Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Petro medis“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-325-471/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Girmedis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Petro medis“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

9. Apeliantė UAB „Petro medis“ apeliaciniame skunde teigia, kad ji apie teismo posėdį nebuvo informuota, todėl į teismo posėdį neatvyko.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės UAB „Petro medis“ buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)) 2021 m. kovo 1 d. registruota pašto siunta išsiųstas šaukimas į 2021 m. kovo 18 d., 10 val., paskirtą teismo posėdį. Šaukimas grįžo neįteiktas su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką“. 2021 m. kovo 18 d. teismo posėdžio metu teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, atidėjo teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą.

11. CPK 123 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Pastaroji teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas.

12. Taigi, CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai pakartotinai išsiunčiamas teismo procesinis dokumentas registruotąja pašto siunta juridinio asmens buveinės adresu, yra pagrindas laikyti, jog dokumentas įteiktas praėjus dešimčiai dienų nuo pakartotinio išsiuntimo dienos. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad 2021 m. kovo 1 d. teismo šaukimas registruota pašto siunta pakartotinai buvo išsiųstas atsakovės buveinės adresu.

13. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškinys su priedais kartu su 2020 m. spalio 21 d. pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovei UAB „Petro medis“ buvo įteiktas įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovė 2020 m. lapkričio 25 d. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė buvo informuota apie prasidėjusį teismo procesą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė nepateikė teismui informacijos apie adreso pasikeitimą ar prašymo siųsti dokumentus kitu nei atsakovės buveinės adresu. Bylos duomenys patvirtina, kad be minėto 2021 m. kovo 1 d. šaukimo į teismo posėdį, atsakovės buveinės adresu teismo šaukimai taip pat buvo siųsti 2020 m. gruodžio 1 d., 2020 m. gruodžio 17 d., 2020 m. gruodžio 23 d., 2021 m. sausio 11 d., 2021 m. vasario 2 d. Atsakovei buvo įteiktas tik 2020 m. gruodžio 17 d. teismo šaukimas, kiti šaukimai grižo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką“.

14. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą juridiniam asmeniui, nurodė, juridinis asmuo turėtų pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018, 24 punktas).

15. Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad nors 2021 m. kovo 1 d. teismo šaukimas į 2021 m. kovo 18 d. teismo posėdį atsakovės buveinės adresu buvo siųstas tik kartą, tačiau pakartotinis šaukimo neišsiuntimas buveinės adresu, kuriuo iš septynis kartus siųstų šaukimų realiai šaukimas atsakovei buvo įteiktas tik vieną kartą, šiuo atveju negali būti laikomas esminiu proceso teisės normų pažeidimu. Atsakovė buvo informuota apie jos atžvilgiu inicijuotą teismo procesą, todėl kaip protingas ir rūpestingas asmuo turėjo būti aktyvi ir pasirūpinti, kad jos buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Priešingas vertinimas neatitiktų ekonomiškumo, racionalumo ir protingumo principų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ginčą pakartotinai neišsiuntęs atsakovei teismo šaukimo į teismo posėdį, negali būti laikoma absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto prasme, juolab, kad apeliantė nesiremia šia aplinkybe grįsdama savo apeliacinį skundą. Apeliantė apeliacinio skundo taip pat negrindžia aplinkybe, kad šaukimo neišsiuntimas pakartotinai jos buveinės adresu galėjo lemti pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

16. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad ji nėra skolinga ieškovei, nes UAB ,,Girmedis“ (duomenys neskelbtini) iš UAB ,,Petro medis“ buvo perduoti 1 935 Eur. Kadangi abiejų įmonių atstovai neturėjo pinigų priėmimo/išdavimo kvitų, buvo nutarta, kad M. K. pasirašys paprastąjį vekselį, kol iš UAB ,,Girmedis“ nebus atsiųstas pinigų priėmimo kvitas. Pažymi, kad kvito iki šiol atsakovė negavo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.

17. Iš atsakovės byloje pateikto 2020 m. vasario 4 d. paprastojo vekselio kopijos matyti, kad pagal šį vekselį M. K. (vekselio davėjas ir vekselį pasirašęs asmuo) įsipareigojo Ž. P. iki 2020 m. kovo 4 d. sumokėti 1 935 Eur sumą.

18. Pažymėtina, kad vekselis – tai dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba kuriuo įsako tai padaryti kitam asmeniui. Paprastuoju vekseliu jį pasirašęs asmuo pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą vekselio turėtojui. Vekseliu yra įforminamas besąlygiškas pasižadėjimas sutartais terminais grąžinti skolą. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas.

19. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo sprendimo turinio nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus. Įvertinęs, kad minėtas vekselis sudarytas tarp fizinių asmenų, tai, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, jog šis M. K. įsipareigojimas būtų kaip nors susijęs su ieškove, tai, kad vekselio pasirašymo metu M. K. UAB „Girmedis“ nebedirbo, bei tai, kad M. K. rašte teismui pripažino, jog skola yra jo asmeninė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vekselis su šalių ginču yra nesusijęs. Šios pirmosios instancijos teismo išvados apeliantė apeliacinio skundo argumentais nepaneigė. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš bylos duomenų nėra pagrindo teigti, kad asmenys (M. K. ir Ž. P.), pasirašę vekselį, nesuprato, jog vekselį pasirašo savo, o ne juridinių asmenų vardu (UAB „Girmedis“ ir UAB „Petro medis“), nes vekselio tekstas yra aiškus ir trumpas, vekselyje yra fizinių asmenų duomenys, t. y. jų vardai, pavardės, asmens kodai, tuo tarpu vekselyje nėra jokių juridinių asmenų rekvizitų, t. y. įmonių kodų, įmonių antspaudų.

20. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį, faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 183 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad įrodymų tyrimą nagrinėjimo teisme metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka; įrodymų tyrimo tvarką nustato bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.).

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių procesiniais dokumentais, t. y. rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu. Tai, kad teismas įrodymus vertino kitaip, nei kad siekė apeliantė, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai.

22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Ieškovei pareiškus prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, tačiau nepateikus dokumentų, kurie patvirtintų jų faktą bei dydį, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.