Kauno apygardos teismo nutartis

2011-12-22 · Civilinė byla Nr. 2A-2512-601/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-05-19Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-12-22Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-22
Bylos Nr.
2A-2512-601/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-00017-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Pareiškėjas
V. B.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šakių
Kategorijos
  • 83.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2512-601/2011Teisminio proceso Nr. 2-05-3-00017-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 83.9; 121.15; 121.21 (S)
Pirmos instancijos teismo teisėjas Edmundas InokaitisKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-12081-191/2011 pagal pareiškėjos V. B. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims: Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šakių žemėtvarkos skyriui, Kauno miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos biurui dėl civilinės būklės akto įrašo atkūrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V. B. patikslintu pareiškimu (b. l. 63-65) teismo prašė atkurti civilinės būklės akto įrašą apie įvaikinimą, nustatant, jog 1942-1944 m. ji buvo įvaikinta Šakiuose P. V. ir A. V. bei nurodyti, kad miesto civilinės metrikacijos įstaiga turi atkurti šį 1942-1944 m. padarytą įvaikinimo įrašą, suteikiant jam numerį Nr. l, datą -1943-12-31.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškimo netenkino. Teismas sprendime nustatė, kad vertinant pareiškėjos teismui pateiktus dokumentus kaip visumą nėra pakankamo pagrindo manyti, kad pareiškėja buvo įvaikinta: Kauno apskrities archyvo pažymoje, yra netikslumų apie pareiškėjos gimimo metus, nurodoma, kad atiduota auginti V. P. (b.l.8), Ūkio charakteristikoje V. V. nurodoma kaip duktė gimusi 1935 m. gegužės 6 d. (b. l. 10-14), apie pareiškėjos įvaikinimą nėra duomenų ir Istorijos archyve (b. l. 19-20), kituose dokumentuose (b. l. 21-25). Nesant pakankamai rašytinių įrodymų dėl pareiškėjos įvaikinimo, teismas neturi pakankamo pagrindo remtis ir liudytojų S. V. (pareiškėjos pusseserės), R. Š. (pareiškėjos dukros) parodymais, kad tokie įvaikinimo dokumentai buvo, jie buvo slepiami, siekiant išvengti represijų ir nesurasti iki šiol. Įvertinus ir suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos Šakių žemėtvarkos skyriaus 2011-02-01 raštą (b. l. 35-36) dėl A. V. žemės, teismas pareiškimo netenkino. Teismas taip pat netenkino pareiškėjos prašymo dėl 266 Lt žyminio mokesčio grąžinimo už nebereiškiamus pradinio pareiškimo p.2, p.3 reikalavimus (b. l. 5, 6), kadangi nors apylinkės teismas 2011-02-22 teismo nutartimi nutraukė civilinę bylą visa apimtimi, apeliacinės instancijos teismas juos aptarė, dėl šių reikalavimų pasisakė (b. l. 54-57).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti. Motyvuose nurodo:

1) teismas nevertino liudytojų parodymų, jais nesirėmė, t. y. nenurodė motyvų, kodėl liudytojų paaiškinimai, apie represijas ir 20 ha žemės turėjusių pareiškėjos tėvų siekimą išvengti trėmimų į Sibirą 1948 m., apsaugoti pareiškėją nuo šių neigiamų veiksmų, nėra pakankami ir tikėtini, kuriais remiantis būtų galima daryti atitinkamas išvadas, kad tam tikros pareiškime nurodytos aplinkybės egzistavo;

2) jei egzistuotų rašytiniai įrodymai apie pareiškėjos įvaikinimą, pareiškėjai nebūtų reikėję kreiptis į teismą;

3) rašymo apsirikimas dėl pareiškėjos gimimo metų valdžios įstaigos tarnautojo surašytame 1948 m. dokumente nepaneigia įrašo, kad tame pačiame dokumente pareiškėja yra įvardinta kaip Valaičių duktė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo sprendimą teismui priimti savo nuožiūra. Motyvuose nurodo, kad neprieštarauja dėl apeliantės nurodytų argumentų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka. Motyvuose nurodo, kad pareiškėjos atstovas pateikė atstovaujamosios gimimo liudijimo kopiją ir gimimo įrašo kopiją, kuriuose pažymima, jog 1934 m. birželio 14 Juozapo RKB, įrašo Nr. 216 pakrikštyta V. R. gimusi 1934 m. sausio 26 d., vaikas - nežinomų tėvų. Kauno apskrities archyvas savo 2010 m. rugpjūčio 3 d. pažymoje nurodo, jog 1935 m. gruodžio 3 d. V. R., gimusi 1934 m. vasario 26 d. atiduota auginti V. P.. Pareiškėja ir jos atstovas neturi įvaikinimo faktą patvirtinančių dokumentų, kas patvirtinama Lietuvos archyvo 2010 m. spalio 26 d. išduotoje pažymoje Nr. P6-1228/P10-2569, kurioje nurodoma jog civilinės būklės įrašų knygose apie V. R. įvaikinimą duomenų nerasta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Civilinės būklės aktai yra juridiniai faktai, turintys ypatingai svarbią reikšmę, apibrėžiant fizinių asmenų civilinį teisinį ir šeimos teisinį statusą. Siekdamas užtikrinti civilinių ir šeimos teisinių santykių stabilumą, teisinių santykių subjektų asmenines ir turtines teises, įstatymų leidėjas numatė specialią šių juridinių faktų įtvirtinimo formą - civilinės būklės aktų registraciją. Registracija atliekama, darant aktų įrašus civilinės būklės aktų registravimo knygose. Juridiniam įvaikinimui būdinga dviejų juridinių faktų sudėtis – valdžios organo sprendimas dėl įvaikinimo ir įvaikinimo įregistravimas civilinės būklės aktų knygose. Juridinės įvaikinimo pasekmės kyla antrojo juridinio fakto - įvaikinimo įregistravimo - išdavoje. Įvaikinimo įregistravimas civilinės būklės aktų knygose gali būti teisėtai atliekamas tik pirmojo paminėto juridinio fakto pagrindu.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja reiškia reikalavimą dėl civilinės būklės aktų įrašų atkūrimo apie pareiškėjos įvaikinimą nustatant, jog 1942-1944 metais ji buvo įvaikinta Šakiuose P. V. ir A. V. bei nurodyti, kad Kauno miesto civilinės metrikacijos įstaiga turi atkurti šį 1942-1944 metais padarytą įvaikinimo įrašą, suteikiant jam numerį Nr. 1, datą -1943-12-31“, kuris nagrinėtinas CPK 514-516 straipsniuose numatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškimo netenkino, motyvuodamas tuo, jog nėra pakankamai rašytinių įrodymų dėl pareiškėjos įvaikinimo, bei teismui neturint pakankamo pagrindo remtis liudytojų parodymais, kad tokie dokumentai buvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia teismo išvada, jog pareiškėja neįrodė teisinio pagrindo civilinės būklės akto atkūrimui. Teismas pažymi, jog siekiant atkurti civilinės būklės akto įrašą apie įvaikinimą, būtina nustatyti, jog buvo faktinis pagrindas civilinės būklės aktui atlikti, kuris nėra išlikęs ir kurį prašo atkurti, t. y. būtina įrodyti, jog yra teisinės prielaidos įrašui atlikti. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis nustatyta, jog nėra dokumentų patvirtinančių pareiškėjos įvaikinimo faktą. Kauno apskrities archyvo pažyma, kurioje nurodyta, jog pareiškėja 1934-02-26 buvo atiduota auginti V. P., pateikta Ūkio charakteristika, bei liudytojų parodymai (pareiškėjos artimų giminaičių: dukters – kuri nebuvo gimusi laikotarpiu, kurį įrodinėja pareiškėja bei pusseserės paaiškinimai) nepatvirtina juridinę reikšmę turinčio fakto, jog pareiškėja buvo įvaikinta. Priešingai, iš civilinės metrikacijos biuro pateiktų duomenų nustatyta, kad duomenų apie pareiškėjos įvaikinimą nėra. Kitų įrodymų, leidžiančių konstatuoti, jog pareiškėja buvo įvaikinta byloje nėra nepateikta. Taigi, nenustačius, jog laikotarpiu 1942-1944 m. galėjo būti faktinis pagrindas įvaikinimo santykiams įregistruoti – civilinės būklės aktui atlikti, nėra teisinės galimybės jo atkurti.

Remiantis aukščiau nurodytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo, todėl jis atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.), atskirai nebepasisakant dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip nereikšmingų šios apeliacijos rezultatui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Evaldas Burzdikas