Vilniaus apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-18642-808/2022 pagal ieškovės J. A. patikslintą ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

11. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas 2022 m. spalio 10 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai ieškovės J. A. ieškinį paliko nenagrinėtą.

Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos rašytinių paaiškinimų.

12. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prašo teikiamus rašytinius paaiškinimus priimti ir atsižvelgti į juos sprendžiant dėl ieškovės J. A. atskirojo skundo. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodo:

12.1. Ieškovė atskirajame skunde neneigia, kad teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartį gavo 2022 m. rugsėjo 13 d., taigi nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria ieškovė buvo supažindinta su savo pareiga pateikti dubliką byloje, iki 2022 m. spalio 10 d. nutarties priėmimo, praėjus beveik vieno mėnesio laikotarpiui, ieškovė neatliko jokių aktyvių veiksmų, kurių pagrindu galima būtų teigti, kad ji domėjosi pagal jos pateiktą ieškinį iškelta civiline byla, nesidomėjo bylos eiga, savo veiksmais nesiekė užtikrinti, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, todėl privalo prisiimti iš to kylančias neigiamas teisines pasekmes, atsiradusias būtent dėl pačios ieškovės pasyvaus elgesio jos inicijuotame teismo procese.

12.2. Ieškovės teiginiai, jog iš 2022 m. rugsėjo 5 d. nutarties turinio negalėjo suprasti, kad kartu su minėta nutartimi jai privalėjo būti pateiktas ir inspekcijos atsiliepimas, teismo turėtų būti vertintini kritiškai atsižvelgiant į aiškias ir nedviprasmiškas 2022 m. rugsėjo 5 d. nutarties rezoliucinėje dalyje teismo nurodytas formuluotes.

12.3. Jei ieškovė iš tikrųjų negavo inspekcijos byloje pateikto atsiliepimo kartu su 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi, būdama atsakinga ir siekdama kad iškelta civilinė byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, taip pat siekdama įvykdyti teismo įpareigojimą pateikti dubliką byloje, ji privalėjo apie šias aplinkybes informuoti teismą, tačiau šių veiksmų neatliko, kas taip pat reiškia, kad ieškovė ne tik nesidomėjo teismo procesu, tačiau taip pat nevykdė pagal teismo nutartį paskirtų įpareigojimų pateikti procesinį dokumentą.

12.4. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad su 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nebuvo siunčiamas inspekcijos atsiliepimas, patvirtinama ieškovės gautame lydraštyje padarytu pabraukimu tik po žodžiu „nutartis“, neįrodo, kad inspekcijos atsiliepimas faktiškai nebuvo įteiktas ieškovei, kitų įrodymų, pagrindžiančių nurodytus ieškovės teiginius, byloje nėra.

13. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Iš pateiktų rašytinių paaiškinimų turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodo, jos nuomone, ginčui reikšmingas aplinkybes, bei pateikia argumentus, kurie, jos nuomone, paneigia apeliacinio proceso galimybę ir / arba patvirtina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė turi pareigą pateikti atsiliepimą į atskirąjį skundą, tačiau atskirasis skundas jai nebuvo išsiųstas, tokiu būdu nesuteikiant jai galimybės įvykdyti savo procesinės pareigos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateikti rašytiniai paaiškinimai priimami, kaip nepažeidžiantys CPK 323 straipsnyje įtvirtinto draudimo.

Dėl atskirojo skundo argumentų.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. birželio 23 d. gautas ieškovės J. A. ieškinys atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovės ieškiniui teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartimi buvo nustatytas terminas nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuris buvo priimtas 2022 m. liepos 21 d. teisėjos rezoliucija ir išsiųstas atsakovei atsiliepimui į ieškinį pateikti. Teisme 2022 m. rugpjūčio 4 d. gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį, kuris priimtas 2022 m. rugsėjo 5 d. teisėjos rezoliucija.

15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nusprendė nustatyti, kad pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje vyks paruošiamųjų dokumentų būdu, nutarė išsiųsti ieškovei atsakovės atsiliepimą į ieškinį bei įpareigojo ieškovę per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į atsakovės atsiliepimą – dubliką, atsitinkantį CPK 111-114 straipsnių reikalavimus.

16. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 5 d. išsiuntė ieškovei teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. priimtą nutartį, pažymėta, jog ieškovei dokumentai įteikti 2022 m. rugsėjo 13 d. Atitinkamai terminas dublikui pateikti suėjo 2022 m. rugsėjo 27 d. (įskaitytinai).

17. Ieškovei per nustatytą terminą nepateikus dubliko, pirmosios instancijos teismas 2022 m. spalio 10 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą. Nesutikdama su tuo, ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos teismo nutarties, kuria jos ieškinys paliktas nenagrinėtu.

18. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, jog nepateikė dubliko dėl to, jog negavo atsakovės atsiliepimo į ieškinį, gavo tik teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartį, todėl pagrįstai manė, kad atsiliepimas bus išsiųstas vėliau, be kita ko, iš minėtos nutarties turinio nesuprato, ar atsiliepimas turėjo būti išsiųstas kartu su nutartimi ar jį išsiųs vėliau. Ieškovė pažymi, kad ieškinį padavė atsakingai ir už jį sumokėjo nemažus pinigus, yra suinteresuotas asmuo, o dėl teismo neatsakingų darbuotojų nerūpestingumo privalo aiškintis ir patirti nepatogumus, nervinę įtampą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais ieškovės argumentais.

19. Iš ieškovės teismui pateikto patikslinto ieškinio matyti, jog ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba kitas paruošiamasis procesinis dokumentas. Iš atsakovės teismui pateikto atsiliepimo į ieškinį taip pat matyti, kad atsakovė neprieštaravo sprendimo už akių priėmimui, jei ieškovė byloje nepateiks paruošiamųjų procesinių dokumentų, taip pat neprieštaravo dėl taikos sutarties sudarymo galimybių abiems šalims priimtinomis sąlygomis, o esant galimybėms, ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu.

20. CPK 227 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai šalis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento (dubliko, tripliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių.

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje yra pateikti ieškinys ir atsiliepimas, todėl sprendimo už akių priėmimas yra negalimas bei nurodė, kad ieškovei nepateikus dubliko, tolimesnis pasirengimas bylos nagrinėjimui teisme paruošiamųjų dokumentų būdu yra negalimas, skirti žodinį pasirengimo bylos nagrinėjimui būdą draudžia įstatymas, kas reiškia, jog teismo procesas toliau vykti negali. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismų praktika, taip pat sprendė, jog šiuo atveju pagal analogiją taikytinos CPK 246 straipsnio 1 dalies ir 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos, suteikiančios teismui teisę palikti ieškinį nenagrinėtą, nes ieškovės procesinis pasyvumas (dubliko nepateikimas) šiuo atveju prilygintinas ieškinio reikalavimų nepalaikymui. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka.

22. Sprendimo už akių priėmimo institutas turi būti aiškinamas atsižvelgiant į CPK įtvirtintus proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus, reiškiančius, jog teismas imasi proceso įstatyme nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo viename posėdyje, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas bus įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taigi sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese įgyvendinti ekonomiškumo bei koncentracijos principus, užkirsti kelią civilinio proceso vilkinimui ir neleisti proceso šalims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.

23. CPK 285 straipsnio 1 dalis (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.) numato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Pagal minėto straipsnio 2 dalį priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų procesinį dokumentą pateikusios šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

24. Pažymėtina, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančioje CPK 285 straipsnio 2 dalies redakcijoje nebeliko iki tol galiojusios sąlygos, jog sprendimas už akių gali būti priimtas tik tuo atveju, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo motyvai, kad šaliai nepateikus paruošiamojo dokumento – šiuo atveju ieškovei dubliko, kai yra pateiktas ieškinys ir atsiliepimas, sprendimo už akių priėmimas yra negalimas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra neteisėti. Vadovaujantis CPK 227 straipsnio 3 dalimi, 285 straipsnio 1, 2 dalimis, abejoms šalims savo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, atsiliepime į ieškinį) sutinkant su sprendimo už akių priėmimu esant įstatyme numatytiems pagrindams, byloje buvo galimybė spręsti klausimą dėl sprendimo už akių priėmimo.

25. CPK 285 straipsnio 3 dalies 1-5 punktuose numatyti pagrindai, kuomet teismas netenkina prašymo priimti sprendimą už akių. Teismo atsisakymas priimti sprendimą už akių turi būti motyvuotas (CPK 285 straipsnio 4 dalis).

26. Pažymėtina, kad nors šalių prašymas priimti byloje sprendimą už akių teismo neįpareigoja, šio klausimo sprendimas priklauso teismo diskrecijai, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje turėjo būti sprendžiamas sprendimo už akių priėmimo klausimas. Pirmosios instancijos teismui netinkamai pritaikius proceso teisės normas, t. y. nepagrįstai konstatavus, kad sprendimas už akių negali būti priimtas dėl to, jog byloje jau pateikti abiejų šalių įrodymai, sprendimo už akių priėmimo byloje galimybė apskritai nebuvo svarstoma ir teismas dėl to motyvuotai nepasisakė (CPK 285 straipsnio 3-4 dalys).

27. Pareiškimo palikimo nenagrinėtu pagrindai įtvirtinti CPK 296 straipsnyje. Teismas palieka pareiškimą nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1-11 punktuose nustatytais atvejais, taip pat kitais atvejais kitais CPK ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) numatytais atvejais (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas). CPK nėra numatyta galimybė palikti ieškinį nenagrinėtą, šalims teismo nustatytu terminu nepateikus paruošiamųjų dokumentų.

28. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), kuriam pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. CPK 42 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.

29. Pažymėtina, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą, todėl ieškinį palikti nenagrinėtą teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-863-464/2015, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018).

30. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad yra galimos konkrečios situacijos, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, todėl prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018). Todėl teismas, spręsdamas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, net ir esant konkrečiam CPK ar CK įtvirtintam šio instituto taikymo atvejui, visuomet turi įvertinti konkrečios bylos aplinkybes.

31. Šiuo gi konkrečiu atveju nebuvo ne tik įstatyme nustatyto pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtą, bet taip pat ir jokio pagrindo teigti, kad ieškovė, nustatytu terminu neįvykdydama procesinės pareigos, sąmoningai veikė prieš operatyvų bylos išnagrinėjimą ir/ar piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, be kita ko, remiantis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, nematyti, jog ieškovei kartu su teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi būtų buvęs išsiųstas ir atsiliepimas į ieškinį, į kurį ši turėjo pateikti dubliką, o šaliai neturint atsiliepimo nėra galimybės į jį atsikirsti pateikiant dubliką. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismo nurodoma teismų praktika dėl pagal analogiją taikytinų CPK 246 straipsnio 1 dalies ir 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų nėra pagrindo remtis, nes bylų aplinkybės netapačios, be to, nurodyti teismų išaiškinimai buvo pateikti galiojant ankstesnei CPK 285 straipsnio redakcijai.

32. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šalių nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo argumentus dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju ieškinio palikimas nenagrinėtu neatitiko ir bendrųjų civilinio proceso principų.

33. Bylos procesą pagal ieškinį dėl savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės inicijavo ieškovė pateikdama ieškinį, byloje buvo gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį, ieškovė dėl procesinių dokumentų surašymo patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl šiuo konkrečiu atveju prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, proceso ekonomiškumo principą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, jog ieškovė, nepateikdama dubliko, kai nebuvo gavusi atsiliepimo į savo patikslintą ieškinį, veikė prieš greitą ir teisingą procesą ar kitaip piktnaudžiavo jai įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, jog ieškovė nėra atstovaujama teisinį išsilavinimą turinčio asmens, procesinius dokumentus teikia pati, todėl pagal susiklosčiusią situaciją taikyti tokias griežtas pasekmes, kaip kad ieškinio palikimas nenagrinėtu, būtų neproporcinga sankcija. Visa tai įrodo, kad ieškovė nesiekė piktybiškai vilkinti proceso, kurį, beje, pati ir inicijavo, taip pat šios aplinkybės nepagrindžia ir to, kad ieškovė toliau nebepalaiko savo ieškinio reikalavimų ir nebėra suinteresuota bylos baigtimi.

34. Paminėtina, kad nors ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio ieškovei dar kartą kreiptis į teismą, tačiau tokiu būdu būtų tik dar labiau užtęstas ginčo nagrinėjimas, padidėtų proceso dalyvių ir teismo išlaidos bei laiko sąnaudos, būtų pažeisti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principai.

Dėl procesinės bylos baigties.

35. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovės atžvilgiu, paliekant jos ieškinį nenagrinėtą dėl nepateikto dubliko, nenumatytas įstatyme, be to, neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis), todėl pripažintina, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu nebuvo pagrįstas, kas sudaro teisinį pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir grąžinti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

36. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

ieškovės J. A. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.