Projekto sutartimi, pagal kurią gautos lėšos buvo panaudotos patalpų įrengimui.

23.6. Atsakovė siekdama neteisėtai iškeldinti ieškovę iš patalpų ir siekdama nutraukti panaudos santykius yra nesąžininga bei piktnaudžiauja patalpų savininko teise, o jos veiksmai yra ne kas kita, kaip ekonominis spaudimas ieškovei bei nesąžiningas siekis įgyti 1 981,36 kv. m plote įrengtas aukštos kokybės, plačių galimybių audiovizualinei industrijai pritaikytas patalpas be jokio papildomo atlygio ir, galimai, toliau vykdyti savo komercinę veiklą ieškovės steigėjų ir Europos Sąjungos lėšomis įrengtose patalpose. Be to, tokiu būdu atsakovė nepagrįstai ir nesąžiningai praturtėtų, nes absoliučiai neinvestavusi į patalpų įrengimą ir nusipirkusi patalpas už itin mažą kainą (338 800 Eur), be jokio pagrindo perimtų didelės vertės turtą.

23.7. Ieškovė nesutinka su atsakovė pozicija, kad nėra jokio teisinio pagrindo patikslinto ieškinio tenkinimui, nes nėra atsakovės neteisėtų veiksmų ir/ar piktnaudžiavimo teise. Ieškovės nuomone, skundžiamame sprendime atsižvelgta į visas bylos nagrinėjimo metu išdėstytas faktines aplinkybes, bei šių aplinkybių kontekste tinkamai ištirtos prevencinio ieškinio sąlygos. Teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovė nesilaiko pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Ieškovės teises pažeidžiantys veiksmai - iškeldinimas iš patalpų ir/ ar trukdymas jomis naudotis - gali būti atlikti, ir jie kelia realų pavojų, kad bus padaryta žala ieškovei. Dėl to teismas pagrįstai konstatavo, kad prevencinio ieškinio tenkinimui yra visos tam reikalingos sąlygos.

23.8. Ieškovė nurodo, kad apeliantė klaidingai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi. Pirmosios instancijos teismas labai nuosekliai, išsamiai ir aiškiai pagrindė, kodėl panaudos santykiai turi būti išsaugoti iki Projekto pabaigos. Apeliantė kvestionuoja ieškovės pateiktas nuorodas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuriose buvo sprendžiami klausimai dėl sutartinių santykių nutraukimo. Ieškovė paaiškina, kad nors cituotų bylų faktinės aplinkybės nesutampa (atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje situacija yra išskirtinė, todėl analogiškų sprendimų šiai dienai jurisprudencijoje nėra), tačiau bylas vienija tas pats motyvas: būtinybė įvertinti galimybes išsaugoti sutartis, sutarčių nutraukimą naudojant tik kaip kraštutinę priemonę. Dėl to teismas pagrįstai rėmėsi bendraisiais teisės principais ir cituota teismų praktika.

23.9. Ieškovės nuomone, atsakovės pozicija, kuria ji siekdama paneigti viešojo intereso taikymą byloje nurodo, kad „nedalyvavo ieškovės nurodomo projekto įgyvendinime, neprisiėmė jokių įsipareigojimų pagal minėtą projektą, nebuvo ieškovės steigėju ir/ar dalininku, ir t.t., ir dėl to neva tai nesant neteisėtų veiksmų, negali būti ir viešojo intereso pažeidimo, yra klaidinga. Ieškovė nurodo, kad viešasis interesas egzistuoja nepriklausomai nuo šalių valios ir dalyvavimo vienoje ar kitoje veikloje. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Viešasis interesas negali būti paneigiamas atsakovės noru nedelsiant nutraukti Projektą ir siekiu naudotis įrengtomis patalpomis.

23.10. Atsakovė taip pat kelia klausimą, ar tarp šalių apskritai susiklostė panaudos teisiniai santykiai, nurodo, neva tai atsakovė nesiekė / nenorėjo panaudos teisinių santykių. Ieškovės nuomone, tokie teiginiai yra paneigti bylos medžiaga, kuri patvirtina, kad faktiniai panaudos santykiai tarp ieškovės ir patalpų savininkų niekuomet nenutrūko. Todėl pirmos instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių susiklostė neterminuotos teisinės panaudos santykiai, kurie teismo sprendimo priėmimo metu nėra nutraukti ar pasibaigę.

23.11. Ieškovė nesutinka su atsakovė pozicija dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, nes bylinėjimosi išlaidos yra patirtos šioje byloje, jos yra pagrįstos, protingo dydžio bei būtinos. Tiek bylą nagrinėjant pagal pradinį ieškinį, tiek patikslinto ieškinio pagrindu buvo nustatinėjamos tos pačios faktinės aplinkybės, remiamasi iš esmės tais pačiais argumentais. Ieškovė nuosekliai laikėsi pradiniame ieškinyje išdėstytos pozicijos, patikslindama terminą, iki kurio panaudos sutarties išsaugojimas yra būtinas apsaugant viešąjį interesą ir užkertant kelią neproporcingai didelės žalos padarymui. Nurodo, kad patikslintu ieškiniu iš esmės buvo susiaurintos ginčo ribos ir siekta išlaikyti ginčo šalių interesų pusiausvyrą, prašant ne neterminuoto leidimo vykdyti projektines veiklas, o laiko užbaigti Projektą, taip įvykdant įsipareigojimus dėl ES lėšų panaudojimo.

Atsiliepimas

24. Atsakovė UAB „Kino studija“ atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti dalyje dėl trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės, visas patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės. Atsiliepime išdėstyti argumentai:

24.1. Atsakovės nuomone, UAB Lietuvos kino studija šiuo konkrečiu atveju yra būtent atsakovės pusėje. Kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, teismas nustatė, jog byloje sprendžiami klausimai turi įtakos UAB Lietuvos kino studijos teisėms ir/ar pareigoms. Pažymėjo, kad atsakovės ir UAB Lietuvos kino studijos pozicija iš esmės buvo identiška: tiek atsakovė, tiek UAB Lietuvos kino studija nuosekliai laikėsi pozicijos, jog panaudos sutartis pasibaigė įvykus novacijai sudarius nuomos sutartį. Tuo tarpu ieškovės pozicija buvo kardinaliai priešinga: iki pat patikslinto ieškinio pateikimo ji teigė, jog panaudos sutartis nebuvo nutraukta, o nuomos sutartis neįsigaliojo ir nebuvo vykdoma. Ir tik pateikus patikslintą ieškinį, ieškovė pakeitė savo poziciją, imdama kalbėti apie po ginčo patalpų perėjimo tarp jos ir atsakovės susiklosčiusius faktinius panaudos teisinius santykius.

24.2. Iš klausimų dėl kurių į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo buvo įtraukta UAB Lietuvos kino studija, turinio matyti, jog UAB Lietuvos kino studija (bent jau iki patikslinto ieškinio) turėjo tam tikrą suinteresuotumą bylos baigtimi (kadangi byloje buvo nagrinėjami klausimai, turintys įtakos jos teisėms ir/ar pareigoms), o jos pozicija visiškai sutapo su atsakovės pozicija ir buvo priešinga ieškovės pozicijai.

24.3. Sutinka su UAB Lietuvos kino studija, jog ieškovei pateikus patikslintą ieškinį, UAB Lietuvos kino studijos dalyvavimo tikslingumas byloje nuo to momento sumažėjo iki minimumo (ar netgi išnyko). Nurodo, jog dėl to yra atsakinga būtent ieškovė. Ieškovė patikslino pradinį ieškinį (pakeisdama ir ieškinio pagrindą, ir dalyką, ko daryti ieškovė negalėjo, nes, tikslinant ieškinį, galimas tik vieno iš šių elementų pakeitimas) dėl to, jog suprato, kad jis nepagrįstas ir bus atmestas. Tiek atsakovė, tiek UAB Lietuvos kino studija neturėtų patirti neigiamų pasekmių dėl to, jog ieškovė nuo pat pradžių netinkamai suformulavo pradinio ieškinio pagrindą ir dalyką, o vėliau nusprendė juos iš esmės pakeisti, nors byla iki pat patikslinto ieškinio vyko būtent pagal pradinį ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta.

26. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas patikslintas prevencinis ieškinys dėl uždraudimo nutraukti panaudos teisinius santykius, iškeldinti ieškovę iš patalpų ir uždraudimo atsakovei imtis kitų veiksmų, trukdančių ieškovei vykdyti veiklą ginčo patalpose, atmestas atsakovės priešieškinys dėl ieškovės iškeldinimo iš ginčo patalpų, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

27. Byloje nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 23 d. sudaryta Sutartis tarp ieškovės asociacijos ir narių, kuria ieškovė ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB Lietuvos kino studija, VšĮ Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir VšĮ Vilniaus dailės akademija, susitarė dėl tikslinių įnašų dydžių, studentų bei rezidentų galimybės naudotis asociacijos turtu užtikrinimo bei kitų klausimų, susijusių su menų inkubatoriaus veikla, sprendimo užtikrinimo. Tarp ieškovės ir UAB Lietuvos kino studija 2010 m. sausio 25 d. sudaryta Patalpų panaudos sutartis, pagal kurią UAB Lietuvos kino studija perdavė ieškovei laikinai ir neatlygintinai naudoti ir valdyti 1981,36 kv. m ploto patalpas, esančias pastate Kino studija, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane 1C3/b, adresu (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad patalpos perduodamos neatlygintinai naudotis iki 2035 m. birželio 30 d.

28. 2011 m. birželio 9 d. tarp Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros ir ieškovės pasirašyta projekto Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius finansavimo ir administravimo sutartis, kuria nustatyta ES fondų ir (arba) valstybės biudžeto lėšų finansavimo ir administravimo tvarka bei sąlygos. Tarp ieškovės ir UAB Lietuvos kino studija 2013 m. balandžio 30 d. pasirašyta Patalpų nuomos sutartis Nr. 20130430-01, pagal kurią UAB Lietuvos kino studija išnuomojo ieškovei laikinai ir atlygintinai naudoti ir valdyti 1981,36 kv. m. ploto patalpas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1C3/2, adresu (duomenys neskelbtini), patalpos perduodamos naudotis iki 2022 m. balandžio 30 d., o ieškovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, kuris sudaro 1 737,72 Eur (6 000 Lt) plius PVM per mėnesį.

29. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi UAB Lietuvos kino studija iškėlė bankroto bylą. Ieškovė 2015 m. kovo 10 d. pateikė 2 369 618,06 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą UAB Lietuvos kino studija bankroto byloje. UAB Lietuvos kino studija bankroto byloje pasirašyta 2016 m. spalio 24 d. taikos sutartis tarp kreditorių, nurodytų sutarties priede Nr. 1, pagal kurią trečiosios eilės UAB Lietuvos kino studija kreditoriai atsisakė tam tikrų dalių savo reikalavimų, hipotekos kreditoriui UAB „Financeline, turinčiam 2 226 649,60 Eur dydžio reikalavimą, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši sutartis, įsiteisėjimo dienos nuosavybės teise perduodamas turtas, t. y. pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 11497,35 kv. m, esantis (duomenys neskelbtini), 2016 m. kovo 22 d. įvertintas 904 000 Eur, o hipotekos kreditorius UAB „Financeline“ atsisako likusios 1 322 649,60 Eur reikalavimo dalies. Įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarčiai, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis ir nutraukta bankroto byla UAB Lietuvos kino studija atžvilgiu, 2017 m. sausio 2 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu hipotekos kreditorius nuosavybės teises į hipotekos sutarties pagrindu įkeistą turtą – pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), perleido UAB „Hermis Fund Management“. Tarp UAB „Hermis Fund Management“ ir atsakovės 2017 m. balandžio 28 d. sudaryta Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas atsakovei ir atsakovė įgijo į jį nuosavybės teisę.

Dėl atsakovės UAB „Kino studija“ apeliacinio skundo

30. Apeliantė ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo, jog nesutinka, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė panaudos teisiniai santykiai. Atsakovė nurodo, kad nesiekė, nenorėjo panaudos teisinių santykių. Atsakovė 2017 m. balandžio 28 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijusi ginčo patalpas ir į jas įsikėlusi, ėmė derinti nuomos sutarties sąlygas bei ruošti nuomos sutarties projektą. Atsakovė nurodo, jog jos valia nuo pat pradžių buvo aiški - nuomos teisinių santykių įforminimas. Vien ieškovės buvimas ginčo patalpose, kurias įsigijo atsakovė, apeliantės nuomone, nereiškia, jog šalys susitarė dėl faktinių panaudos teisinių santykių (panaudos sutarties). Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta.

31. Kaip minėta tarp ieškovės ir UAB Lietuvos kino studija 2010 m. sausio 25 d. sudaryta Patalpų panaudos sutartis, pagal kurią UAB Lietuvos kino studija perdavė ieškovei laikinai ir neatlygintinai naudoti ir valdyti 1981,36 kv. m ploto, plane pažymėtas 1C3/b, ginčo patalpas. Ieškovė ir UAB Lietuvos kino studija 2013 m. balandžio 30 d. pasirašė Patalpų nuomos sutartį, pagal kurią UAB Lietuvos kino studija išnuomojo ieškovei laikinai ir atlygintinai naudoti ir valdyti 1981,36 kv. m ploto patalpas, plane pažymėtas1C3/2, ginčo patalpas. Atsakovė 2017 m. balandžio 28 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo ginčo patalpas. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2017 m. spalio mėn. vedė derybas dėl ginčo patalpų nuomos sutarties sudarymo, tačiau susitarimas tarp šalių nebuvo pasiektas ir sutartis nebuvo pasirašyta. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad iki 2017 m. spalio mėn., ar po to, kai susitarimo dėl nuomos sutarties pasirašymo nepavyko pasiekti, atsakovė kėlė klausimą dėl nuomos sutarties sudarymo, nuomos mokesčio mokėjimo, ar patalpų naudojimo, tuo tarpu ieškovė ginčo patalpomis naudojosi, mokėjo patalpų išlaikymo mokesčius.

32. Nors apeliantė nurodo, kad nedalyvavo projekto įgyvendinime, neprisiėmė jokių įsipareigojimų pagal minėtą projektą, tačiau ji sutiko bendradarbiauti vystant ieškovės veiklą, tai patvirtina 2018 m. birželio 28 d. bendradarbiavimo raštas Lietuvos kultūros tarybai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš šalių 2017 m. vykusio susirašinėjimo matyti, jog šalys iš esmės tarėsi dėl tarpusavio bendradarbiavimo, atsakovei buvo suteikta galimybė naudotis ieškovės įrengtomis ir naudojamomis patalpomis, atsakovė ketino stoti į asociaciją, sumokėti nario mokestį, jį sumokant per naudojimąsi ginčo patalpomis.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė teisiniai panaudos santykiai. Kadangi tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė panaudos sutartis ir byloje nėra duomenų apie tai, kad šalys tarėsi dėl konkretaus panaudos teisinių santykių termino, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tarp šalių susiklostė neterminuotos panaudos teisiniai santykiai. Apeliacinio skundo argumentai šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia.

34. CK 6.642 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Sutarties šalies valia nutraukti neterminuotos panaudos teisinius santykius turi būti išreikšta aiškiai. Atsakovė nurodo, kad tuo atveju, jei teismas laikytų, kad tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai, laikyti, jog 2020 m. rugsėjo 25 d. pranešimas buvo įspėjimas atsakovei apie panaudos santykių nutraukimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėto pranešimo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė siekė įspėti ieškovę apie neterminuotą panaudos santykių nutraukimą, priešingai pranešime atsakovė kreipiasi į ieškovę dėl nuomos sutarties sudarymo ir mokesčio mokėjimo. Be to, pati atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog šalių nesiejo jokie teisiniai santykiai ir ieškovė be teisinio pagrindo naudojosi atsakovei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo išvadai, jog atsakovės 2020 m. rugsėjo 25 d. pranešimas laikytinas įspėjimu apie panaudos teisinių santykių nutraukimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog tarp šalių susiklostė neterminuotos teisinės panaudos santykiai, kurie teismo sprendimo priėmimo metu nėra nutraukti ar pasibaigę.

35. Apeliantė nurodo, kad vienašališkas sutarties nutraukimas įstatyme numatytu atveju negali būti laikomas nei neteisėtu veiksmu (pareigos neįvykdymu, draudžiamų atlikti veiksmų atlikimu, bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu), nei piktnaudžiavimu teise (be teisinio pagrindo kitų asmenų teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimu, žalos kitiems asmenims padarymu, prieštaravimu subjektinės teisės paskirčiai). Todėl, nesant atsakovės neteisėtų veiksmų ir/ar piktnaudžiavimo teise, pirmosios instancijos teismas, apeliantės nuomone, nepagrįstai tenkino patikslintą ieškinį. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta.

36. CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Prevencinio ieškinio reikalavimo objektu gali būti būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Šiuo ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus, tokius kaip sandorių, sutarčių sudarymas, kurių neigiami ekonominiai padariniai nėra akivaizdūs, nes prevencinio ieškinio tenkinimo viena iš sąlygų – realus pavojus daryti žalą. Jis suprantamas kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013).

37. Žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta. Ji suprantama kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras. Ieškovas, prevenciniu ieškiniu teigdamas esant realų pavojų, turi įrodyti, kad yra faktų ir aplinkybių, keliančių pavojų, jog jo teisės bus pažeistos. Realią grėsmę gali patvirtinti jau pradėti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams, atsakovo požiūris į teisę pažeidžiančius veiksmus, jų nepripažįstant, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-248/2015; 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-424-421/2018).

38. Byloje nustatyta, kad 2011 m. birželio 9 d. tarp Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros ir ieškovės pasirašyta projekto Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius finansavimo ir administravimo sutartis (toliau – Sutartis), kuria nustatyta ES fondų ir (arba) valstybės biudžeto lėšų finansavimo ir administravimo tvarka bei sąlygos. Sutartyje nustatyta, kad projektui finansuoti skiriama iki 2 292 456,85 Eur (7 915 395 Lt) suma, o ieškovė įsipareigoja skirti projektui įgyvendinti ne mažiau kaip (416 600 Lt) sumą. Iš nurodytų Europos Sąjungos lėšų pagal priemonę „Asistentas-2“ ieškovės poreikiams ginčo patalpose buvo įrengta 1998 kv. m kino infrastruktūra: komunikacijos, dujų katilai, apšildytos sienos bei lubos, įrengtos specialiosios patalpos garso ir vaizdo studijoms, specialiai įrengta akustika, dvi peržiūrų salės, biuro patalpos rezidentų poreikiams ir kita. Ieškovė įsipareigojo 15 metų po projekto pabaigos be įgyvendinančios institucijos raštiško sutikimo nekeisti ir nenutraukti savo veiklos (Sutarties 10.9. punktas). Taigi, ieškovė įsipareigojo vykdyti veiklą ir nekeisti jos sąlygų iki 2028 m. lapkričio 27 d. Ieškovė neturi kitų patalpų, į kurias galėtų perkelti savo veiklą. Atsižvelgus į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovės iškeldinimas iš patalpų reikštų, jog didžiosios dalies investicijų atskyrimas būtų atliekamas pažeidžiant Europos Sąjungos lėšomis atliktus patalpų pagerinimus.

39. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas po projektinės veiklos vykdymo termino pabaigos, atsakovei liks ginčo patalpose esantį įranga, nes ieškovei nėra įmanoma išmontuoti įrangos jos nesugadinant ir jai nepadarant žalos. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė naudojasi tik nedidele dalimi pastatuose, kurie nuosavybės teise priklauso atsakovei, esančiomis patalpomis. Kitos patalpos yra laisvos ir nenaudojamos, todėl gali būti išnuomojamos, siekiant gauti pelno ir pan. Be to, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog atsakovė įsigydama patalpas žinojo ar turėjo žinoti apie ieškovės vykdomą Europos Sąjungos projektinę veiklą atsakovės įsigyjamose patalpose. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nors atsakovės ketinimas pasinaudoti įstatyme numatyta teise nutraukti sutartinius santykius su ieškove ir iškeldinti ją iš ginčo patalpų savaime negali būti laikoma atsakovės neteisėtais veiksmais, tačiau įvertinus nustatytas aplinkybes, matyti, jog nenutraukus panaudos teisinių santykių tarp šalių iki konkretaus termino, t. y. 2028 m. lapkričio 27 d., būtų įgyvendinamas proporcingumo principas, nei viena iš šalių nepatirtų žalos ir būtų užtikrinami abiejų šalių interesai.

40. Apeliantė nurodo, kad nesant neteisėtų atsakovės veiksmų, nėra ir proporcingumo principo ar viešojo intereso pažeidimo, o tuo pačiu nėra ir prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygų. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta. Pažymėtina, kad įstatymai nepateikia viešojo intereso sampratos. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bendrąja prasme viešasis interesas suprantamas kaip teisiniai gėriai, reikšmingi visuomenei ar jos daliai, kurių apsauga būtina Konstitucijoje įtvirtintų pamatinių visuomenės vertybių užtikrinimui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2006; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2010, 2013 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2013). Taigi, bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę.

41. Kaip minėta, ginčo patalpose Europos Sąjungos lėšomis kino kūrimui sukurta infrastruktūra, kurią leidžiama naudoti audiovizualinį meną kuriantiems asmenimis, studentams, jose rengiami tarptautiniai edukaciniai projektai. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 9.1. punktą, jei ieškovė, įgyvendindamas projektą, nesilaiko sutarties sąlygų ir (arba) pažeidė Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktus, įgyvendinančioji institucija (VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra) turi teisę inicijuoti, o ministerija (Lietuvos Respublikos ūkio ministerija) ir (arba) kita valstybės institucija turi teisę vienašaliu sprendimu sumažinti, sustabdyti arba nutraukti projekto finansavimą ir (arba) nutraukti sutartį ir (arba) pareikalauti grąžinti sumokėtas projekto finansavimo lėšas ar jų dalį pagal ministerijos ir (arba) kitos valstybės institucijos sprendimo nuostatas. Vadinasi, ieškovei nutraukus veiklos vykdymą iki projektinėje sutartyje numatyto termino, ieškovė turės pareigą grąžinti gautas projekto finansavimo lėšas. Tai įvertinus, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad egzistuoja realus pavojus ieškovei, kaip asociacijai, prarasti Europos Sąjungos paramą ir jos pagalba sukurtą infrastruktūrą, o suinteresuotos visuomenės grupei (menininkams, studentams ir kitiems asmenims, besinaudojantiems ginčo patalpose įrengta infrastruktūra) kyla pavojus prarasti galimybę naudotis Europos Sąjungos lėšų pagalba sukurtu gerbūviu. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, susiklosčius tokiai situacijai, jog būtų reikalinga grąžinti pinigines lėšas Europos Sąjungai dėl tos priežasties, kad pažeisti sutartiniai įsipareigojimai, kiltų abejonių dėl valstybės patikimumo gaunant ir naudojant projektines Europos Sąjungos lėšas apskritai. Teisėjų kolegijos nuomone, esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės iškeldinimas iš patalpų iki projekte numatyto veiklos termino, reikštų viešojo intereso pažeidimą.

42. Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, atsižvelgiant į proporcingumo principą, byloje nustatytą viešąjį interesą, konstatuotina, jog ieškovė įrodė visas prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygas, todėl ieškovės patikslintas prevencinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertintus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis.

43. Kadangi teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovės patikslintas prevencinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, tai nėra teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimų.

44. Apeliantė taip pat nesutinka su ieškovei priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu, nurodydama, jog ginčijamu sprendimu patenkinus patikslintą ieškinį, ieškovei iš atsakovės turėjo būti priteista 1 570,34 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Pažymėjo, jog visos kitos atstovavimo išlaidos – 16 056,70 Eur - susidarė iki patikslinto ieškinio. Apeliantė nurodo, kad iš atsakovės neturėjo būti priteisiamos tos bylinėjimosi išlaidos, kurias ieškovė patyrė iki patikslinto ieškinio. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

45. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, atsižvelgė į tai, jog nagrinėjamu atveju ieškovės patikslintas prevencinis ieškinys buvo tenkintas, taigi teismo sprendimas priimtas ieškovės naudai. Tiek bylą nagrinėjant pagal pradinį ieškinį, tiek patikslinto ieškinio pagrindu buvo nustatinėjamos tos pačios faktinės aplinkybės, remiamasi tais pačiais argumentais dėl būtinumo taikyti viešąjį interesą ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė viso nagrinėjimo metu ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo.

46. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB Lietuvos kino studija apeliacinio skundo

47. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo UAB Lietuvos kino studija, nurodydama, jog teismas visiškai neįvertino byloje esančių faktinių aplinkybių, susijusių su UAB Lietuvos kino studijos procesiniuose dokumentuose dėstyta pozicija viso bylos nagrinėjimo metu bei jos suinteresuotumo bylos baigtimi visiško nebuvimo, turėjusių esminę reikšmę, siekiant tinkamai išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, kas lėmė netinkamą CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, aiškinimą ir taikymą. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

48. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Pareiškime dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti (CPK 47 straipsnio 3 dalis).

49. Nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2023 m. birželio 8 d. panaikinus Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį ir grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 23 d. nutartimi, vykdydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nustatytus įpareigojimus, UAB Lietuvos kino studiją įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. UAB Lietuvos kino studija teismui pateikė atsiliepimą į ieškovės prevencinį ieškinį ir atsakovės priešieškinį, kuriame nurodė, kad ji nagrinėjamoje byloje neturi jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, teismo prašė ieškovės pareikšto prevencinio ieškinio ir atsakovės priešieškinio (ne) patenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

50. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nustatė, jog UAB Lietuvos kino studija nurodė, kad dalyvauja atsakovės pusėje. Atsakovė atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą taip pat nurodo, kad UAB Lietuvos kino studija yra būtent atsakovės pusėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju UAB Lietuvos kino studijos ir atsakovės pozicija iš esmės sutapo. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad jos procesinis elgesys ir pozicija byloje buvo neutrali, apsiribojo išimtinai faktinių aplinkybių byloje pateikimu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados. Todėl, ieškovės patikslintą prevencinį ieškinį tenkinus ir atsakovės priešieškinį atmetus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės nepriteisė.

51. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinių skundų argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 1 597,20 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas iš UAB „Kino studija“. Pridėtose teisinių paslaugų suvestinėje ir PVM sąskaitoje matyti, jog jos pateiktos už dvejų atsiliepimų į UAB „Kino studija“ ir UAB Lietuvos kino studija surašymą, tačiau į bylą pateiktas tik atsiliepimas į atsakovės UAB „Kino studija“ skundą, todėl ieškovei priteistina tik pusė reikalaujamos sumos -798,60 Eur.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinius skundus atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Kino studija“ 798,6 Eur bylinėjimosi išlaidas Asociacijai Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius.

Teisėjai Loreta BraždienėVirginijus KairevičiusIeva Navickaitė-Sakalauskienė