Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) operatoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji ten pat, teistas 2016 m. balandžio 5 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 154 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. T. 2017 m. rugpjūčio mėnesį, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, būdamas Jonavos rajono policijos komisariate, vyriausiajai tyrėjai N. K. pasakė, kad V. L. savo sodo namelyje bendrauja su vagimis, kartu su jais vartoja alkoholinius gėrimus, 2017 m. rugpjūčio mėnesį, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), sodo bendrijoje ,,Ežerėlis“, A. L. pasakė, kad jo sūnus V. L. savo sode girtuokliauja, vedžiojasi jaunas laisvo elgesio mergaites, tęsdamas tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimą, 2017 m. rugsėjo 14 d. apie 08 val. 39 min. būdamas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš savo mobilaus telefono, naudodamasis internetinio tinklapio ,,Facebook“ savo paskyra ,,R. T.“, per programą „Messenger“, V. L. žmonai L. L. parašė tikrovės neatitinkančią žinutę, kad V. L. pirkdavo laisvo elgesio sodo kaimynes, bendraudavo su jomis pirtyje, kad bendrauja ir girtauja su vagimis, kad pirko vogtas malkas, taip tyčia paskleidė apie V. L. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią V. L. pažeminti, pakirsti pasitikėjimą juo.

Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu, R. T. kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad nukentėjusiojo nepažįsta. Sodų bendrijoje „Ežerėlis“ turi sodą. Jo sodas buvo apvogtas. Apie vagystę pranešė policijai, buvo iškviestas į Jonavos rajono policijos komisariatą pas tyrėją V. F.. Tyrėjui paklausus, ką jis įtaria dėl vagystės, pasakė, kad M. Tyrėjas F. kalbėdamas su juo jam davė suprasti, kad sode gyvena laisvo elgesio merginos. V. F. jam sakė, kad policijos pareigūnai, važiuodami tirti įvykio, nuvažiuoja į pirtį pas L., iš L. kiemo pamosuoja pinigais per tvorą, ateina merginos prie jų. F. sakė, kad ten „kurvų lizdas“. Tas „lizdas“ yra šalia nukentėjusiojo L., pas L. kaimynus M., kur gyvena mama su vaikais. Vienas vaikas T. nepilnametis, kiti vaikai pilnamečiai. Jis žino, kad iš M. šeimos merginos parsidavinėja, visas kaimas apie tai kalba. Mėgino vieną iš tos šeimos merginą gelbėti, padėjo jiems materialiai – pinigais, maistu. Kai apvogė jo sodą antrą kartą, niekas vagystės netyrė. Kiek sode įvyksta vagysčių, niekas nieko nesuranda. Tyrėja N. K. jo paklausė, ką jis įtaria dėl vagystės. Jis pasakė tyrėjai, kad L. bendrauja su vagimis M.. Visas kaimas tai žino. Niekas su M. nebendrauja, tik L. su jais bendrauja. M. niekas negaudo, nors visi sode kalba, kad jie vagys. Jis nesakė tyrėjai, kad M. jį apvogė, o tik pasakė, jog taip visi kalba soduose, kad M. vagys. L. sodo kaimynai daro ką nori – važinėja be teisių, yra narkomanai, vagys. L. žmona per Facebook parašė, kad jie su M. bendrauja, juos aprūpina malkomis, jis jai pasakė, kad jie vogtą medieną perka. M. pats miško neturi, yra vagis. Ar L. su M. vartoja alkoholį, jis nežino. Ar tyrėjai K. sakė, kad L. su vagimis vartoja alkoholinius gėrimus, nepamena. Gal galimai vartoja, nes tokias aplinkybes yra girdėjęs, o kaip iš tikrųjų yra, nežino. Kad vagiai, narkomanai bendrauja su policija, jis pasakė K., nes apie tai jam pasakė tyrėjas F.. Tyrėjas F. nesakė, kad L. su tais kaimynais geria. Jis bendravo su nukentėjusiojo tėvu A. L.. Gal ir sakė A. L., kad V. L. vedžiojasi jaunas laisvo elgesio mergaites, kad yra „kurvų lizdas“. Kad V. L. vartoja narkotikus, taip A. L. nesakė. Ar sakė jam, kad L. sode girtuokliauja, šito nežino. Rugsėjo 14 – rugsėjo 17 d. naudojosi savo mobilaus telefono „Facebook“ paskyra. L. nerado, todėl parašė L.. Jis buvo susinervinęs, kad sode yra chaosas, vyksta vagystės ir niekas nieko nedaro. Po to dar atėjęs sodo bendrijos pirmininkas A. L. kėlė triukšmą, kad sodas nenušienautas. Tada jis iš piktumo parašė per „Facebook“ L., klausdamas, kada sode baigsis chaosas, parašė, kad L. bendrauja su vagimis, taip pat rašė, kad perkamos laisvo elgesio sodo kaimynės. Nesakė, ar L., ar kas kitas perka merginas. Supranta, jog blogai padarė, kad parašė, reikėjo jam kreiptis į Imuniteto tarnybą. Rašydamas citavo tyrėją F., visa tai jam pasakė tyrėjas, jis pats to nematė. Jei pareigūnas taip pasakė, vadinasi nemeluoja. Dar per „Facebook“ rašė L., kad jie perka vogtas malkas, o ką daugiau rašė, nepamena. Jis pats sodų bendrijoje „Ežerėlis“ būna per išeigines. Sodas priklauso jam, ten jis gyvena vienas, kilometro atstumu nuo L.. Jis pats nematė L. nederamo elgesio. Dėl nukentėjusiojo šmeižto per „Facebook“, supranta, kad blogai padarė. Supranta, kad jo rašymas „Facebok“, kalbėjimas su nukentėjusiojo tėvu A. L., galėjo pažeminti nukentėjusiojo garbę, orumą. Rašydamas informaciją į „Facebook“, sakė ir L. žmonai, ir K., kad tas aplinkybes apie nukentėjusįjį jam pasakė F.. Manė, kad apie tai sakęs pareigūnas paliudys, o gavosi atvirkščiai, dabar nieko neįrodys. Dėl miško vagysčių vieną kartą pranešė miškų ūkiui, jie gaudė M., po to keitėsi miškininkai ir viskas baigėsi. M. vardo nežino, V. jį vadina. Jis nežino, kodėl F. nurodė tokias aplinkybes apie L..

Byloje esantiems įrodymams patikrinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius kaltinamojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 3 ), jog turiu informacijos apie vyrą V. L...., jis pirkdavo kurvas, kaimynes sodo, darydavo su policininkais pirtyje..., tai žino ir įgaliotinis, viskas seniai žinoma, tik ar tu žinojai apie sodo kaimynes, manęs neminėk, noriu eiti į Imuniteto tarnybą ir viską pasakyti, nežinau ką daryti jis lėks iš policijos..., V. padarė sode bardaką, bendravo su vagimis ir nieko nedarė..., imate vogtas malkas iš miško, kaltinamasis patvirtino, kad jis rašė L. apie nukentėjusįjį L., ar ši informacija teisinga, įrodymų neturi ir įrodyti negali. Pripažįsta, kad blogai padarė, kad parašė į „Facebook“, pripažįsta, kad apšmeižė L., mano, kad jam reikėjo kreiptis į Imuniteto tarnybą. Rašydamas informaciją „Facebook“, suprato, kad savo tokiu elgesiu gali pažeminti, pakenkti žmogui, jo šeimai, kad gali šeimoje kilti konfliktai. Jis rašydamas rėmėsi F. pasakymais, skleidė informaciją iš nuogirdų, ir tai, ką jis pats mano. Atsižvelgdamas į visas kalbas, kur sode kalbama, suprato, kad skleidžia teisingą informaciją. M. už vagystę nenuteisti. F. gina savo kolegą, todėl teismui nurodo kitas aplinkybes. Su nukentėjusiojo pareikštu 3 000 eurų ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutinka. Ieškinys per didelis, nepagrįstas, nesutinka visiškai su jokia ieškinio suma.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės bei kaltinamojo kaltė be jo paties dalinio prisipažinimo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, o būtent:

Nukentėjusysis V. L., apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu, parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. 2017 m. rugsėjo viduryje jo žmona kažko ant jo ėmė pykti. Paklausus, kas nutiko, nurodė, kad „Facebook‘e“ jai rašo, kad jis į sodą vedžiojasi laisvo elgesio merginas, girtuokliauja. Paklausus, kas parašė, pasakė, kad kažkoks apsišaukėlis, T. R.. Davė jam paskaityti susirašinėjimus. Jis liepė nekreipti dėmesio, nesinervinti, paaiškino, kad taip nebuvo. Rašė R. T. žinutes 2017 m. rudenį ir nurodė, kad viskas buvo prieš metus laiko. Jis prisiminė, kad prieš metus laiko rekonstravo sodo namelį, vyko statybos, nuo ryto iki vakaro mūrijo, dengė su tėvu stogą. Net su giminėmis negalėjo susiorganizuoti vakarėlio. Šalia jo už tvoros gyvena kaimynės M. - motina O. M., duktė I. M. su vyru ir vaikais, R. M. profesinės mokyklos moksleivė, sūnus V. ir T. M., kuris nepilnametis ir yra labai geras vaikas. M. ramūs, normalūs, sunkiai gyvenantys žmonės. Jis su M. nepalaiko jokių santykių, nebendrauja, tik pasisveikina, vieni pas kitus namuose nėra buvę. Jis mažai bendrauja su kaimynais, atvyksta ramiai pabūti, pailsėti. Nė vienas policijos pareigūnas pas jį pirtyje nėra buvęs. Į sodą pas jį atvažiuoja tik jo artimi giminės ir tai nedažnai. T. fantazijos beribės, nežino, iš kur T. galėjo visa tai prisigalvoti, neįsivaizduoja kur ten būtų galima mojuoti pinigais. Jis su kolega – draugu V. F. pažįstamas apie 10 metų. Būtų neįtikėtina, kad F. pirmam sutiktam pasakotų tokias nesąmones apie jį. Jis paskaitė „Facebook“ jo kliedesius, rašytus jo žmonai L.. Sakė žmonai siųsti T. kuo toliau. Jis, kaip vyras, labai supyko ant T., kad rašo jo žmonai. Žmonai pasiūlė išspausdinti susirašinėjimą. Spalio mėnesį iš F. sužinojo, kad T. pasakoja tokius dalykus kolegei K.. Iš pradžių galvojo, kad T. liausis taip elgęsis, tačiau jį pasikvietęs viršininkas pasakė, kad T. ir viršininkui pasakojo tą patį. Tada jis nurodė viršininkui, kad kreipsis į teisėsaugą dėl šmeižto, dėl jo reputacijos juodinimo, nes tokių dalykų, ką jis sako, nebuvo. Jam kaltinamojo šmeižimo motyvai nežinomi. Po to sužinojo, kad kaltinamasis ėjo ir į prokuratūrą ir ten kalbėjo apie jį tą patį. Pamanė, kad reikia kaltinamąjį stabdyti, nes jis nesuvokia ir nesustoja. Kaltinamasis po įtarimo pareiškimo nuvyko į Kauną ir parašė apie jį tokį patį šmeižikišką pranešimą Imuniteto tarnybai. Jis buvo iškviestas į Imuniteto tarnybą. Imuniteto tarnyboje bylos nepradėjo, nes pagal šiuos faktus jau buvo pradėta baudžiamoji byla. Kiek jam žinoma, T. ne kartą ėjo į Imuniteto tarnybą. Vienur kaltinamasis pripažįsta, kad šmeižia, kitur ir toliau šmeižia. Jis niekada nėra pirkęs jokių vogtų malkų. Iš T. taip pat nėra pirkęs jokių malkų, jam pinigų nėra skolinęs. Prie jo tvoros jų sklype augo daug pavojingų medžių – beržų, kurie buvo pasvirę į jo ir kaimyno namelio pusę. Pasakė kaimynams M. nupjauti tuos medžius, nes jie griūdami gali sugriauti pastatus, ir taip pat pasakė, kad jie nupirks nupjautą medieną ir ją nupirko. Jam nesuprantama, kodėl kaltinamasis jo kaimynes šmeižia, jas kaltina laisvu elgesiu. Jis įsigijęs sodą prieš 20 metų ir pirmą kartą girdi, kad kaimynės užsiiminėtų prostitucija. Nepastebėjo, kad būtų vartojami narkotikai, kad kažką blogai darytų. Kaltinamojo teiginiai, kad M. narkomanai, važinėja be teisių, jam nežinomi. Kai paaiškėjo, kad kaltinamasis apie jį kalba tokius dalykus, jis pasikalbėjo su savo tėvu A. L.. Tėvas toje pačioje bendrijoje turi sodą, 2017 m. buvo išrinktas sodo bendrijos pirmininku. Tėvas, prižiūrėdamas sodų teritoriją, R. T. liepė susirinkti nuo kelio išmėtytas plyteles. R. T. tėvui pasakė, kad jis sūnų žiūrėtų, nes kelia orgijas. Turbūt T. nepatiko tėvo, kaip pirmininko, jam pareikšti priekaištai. Kaimynė O. M. jam pasakė, kad R. T. taikėsi į kažkurios M. kavalierius, bet buvo pravytas, mano, kad T. iš pavydo, dėl su M. nesusiklosčiusių santykių, tokias kalbas skleidžia. Jis kaltinamojo visai nepažįsta, nėra jam skolingas, su juo jokių asmeninių kontaktų nėra buvę. Atliekant jam darbines funkcijas, T. į jį nėra niekada kreipęsis. Kaimynas T. M. nepilnametis, kodėl T. sugalvojo, kad tas vaikas narkomanas, jam nežinoma. Jis palaiko pareikštą civilinį ieškinį ir prašo priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos. Kaltinamojo niekuo nepagrįsti teiginiai, kaltinant jį nusikalstamomis veikomis, kurių nepadarė, amoraliu elgesiu, alkoholio vartojimu, bendravimu su narkomanais ir vagimis, visa tai juodina jo reputaciją. Policijoje jis dirba daug metų, nėra turėjęs jokių nuobaudų. Dėl kaltinamojo elgesio šeimoje buvo kilęs konfliktas. Apie jį valstybės institucijose buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, prašo viešo atsiprašymo, kuris būtų išspausdintas rajono laikraštyje. Tikrovės neatitinkančius faktus iš R. T. pakankamai daug žmonių girdėjo.

Liudytoja L. L., apklausta įrodymų tyrimo teisme metu, parodė, kad nukentėjusysis L. yra jos sutuoktinis, kaltinamojo ji nepažįsta. Ji iš kaltinamojo T., kuris ją susirado socialinėje erdvėje „Facebook“, sulaukė informacijos apie savo sutuoktinį, apie jo daromus nusikaltimus jų gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Buvo parašyta, kad neva pirtelėje vyksta merginų vakarėliai, jos vyras juos organizuoja, vyksta išgertuvės su jo bendradarbiais, vyras su vienu sodo gyventoju susitaręs neva leidžia daryti nusikaltimus, vagystes, dengia, perka vogtas malkas. Parašė merginų vardus, kurios, neva, ateidavo pas juos į pirtį, tai O., R. ir dar viena dukra. Ji susirašinėjo su kaltinamuoju. Kaltinamasis siūlė susisiekti su juo, neva jis turi labai svarbios informacijos, sakė kreipsis į Imuniteto tarnybą ir vyrui bus labai blogai. Iš pradžių ji labai išsigando, išgirdusi tokią informaciją apie žmogų, su kuriuo gyvena daugiau nei 20 metų. Ji iš pradžių tai įvertino kaip vyro neištikimybę, kaip negražų poelgį prieš ją. Dėl kaltinamojo pateiktos informacijos, santykiai šeimoje pablogėjo, buvo gėda prieš visuomenę, prieš nepilnamečius vaikus. Iki šių atsiųstų žinučių, santykiai su vyru buvo puikūs, visą laiką gyveno santuokoje. Iš pradžių nesuprato, ar tai tiesa. Kalbėjosi su sutuoktiniu, buvo visokių minčių, jei tai tiesa – galvojo net apie skyrybas. Mąstė, ką tokio blogo tam žmogui jie padarė, kad jis jų atžvilgiu taip elgiasi. Emociškai tuo metu jai buvo sunku. Prašė jo neberašyti, sakė, kad kreipsis policiją. Susirašinėjimas truko kelias dienas. Ji nesuprato, su kuo susirašinėja, buvo asmens vardas ir pavardė, tačiau būna sukurtų ir netikrų paskyrų. Paskyra buvo užvadinta „R. T.“. Sutuoktinis po kelių dienų jai pasakė, kad tai šalia gyvenantis sodo kaimynas. O., R., I. yra sodo kaimynės, gyvenančios už tvoros. Tai tylios, ramios, geros kaimynės. Ji su jomis nebendrauja. Vyras su O., R. ir I. bendrauja kaip su kaimynėmis. Vieną kartą O. buvo atėjusi, kai baldus atidavinėjo. R. užėjusi buvo, I. ji nėra mačiusi. Jokių malkų iš tų moterų neperka. Z. - toliau gyvenantys žmonės. Kiek jai žinoma, jie yra verslininkai, užsiima kaimo turizmo verslu. V. Z. - jos sesers draugė. Pas Z. sodyboje neteko lankytis. Su Z. sūnumi nebendrauja, mano, kad sutuoktinis irgi nebendrauja. Ji nepamena, kad per 10 metų dėl savo vyro elgesio būtų kreipusis į policijos komisariato administraciją. Būdavo, kad vyras ir vienas nuvažiuoja į sodą, bet, būdamas vienas, niekada nenakvodavo. Pirtis maža, jokių balių, vakarėlių nerengdavo. Mintys dėl santuokos nutraukimo kilo po T. informacijos pateikimo, pagalvojo, kad jos vyras galėjo būti jai neištikimas. Pakalbėjus su sutuoktiniu ir išsiaiškinus, šiai dienai klausimų nekyla, į jos visus klausimus atsakė vyras. Ji suprato, kad T. rašo netiesą. Jie dabar gyvena (duomenys neskelbtini). Sodybą kūrena dujomis. Židinį, pirtį - malkomis. Malkų pirkimu rūpinasi vyras. Per „Facebook“ T. rašytą laišką ji perskaitė viena. Asmuo, pravarde „Ryžas“, jai žinomas. Jis gyveno laikinai pas seserį jų sodo teritorijoje. Jo pravardę girdėjo iš vyro, nes tas asmuo praeidavo pro sodo vartus, eidavo pas jų kaimynes O., R.. Šiuo metu šis asmuo lyg atlieka įkalinimo bausmę, už ką, nežino. Su vyro tėvu A. L. jos santykiai draugiški. Tėvo ir sūnaus santykiai artimi. Pora metų jie bendrauja puikiai. N. K., V. F. žino. F. yra jos klientas UAB „Bitė“ salone, jis yra pirkęs telefoną, sudaręs sutartį. Žino, kad jie kolegos su jos sutuoktiniu, mano, kad jų santykiai geri. Apie kaltinamojo jai rašytas žinutės, situaciją, UAB „Bitė“ bendradarbiams ji pasisakiusi. Minėjo, kad dėl jų ji labai išgyvena. Vėliau suprato, kad paskleista informacija, jos nuomone, melaginga. Bendradarbiams žinučių neskaitė, nepamena, ar jas rodė telefone, pasiguodė, kad sunku, trumpam išeidavo iš darbo vietos. Pareiškimą policijai rašė jos sutuoktinis iš jos žodžių.

Liudytoja N. K., apklausta įrodymų tyrimo teisme metu, parodė, kad ji dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate tyrėja. R. T. žino kaip nukentėjusįjį byloje dėl vagystės iš jo sodo namelio. Vienos apklausos metu R. T. pasakė, jog jam žinoma, kad pareigūnas, gyvenantis sodų bendrijoje, kur yra ir jo sodo namelis, galimai su įtariamaisiais, kurie susiję su vagyste iš jo sodo namelio, vartoja alkoholinius gėrimus. Sakė, kad sužinos to pareigūno vardą ir pavardę. Kitos apklausos metu R. T. nurodė, kad tas pareigūnas yra V. L.. Paklausus, ar turi apie tai kažkokius įrodymus, atsakė, kad neturi. Daugiau su R. T. ji nesusitiko. Vėliau susitikus su V. L., pastarasis ėmė sakyti, kad toks R. T. jį šmeižia, teikia melagingas žinias apie jį kolegoms, giminaičiams ir kad tai žemina jo garbę bei orumą. Įtariamieji dėl vagystės iš R. T. sodo namelio nenustatyti, byla sustabdyta. R. T. nurodė, kad galimai tas pareigūnas žino, kas tie įtariamieji, ir su jais vartoja alkoholinius gėrimus. R. T. galimų įtariamųjų pavardžių neįvardijo. Jai nėra žinoma, ką R. T. yra rašęs, ką yra sakęs apie V. F.. Ji atsitiktinai susitikusi V. F. jam pasakė, kad R. T. įvardijo V. L., kuris galimai su įtariamaisiais vartoja alkoholinius gėrimus sodo bendrijoje. V. F. pasakė, kad šią informaciją žino. Negali atsakyti, ar F. susijęs su tyrimu dėl vagystės iš T. sodo namelio. Apie merginas jokios kalbos nebuvo, apie vogtą medieną jai niekas nežinoma. V. F. yra vyriausias tyrėjas kaip ir ji. V. L. susitikęs pasakė, kad R. T. jį šmeižia ir yra įvardijęs ją, kaip liudytoją šioje byloje.

Liudytojas V. F., apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu, parodė, kad kaltinamąjį R. T. pažįsta, kiek tai susiję su jo atliekamomis darbinėmis pareigomis. Jis dirba Jonavos rajono policijos komisariate vyriausiuoju tyrėju. Nukentėjusysis V. L. - bendradarbis, bendrauja darbo metu ir kartais po darbo. V. L. kreipėsi į jį sakydamas, kad R. T. jį šmeižia. Pasakė, kad T. nurodė, jog jis aiškino T., kad pas L. kažkokios merginos vaikščiojo sode, ėjo į pirtį. Jis su T. nebendravo. Pirmos vagystės iš T. sodo tyrimą vedė jis, antros vagystės – dalį. Nepamena, ar buvo nustatytas įtariamasis dėl vagystės. Atliekant ikiteisminį tyrimą, yra su T. kalbėjęs tik apie tyrimo duomenis, apie jokius asmeninius reikalus, ypač kitų kolegų gyvenimą, nėra kalbėjęs. Su K. apie T. yra kalbėjęs dėl T. išsireiškimų, gandų apie L., kad jie renkasi pas L.. Jam asmeniškai T. apie L. nėra nieko sakęs. Ėjo kalbos, kad T. skleidžia gandus apie L.. Kas kalbėjo, neprisimena. Gal K. jam pasakojo.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius liudytojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 37, 38), jog 2017 m. spalį vyr. tyrėja K. savo kabinete pasakojo, kad kolega L. sodo namelyje esančiame (duomenys neskelbtini) su vagimis vartoja alkoholinius gėrimus, į pirtį vežiojasi laisvo elgesio merginas, perka vogtą medieną. K. pasakė, kad tai jai pasakojo T.. K. T. pasakė, kad būtent iš F. sužinojo šią informaciją...>., liudytojas patvirtino, kad perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi. Su kaltinamuoju T. kalbos, kad sode gyvena laisvo elgesio merginos, kad policininkai atvažiuoja, pamosuoja pinigais per tvorą, prie jų ateina merginos, nebuvo. Neprisimena, kada išgirdo tas kalbas apie L.. Nepamena, ar tai išgirdo iš paties L., ar iš kitų asmenų sužinojo. Išgirdę tokias kalbas, pamanė, kad čia išsigalvojimai, kad žmogus kalba nesąmones. Pas V. L. pirtyje nėra buvęs, yra buvęs jo kieme. Asmuo pravarde „Ryžas“ žinomas, gyvendavo tuose pačiuose soduose - tai V. T.. „Ryžas“ atlieka bausmę už vagystes iš parduotuvių. Apie „Ryžo“ ir L. santykius nieko nežino, T. nesakė apie jų santykius. T. apklausinėjo dėl vagystės. Po L.s pareiškimo surašymo policijai dėl melagingų jį šmeižiančių duomenų ar komisariate, ar Imuniteto tarnyboje buvo atliekamas tyrimas, jam nežinoma.

Liudytoja O. M., apklausta įrodymų tyrimo teisme metu, parodė, kad ji gyvena sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo Leonavičiaus kaimynystėje. Su kaimynais L. nebendrauja, tik pasisveikina. Pas L. svečiuose niekada nebuvo. Kartu su V. L. gyvena jo žmona L., vaikas. Nežino, ar jie turi pirtį, jų kieme niekada nėra buvusi. Jos dukros pas L. neužeina. Nežino, kas atvyksta pas L., nestebi jų. Nežino apie atvykstančias jaunas merginas. Pas kaimynus L. balių, išgertuvių negirdėjo, nei pati, nei jos dukros nedalyvavo. Pas T. namuose neteko būti, su juo nebendrauja. T. siūlėsi jiems padėti maistu. Dėl jaunesnės dukros T. apsėstas. Dukrai R. 20 metų, jis jai rašė žinutes, reiškė mano simpatijas. Pas dukrą neateidavo, dukra irgi neidavo. Dukra jo vengė, nenorėjo jokio bendravimo. T. jos dukrai R. rašė žinutes, kad ji prostitutė, tokia ir anokia. Nežino priežasties, kodėl T. taip kalba apie jos dukrą. Jos dukra R. labai gera, reputacija jos labai gera. Dukra niekur nevaikšto, su niekuo nebendrauja, dirba virėja - padavėja. Mirus sugyventiniui, sunkiau gyveno, T. dukrai R. pasisiūlė padėti maistu. Ji iš L. sužinojo, kad yra byla dėl šmeižto, kad ant L. parašytas pareiškimas dėl nebūtų dalyką – orgijų, pirčių pas L., ir kad parašė T.. Malkas ji perkasi pagal skelbimus. Atvežtų malkų pas L. nematė, nesidomėjo, nežino, kuo kūrena. T. V. yra vagis, įtaria, kad jis yra ją apvogęs. Niekur nesikreipė dėl vagystės. Nieko nežino apie T. ir L. santykius. Kiek ji mato, L. labai gražiai sutaria.

Liudytoja I. J., apklausta įrodymų tyrimo teisme metu, parodė, kad kaltinamąjį R. T. pažįsta iš matymo, jis pas jos kaimyną A. V. eidavo gerti. Kaltinamasis be jos žinios padėdavo jos vaikams saldainių, į namus neužeidavo. Ji nėra mačiusi pas kaimynus L. merginų. Pas L. namuose nėra buvusi, net jų kieme nebuvus. R. T. per soduose gyvenančią moterį kalbėjo, kad jos seserį į užsienį pardavė, kad jų kiemas pilnas baikerių, kad jos sesuo nėščia. T. sesei R. rašė į „Facebook“ visokias nesąmones, ją persekiojo, reiškė simpatijas, rašė, kad ją myli. Ji suprato, kad T. sesuo patinka. Sesuo jo kratosi. Mama pagavo T. už krūmų, stebint jų namus. Kalbų apie mamą, seserį teko girdėti, kad jos dalyvauja orgijose. Sesuo labiausiai kenčia. Kaime laisvo elgesio moterų nėra arba ji nežino. Kaime gyvena 10-15 gyventojų. Apie 2016-2017 m. L. kieme, išskyrus L., svetimų moterų nėra mačiusi. L. mato dažnai. Jos tyrėja klausė, ar buvo pas kaimyną pirtyje ir ar ten vyko orgijos. „Ryžas“ yra vagis. Jis buvo jai artimas asmuo, prieš porą metų su juo kartu gyveno. „Ryžas“ yra ją ir jos mamą apvogęs. Nežino, ar jis yra vogęs malkas. Dėl šių „Ryžo“ vagysčių nesikreipė į L., policijai pareiškimo nerašė. Gal L. ir buvo žinoma, kad „Ryžas“ vagis.

Liudytoja R. M., apklausta įrodymų tyrimo teisme metu, parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Žino, kad T. turi sklypą soduose. R. T. yra padėjęs sunkiu metu, mirus patėviui, nupirkdavo maisto, nes tuo metu neturėjo jokių pajamų. Su R. T. neturėjo daugiau jokių reikalų. R. T. yra jai rašęs, prostitute, necenzūriniais žodžiais ją išvadinęs, rašė, kad ji parsidavinėja. Į policiją nesikreipė, manė, kad nustos. Pakankamai seniai tai buvo. Su L. gyvena kaimynystėje, nesipyksta, jų namuose nesilanko. Pas L. buvo vieną kartą, kalbėjosi su L. dėl telefono. Pirtyje pas juos nebuvo. Nėra mačiusi, kad kas nors ten rinktųsi. Jos mamos draugė J. yra pasakojusi, kad T. ją, jos seserį ir mamą prostitutėmis išvadinęs, sakė, kad jos parsidavinėja, kad bendrauja su baikeriais, kad ji nėščia, kad jos brolis vagis, narkomanas. Visa tai pasakojo mamos draugė J., pas kurią užėjęs T. taip sakė. Nežino, kodėl T. taip kalba apie jų šeimą. Asmuo pravarde „Ryžas“ žinomas, tai – V. T.. Apie V. T. ir L. bendravimą nieko nežino. Apie pardavinėjamas vogtas malkas jai nėra žinoma. Apie L. šeimos santykius ji nežino, atrodo, kad jų šeima graži.

Liudytojas A. L., apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu, parodė, kad jis, kaip sodo bendrijos pirmininkas, kaltinamąjį R. T. pažįsta. Nukentėjusysis V. L. - jo sūnus. Jis girdėjo, kad buvo apvogtas R. T. namukas. T. aiškino, kad jį apvogė toks berniukas, klijus uostantis, jo seserys tokios ir anokios. T. nurodė, kad tik jis galėjo pas jį įlįsti ir jis tą šeimą apkalbėjo. Jis pasakė T., kad berniukas, kurį apkalba, yra T. M., T. normalus, paslaugus vaikas, paprašius ateina padėti, patalkininkauti, organizuojant sodo bendrijoje talkas. T. apie 14 metų, jis mokosi profesinėje mokykloje. Tada R. T. ant jo sūnaus sakė, kad policija nieko nežiūri, kad policininkas sode gyvena, vedžiojasi laisvo elgesio merginas, vyksta orgijos, girtuokliaujama. T. kalbėjo apie V. L. kaimynų M. šeimą. Apie kaimynus M. jis nieko pasakyti negali, pas juos nėra lankęsis. Kad kas būtų apie tą šeimą kalbėjęs blogai, neteko girdėti, išskyrus T..

Byloje esantiems įrodymams patikrinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius liudytojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 51 ), jog L. vartoja narkotikus, liudytojas patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Vieną kartą T. nurodė tokias aplinkybes. Buvo piktumų, susibarė jis su T., T. elgėsi agresyviai. Kai jam pasisakė, kad jis sodo bendrijos pirmininkas, T. pradėjo jo vengti. Jis savo sūnui papasakojo apie T. kalbas. Sūnus sakė, kad tai nesąmonės. Sūnaus žmona parodė susirašinėjimą su T., sakė šmeižia, neįmanoma dirbti, nervus gadina. Pas „Ryžą“ eidavo narkomanai, po sodą valkiodavosi, įtarė, kad jie vagia. Nežino, ar T. bendraudavo su „Ryžu“. „Ryžas“ šiuo metu atlieka bausmę, liovėsi namukų plėšimai. Jis gyvena tame pačiame sode nuo sūnaus netoli, per pora gatvių. Sūnaus šeima gyvena idealiai. Apkalbas, kad O., jos dukra R. yra laisvo elgesio moterys, yra girdėjęs, jas paskleidė T., eidamas per kaimynus. Jis M. sūnaus kieme nėra matęs. Sūnaus pirtelė mažytė, kelių kvadratų, gali tilpti du, trys žmonės. Su sūnumi ir visais kaimynais dėl „Ryžo“ veiksmų yra kalbėjęs. Nežino, kokių veiksmų sūnus yra ėmęsis. „Ryžo“ sūnaus kieme nėra matęs. Vieną kartą yra prie gatvės matęs, kaip kažko jo sūnaus klausė. Kaip sodo pirmininkas, apie vagiamas ir pardavinėjamas vogtas malkas nėra girdėjęs. Jis pats malkas perka iš Dumsių seniūnijos. Iš ko sūnus perka malkas, jis nežino. Ar sūnus buvo svarstomas dėl darbinių reikalų policijoje, nežino.

Liudytojas V. T., apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu, parodė, kad kaltinamąjį R. T. pažįstą, gyveno vienoje sodų bendrijoje. Nukentėjusįjį V. L. žino, jis sodo kaimynas, gyvena per namą. Gyvendamas pas seserį, yra skolinęsis iš nukentėjusiojo L. žoliapjovę, žolę sode pjovė. Nukentėjusiojo namo viduje, jo pirtyje nėra buvęs. M. žino. Su I. M. gyveno 2 metus, bet ne tuose soduose. Jis nuteistas už smulkias vagystes iš parduotuvių Jonavoje, Kaune. Už vagystes tame pačiame sode, teistas nebuvo. Dėl M. – O., R., I. jam neteko girdėti kalbų, kad jos laisvo elgesio moterys. Gyveno su I. ir viską žino - tai visiškai nepagrįstos kalbos. Apie vogtų malkų pardavimą, pirkimą tame sode, nieko nežino. Turėjo išsipirkęs miško, dirbo miške, yra malkų daug kam pardavęs, L. nepardavęs. Iš L. 100 eurų atrodo nėra gavęs, nepamena. Gal ir gavo už malkas, kurias išsipirkęs kirto, neatsimena. L. kieme – moterų, vyrų, balių, nėra matęs. Žino, kad F. yra tyrėjas ar kriminalistas. Jis tyrė jo ikiteisminius tyrimus. Apie L. jis jam nieko nėra kalbėjęs. Apie T. F. jam yra minėjęs, kiek tai buvo susiję su jo nusikaltimų tyrimu. Kad tarp L. ir T. vyksta teismas, jam pasakė jo sesuo J. M..

2018 m. balandžio 12 d. akistatos protokolu nustatyta, kad liudytojas V. F. patvirtino apklausos metu duotus parodymus, kad su R. T. bendravo 2016 m. darbo klausimais. Su R. T. apie kolegą V. L. nekalbėjo. Negali pasakyti, kodėl R. T. teigia, kad jis pastarajam pasakojo apie V. L.. Akistatos metu įtariamasis R. T. parodė, kad 2016 m. rudenį, tikslios datos nepamena, V. F. jam pasakojo, kad „pas V. L. pirtyje policininkai pamojuoja pinigais ir perka lengvo elgesio merginas“. Mano, kad V. F. gina V. L. (b. l. 45, 46).

2017 m. lapkričio 9 d. V. L. pareiškimu nustatyta, kad asmuo, žinomas kaip R. T., paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri jį niekina ir žemina, kerta pasitikėjimą juo prieš šeimos narius, kaimynus ir prieš kolegas. Pareiškime nurodyta, kad asmuo, pasivadinęs R. T., tinklalapyje „Facebook“ parašė į jo (V. L.) žmonos L. L. paskyrą, jog jos vyras V. L. pirkdavo laisvo elgesio sodo kaimynes ir organizuodavo balius pirtyje. Minėtas asmuo L. L. parašė kaimynių „O., I. ir R.“ vardus bei paminėjo kažkokį Z. sūnų, kurį jie padarė narkomanu. V. L. pareiškime taip pat nurodė, kad asmuo, prisistatęs R. T., jo žmonai parašė, kad jis (V. L.) bendrauja ir vartoja alkoholinius gėrimus su vagimis, kad perka vogtas malkas. Pareiškime V. L. nurodė, kad yra girdėjęs, jog R. T. šmeižė jį vyr. tyrėjui V. F. ir vyr. tyrėjai N. K.. Jo tėvas A. L. sakė, kad R. T. jį (V. L.) šmeižė. Prie minėto pareiškimo pridėtas R. T. ir L. L. susirašinėjimo išrašas, kurio turinys išdėstytas pareiškime (b. l. 1–7).

Šmeižimo, numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje, turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ir nuomonė turi būti paremta faktais ir pateikiama sąmoningai jos neiškreipiant. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį nekyla (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-437/2008).

Šmeižimas padaromas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog skleidžia melagingas žinias, kurios yra žeminančios, niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, ir nori taip veikti. Taigi, vien objektyviai tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas (žiniasklaidoje ar kitomis priemonėmis) dar nesudaro šmeižimo nusikaltimo sudėties, jei nenustatyta, kad tokia informacija buvo paskleista tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant tokias šios informacijos savybes – neatitikimą tikrovei, žeminantį pobūdį – ir norint paskleisti būtent tokią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015). Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą yra pažymėta, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip šis asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai – nustatomi ir aiškinantis bei vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius – atliktus veiksmus, jų pobūdį, būdą, pastangas ir pan.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sąžiningumas nustatomas pagal du kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Objektyviąja prasme sąžiningumas reiškia, kad asmuo veikia protingai ir teisingai. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumą nusako asmens psichinė būklė konkrečioje situacijoje ir jis nustatomas vertinant, ar asmuo galėjo ką nors žinoti, daryti ar nedaryti, atsižvelgiant į asmens amžių, išsilavinimą, gyvenimišką patirtį, sveikatą ir t. t. Asmuo bus sąžiningas, jei jo veiksmai atitiks abu nurodytus kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-648/2015).

Kaltinamasis R. T. teisiamojo posėdžio metu dėl kaltinimo prisipažino iš dalies. Neigė sakęs A. L., kad nukentėjusysis V. L. savo sode vartoja narkotikus. Kaltinamasis nurodė, jog jis dėl sodo vagystės iškviestas pas tyrėją V. F. pasakė, kad vagyste iš jo sodo jis įtaria M., iš tyrėjo F. kalbos suprato, kad sode gyvena laisvo elgesio merginos, tyrėjas jam sakė, kad policijos pareigūnai, važiuodami tirti įvykio, nuvažiuoja į pirtį pas L., iš L. kiemo pamojuoja per tvorą pinigais, pas juos ateina merginos, kad ten “K (necenzūrinis žodis) lizdas”. Jis ir visas kaimas žino, kad M. šeimos merginos parsidavinėja. Jis žino, kad M. bendrauja su nukentėjusiuoju L., žino, kad iš M. L. perka vogtas malkas. Jis iškviestas pas tyrėją N. K. pasakė, kad L. bendrauja su vagimis M.. Ar tyrėjai N. K. sakė, kad L. kartu su vagimis vartoja alkoholinius gėrimus, neatsimena. Jis yra girdėjęs, kad L. su vagimis vartoja alkoholį, bet kaip yra iš tikrųjų, jis nežino. Tyrėjai pasakė apie L. tai, ką išgirdo iš tyrėjo F.. Sodo bendrijoje kalbėdamas su A. L., galėjo sakyti, kad nukentėjusysis L. vedžiojasi jaunas laisvo elgesio mergaites. Ar sakė, kad L. sodo bendrijoje girtuokliauja, nežino. 2017 m. rugsėjo 14–17 d. būdamas susinervinęs, kad sode vyksta vagystės ir niekas nedaroma, nesuradęs nukentėjusiojo V. L., iš piktumo parašė jo žmonai L., kad L. pirkdavo laisvo elgesio sodo kaimynes, bendraudavo pirtyje, bendraudavo su vagimis, pirko vogtas malkas. O ką daugiau rašė, neatsimena. Rašydamas L., jis citavo tyrėją F.. Jis pats nėra matęs nukentėjusiojo L. nederamo elgesio. Supranta, kad rašydamas per „Facebook“ L. bei skleisdamas informaciją nukentėjusiojo tėvui A. L. apie nukentėjusįjį, blogai padarė, tokiu savo elgesiu galėjo pažeminti nukentėjusiojo garbę ir orumą, suprato, kad gali pakenkti nukentėjusiojo šeimyniniams santykiams. Jis, kalbėdamas su tyrėja K. ir rašydamas L. per „Facebook“, rėmėsi tyrėjo F. pasakymais, skleidė informaciją, atsižvelgdamas į kalbas sode apie merginų elgesį, į nuogirdas, suprato, kad skleidžia teisingą informaciją. Taip elgdamasis norėjo, kad nukentėjusysis, būdamas policijos pareigūnu, kažką darytų, kad jo žmona kažką darytų, nes sode vyksta chaosas. Paskleisdamas informaciją apie nukentėjusįjį, siekė tvarkos sode, bandė išsakyti savo nuomonę, kad išgirstų nukentėjusysis L.. Nurodė, kad M. už vagystes nėra nuteisti. Nukentėjusysis V. L., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, patvirtino, kad kaltinamasis skleidė apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją vyriausiajai tyrėjai N. K., jo tėvui A. L., bei per programą „Messenger “ jo žmonai L. L.. Teisiamojo posėdžio metu, paneigdamas kaltinamojo R. T. parodymus, teigė, kad jis visiškai nebendrauja su sodo kaimynais M., išskyrus tai, kad pasisveikina, kad kaimynai pas jį neužeina ir jis pas juos nenueina, sode laiką leidžia ramiai, kaltinamojo teiginiai, kad jis bendrauja su vagimis, su jais vartoja narkotikus, alkoholį, bendrauja su laisvo elgesio kaimynėmis pirtyje, perka vogtas malkas yra išgalvoti, teisme aiškino, kad jų kaimynai M. ramūs, normalūs, sunkiai besiverčiantys žmonės, taip pat nurodė, kad nei vienas policijos pareigūnas nėra buvęs pas jį sodo pirtelėje, teigia, kad jis sodą turėdamas 20 metų, pirmą kartą išgirdo iš T., jog jo kaimynės užsiiminėja prostitucija, niekada nėra matęs, kad kaimynai nederamai elgtųsi. Mano, kad kaltinamasis šmeižia kaimynus iš pavydo, nes, bandydamas rodyti dėmesį M., pastarosios buvo pravytas. Nurodė, kad kaltinamojo R. T. niekuo nepagrįsti teiginiai, kaltinant jį nusikalstamomis veikomis, kurių nepadarė, amoraliu elgesiu – alkoholio vartojimu, bendravimu su narkomanais ir vagimis, juodina jo reputaciją. Policijoje jis dirba daug metų, nėra turėjęs jokių nuobaudų. Kaltinamasis taip pat jį šmeižia nuėjęs pas jo viršininką, į prokuratūrą, į Imuniteto tarnybą. Dėl kaltinamojo tokio nederamo elgesio šeimoje kilo konfliktas. Aplinkybę, kad kaltinamasis R. T. apie nukentėjusįjį V. L. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, patvirtino liudytoja L. L., kuri teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis socialinėje erdvėje „Facebook“ parašė, kad jos vyras V. L. pirkdavo laisvo elgesio sodo kaimynes, su jomis bendrauja pirtyje, girtauja ir bendrauja su vagimis, perka vogtas malkas, po tokios paskleistos informacijos ji labai jaudinosi, kaltino vyrą neištikimybe, pašlijo šeimoje santykiai, taip pat minėta liudytoja nurodė, kad apie kaimynystėje gyvenančias M. ji negirdėjusi nieko blogo, su jomis nebendrauja, kaimynės yra ramios, tylios, jokių barnių nėra girdėjusi. Liudytoja N. K. teismo posėdyje teigė, kad R. T. apklausoje dėl vagystės nurodė, kad policijos pareigūnas V. L. bendrauja, vartoja alkoholinius gėrimus su įtariamaisiais, susijusiais su jo sodo namelio vagyste, ir kad tokią informaciją apie nukentėjusįjį skleidžia kaltinamasis, jai pasakė ir tyrėjas F., taip pat sakė ir nukentėjusysis V. L.. Liudytojas V. F. teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad V. L. kreipėsi į jį sakydamas, kad R. T. jį šmeižia, liudytojas, teisėjai perskaičius jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jog tyrėja K. jam pasakojo, kad kaltinamasis sakė, jog jų kolega L. sodo namelyje su vagimis vartoja alkoholinius gėrimus, į pirtį vedžiojasi laisvo elgesio merginas, perka vogtą medieną, patvirtino, kad jo parodymai teisingi. Taip pat minėtas liudytojas paneigė kaltinamojo parodymus, kad būtent jis kaltinamajam pasakė, jog V. L. bendrauja su laisvo elgesio merginomis pirtelėje, girtuokliauja su vagimis, narkomanais bei nurodė, kad jis su kaltinamuoju T. kalbėjo tik apie vagystę, jokios kalbos apie V. L., nebuvo. Šią aplinkybę minėtas liudytojas patvirtino ir 2018 m. balandžio 12 d. akistatos su R. T. metu (b. l. 45, 46). Liudytojo V. F. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu yra nuoseklūs, teismas jais netikėti neturi teisinio pagrindo. Tuo tarpu kaltinamasis, duodamas parodymus, kai kuriose detalėse painiojasi, jo parodymai nėra visiškai nuoseklūs. Kaltinamasis, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, iš pradžių nurodo, jog informaciją apie V. L. nederamą elgesį, kurią perdavė tyrėjai K., A. L., L. L., jis sužinojo iš tyrėjo F., tačiau, tęsdamas parodymus, nurodo, kad jis ir visas kaimas tą informaciją žino, t. y. jis žino, kad M. šeimos merginos parsidavinėja, taip pat nurodė, kad jis žino, kad M. bendrauja su nukentėjusiuoju L., taip pat jis žino, kad iš M. L. perka vogtas malkas. Liudytojas A. L. teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad R. T. šmeižė jo sūnų V. L., sakydamas, kad sūnaus sode vyksta orgijos, sūnus girtuokliauja, vartoja narkotikus, vedžiojasi laisvo elgesio merginas. Nukentėjusiojo V. L. parodymus, jog jis su sodo kaimynais M. nebendrauja, vieni pas kitus namuose nesilanko, nebūna jo sodo pirtelėje teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojos O. M., I. J., R. M.. Liudytojas V. T., kuris yra nukentėjusiojo sodo kaimynas, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis nuteistas dėl smulkių vagysčių iš parduotuvių Kaune ir Jonavoje, už miško vagystes neteistas, pas nukentėjusįjį L. nesilanko, jo pirtelėje nėra buvęs, balių nukentėjusiojo kieme nėra matęs, anksčiau yra pardavęs malkas, nes turėjo išsipirkęs miško. Ar nukentėjusiajam L. yra pardavęs malkų, neatsimena. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad V. L. kaimynės M., su kuriomis V. L. bendrauja pirtyje, vartoja alkoholinius gėrimus, yra laisvo elgesio merginos, ir kad L. perka vogtas malkas. Tačiau įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo nurodytas aplinkybes, byloje nėra. Priešingai, tokius parodymus paneigė nukentėjusysis V. L., kuris, apklaustas teisiamajame posėdyje, apibūdino kaimynus M., kaip sunkiai besiverčiančius žmones, per 20 metų pirmą kartą iš T. išgirdęs, kad kaimynės užsiiminėtų prostitucija, kad vartotų narkotikus, o M. yra sumokėjęs už kelis medžius, kurie buvo nupjauti, nes kėlė grėsmę žmonių sveikatai, jo turto saugumui. Nukentėjusiojo teigimu, tokias kalbas T. skleidžia iš pavydo, nes su juo nebendravo R. M., kuriai jis bandė rodyti dėmesį. Liudytoja L. L. patvirtino, kad kaimynai M. tylūs, ramūs, geri kaimynai, O. M. dukra I. ištekėjusi, augina 4 vaikus, gyvena atskirai, jaunesnioji R. gyvena su mama, ji apie ją nė vieno blogo žodžio nėra girdėjusi.

Iš bylos medžiagos matyti, jog R. T. neneigė, kad jis asmeniškai rašė nukentėjusiojo žmonai L. L. apie jos sutuoktinį - policijos pareigūną V. L. - socialinio tinklo paskyroje pasivadinęs „R. T.“, kad jos vyras pirkdavo laisvo elgesio kaimynes, bendraudavo su jomis pirtyje, bendrauja ir girtauja su vagimis, pirko vogtas malkas, taip pat tyrėjai K. sakė, kad L. bendrauja su vagimis, narkomanais, nukentėjusiojo V. L. tėvui A. L. sakė, kad nukentėjusysis L. girtuokliauja, vedžiojasi laisvo elgesio mergaites, tvirtino, jog jis nešmeižė nukentėjusiojo, tai buvo pateikta tik nuomonė apie nukentėjusįjį, kuri susiformavo iš tyrėjo F. pateiktų pasakymų apie V. L.. Vertinant R. T. veiksmus susidariusioje situacijoje sąžiningumo objektyviuoju aspektu, teigtina, kad teisingumo ir protingumo požymių jo veikoje pasigendama – supykęs ant policijos pareigūnų, kad neištiriamos jo apvogto sodo namelio vagystės, bei žinodamas, kad toje pačioje sodo bendrijoje, kur gyvena jis pats, gyvena ir policijos pareigūnas L., skleidė jį žeminančią informaciją, o negalėdama tiesiogiai bendrauti su policijos pareigūnu V. L., nes jo nerado socialiniame tinkle, siunčia apie V. L. užgaulaus pobūdžio žinutes jo sutuoktinei L. L.. Toks kaltinamojo elgesio modelis neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų.

Atitinkamai ir subjektyviuoju požiūriu T. T., turėdamas pakankamai gyvenimiškos patirties, būdamas išsilavinęs, darbingas, visuomeniškas žmogus, galėjo ir turėjo suprasti apie savo elgesio netinkamumą. Nežiūrint tai, jis tyrėjai K. sakė, kad V. L. savo sodo namelyje bendrauja su vagimis, kartu su jais vartoja alkoholinius gėrimus, nukentėjusiojo tėvui A. L. pasakė, kad jo sūnus V. L. savo sode girtuokliauja, vedžiojasi jaunas laisvo elgesio mergaites, bei per internetinę programą nukentėjusiojo žmonai L. L. parašė, kad V. L. pirkdavo laisvo elgesio sodo kaimynes, bendraudavo su jomis pirtyje, kad bendrauja ir girtauja su vagimis, kad pirko vogtas malkas, R. T. tyčia, suvokdamas, kad informacija neatitinka tikrovės, yra žeminančio pobūdžio, visgi ją paskleidė. Akivaizdu, kad R. T. veikė tiesiogine tyčia, tiesos neatitinkančius duomenis apie nukentėjusįjį skelbė ne vieną kartą, t. y. tiek nukentėjusiojo bendradarbiams, jo tėvui, tiek žinutėse, rašytose nukentėjusiojo žmonai. Tai rodo kaltinamojo sąmoningą veikimą, kurio tikslas - kuo didesniam asmenų ratui paskelbti reputacijai žalingą ir pasitikėjimą juo pakertančią informaciją. Kaltinamasis suvokė, jog skleidžia melagingas žinias ir norėjo taip veikti. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad R. T. veiksmai neatitinka „sąžiningo klydimo“ situacijos. Tikėti kaltinamojo parodymais, kad jo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija vertintina kaip jo išreikšta nuomonė apie nukentėjusįjį, nėra jokio pagrindo.

R. T. buvo kaltinamas, jog jis A. L. skleisdamas tikrovės neatitinkančią informaciją per du kartus pasakė, kad jo sūnus V. L. vartoja narkotikus. Įrodymų tyrimo metu nenustatyta, jog kaltinamasis A. L. būtų sakęs, jog jo sūnus V. L. vartoja narkotikus. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis, R. T. nurodė, jog jis nesakė, kad V. L. vartoja narkotikus, o tik sakė, kad jis bendrauja su narkotikus vartojančiais asmenimis. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis taip pat nenurodė, kad nukentėjusysis vartoja narkotikus. Liudytojas A. L., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad T. jam sakė, kad gyvenantis sode policininkas vedžiojasi laisvo elgesio merginas, vyksta orgijos. Taip pat įrodymų tyrimo metu nenustatyta, jog kaltinamasis A. L. būtų sakęs per du kartus kaltinime nurodytą tikrovės neatitinkančią informaciją apie jo sūnų V. L.. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. L. nurodė, kad kaltinamasis vieną kartą nurodė tokias aplinkybes apie jo sūnų. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip pat nenurodė, kad informaciją A. L. apie jo sūnų skleidė per du kartus. Kaltė negali būti grindžiama prielaidomis ir abejonėmis, visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai, todėl teismas, nustatydamas kaltę ir faktines aplinkybes (A. L. paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją apie jo sūnų V. L.), vadovaujasi kaltinamojo ir liudytojo A. L. parodymais teisme. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas iš kaltinimo šalina aplinkybę, kad paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, jog V. L. vartoja narkotikus, ir šalina aplinkybę, kad kaltinamasis A. L. informaciją apie V. L. skleidė du kartus.

Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei R. T. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma (išskyrus paneigtą kaltinamojo aiškinimą, jog jis išsakė tyrėjo F. suformuotą nuomonę apie nukentėjusįjį), jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. T. 2017 m. rugpjūčio mėnesį, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, būdamas Jonavos rajono policijos komisariate, vyriausiajai tyrėjai N. K. pasakė, kad V. L. savo sodo namelyje bendrauja su vagimis, kartu su jais vartoja alkoholinius gėrimus, 2017 m. rugpjūčio mėnesį, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), sodo bendrijoje ,,Ežerėlis“, A. L. pasakė, kad jo sūnus V. L. savo sode girtuokliauja, vedžiojasi jaunas laisvo elgesio mergaites, tęsdamas tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimą, 2017 m. rugsėjo 14 d. apie 08 val. 39 min. būdamas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš savo mobilaus telefono, naudodamasis internetinio tinklapio ,,Facebook“ savo paskyra ,,R. T.“ per programą „Messenger“ V. L. žmonai L. L. parašė tikrovės neatitinkančią žinutę, kad V. L. pirkdavo laisvo elgesio sodo kaimynes, bendraudavo su jomis pirtyje, kad bendrauja ir girtauja su vagimis, kad pirko vogtas malkas, taip tyčia paskleidė apie V. L. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčia V. L. pažeminti, pakirsti pasitikėjimą juo.

Šmeižimo objektas yra žmogaus garbė ir orumas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarime Nr. 1 pateiktą išaiškinimą, garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės vertinimas. Šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminimas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo orumą. Būtent tokius veiksmus atliko kaltinamasis R. T..

Faktiniai kaltinamojo veiksmai neabejotinai įrodo, kad jis skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją tyčia, suprato, kad išdėstyti faktai apie nukentėjusįjį niekuo neparemti ir neatitinka tikrovės, numatė savo pavojingų veiksmų pobūdį, numatė pavojingas pasekmes, kad tikrovės neatitinkanti informacija gali nukentėjusįjį pažeminti, pakirsti pasitikėjimą, kad gali pakenkti jo šeimos santykiams, ir to norėjo. Atsižvelgiant į nurodytą, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 154 straipsnio 1 dalį.

Dėl skirtinos bausmės

Kaltinamojo R. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės teisingumo principas yra vienas iš pamatinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK. Bausmė yra teisinga tada, kai atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Išdėstytos aplinkybės, susijusios su veikos padarymu ir kaltinamojo asmeniu, leidžia daryti išvadą, jog yra pakankamai aplinkybių, leidžiančių paskirti švelnesnę, su realiu laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę.

Teismas, skirdamas R. T. bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y. atsižvelgia į tai, kad R. T. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, R. T. teistas, teistumas neišnykęs, per paskutinius 5 metus nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 115), dirba (1 t., b. l. 116), duomenų apie psichiatrinį gydymą, buvimą psichiatrinėje ar narkologinėje įskaitoje, nėra (b. l. 120).

BK 154 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmės.

Prokurorė prašė teismo skirti kaltinamajam arešto bausmę.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, į tai, jog nėra nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, į kaltinamojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į tai, kad kaltinamasis dirba, todėl skirti kaltinamajam trumpalaikį laisvės atėmimą - arešto bausmę, nėra tikslinga, kadangi jis neteks darbo, tuo pačiu pasunkins ir neturtinės žalos atlyginimo galimybę nukentėjusiajam. Teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam parenkant įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį baudą, jos dydį nustatant didesnį, nei minimalus ( dydį skaičiuojant nusikalstamos veikos padarymo (2017 m. rugsėjo mėn.) metu buvusį 1 MGL dydį - 37,66 Eur ( Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“).

Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu prašė įpareigoti kaltinamąjį viešai atsiprašyti nukentėjusiojo, atsiprašymą išspausdinant rajono laikraštyje, kadangi tikrovės neatitinkančius faktus iš R. T. pakankamai daug žmonių girdėjo. Nukentėjusiojo prašymas atmestinas, kadangi skiriant kaltinamajam bausmę, numatytą BK VII skyriuje, nėra numatytos priemonės – įpareigojimo atsiprašyti nukentėjusiojo.

Dėl neturtinės žalos

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį.

Nukentėjusysis V. L. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jam iš R. T. 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 29).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismus įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį. Į kaltinamojo turtinę padėtį atsižvelgtina vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Nukentėjusysis V. L. nurodė, kad R. T. jį nepagrįstai apkaltino nusikalstamomis veikomis, kurių nepadarė, amoraliu elgesiu, menkino jo, kaip pareigūno ir piliečio, reputaciją, žemino jo garbę ir orumą.

Teismui nekyla abejonių, kad R. T. tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam V. L. buvo padaryta neturtinė žala. Tačiau sprendžiant dėl nukentėjusiojo patirto dvasinio išgyvenimo, matyti, kad kaltinamojo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija nesukėlė nukentėjusiajam sveikatos ar psichikos sutrikimų, nėra psichologinių asmenybės sutrikimų ar panašių neigiamų padarinių. Atsižvelgtina ir į tai, kad tikrovės neatitinkanti informacija nebuvo paskelbta per visuomenės informavimo priemones, apie šią informaciją nesužinojo plačioji visuomenė. Be to, teismas, nustatydama neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į šią žalą padariusio asmens turtinę padėtį, t. y. į tai, kad jis dirba, taip pat į dėl nusikalstamos veikos padarymo kilusias pasekmes, į kitas turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui aplinkybes, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, susiformavusia teismų praktika tokio paties pobūdžio bylose. Atsižvelgęs į visas minėtas aplinkybes, teismas nukentėjusiojo V. L. civilinį ieškinį tenkina iš dalies ir priteisia jam iš kaltinamojo 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

R. T. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 - 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 54 MGL (2033,64 Eur) baudą.

Nustatyti kaltinamajam R. T. 8 (aštuonių) mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo R. T. 200 Eur (du šimtus eurų) nukentėjusiajam V. L. neturtinės žalos atlyginimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti R. T., kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.