Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, susipažinusi su pareiškėjo S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atliekančio laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka B. K., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. sausio 22 d. gautas S. U. (toliau – ir pareiškėjas) pareiškimas, kuriuo jis prašo pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka B. K. atžvilgiu ir pripažinti B. K. kaltu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 2 dalį bei priteisti jam 20 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Pareiškime nurodo, jog šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), 2015 m. lapkričio mėnesį į pataisos namus atlikti laisvės atėmimo bausmės atvyko B. K., su kuriuo jis pradėjo bendrauti, neturėjo nuo jo jokių paslapčių, bendravo visapusiška tematika, papasakojo jam ir tai, kad yra sukūręs šeimą; 2016 m. sausio 13 d. paskambino savo žmonai ir paklausė jos, ar ji atvažiuos jo aplankyti 2016 m. sausio 14 d. į ilgalaikį pasimatymą, kurį jie buvo numatę, pokalbio telefonu metu jo žmona pradėjo verkti ir šaukti, kad jis ją šmeižia, vadina necenzūriniais žodžiais prieš kitus nuteistuosius, kai pasakė žmonai, kad tai netiesa, ji jam pasakė, kad gavo laišką nuo B. K., kuris jai viską parašė, neva taip atvėrė jai akis apie jį, po to žmona jam pasakė, kad atvažiuos į ilgalaikį pasimatymą tik trumpam, kad atveš B. K. laišką, paprašė skirtis. Pasak pareiškėjo, 2016 m. sausio 13 d. B. K. grįžo iš ligoninės ir jis jo iš karto paklausė, ar jis parašė jo žmonai laišką, paklausė, iš kur sužinojo žmonos adresą, koks laiško turinys ir tikslas, iš pradžių B. K. neigė, kad ką nors rašė jo žmonai, bet po to pasakė, jog išsiuntė žmonai tik atviruką pasveikinti su šventėmis, koks „atviruko“ turinys ir tikslas, taip pat iš kur gavo jo šeimos adresą, atsakyti nepanoro. Taip pat nurodo, jog 2016 m. sausio 14 d. jo žmona atvažiavo į pasimatymą baisiai supykusi ir pasakė, kad patikėjo B. K. laišku, jo šmeižiančiu turiniu ir kad dėl šio laiško ji nori skirtis, B. K. laiške rašė, kad jis vadino savo žmoną visokiais įžeidžiančiais žodžiais, gyrėsi, koks jis turtingas, prašė palaikyti susirašinėjimą, dar prašė neinformuoti jo apie šį laišką ir apibūdino jį kaip neprognozuojamą žmogų. Pareiškėjas pažymi, jog B. K. laiške rašė, jog jis savo žmoną vadino visokiais įžeidžiančiais žodžiais, tačiau ši informacija neatitinka tikrovės ir pakenkė jo šeimyniniam gyvenimui, šeimyniniams santykiams, jis prarado savo žmonos pasitikėjimą, gali suirti šeima. Mano, kad B. K. elgėsi tyčia, siekdamas išardyti jo šeimą ir tokie jo veiksmai atitinka BK 154 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos objektyviąją ir subjektyviąją pusę. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad B. K. laiške parašė, jog jis neprognozuojamas, t. y. B. K. neviešai jį raštu įžeidė ir tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 155 straipsnio 2 dalyje. Jam padarytą neturtinę žalą vertina 20 000 Eur suma, kadangi B. K. sugriovė jo šeimą, jis prarado savo autoritetą jų bendruomenėje, tapo pajuokos objektu, dabar yra gilioje depresijoje, vartoja jam paskirtus vaistus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Privataus kaltinimo bylų procesas yra specifinė baudžiamojo proceso rūšis, kai kaltinimą vykdo nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas; šios kategorijos bylose būtent nukentėjusiojo skundas (atstovo pareiškimas) atlieka kaltinamojo akto funkciją, nes juo pradedamas privataus kaltinimo bylų procesas ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, todėl šiam procesiniam dokumentui keliami didesni formalūs reikalavimai nei kreipimuisi bylose, kuriose atliekamas ikiteisminis tyrimas, jis turi būti surašytas griežtai laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų; be to, privataus kaltinimo bylų procese būtent nukentėjusysis turi pareigą rinkti ir pateikti teismui įrodymus (BPK 34 str.), jis turi būti aktyvus proceso dalyvis ir pateikti teismui visą reikiamą medžiagą, kad būtų teisingai išnagrinėta baudžiamoji byla, kadangi būtent nukentėjusysis privataus kaltinimo procese atlieka prokuroro funkciją (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartis Nr. 1S-509-190/2014, 2013 m. vasario 26 d. nutartis Nr. 1S-167-312/2013).

BPK 412 straipsnyje nurodyta, kad skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal teismų praktiką, privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą. Šie reikalavimai, minėta, yra susiję su tuo, kad privataus kaltinimo tvarka raštu paduodamas skundas atlieka kaltinamojo akto funkciją, todėl jam keltini didesni formalūs reikalavimai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Taigi tik privataus kaltintojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, atitinkantis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus reikalavimus, gali būti pagrindas pradėti privataus kaltinimo bylos procesą.

Įvertinus S. U. pateikto skundo dėl privataus kaltinimo bylos proceso iškėlimo turinį, pažymėtina, jog S. U. prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn B. K., be kita ko, pagal BK 154 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas nurodo, jog B. K. iš (duomenys neskelbtini) išsiuntė laišką jo žmonai A. U., kuriame parašė, kad pareiškėjas ją vadino visokiais įžeidžiančiais žodžiais. Pareiškėjo teigimu, ši informacija neatitinka tikrovės ir pakenkė jo šeimyniniams santykiams, dėl to jis prarado savo žmonos pasitikėjimą, gresia skyrybos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinime turi būti kiek įmanoma tiksliau aprašyti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens galimai paskleisti tikrovės neatitinkantys žodžiai, frazės, jų padarymo eiliškumas, seka, bei konkrečiai nurodyta, kokiais konkrečiais žodžiais pasireiškė nurodoma nusikalstama veika, kurie, pareiškėjo manymu, žodžiai jį šmeižia, t. y. šmeižimas turi būti nurodomas aiškiai, konkrečiai, kadangi tokios informacijos apibrėžtumas būtinas, nustatant bylos nagrinėjimo ir įrodinėjimo ribas. Nagrinėjamu atveju nėra sukonkretinta kaltinimo apimtis, t. y. nenurodyta, kiek ir kokių konkrečių frazių, galimai neatitinkančių tikrovės, galinčių paniekinti ar pažeminti S. U. arba pakirsti pasitikėjimą juo, B. K. galimai paskleidė apie pareiškėją S. U.

Be to, iš pateikto skundo matyti, jog S. U. prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn B. K., be kita ko, ir pagal BK 155 straipsnio 2 dalį. BPK 412¹ straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę nepradėti privataus kaltinimo proceso, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, tarp jų – jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Pagal BK 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmuo atsako pagal BK tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu, be to, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y., taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo ir atsakomybės pagal BK 155 straipsnį, nes 2015 m. birželio 25 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 ir 290 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XII-1888, kuris įsigaliojo 2015 m. liepos 10 d., jame iki tol galiojusiame BK 155 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos buvo dekriminalizuotos, todėl asmenys, siekiantys ginti savo garbę ir orumą, gali kreiptis į teismą civilinio, o ne baudžiamojo proceso tvarka.

Taip pat šiuo atveju svarbu ir tai, jog, kaip jau buvo minėta, BK 155 straipsnis nuo 2015 m. liepos 10 d. yra dekriminalizuotas, t. y. baudžiamoji veika, įtvirtinta šiame baudžiamajame įstatyme, buvo panaikinta. Tuo tarpu pareiškėjas S. U. skunde prašo priteisti iš B. K. 20 000 Eur neturtinės žalos, padarytos, jo teigimu, dėl B. K. įvykdytų abiejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 2 dalyje. Dėl nurodyto reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo taip pat turėtų būti tikslinamas, nurodant neturtinės žalos dydį, kurį prašoma priteisti tik už galimai įvykdytą BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Minėta, jog privataus kaltinimo procesas teisme atliekamas tik tuo atveju, kai paduotas nukentėjusiojo skundas atitinka BPK 412 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytus pareiškimo trūkumus konstatuotina, kad S. U. pateiktas skundas neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų, o įstatymas nenumato tokio pobūdžio skundo trūkumų šalinimo galimybės, todėl skundą atsisakytina priimti ir jis kartu su priedais grąžintinas skundą padavusiam asmeniui. Pažymėtina, jog skundo grąžinimas pareiškėjui neatima teisės, pašalinus trūkumus, kreiptis į teismą pakartotinai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 3 dalimi, 440 straipsniu,

nutaria:

Atsisakyti priimti S. U. pateiktą skundą dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka B. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį bei 155 straipsnio 2 dalį ir skundą kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Išaiškinti, kad skundo grąžinimas neatima teisės, pašalinus trūkumus, kreiptis į teismą pakartotinai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.