- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-07
- Bylos Nr.
- e2A-522-854/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10863-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Loksodroma“
- Advokatai
- Remigijus Rinkevičius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Loksodroma“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Loksodroma“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – ir INVEGA) kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Loksodroma“ 12 282,47 Eur skolą, 4,16 Eur paskolos palūkanas, 330,16 Eur valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas, 884,64 Eur dydžio delspinigius nuo pradelstos sumokėti sumos iki ieškinio pateikimo dienos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (13 501,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. liepos 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
2.1. Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerija 2020 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 4-229 patvirtino Skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ schemą (toliau – schema), kuria pavedė ieškovei įgyvendinti paskolų teikimo priemonę. Ieškovė, įgyvendindama paskolų teikimo priemonę pagal schemą atliko finansų tarpininkų atranką ir susitarė dėl paskolų teikimo pagal schemą su finansų tarpininku – UAB „Finansų bitė verslui“ (toliau – paskolos davėjas) ir jam suteikė finansinių lėšų paskolų teikimui pagal schemą.
2.2. Paskolos davėjas ir atsakovė 2020 m. liepos 16 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 24328668 (toliau – sutartis) dėl 14 741 Eur paskolos suteikimo. Paskolos davėjas pervedė atsakovei paskolos sumą (atskaičius administravimo mokestį).
2.3. Ieškovė atliko patikrą, kurios metu įvertino iš Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) gautą informaciją ir konstatavo, kad atsakovės apyvarta PVM deklaracijose deklaruotais duomenimis, nekrito daugiau kaip 30 proc. (augo 7,86 proc.), todėl paskola pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ negalėjo būti suteikta ir nedelsiant turi būti grąžinta su sutartyje nustatytomis palūkanomis.
2.4. Atsakovė nuo paskolos išdavimo dienos paskolos davėjo naudai atliko mokėjimus: 2 024,95 Eur paskolos sumai, 129,85 Eur palūkanoms ir 0,06 Eur delspinigiams apmokėti.
2.5. Ieškovė ir paskolos davėjas 2022 m. kovo 7 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo aktą Nr. 29 2020 m. rugsėjo 25 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 20092501 pagrindu , todėl įgijo teisę reikalauti ieškinyje nurodytų sumų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 4 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino – priteisė ieškovei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ iš atsakovės UAB „Loksodroma“ 12 282,47 Eur skolą, 4,16 Eur paskolos palūkanas, 330,16 Eur valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas, 884,64 Eur delspinigius po sutarties nutraukimo iki ieškinio pateikimo dienos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (13 501,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. liepos 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė valstybei iš atsakovės UAB „Loksodroma“ 152 Eur žyminį mokestį.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, prašydama jį panaikinti, ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė prieštaravimuose nurodė:
4.1. Atsakovė sudarė paskolos sutartį su UAB „Finansų bitė verslui“, todėl paskolos sutartis galioja tik atsakovei ir UAB „Finansų bitė verslui“, nes jos abi yra paskolos sutarties šalys ir jos abi ją pasirašė, o ieškovė reikalavimo perleidimo sutartimi nebuvo įgaliota paskolos sutartį nutraukti ar atlikti kitus veiksmus, kurie nėra susiję su jai perleistomis turtinėmis teisėmis pagal paskolos sutartį.
4.2. Atsakovė tvarkingai vedė buhalteriją, vykdė veiklą, nors buvo sunki finansinė padėtis, laikėsi visų įsipareigojimų ir sąlygų, o įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai leido daryti išvadą, jog atsakovė atitiko visus reikalavimus paskolai gauti, todėl ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas.
4.3. Atsakovė negrąžino paskolos ne dėl tyčios, o dėl svarbių objektyvių priežasčių. Atsakovė ir šiuo metu turi finansinių sunkumų, todėl neturi galimybės grąžinti įsiskolinimo. Įmonės veiklą paveikė ir jos vadovų ilgo laikotarpio ligos bei vieno iš jų mirtis.
4.4. Atsakovė nebuvo ieškovės informuota apie paskolos sutarties nutraukimą, o kadangi UAB „Finansų bitė verslui“ paskolos sutarties nenutraukė, tai ieškovė neturi teisės reikalauti visos paskolos sumos, delspinigių ir palūkanų grąžinimo.
5. Ieškovė atsiliepime į prieštaravimus su atsakovės prieštaravimais nesutiko, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė:
5.1. Atsakovė, sudariusi paskolos sutartį su finansų tarpininku, sutiko su paskolos sutarties 12.4 punkte įtvirtinta sąlyga, kad nevykdant finansinių įsipareigojimų tinkamai, paskolos sutartis gali būti neatlyginamai perleidžiama INVEGA, todėl ieškovė turi reikalavimo teisę atsakovei. Be to, finansų tarpininkas perleido, o INVEGA perėmė visas su reikalavimais susijusias teises, įskaitant procesines teises teisminiuose, arbitražo, vykdymo, išieškojimo ar administraciniuose procesuose, kylančiuose iš perduodamų paskolų.
5.2. INVEGA pagal paskolos sutarties 10.1 punktą turi teisę reikalauti grąžinti visą sumą ir nenutraukusi sutarties. Pagal šį punktą ji turi teisę sutartį nutraukti. Tai ir padarė, elektroniniu paštu išsiuntusi pranešimą dėl ketinimo nutraukti sutartį, įspėjusi apie tai atsakovę prieš 30 dienų. Iš jos jokių duomenų apie esminius sunkumus, turinčius įtakos įsipareigojimų vykdymui, negavo.
5.3. Atsakovė paraiškoje paskolai gauti buvo nurodžiusi, kad jos vidutinė mėnesio apyvarta po 2020 m. kovo 16 d. iki paraiškos pateikimo – 4 980 Eur. Visgi INVEGA atlikus neplaninę patikrą buvo nustatyta, kad atsakovės apyvarta nekrito daugiau kaip 30 procentų (augo 7,86 proc.) (atsakovės vidutinė mėnesio apyvarta po 2020 m. kovo 16 d. iki paraiškos pateikimo buvo – 8 949 Eur).
5.4. Nei paskolos davėjas, nei INVEGA iki šiol nėra gavę iš atsakovės jokių patikslinančių dokumentų ar informacijos, kad pateikti duomenys VMI nėra teisingi.
Šalies argumentai
6. Ieškovės atstovė teismo posėdžio papildomai paaiškino, kad atsakovei gavus paskolą nepagrįstai, ji turi grąžinti ją visą iš karto. Atsakovė neįrodė, kad paskolą gavo teisėtai. Tam, kad paskola būtų pripažinta teisėtai gauta, apyvartos kritimas turi būti 30 proc. ir, priešingai nei mano atsakovė, skaičiuojama turi būti apyvarta, o ne gautas pelnas. Pagal Reglamentą nėra galima tartis su atsakove dėl skolos mokėjimo išdėstymo. Be to, nėra jokių įrodymų apie atsakovės finansinę būklę.
7. Atsakovės atstovė įmonės vadovė V. S. 2023 m. lapkričio 17 d. elektroniniu paštu pranešė, kad, patikrinus visus duomenis, sutinka, jog, įmonės apyvartos kritimas 2020 metų pirmą pusmetį nesiekė 30 proc., todėl INVEGA paskola UAB ,,Loksodromai“ nepriklausė. Nurodė, kad sutinka, jog atsakovė turi grąžinti paskolą su palūkanomis bei padengti teismo išlaidas.
8. Atsakovės atstovas advokatas Remigijus Rinkevičius 2023 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje ieškinį pripažino, paaiškino, kad prieštaravimuose nurodyti argumentai pateikti nežinojus visos situacijos, todėl plačiau dėl jų nepasisakė. Prašė teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti 6 mėnesiams. Nurodė, kad įmonė turi finansinių sunkumų, jai yra iškelta ne viena byla, buvo inicijuotas bankrotas. Nors įmonė turto turi, tačiau apyvartinių lėšų trūksta, dėl ko negali sumokėti ieškovei visos skolos iš karto.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą; atsakovės UAB „Loksodroma“ prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmetė; priteisė iš atsakovės valstybei 13,28 Eur bylinėjimosi išlaidas.
10. Teismas nurodė, kad atsakovė UAB „Loksodroma“ bylos nagrinėjimo metu su ieškiniu sutiko, prieštaravimuose išdėstytų argumentų nebepalaikė, todėl, išdėstydamas sprendimo motyvus, teismas taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalies normą, surašydamas sutrumpintus motyvus dėl pripažintų aplinkybių.
11. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerija 2020 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 4-229 patvirtino Skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ schemą, kuria pavedė ieškovei įgyvendinti paskolų teikimo priemonę. Ieškovė, įgyvendindama paskolų teikimo priemonę, pagal schemą atliko finansų tarpininkų atranką ir susitarė dėl paskolų teikimo pagal schemą su finansų tarpininku – UAB „Finansų bitė verslui“ ir jam suteikė finansinių lėšų paskolų teikimui pagal schemą. Paskolos davėjas ir atsakovė 2020 m. liepos 16 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 24328668 dėl 14 741 Eur paskolos suteikimo. Paskolos davėjas pervedė atsakovei paskolos sumą (atskaitant administravimo lėšas). INVEGA atliko patikrą, kurios metu įvertino iš VMI gautą informaciją ir konstatavo, kad atsakovės apyvarta PVM deklaracijose deklaruotais duomenimis, nekrito daugiau kaip 30 proc. (augo 7,86 proc.), todėl paskola pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ negalėjo būti suteikta ir nedelsiant turi būti grąžinta su sutartyje nustatytomis palūkanomis. Atsakovė nuo paskolos išdavimo dienos paskolos davėjo naudai atliko mokėjimus: 2 024,95 Eur paskolos sumai, 129,85 Eur palūkanoms ir 0,06 Eur delspinigiams apmokėti.
12. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė ir paskolos davėjas 2022 m. kovo 7 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo aktą Nr. 29, 2020 m. rugsėjo 25 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 20092501 pagrindu. Apie reikalavimo teisių pagal paskolos sutartį perleidimą ir įpareigojimą vykdyti mokėjimus atsakovė buvo informuota paskolos davėjo 2022 m. kovo 14 d. pranešimu.
13. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, sudariusi paskolos sutartį su finansų tarpininku, sutiko su paskolos sutarties 12.4. punkte įtvirtinta sąlyga, kad nevykdant finansinių įsipareigojimų tinkamai, paskolos sutartis gali būti neatlyginamai perleidžiama INVEGA, todėl ieškovė turi reikalavimo teisę atsakovei. Be to, finansų tarpininkas perleido, o INVEGA perėmė visas su reikalavimais susijusias teises, įskaitant procesines teises teisminiuose, arbitražo, vykdymo, išieškojimo ar administraciniuose procesuose, kylančiuose iš perduodamų paskolų. INVEGA pagal paskolos sutarties 10.1. punktą turi teisę reikalauti grąžinti visą sumą ir nenutraukusi sutarties. Kita vertus, pagal šį punktą ji turi teisę sutartį nutraukti, ką ir padarė dėl esminio sutarties pažeidimo – atsakovės finansinių įsipareigojimų nevykdymo, elektroniniu paštu išsiuntusi 2022 m. balandžio 5 d. pranešimą atsakovei.
14. Teismas nurodė, kad atsakovė paraiškoje paskolai gauti buvo nurodžiusi, kad jos vidutinė mėnesio apyvarta po 2020 m. kovo 16 d. iki paraiškos pateikimo – 4 980 Eur. Visgi INVEGA, atlikusi neplaninę patikrą, nustatė, kad atsakovės apyvarta nekrito daugiau kaip 30 procentų. Su tuo, atlikus papildomus skaičiavimus ir jų vertinimus, sutiko ir pati atsakovės vadovė, tą patvirtina į bylą 2023 m. lapkričio 22 d. pateikti papildomi įrodymai (išrašai iš ISAF registro, MAS sistemos, PVM sąskaitos faktūros), ieškovės atstovės paaiškinimai. Todėl paskola pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ atsakovei buvo suteikta nepagrįstai ir ji turi ją grąžinti. Aplinkybė, kad atsakovė turėjo finansinių sunkumų, taip pat jos vadovė patyrė asmeninių nesėkmių dėl vyro mirties nesudaro pagrindo atleisti įmonę nuo prievolės vykdymo.
15. Teismas, įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi likusią paskolos sumą ieškovei, tai, kad atsakovė nepateikė prieštaravimų dėl reikalaujamo įsiskolinimo dydžio, darė išvadą, jog atsakovė pažeidė savo sutartines prievoles. Atsižvelgdamas į tai, ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 12 282,47 Eur skolą laikė pagrįstu, todėl tenkintinu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis 6.63 straipsnis 6.205 straipsnis, 6.870 straipsnis, 6.872 straipsnis, 6.873 straipsnis, 6.874 straipsnis).
16. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys susitarė dėl 0,69 proc. dydžio metinių palūkanų normos, iš atsakovės ieškovei taip pat priteisė 4,16 Eur palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 16 d. iki 2022 m. gegužs 5 d.
17. Teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 330,16 Eur valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas pagal su ieškiniu pateiktą šių palūkanų apskaičiavimo lentelę, skaičiuojamus nuo pinigų atsakovei išmokėjimo dienos (2020 m. liepos 16 d.) iki ieškinio pateikimo dienos (2023 m. liepos 21 d.) bei nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. liepos 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisyklės, Europos Komisijos komunikato „Komisijos pranešimas dėl neteisėtos ir nesuderinamos valstybės pagalbos susigrąžinimo“ Nr. 2019/C 247/01 16 dalis). Nurodė, kad atsakovei pareiga mokėti pagalbos susigrąžinimo palūkanas atsirado dėl paskolos sutarties sąlygų pažeidimo, pateikiant neteisingus duomenis apie savo veiklos rodiklius ir dėl to gavus paskolą. Paskolos gavėjas privalo grąžinti visą neteisėtai gautą paskolą su sutartyje nustatytomis palūkanomis ir suteiktą valstybės pagalbos dydį su palūkanomis nuo valstybės pagalbos suteikimo dienos iki jos išieškojimo dienos. Sumokėdamas pagalbos susigrąžinimo palūkanas pagalbos gavėjas netenka finansinio pranašumo, kurį jis dėl nemokamai gautos konkrečios pagalbos turėjo nuo pagalbos išmokėjimo gavėjui dienos iki jos sugrąžinimo dienos. Tokių nuostatų laikomasi ir teismų praktikoje (pvz, žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-291-464/2023).
18. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutarties bendrųjų sąlygų skiltyje „Nuostolių atlyginimas ir atsakomybė“, 11.3 punkte nustatyta, kad atsakovei vėluojant vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį, ji privalo mokėti 0,04 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą mokėti dieną, ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 884,64 Eur delspinigius tenkino (CK 6.71 straipsnis).
19. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsniu, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (13 501,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugpjūčio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
20. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), o ieškinys pareikštas 13 501,43 Eur sumai, tenkinęs ieškinį visiškai, priteisė 152 Eur dydžio žyminį mokestį iš atsakovės valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
21. Palikus preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinys tenkintas, nepakeistą, 13,28 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistos iš atsakovės valstybei.
Šalies argumentai
22. Teismas nurodė, kad atsakovė pateikė prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 6 mėnesiams dėl prastos įmonės finansinės padėties.
Žemesnės instancijos teismas
23. Teismo vertinimu, atsakovės nurodyti argumentai (atsakovė nors ir turi turto, bet einamosios pajamos nėra tokios, kad galėtų sumokėti skolą iš karto; turi kitų ginčų teisme) nėra pakankami sunkiai atsakovės turtinei padėčiai pagrįsti. Dokumentų (Nekilnojamojo turto registro, valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ pažymų ir kt.), pagrindžiančių atsakovės finansinę padėtį, atsakovė teismui nepateikė, taip pat nepateikė teismui duomenų iš kredito įstaigų apie jos turimas sąskaitas bei jose esančias pinigines lėšas, duomenų apie banko sąskaitose esančių piniginių lėšų judėjimą. Teismas nurodė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad atsakovė neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, o apsiribojo deklaratyviais teiginiais apie sunkią finansinę padėtį.
24. Teismas pabrėžė, kad nors sunki skolininko turtinė būklė yra viena iš reikšmingų aplinkybių, sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, ji pati savaime nėra pakankamas pagrindas sprendimo įvykdymui išdėstyti. Sprendimo įvykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą.
25. Teimas pažymėjo, kad atsakovė paskolą gavo neteisėtai, ieškovei teisės aktai nesuteikia teisės į skolos mokėjimo išdėstymą, duomenų, kad atsakovė galėtų skolą sumokėti per 6 mėnesius, byloje taip pat nėra, ji, turimais duomenimis, bylos nagrinėjimo metu neatliko ieškovei nei vieno mokėjimo, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas pažeistų šalių interesų pusiausvyrą.
26. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad atsakovė nenurodė ir nepagrindė išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą atsakovės prašomam 6 mėnesių terminui, taip pat ji neįrodė ir savo galimybių sumokėti skolą per šį laikotarpį, nustatytas ir šalių interesų disbalansas, jei toks prašymas būtų tenkintas, todėl teismas tokį prašymą atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
27. Atsakovė UAB „Loksodroma“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovės prašymą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovė pateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių sunkią jos finansinę padėtį bei tai, kad šiuo metu įmonė neturi galimybės iš karto grąžinti ieškovei visos teismo sprendimu priteistos sumos bei bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinės aplinkybės, kurios pagrindžia objektyviai egzistuojantį poreikį teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis.
1.2. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į susidariusią atsakovės individualią situaciją, o būtent į tą faktą, kad prasidėjus COVID-19 pandemijai, atsakovės veikla buvo itin stipriai paveikta. Kadangi įmonė vykdo administracinių patalpų nuomą, prasidėjus pandemijai, didžioji dalis nuomininkų nutraukė nuomos sutartis, nes negalėjo vykdyti jokios veiklos, o kitai daliai nuomininkų patalpos taip pat tapo nereikalingos, nes jų darbuotojai pradėjo dirbti iš namų. Nuomininkams nutraukus nuomos sutartis, atsakovei nepavyko rasti naujų nuomininkų, kadangi visi laukė pandemijos pabaigos ir bijojo prisiimti papildomus įsipareigojimus ir patirti neproporcingas išlaidas, kurių nebūtų galimybės padengti. Akivaizdu, kad dėl šios priežasties atsakovė neteko savo pagrindinių pajamų, iš kurių turėjo dalimis dengti gautą paskolą, ir jos finansinė būklė išliko labai sunki.
1.3. Teismas neatsižvelgė ne tik į tai, kad prasidėjus pandemijai įmonė negalėjo vykdyti savo pagrindinės (patalų nuomos) veiklos, bet ir į tai, kad įmonei susidūrus su sunkia padėtimi, 2021 m. gegužės mėn. įmonės vadovė susirgo itin sunkia COVID-19 ligos forma, dėl ko ji apskritai negalėjo dirbti ir tvarkyti įmonės veiklos ir visa įmonės ūkinė komercinė veikla praktiškai buvo sustojusi.
1.4. Atsakovė pateikė į bylą tiek įmonės finansines ataskaitas, kurios patvirtino ganėtinai sunkią įmonės finansinę padėtį, tiek nedarbingumo pažymėjimus, kurie įrodė, kad apeliantės vadovė iš tikrųjų labai ilgą laiką (faktiškai 1,5 metų) gydėsi nuo COVID-19 ligos sukeltų sunkių ir skaudžių pasekmių ir negalėjo vykdyti veiklos bei generuoti pajamų.
1.5. Kadangi atsakovė pateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad šiuo metu ji neturi jokių objektyvių galimybių iš karto sumokėti ieškovei visą skolą, nes neturi tokių piniginių lėšų, būtų socialiai neteisinga užkrauti atsakovei tokią finansinę naštą ir tokiu būdu praktiškai privesti ją prie bankroto.
1.6. Šiuo atveju ieškovės interesai nenukentės (ji nepatirs dėl to žalos, neproporcingai nebus pažeistos jos teisės), kadangi teismo sprendimas, nors ir ne visas iš karto, bet dalimis bus realiai vykdomas. Be to, teismo sprendimo vykdymo išdėstymas dalimis yra ekonomiškesnis negu priverstinis skolos išieškojimas, kurio metu atsakovė turėtų mokėti ne tik skolą, bet taip pat padengti vykdymo išlaidas, kas neabejotinai tik dar labiau apsunkintų skolos grąžinimą ieškovei, ištęstų ją laike ir apsunkintų ir taip jau labai sunkią jos finansinę padėtį.
1.7. Ieškovės interesas yra realus teismo sprendimo įvykdymas, todėl jo išdėstymas tokiu būdu (6 mėn. laikotarpiu), kad kuo maksimaliau užtikrintų atsakovės mokumą, gina ir ieškovės interesus. Be to, ieškovės patiriamus minimalius nuostolius kompensuoja teismo priteistos procesinės palūkanos.
Atsiliepimas
2. Ieškovė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Nors atsakovė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismui pateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių savo sunkią finansinę padėtį bei tai, kad šiuo metu įmonė neturi galimybės iš karto grąžinti visos sprendimu priteistos sumos, tačiau atsakovė teismui nepateikė nei Nekilnojamojo turto registro, nei VĮ „Regitra“ pažymų. Atsakovė taip pat nepateikė duomenų iš kredito įstaigų apie turimas sąskaitas ir jose esančias pinigines lėšas, duomenų apie banko sąskaitose esančių piniginių lėšų judėjimą. Vien iš atsakovės pateiktų nepasirašytų 2023 m. birželio mėn. finansinių ataskaitų (balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos) nėra galimybės spręsti apie sunkią jos finansinę padėtį. Be to, atsakovė nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad jos finansinė padėtis ateityje pagerės, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovės prašymu priteistą sumą grąžinti dalimis.
2.2. Teismas pagrįstai konstatavo, jog savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypatingai svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti išimtinę procesinę galimybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, turi įrodyti sprendimo vykdymo išdėstymo prašantis asmuo. Sutiktina su teismo vertinimu, kad atsakovės nurodyti argumentai (atsakovė nors ir turi turto, bet einamosios pajamos nėra tokios, kad galėtų sumokėti skolą iš karto; turi kitų ginčų teisme) nėra pakankami sunkiai atsakovo turtinei padėčiai pagrįsti. Atsakovė neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, o apsiribojo deklaratyviais teiginiais apie sunkią finansinę padėtį.
2.3. Sutiktina su teismo pozicija, kad nors sunki skolininko turtinė būklė yra viena iš reikšmingų aplinkybių, sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, ji pati savaime nėra pakankamas pagrindas sprendimo įvykdymui išdėstyti. Sprendimo įvykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
5. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas atsakovės prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pagrindo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą (ne)buvimo
6. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2023 m. gruodžio 4 d. galutiniu sprendimu kuriuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas, be kita ko, netenkino atsakovės prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad atsakovė nenurodė ir nepagrindė išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą atsakovės prašomam 6 mėnesių terminui, taip pat ji neįrodė ir savo galimybių per šį laikotarpį sumokėti skolą. Be to, teismo vertinimu, tenkinus tokį atsakovės prašymą, būtų pažeista ir šalių interesų pusiausvyra.
7. Atsakovė atskirajame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir teigia, kad ji byloje įrodė, jog yra pagrindas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Pažymi, kad ji nurodė tiek svarbias aplinkybes, pagrindžiančias sunkią įmonės finansinę padėtį, tiek pateikė tą patvirtinančius įrodymus – įmonės finansines ataskaitas, vadovės nedarbingumo pažymėjimus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovės teiginiais dėl toliau nurodomų motyvų.
8. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Taigi bet koks nukrypimas nuo bendrosios teismo sprendimo vykdymo tvarkos taikytinas labai ribotais atvejais ir tik esant svarbioms priežastims.
9. Nei teisės normose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta, kokios aplinkybės yra pripažįstamos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Todėl teismas, spręsdamas tokį prašymą, faktinę situaciją turi vertinti individualiai kiekvienoje byloje, o procesinį sprendimą priimti, be kita ko, atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 284 straipsnio taikymo. Tik labai išimtiniais atvejais taikomą procesinio sprendimo įvykdymo atidėjimą arba jo vykdymo išdėstymą turi lemti objektyvios (t. y. nepriklausančios nuo prašymą pateikusio asmens valios, veiksmų ir (ar) jo ketinimų), o ne subjektyvios priežastys.
10. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, turi siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Teismas taip pat turi įvertinti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo argumentus, į bylą pateiktus įrodymus, taip pat ieškovės argumentus, pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvus, neturi pagrindo spręsti, kad šioje byloje buvo pagrindas taikyti CPK 284 straipsnio nuostatas ir atsakovei išdėstyti priimto sprendimo įvykdymą (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nėra įrodytas sprendimo vykdymo išdėstymo instituto taikymo būtinumas – sunki atsakovės finansinė padėtis.
12. Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, būtent atsakovei, pateikusiai prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, šioje byloje teko pareiga ne tik jį pagrįsti, bet ir pateikti įrodymus, patvirtinančius jame dėstomas faktines aplinkybes (CPK 12, 178 straipsniai).
13. Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė į bylą jos balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis už 2022 metus ir laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. Visgi apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pastarasis balansas, pelno (nuostolių) ataskaita nėra pasirašyti juos parengusio asmens (Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮAĮ) 25 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kaip įrodinėjimo priemonė balansas priskiriamas prie rašytinių įrodymų, todėl turi atitikti jam keliamus reikalavimus. Balansui, kaip finansinės apskaitos dokumentui, taip pat keliami specialūs reikalavimai, vienas iš jų – balansas turi būti pasirašytas jį sudariusių asmenų. Šie asmenys atsako už balanse nurodytų duomenų tikrumą ir teisingumą. Jeigu balansas nepasirašytas, tai nėra pagrindo juo vadovautis kaip finansinės atskaitomybės dokumentu. Nepasirašytas balansas gali turėti tam tikrą įrodomąją reikšmę; balansas, ir jo projektas gali būti tinkama įrodinėjimo priemonė, esant tam tikroms aplinkybėms (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau nepasirašytas įmonės balansas (balanso projektas) neatitinka finansiniam dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015). Taigi darytina išvada, kad šiuo atveju atsakovė nepateikė aktualių duomenų – tinkamos formos ir turinio finansinės atskaitomybės dokumentų, leidžiančią teismui spręsti dėl esamos atsakovės finansinės padėties.
14. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad netgi ir vertinant teismui pateiktą nepasirašytą balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d., matyti, kad atsakovė tuo metu turėjo turto už 589 450 Eur (445 769 Eur ilgalaikis turtas ir 143 6634 Eur trumpalaikis turtas bei 47 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 365 201 Eur (po vienerių metų – 354 442 Eur; per vienerius metus – 10 759 Eur), atsakovė gavo 29 931 Eur grynojo pelno. Tokiu būdu šiuos finansinės atskaitomybės duomenis lyginant su 2022 metų balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis (atsakovė tuo metu turėjo 679 463 Eur vertės turto (466 219 Eur ilgalaikis turtas ir 213 054 Eur trumpalaikis turtas bei 190 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 463 213 Eur (po vienerių metų – 362 992 Eur; per vienerius metus – 100 221 Eur), atsakovė patyrė 13 193 Eur nuostolį), darytina išvada, kas atsakovės turtinė padėtis realiai pagerėjo. Nors atsakovės turimo turto masė 2023 metais ir sumažėjo, tačiau matyti, kad atsakovė gana ženkliai sumažino ir per vienerius metus mokėtinų įsipareigojimų mastą, t. y. nuo 100 221 Eur iki 10 759 Eur, taip pat sugeneravo 29 931 Eur grynojo pelno, kai tuo tarpu 2022 metais buvo patyrusi 13 193 Eur nuostolį.
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, kad atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto arba paaiškėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga bei ateityje ji nepagerės, teismas netenkina atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, nepaisant to, kokia yra ieškovo turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
16. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus motyvus, atsakovės turimo turto masę, santykį su turimais įsipareigojimais, gautu grynuoju pelnu (už 2023 metų I pusmetį) ieškovei šioje byloje priteisto įsiskolinimo dydį (13 501,43 Eur) nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovės finansinė padėtis yra tokia, kuri jai neleistų iškart įvykdyti teismo sprendimą. Atsakovė nepateikė duomenų, kad jos turtas nėra likvidus ir kad jo realizavimas, siekiant įvykdyti teismo sprendimą bei atsiskaityti su ieškove, nebūtų įmanomas. Tuo tarpu atsakovės noras vykdyti teismo sprendimą jai patogesniu būdu, t. y. ne atsiskaityti su ieškove iš turto, nors tokia galimybė realiai egzistuoja (to iš esmės neneigia ir pati atsakovė), o mokėti priteistą skolą iš gaunamų pajamų dalimis per 6 mėnesių laikotarpį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo paneigti teismo sprendimo privalomumo ir jo vykdytinumo savybių bei ieškovės teisėtų interesų kuo greičiau atgauti teismo priteistą skolą.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė iš esmės nepateikė jokių kitų nagrinėjamam klausimui aktualių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti jos (ne)gebėjimą įvykdyti teismo sprendimą. Atsakovė nepateikė duomenų apie konkretų jos turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, išrašų iš jai priklausančių banko sąskaitų ir jose esančių ir (ar) buvusių piniginių lėšų, jų panaudojimą, todėl nėra galimybės įvertinti jos prašymo teiginių, susijusių su jos sudėtinga finansine padėtimi. O tai, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovė neatskleidė savo tikrosios finansinės padėties, kas taipogi neleidžia daryti išvados, kad atsakovė susiduria su finansiniais sunkumais, neleidžiančiais jai iš karto padengti ieškovei teismo sprendimu priteisto įsiskolinimo.
18. Tuo tarpu atsakovės nurodytos aplinkybės dėl to, kad klientai su ja nutraukė patalpų nuomos sutartis COVID-19 pandemijos metu, ne tik kad nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, tačiau savaime nesudaro ir pagrindo konstatuoti esant sunkią atsakovės finansinę padėtį ir juolab šiuo metu (atsakovė nenurodė aplinkybių ir nepateikė jokių duomenų apie šiuo metu galimai turimus sutartinius santykius su kontrahentais, vykdomą veiklą ir pan.). Išvados apie sunkią atsakovės finansinę padėtį neleidžia daryti ir atsakovės vadovės tam tikrais 2021, 2022 metų laikotarpiais (nuo 2021 m. gegužės 28 d. iki 2021 m. birželio 8 d., nuo 2022 m. kovo 29 d. iki 2022 m. gegužės 6 d.) turėtas nedarbingumas, įvertinus ir tai, kad po šio laiko iki ieškovės ieškinio dėl skolos priteisimo pateikimo (jo tenkinimo) praėjo gana ženklus laiko tarpas (apie 1,5 metų), galėjęs turėti įtakos įmonės finansinei padėčiai, jos pokyčiams (CPK 185 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
19. Apeliacinės instancijos teismas pastebi ir tai, kad atsakovė, netgi teigdama, kad neturi galimybės iškart įvykdyti teismo sprendimą, nepateikė ir duomenų apie tai, kad tą ji galėtų padaryti per prašomą 6 mėnesių skolos išdėstymo laikotarpį.
20. Pažymėtina tai, kad ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2023 m. liepos 21 d., 2023 m. rugpjūčio 4 d. priimtas preliminarus sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas, atsakovė 2023 m. rugpjūčio 24 d. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, galutinis teismo sprendimas priimtas 2023 m. gruodžio 4 d. Pabrėžtina, kad atsakovė dar 2023 m. lapkričio 17 d. rašte nurodė pripažįstanti, kad turi grąžinti ieškovei paskolos sumą, palūkanas bei padengti teismo išlaidas, t. y. pripažino ieškinį, tačiau byloje duomenų, kad atsakovė po šio laikotarpio ar galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo (2023 m. gruodžio 4 d.), taip pat kad iki šios nutarties apeliacine tvarka priėmimo būtų dėjusi kokias nors pastangas sumokėti bent dalį ieškovei priteisto (ir atsakovės neginčyto) įsiskolinimo, nėra. Kadangi atsakovė prašė teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui, įvertinus tai, kad nuo galutinio teismo sprendimo priėmimo iki šios nutarties priėmimo praėjęs laiko tarpas sudaro 3 mėnesius (o nuo atsakovės ieškinio pripažinimo ir 4 mėnesius), spręstina, kad atsakovė, kaip veikiantis juridinis asmuo, žinodama apie turimą įsiskolinimą ieškovei, būdama apdairi ir rūpestinga, kaupdama lėšas įsiskolinimui dengti, iš esmės jau iki šiol galėjo padengti bent pusę teismo ieškovei iš atsakovės priteistos skolos sumos. Visgi tokių duomenų, liudijančių bent kokias atsakovės pastangas savalaikiai įvykdyti teismo sprendimą, atsakovė nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams (CPK 178 straipsnis).
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti išimtinį proceso teisės institutą – sprendimo įvykdymo išdėstymą, ir nukrypti nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, šioje konkrečioje byloje nėra nustatyta. Nagrinėjamu atveju tenkinus atsakovės prašymą, būtų ne tik neužtikrintas teismo sprendimo privalomumo prioritetas, bet būtų pažeisti ir ginčo šalių lygiateisiškumo, teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
22. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo įvykdymo išdėstymą (CPK 284 straipsnis), todėl atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
24. Ieškovė nepateikė duomenų apie jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šioje nutartyje dėl to nesprendžiama.
25. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, jai neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Loksodroma“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.