Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant tretiesiems asmenims: D. B., antstolėms Svajonei Žukaitienei ir Audronei Muzikevičienei, notarei Lidijai Pečkienei, UAB ,,Lateko lizingas“,

viešame teismo posėdyje iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. J. patikslintą ieškinį atsakovui V. B., tretiesiems asmenims D. B., antstolėms Svajonei Žukaitienei ir Audronei Muzikevičienei, notarei Lidijai Pečkienei, UAB ,,Lateko lizingas“, dėl žemės sklypo ir pastatų pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir kt.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas ieškinį pripažino visiškai (2021 m. gegužės 25 d. posėdžio metu atsakovo pasirašytas ieškinio pripažinimas), sutiko, kad būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir prašė, kad byla būtų išnagrinėta iškart, vieno posėdžio metu, kadangi nuo birželio 1 d. jis planuoja vykti dirbti į užsienį. Atsakovas paaiškino, kad jis turėjo vykti dirbti į Švediją, todėl pirkdamas iš ieškovės nekilnojamąjį turtą jis planavo gauti pajamų, iš kurių būtų galėjęs sudarytą sutartį vykdyti. Tačiau uždarė sienas, jis nebegalėjo išvykti ir neturėjo iš ko mokėti. Nurodo, kad dėl įmokėtų 2500 Eur ginčo nėra, ieškovė tikrai mokėjo mokesčius, jis tam neturėjo pinigų, todėl sutinka, kad ši suma jai būtų palikta. Nurodo, kad pirkdamas namą pats nežinojo, kad turi skolų. Notarė tikrino informaciją apie jį ir jokių skolų nebuvo. Vadinasi suklaidino notarė. Patvirtina, kad ieškovė jį tikrai perspėjo, kad turi mokėti, bet jis neturėjo iš ko ir tą jai pasakė. Nurodo, kad iš ginčo namų jis išsikraustė ir gyvena pas brolį. Dabar jau atsirado galimybė išvykti dirbti ir turėtų į užsienį išvykti birželio 1 d. Dokumentus prašo siųsti brolio adresu, kur priims žmona ir jam perduos.

Trečiajam asmeniui D. B. procesiniai dokumentai įteikti, atsiliepimas negautas. Šaukimas į posėdį įteiktas, į posėdį trečiasis asmuo neatvyko, jokių prašymų nepateikė.

Trečiajam asmeniui UAB ,,Lateko lizingas“ procesiniai dokumentai įteikti, atsiliepimas negautas. Šaukimas į posėdį įteiktas, į posėdį trečiasis asmuo neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, nurodė, kad savo kreditorinius reikalavimus palaiko (2021-05-19 prašymas Nr. DOK - 18474).

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir jų vertinimas

Byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose šalių nurodytomis aplinkybėmis, prie jų pateiktais rašytiniais įrodymais, ieškovės, jos atstovės ir atsakovo faktinių aplinkybių paaiškinimais, nustatyta, kad 2019 m. spalio 17 d. tarp šalių buvo sudarytą žemės sklypo ir pastatų pirkimo – pardavimo sutartis, Not. Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė pardavė, o atsakovas išsimokėtinai įsigijo namų valdą, su pastatais, statiniais ir žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini). Bendra Sutartimi nustatyta daiktų kaina - 8000 Eur, kurios dalį, t. y. 2500 Eur atsakovas ieškovei sumokėjo iškart, o likusią, 5500 Eur, įsipareigojo ieškovei sumokėti ne vėliau kaip iki 2020m. lapkričio 1 d., kas mėnesį mokėdamas Sutartyje nurodyto dydžio įmokas. Sutartimi nuosavybės teisė atsakovui perėjo nuo Sutarties sudarymo. Tuo pačiu šalys Sutartimi susitarė, kad ji gali būti nutraukiama dėl Pirkėjo kaltės, jei jis nevykdo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir kad, Sutartį nutraukus dėl pirkėjo kaltės, pardavėjai sumokėta daiktų kainos dalis – 2500 Eur, kaip bauda lieka pardavėjai (Sutarties 12.3 ir 12.4 punktai) (2020-06-30 pateikto ieškinio Nr. CBP – 3715, priedo 3-22 lapai). Nėra jokio ginčo, kad atsakovas savo prievolės pagal Sutartį nevykdė, kad ieškovė jį perspėjo apie sutarties nutraukimą ir šalys buvo susitarę šią Sutartį nutraukti, tam nuvyko pas notarą, tačiau notarė atsisakė tą padaryti, kadangi perleistam turtui buvo taikyti apribojimai, įregistruotas areštas (šalių paaiškinimai posėdžio metu, pateikti rašytiniai įrodymai (2020-06-30 pateikto ieškinio Nr. CBP – 3715, priedo 29-35 lapai).

Atsakovas, minėta, posėdžio metu ieškinį pripažino visiškai, patvirtino, kad Sutarties nevykdė, taip pat nemokėjo mokesčių už namui teikiamas paslaugas, tą visąlaik darė ieškovė, todėl sutiko, kad pradinė jai įmokėta įmoka, 2500 Eur, liktų ieškovei, o Sutartis būtų nutraukta, kadangi jie tą norėjo padaryti nesikreipdami į teismą, todėl, remiantis LR CPK 268 straipsnio 5 dalimi, surašytini sutrumpinti sprendimo motyvai.

Dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Esant esminiam sutarties pažeidimui šalis gali pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo galimybe. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti CK 6.217 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo, kuris yra pagrindas taikyti sutarties nutraukimą, kvalifikuojantys požymiai. Sutarties šalims įstatymas leidžia susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, jeigu jos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, t. y. sutarties šalys gali vienašališkai nutraukti sutartį arba inicijuoti tokios sutarties nutraukimą teismine tvarka, jeigu tokia teisė joms yra nustatyta sutartyje, ir kai realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančios, jų pačių sutartyje nurodytos sąlygos ar aplinkybės. CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įstatyme ir sutartyje įtvirtinti vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai yra alternatyvūs. Sutartyje ir įstatyme nustatytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2013). Toks išaiškinimas reiškia, kad šalims įgyvendinant sutarčių laisvės principą (CK 6.156 straipsnio 1 dalis) susitarus, kokiais atvejais sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, pakanka nustatyti faktą, jog egzistavo nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas (pagrindai). Jeigu šalys susitaria, kad sutartis vienašališkai gali būti nutraukta, jei nevykdomi ja prisiimti įsipareigojimai, pakanka nustatyti pažeidimo (sutartinių įsipareigojimų nevykdymo) faktą ir nereikia įrodinėti bei vertinti tokio pažeidimo sunkumo, prievolės neįvykdžiusios šalies kaltės ir jos formos ar kitų CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-690/2015). Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis).

Minėta, jog Sutartimi ieškovė pardavė atsakovui namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini). Bendra daiktų kaina 8000 Eur, kurios dalį, 2500 Eur atsakovas ieškovei sumokėjo iškart, o likusią, 5500 Eur, įsipareigojo ieškovei sumokėti ne vėliau kaip iki 2020 m. lapkričio 1 d., kas mėnesį mokėdamas jai Sutartyje nurodyto dydžio įmokas. Sutartimi šalys taip pat susitarė, kad ji gali būti nutraukiama dėl Pirkėjo kaltės, jei jis nevykdo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir kad, Sutartį nutraukus dėl pirkėjo kaltės, pardavėjai sumokėta daiktų kainos dalis – 2500 Eur, kaip bauda lieka pardavėjai (Sutarties 12.3 ir 12.4 punktai). Taigi, sudarydamos sutartį, šalys aiškiai numatė, kad atsakovo neatsiskaitymo su ieškove atveju, sutartis bus nutraukta. Ginčo dėl sutarties pažeidimo fakto, t. y. aplinkybės, kad atsakovas nesumokėjo ieškovei nei vienos Sutartyje numatytos įmokos ir viso turto nustatytos kainos, tarp šalių nėra. Dėl minėtos aplinkybės ieškovė atsakovą perspėjo, jie buvo nuvykę pas notarą ketindami Sutartį nutraukti. Taigi, atsakovas neginčijo, kad nėra įvykdęs prisiimtų įsipareigojimų. Šalys siekė pasinaudoti Sutartyje numatyta teise nutraukti sutartį, dar iki kreipimosi į teismą, atsakovas neprieštaravo dėl sutarties nutraukimo, tačiau sutartis negalėjo būti nutraukta ir nuosavybės teisė į Sutartimi perleistą turtą negalėjo būti grąžinta dėl taikyto arešto. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, jog esant šalių sutartyje numatytai ieškovės teisei nutraukti Sutartį atsakovui jos nevykdant ir ieškinį visiškai pripažįstant, yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį ir nutraukti 2019 m. spalio 17 d. tarp šalių sudarytą žemės sklypo ir pastatų pirkimo – pardavimo sutartį, Not. Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė pardavė atsakovui namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini).

Dėl restitucijos taikymo

Nutraukus Sutartį yra pagrindas taikyti restituciją. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Nutraukus sutartį, vadovaujantis CK 6.222 straipsnio 1 dalimi, taikoma restitucija, todėl, jeigu pirkėjas buvo sumokėjęs nurodytą sumą pardavėjui, šis privalo ją grąžinti pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424-415/2015). Atsižvelgiant į tai, kad nutraukus tarp šalių sudarytą Sutartį yra pagrindas ne tik taikyti restituciją, tačiau spręsti Sutartyje nustatytos baudos priteisimo klausimą (paliekant pardavėjai įmokėta kainos dalį, 2500 Eur), byloje dėl to nesant ginčo ir esant atsakovo patvirtintam faktui, jog sudaręs Sutartį jis nieko nemokėjo, visas įmokas ir mokesčius mokėjo pardavėja, buvo susidarę įsiskolinimai už komunalines paslaugas, kurias apmokėjo ieškovė, byloje taikytina vienašalė restitucija, ieškovei priteisiant Sutartimi perleistą nekilnojamąjį turtą, o atsakovui iš ieškovės nepriteisiamos jokios sumos.

Dėl turto arešto panaikinimo

Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, jog turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise 2019 m. spalio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu priklausančiam atsakovui V. B., 2020 m. vasario 24 antstolės Svajonės Žukaitienės ir 2020 m. liepos 3 d. antstolės Audronės Muzikevičienės taikytas areštas, atitinkamai trečiųjų asmenų D. B. ir UAB ,,Lateko lizingas“ naudai, kuriais apribota valdymo, disponavimo ir naudojimo teisė. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo panaikinti grąžintinam turtui taikytus apribojimus. Remiantis CPK 675 straipsniu, antstolis gali areštuoti tik skolininko turtą ir neturi teisės areštuoti kitiems, su skolos išieškojimu nesusijusiems, asmenims priklausančio turto. Priešingas aiškinimas suteiktų antstoliui teisę suvaržyti nuosavybę, kurią, be kita ko, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Pažymėtina, jog nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad nors atsakovui perleisto turto nuosavybės teisė buvo registruota V. B. vardu, tačiau jam yra taikomas apribojimas disponuoti nekilnojamuoju daiktu 2019-10-17 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuo 2019-10-29 ir registruotas įsiskolinimas už įsigytą turtą pagal tą pačią pirkimo-pardavimo sutartį. Ši aplinkybė patvirtina, kad buvo išviešintas skolos už įsigytą nekilnojamąjį turtą faktas. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kuomet tarp šalių sudaryta nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis nutraukta, turtas grąžintas ieškovei, todėl antstoliams nėra pagrindo ginčo turtui taikyti apribojimus, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė turi neįvykdytų įsipareigojimų, dėl kurių turėtų būti taikomi apribojimai ieškovės turtui. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, teismas sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą bei panaikinti 2020 m. vasario 24 antstolės Svajonės Žukaitienės ir 2020 m. liepos 3 d. antstolės Audronės Muzikevičienės turtui, esančiam Vilkaviškio r. sav. Bartninkų mstl. Aistos g. 23, taikytą areštą.

Byloje ieškovė naudojosi advokato teisinėmis paslaugomis pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (toliau – Tarnyba) sprendimą Nr.(8.2)TP-20-T-1370-5343, pagal kurį ieškovei nutarta teikti antrinę teisinę pagalbą valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2020-06-30 pateikto ieškinio Nr. CBP – 3715, priedo 1-2 lapai). Teismui taip pat pateikta Tarnybos 2021-05-21 išrašyta pažyma Nr. (12.33 Mr) PT - 3755, dėl išlaidų, pagal kurią valstybės patirtos teisinės pagalbos išlaidos – 496,83 Eur (2021-05-24 pažyma Nr. DOK - 19278). Ieškinį tenkinus valstybės dėl atstovavimo ieškovei patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš atsakovo, tačiau atstovė prašo įvertinti faktą, jog atsakovas niekuomet ieškinio neginčijo, siekė Sutartį nutraukti ne ginčo tvarka, todėl prašo šias išlaidas sumažinti. Teismas sprendžia, jog yra pagrindas išlaidų valstybei iš atsakovo nepriteisti.

Parengiamojo nagrinėjimui posėdžio metu teismas išaiškino ieškovei ir jos atstovei, kad jos turi galimybę iškilusį klausimą išspręsti be teismo, t. y. kreipiantis į notarą ir prašant išsimokėtinai perleistam turtui įregistruoti priverstinę hipoteką bei pradėti priverstinį išieškojimą iš šio turto ne ginčo tvarka, pirkėjui nevykdant įsipareigojimo sumokėti perleisto turto kainą. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog daiktų pirkimo pardavimo išsimokėtinai atveju, vadovaujantis CK 6.414 straipsnio 2 dalimi, kai nuosavybės teisė pereina pirkėjui nuo daikto perdavimo, nuo to momento, kai daiktai perduodami pirkėjui, iki visiško sumokėjimo laikoma, kad šie daiktai įkeisti pardavėjui užtikrinant pirkėjo prievoles pagal sudarytą sutartį (priverstinis įkeitimas (hipoteka), jeigu sutartis nenumato ko kita. Todėl, kadangi atsakovas namų valdą iš ieškovės įsigijo išsimokėtinai remiantis 2019 m. spalio 17 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi ir nuo šios sutarties sudarymo momento ieškovei atsirado teisė į priverstinę hipoteką nurodyto įstatymo pagrindu. Vadovaujantis CK 4.175 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 6.414 straipsnio 2 dalimi, nuosavybės teisių į turtą, įsigytą pagal pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį, perėjimas pirkėjui iki visos turto kainos sumokėjimo yra pagrindas priverstinei hipotekai registruoti. Po priverstinės hipotekos registravimo pagrindo atsiradimo turtui pritaikytas areštas negali būti laikomas kliūtimi hipotekai įregistruoti. Jokie teisės aktai, reglamentuojantys hipotekos institutą ir areštuoto turto teisinį režimą, draudimo įregistruoti hipoteką, taip pat ir priverstinę hipoteką, tuo atveju, jei nekilnojamasis turtas jau yra areštuotas, nenumato, todėl išsimokėtinai pardavusios nekilnojamąjį daiktą ieškovės teisė prašyti įregistruoti priverstinę hipoteką negali būti ribojama aplinkybe, kad šis daiktas yra areštuotas vykdant priverstinį skolos išieškojimą (pvz., 2016 m. rugsėjo 28 d. Kauno apygardos teismo nutartis civ. byloje Nr. 2S-1892-259/2016; 2017 m. birželio 12 d. Kauno apygardos teismo nutartis civ. byloje Nr. e2S-1373-480/2017). Įvertinus aukščiau nurodytą ir tą faktą, jog ieškovė neišnaudojo visų galimybių sutartį nutraukti ir susigrąžinti turtą neinicijuojant teisminio proceso, atsakovui niekuomet šios jos teisės neginčijant, teismui nustačius faktą, kad atsakovas neturi jokio turto ir glaudžiasi pas brolį, neturi darbo ir tai būtų pagrindas jam skirti valstybės garantuojamą nemokamą teisinę pagalbą, yra pagrindas nukrypti nuo LR CPK 96 straipsnyje numatyto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei principų ir iš atsakovo jų visiškai nepriteisti.

Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei yra atleista, bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti 2019 m. spalio 17 d. tarp M. J. ir V. B. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, dėl žemės sklypo ir pastatų bei statinių, esančių (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį, Sutarties Not. Reg. Nr. (duomenys neskelbtini).

Taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti ieškovės, M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėn, iš atsakovo V. B., žemės sklypą, pastatus bei statinius, esančius (duomenys neskelbtini), perleistus pagal pirkimo – pardavimo sutartį, Not. Reg. Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovui V. B. jo pagal nutruktą Sutartį sumokėtą kainos dalį, 2500 Eur, iš ieškovės, M. J., nepriteisti.

Panaikinti 2020 m. vasario 24 antstolės Svajonės Žukaitienės (2020-02-24 TAAR pranešimas apie turto arešto akto įregistravimą Nr. 2020-010344, pranešimo Nr.5449210) ir 2020 m. liepos 3 d. antstolės Audronės Muzikevičienės (2020-07-03 TAAR pranešimas apie turto arešto akto įregistravimą Nr. 2020032420, pranešimo Nr.5498391) taikytus areštus, kuriais buvo areštuotas žemės sklypas, pastatai bei statiniai, esantys (duomenys neskelbtini).

Sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas išsiųsti nedalyvavusiems teismo posėdyje ir neatvykusiems jo išklausyti asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.