Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant prokurorei Reginai Juškevičienei, civilinio ieškovo UAB S. „A.“ atstovui T. A., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

D. S., a/k (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1.2007-09-26 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. , 63 str., laisvės apribojimu 1 metams;

2.2007-10-16 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 189 str. 1 d. , 63 str., areštu 40 parų; 2007-12-04 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi ši bausmė subendrinta su 2007-09-26 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė 90 parų arešto;

3.2008-03-13 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn. , paleistas 2009-09-11 iš Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų, atlikus bausmę;

4.2010-11-25 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, 2012-07-04 paleistas iš Kybartų pataisos namų, atlikus bausmę, teistumai neišnykę,

K. S., a/k (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2010-11-25 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., bausmė - 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo, 2012-01-10 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto, 2012-05-15 paleistas iš Marijampolės pataisos namų, atlikus bausmę, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S., K. S. padarė svetimo turto vagystę, o būtent : 2014 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje (tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti), (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, iš Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos pastato pagrobė UAB „ S. A.“ priklausančius 910 metrų varinių kabelių, bendros 1343,50 litų vertės, tuo padarydami UAB S. „A.“ 1343.50 litų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė įrodyta.

BPK 273 str. 1 d. numato, kad kai kaltinamieji nėra kaltinami padarę labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantys kalti ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamuosius ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių.

Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų ( BK 11 str.3 d.). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, kaltinamieji, civilinio ieškovo atstovas, prokurorė sutinka su sutrumpintu įrodymų tyrimu.

BPK 291 str. 1 d. numato, kad sutrumpinto įrodymų tyrimo atveju teisiamojo posėdžio pirmininkas balsu perskaito kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų, ekspertų ir specialistų apklausų protokolus, surašytus ikiteisminio tyrimo ar anksčiau teisiamojo posėdžio metu, paskelbia byloje esančius dokumentus, supažindina su kitais įrodymais.

Kadangi nagrinėjimo teisme dalyviai (kaltinamieji, civilinio ieškovo atstovas, prokurorė) pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai būtų tiriama ir skelbiama, todėl apsiribojama tik šių įrodymų išvardijimu (BPK 291 str. 2 d.).

Kaltinamasis D. S. kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, galėjo būti apie 15 val. kartu su broliu K. S. eidami užėjo į (duomenys neskelbtini) gatvėje renovuojamą pastatą, tikslu paieškoti metalo laužo. Pastebėję, kad yra elektros laidų, grįžę pasiėmė dvejas reples, ir vėl atėjo prie šio pastato. Pastatas buvo neužrakintas, be langų. Į pastatą pateko per neužrakintas atidarytas duris. Patekę į pastato vidų, pirmajame aukšte turėtomis replėmis nukarpė nuo sienų įvairaus storio laidų, kokį kiekį metrais, nežino. K. S. buvo užlipęs ir į pastato antrąjį aukštą, kur taip pat karpė laidus, kokį kiekį laidų iš viso nukarpė, nežino, nematavo. Laidus parsinešė į namus, nudegino izoliaciją. K. S. laidų metalo laužą nunešė ir pardavė Š. V.. Brolis sakė, kad gavo 80-90 Lt, kuriuos abu išleido savo reikmėms – pikro maistą.

Kaltinamasis K. S. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesį kartu su broliu D. S. ieškojo metalo laužo. Apžiūrėjo pastatą, kuriame buvo laidų. Pasiėmę reples atėjo prie renovuojamo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tikslu vogti laidų, kuriuos galėtų parduoti kaip metalo laužą. Į pastato vidų , kuris buvo be langų, pateko per neužrakintas duris. Pastato viduje matėsi, kad yra vykdomi remonto darbai. Su broliu karpė elektros laidus. Brolis karpė tik pirmajame pastato aukšte, o jis karpė ir antrajame aukšte. Tai buvo variniai laidai. Kiek ir kokių laidų pavogė, nežino, nematavo. Namuose laidus išdegino ir pardavė Š. V.. Gavo 90 litų . Pinigus su broliu išleido savo reikmėms – maistui.

Liudytojas Š. V. parodė, kad 2014-08-03 apie 11 val. K. S., gyv. (duomenys neskelbtini), atnešė jam pirkti apie 7-8 kg varinių laidų, tikslesnio kiekio neprisimena. Už atneštus laidus K. S. sumokėjo apie 80 litų. Iš kur tie laidai, nežino, K. S. neaiškino, iš kur juos gavo (b. l. 70 ).

Kaltinamųjų kaltė kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais įrodymais:

UAB Statybos komercijos firmos „A.“ pareiškimu dėl įvairių laidų vagystės (duomenys neskelbtini), iš renovuojamo pastato (duomenys neskelbtini) ( b. l. 5, 20).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kai 2014-08-07 apžiūrėtas renovuojamas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame matyti, kad nukarpyti ir pavogti kabeliai ( b. l. 35-39).

UAB S. „A.“ 2014-09-05 raštu Nr. 14-09-05/1, kad pavogtų kabelių vertė 1343, 50 Lt ( b. l. 50-54).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kai K. S. parodė pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir patalpas pastato viduje, kuriose nukarpė su broliu D. S. laidus (b. l. 140-145 ).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kai D. S. parodė pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir patalpas pastato viduje, kuriose nukarpė su broliu K. S. laidus (b. l. 116-122 ).

Daiktų pateikimo protokolu, kai 2014-08-12 Š. V. pateikė maišą su jame esančių 13,1 kg varinių laidų, ir šių laidų apžiūros protokolu ( b. l. 71-72, 73-77).

Daiktų pateikimo protokolu, kai 2014-08-12 D. S. pateikė 2 vnt. replių, ir šių replių apžiūros protokolu (b. l. 78,79-83).

D. S. atviru prisipažinimu, kad padarė nusikalstamą veiką – vagystę ( b. l. 86).

K. S. atviru prisipažinimu, kad padarė nusikalstamą veiką – vagystę ( b. l. 125).

Kaltinamųjų veika kvalfikuota pagal BK 178 str. 1 d.

BK 190 str. 1 d. numato, kad numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 15 punktu, įsibrovimas - tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis-išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją ir patenkant be kliūčių- kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti. Įsibrovimas – visuomet neteisėtas, neleistinas patekimas į patalpą. Neteisėtumas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į patalpą apskritai draudžiama įeiti be atskiro šiuo atveju gyvenamųjų patalpų savininko ar teisėto naudotojo leidimo. Dėl šių aplinkybių įsibrovimu laikomas ir neteisėtas patekimas į patalpą ne tik pašalinant tam tikras kliūtis, trukdančias patekti į jas, tačiau įsibrovimu laikomas ir patekimas į atviras, neužrakintas patalpas be savininko ar valdytojo, naudotojo sutikimo.

Įstatymo leidėjas saugomą teritoriją supranta kaip vietą, kuri specialiai yra pritaikyta saugoti vandens ar žemės plotą, skirtą saugoti materialinėms vertybėms. Baudžiamojo kodekso saugomos teritorijos samprata neišaiškinta, todėl nagrinėjamu vertinant, ar teritorija ir vieta iš kurios buvo pagrobtas turtas, priskirtina saugomos teritorijos sąvokai BK 178 str. 2 d. prasme, vagystei iš patalpos, būtina atsižvelgti į teismų praktikoje suformuluotus išaiškinimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-05-06 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-213/2008 pripažino, jog nuteistieji, ištempdami iš nukentėjusiojo gyvenamojo namo kiemo, aptverto tvora, ten stovėjusį automobilinį kraną, padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d.; Panevėžio apygardos teismas 2012-04-11 apeliacine tvarka išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-272-337/2012 pripažino, jog kiemas, į kurį pateko nuteistasis, buvo aptvertas tvora, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei pripažindamas asmenį kaltu pagal BK 178 str. 2 d., baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Šiaulių apygardos teismas 2012-06-14 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-98-354/2012 konstatavo, jog kaltinamųjų nusikalstama veika dėl turto vagystės teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d., kadangi svetimo turto vagystė padaryta įsibraunant į saugomą teritoriją – nukentėjusiojo sodo namelio sklypą, aptvertą tvora.

Nagrinėjamu atveju vagystė padaryta iš saugomos teritorijos ir patalpos, kurios paskirtis pagal byloje surinktus įrodymus yra neaiški, t.y. patalpa į kurią gali patekti bet kuris asmuo be savininko ar patikėjimo teise valdytojo sutikimo, ji skirta asmenų aptarnavimui ir pan.

Neteisėtu įsibrovimu pripažįstama tai, kai kaltininkas neturi teisės patekti į tam tikrą objektą. Kaip matyti iš bylos medžiagos kaltinamieji neturėjo teisės patekti į patalpas iš kurių pagrobė svetimą turtą, nes patalpa buvo remontuojama ir nenaudojama pagal paskirtį. Teisę patekti į nurodytas patalpas turėjo ne visi norintys asmenys, o tik tie, kurie susiję su atliekama statinio renovacija ( statybininkai, priežiūrą, kontrolę atliekantys darbuotojai ir valstybės tarnautojai, asmenys, tiekiantys statybines medžiagas ir t.t.), t.y. tik tie asmenys, kurie pagal statinio esamą būklę ir paskirtį, turėjo ir galėjo lankytis šio statinio saugomoje teritorijoje. Paprastai statybvietė aptveriama tvora, kad į ją nepatektų pašaliniai asmenys ir darbų saugos prasme.Kaltinamieji įsibrovė į šią teritoriją ir pastatą, neturėdami tam teisės patekti. Kaltinamieji aiškina, kad ieškojo metalo laužo. Taigi statybos aikštelė, kurios teritorija pažymėta ir aptverta, nėra vieta, kur gali lankytis bet kokie to panorėję asmenys.

Kaltinime padaryta išvada ir pareikštas kaltinimas, kad kaltinamieji turėjo teisę patekti į Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos administracinį pastatą, veiką kvalifikuojant pagal BK 178 str.1 d.

Teismas neturi teisės sugriežtinti kaltinimą ar bylą grąžinti prokurorui, todėl nagrinėja ir priimta nuosprendį pagal pareikštą kaltinimą, t.y. pripažįstant, kad kaltinamieji padarė vagystę pagal BK 178 str. 1 d., o būtent pateko į statybos teritoriją ir patalpą turėdami teisę ten laisvai patekti. Kaltinamųjų tikslas buvo užvaldyti svetimą turtą neapibrėžto dydžio. Jų veiksmai yra bendri, koordinuoti svetimo turto pagrobimo tikslu, paskirstyti atliekamais veiksmais nusikaltimo padaryme. Jų nusikalstama veika užbaigta, nes paėmė svetimo turto tiek, kiek norėjo pagrobti ir jais disponavo savo nuožiūra, gavo turtinę naudą savavališkais tikslais.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės:

kaltininkai prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti šią veiką ( BK 59 str.1 d.2 p.);

veiką padarė bendrininkų grupė ( BK 60 str.1 d.1 p.). Kaltinamieji iš anksto apžiūrėjo, surado, kur galima rasti ir pagrobti svetimą turtą. Tuo tikslu nuėjo ir atsinešė įrankius – reples, kurių pagalbą, abu bendrais veiksmais užvaldė svetimą turtą. Jį kartu parnešė į namus, paruošė, kaip metalo laužą pardavimui, pardavė ir gautus pinigus pasidalijo.

Kaltinamieji teisti, teistumai neišnykę ir nepanaikinti įstatymo nustatyta tvarka. Administracine tvarka bausti. Neįrašyti į psichiatro ir priklausomybių ligų kabinetų įskaitas. D. S. niekur nedirba. K. S. nurodo, kad dirba, bet nelegaliai.

Kaltinamųjų padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.).

BK 27 str. 1 d. numato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

BK 56 str.1 d. numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (LR BK 54 str. 1 d.). Kaltinamiesiems bausmės tikslai bus pasiekti skiriant terminuotą laisvės atėmimą už padarytas nusikaltimas veikas.

Kaltinamieji prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką.

Kaltinamiesiems laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios atitiktų bausmės tikslus. Įstatymu nėra uždrausta atidėti bausmės vykdymą ir nusikaltimų recidyvistui, kai jis teisiamas dėl tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymo ir bausmė skiriama ne didesnė, negu sankcijos vidurkis.

Teismas užtikrina teisingumo principo taikymą vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad bausmė nebūtų aiškiai per griežta ar per švelni.

Bausmės paskirtimi kaltinamiesiems skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas per teismo nustatytą terminą. Tokia priemonė įtakos kaltinamųjų elgesį teigiama linkme, legaliai dirbti, gauti pajamas, persiauklėti ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Tuo pačiu civilinio ieškovo patirti nuostoliai bus atlyginti, apginti jo teisėti interesai ir lūkesčiai. Atsižvelgiant į padarytos nusikaltimu turtinės žalos dydį, jos kompensavimas nustatytinas protingais, realiais terminais, kad kaltinamieji sugebėtų užtirkinti tokios priemonės vykdymą, net ir gaudami minimalią mėnesinę, Vyriausybės nustatytą algą. Kaltinamieji yra darbingi, jauno amžiaus, gali dirbti, gauti legalias pajamas ir atlyginti padarytą žalą.

Bausmės dydis nustatytinas pagal bausmių skyrimo taisykles, atsižvelgiant į nustatytas lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų asmenybes.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje pareikštas civilinio ieškovo UAB S. „A.“ ieškinys kaltinamiesiems dėl 19714.93 Lt žalos atlyginimo priteisimo. Ieškovas savo ieškinį grindžia tuo, kad buvo įvykdyta vagystė, pagrobti elektros ir silpnų srovių kabeliai. Lokalinė sąmata patvirtina atliktus darbus bei panaudotas medžiagas. Civiliniam ieškovui padaryta tiesioginė žala 19714.93 Lt dydžio bei priteisti 5 procentų palūkanas nuo žalos atsiradimo momento iki visiško žalos atlyginimo.

Kaltinamieji ieškinį pripažįsta pilnai.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaltinamieji pripažįsta ieškinį, suprasdami, kad šio ieškinio išsprendimas gali turėti reikšmės jų bausmės paskyrimui ir vykdymui.

Civilinio ieškovo atstovas nurodo, kad koks tiksliai pagrobtas kabelio kiekis (ilgis) nustatyta apytiksliai.

Pagal apžiūros protokolo duomenis neįmanoma nustatyti pagrobto turto kiekio, nenurodyti pagrobto turto individulūs požymiai

Byloje nustatytos aplinkybės, kad kaltinamieji padarė turtinę žalą civiliniam ieškovui, kadangi pagrobė svetimą turtą, kuris buvo sumontuotas pagal funkcinę jo paskirtį, o tokių darbų atlikimas turi kainos ir sąnaudų išraišką (patirti nuostoliai dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų).

CK 6.249 str. 1 d. žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį, dėl to ji grindžiama visiško nuostolių (žalos) atlyginimo principu (CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d.).

Civilinio kodekso nuostatos numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos ( CK 6.263 str.1 d.), o žalą padarytą asmeniui, visiškai atlygina atsakingas asmuo (CK 6.263 str.2 d.).

Kaltinamieji atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia – baudžiamojo įstatymo uždraustus veiksmus, tyčia pagrobdami svetimą turtą ( CK 6.246 str.). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu ( CK 6.247 str.). Kaltinamieji pagrobė svetimą turtą, kaltinime nustatyto dydžio pinigine išraiška (vertės) bei padarė nuostolius dėl pagrobto turto išmontavimo, kai jis buvo paruošas naudojimui pagal fukcinę paskirtį. Kaltinamųjų kaltė dėl svetimo turto vagytės ir nuostolių padarymo įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, išanalizuotais konstatuojant nusikalstamos veikos padarymo kvalifikaciją. Kaltė atsirado tyčia ( CK 6.248 str.). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai ( CK 6.249 str.). Tokios aplinkybės nustatytos ir įrodytos kaltinamųjų, civilinio ieškovo paaiškinimais, rašytiniais įrodymais byloje.

Įstatymas numato, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Pagal ieškovo pateiktus įrodymus tiesiogiai negalima padaryti išvadas, kokia žala ir nuostoliai jam buvo padaryti. Civilinis ieškovas nurodo, kad tarp užsakovo ir UAB „A.“, UAB S. „A.“ buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis įrengti Dzūkijos nacionalinio parko mokyklą. Tačiau tokia sutartis byloje nėra pateikta, o tai reiškia, kad nėra pagrindo grįsti ieškinio reikalavimus tokia aplinkybe. Atliktų darbų akte fiksuojami atlikti darbai tarp užsakovo ir UAB „A.“. Kabelių pirkimo ūkinės-finansinės operacijos yra fiksuotos UAB S. „A.“ (b.l. 51-54).

Civilinis ieškovas nėra pateikęs įrodymų apie tai, kad pagal atliktų darbų aktus buvo gauta pajamų, kad buvo apmokėta už atliktus darbus ir pan. (atliktos ūkinės-finansinės operacijos). Atliktų darbų apskaita buvo atliekama tarp Saugomų teritorijų tarnybos prie Apsaugos ministerijos (užsakovo) ir rangovo „A.“. Byloje nėra jokių įrodymų apie jungtinės veiklos vykdymą UAB S. „A.“ su kitomis bendrovėmis ir užsakovu.

Kadangi kaltinamieji pilnai pripažįsta ieškinį, tai žalos dydis nustatytinas pagal pagrobtų medžiagų kiekį ir vertę, atliktų darbų aktus tarp užsakovo ir rangovo, skyriuje „elektromechanika“, „telefoninis-kompiuterinis tinklas“, „apsauginė signalizacijos sistema“, „priešgaisrinė signalizacija“, be papildomų išlaidų. Tokia išvada daroma todėl, kad nėra pateikta pakankamų įrodymų, pagrindžiant pareikštą ieškinį pareikša apimtimi, o civilinio ieškovo pareiga įrodyti ieškinio dydį.

Nurodytais pagrindais daroma išvada, kad civiliniam ieškovui padarytos žalos dydis yra 4545.71 euro ( 15695.43 Lt).

CK 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tokio dydžio palūkanos priteistinos iš kaltinamųjų, kadangi jie žalos neatlygino.

CK 6.279 str. 1 d. numato, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Todėl iš kaltinamųjų žala priteisina solidariai.

Kaltinamieji vadovaujantis LR BPK 140 str. laikinai sulaikyti nebuvo. Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės - rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, kurie taikytini iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Kaltinamųjų nuosavybės teisės į turtą neapribotos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nusikalstamo veikos padarymo įrankiai – replės, paimtos iš kaltinamųjų, sunaikintinos, o metalo laužas grąžintinas savininkui ( BPK 94 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 str., 301 -308 str., teismas

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. ( dėl UAB S. „A.“ turto vagystės) ir skirti terminuotą laisvės atėmimą vieneriems (1) metams.

Taikant LR BK 64¹ str.1, 2 d. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad D. S. paskirta bausmė terminuotas laisvės atėmimas aštuoniems (8) mėnesiams.

Taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį , 2 dalies 5, 8 punktus ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems (2) metams, paskiriant pareigas ir baudžiamojo poveikio priemonę:

-neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

-pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;

Paskirtas pareigas vykdyti dvejus (2) metus.

Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - turtinės žalos atlyginimą ir nustatyti, kad turtinės žala turi būti atlyginta tokia tvarka ir terminais:

-iki 2015 m. gruodžio 31 d. – solidariai su K. S. sumokant civiliniam ieškovui UAB S. „A.“ 2841 eurą ( 9809.40 Lt);

-iki 2016 m. birželio 30 d. - solidariai su K. S. sumokant civiliniam ieškovui UAB S. „A.“ 1704.71 eurus (5886.02 Lt)

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

K. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. ( dėl UAB S. „A.“ turto vagystės) ir skirti terminuotą laisvės atėmimą vieneriems (1) metams.

Taikant LR BK 64¹ str.1, 2 d. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad K. S. paskirta bausmė terminuotas laisvės atėmimas aštuoniems (8) mėnesiams.

Taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį , 2 dalies 5, 8 punktus ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams aštuoniems (8) mėnesiams, paskiriant pareigas ir baudžiamojo poveikio priemonę:

-neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

-pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;

Paskirtas pareigas vykdyti vienerius (1) metus aštuonis (8) mėnesius.

Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - turtinės žalos atlyginimą ir nustatyti, kad turtinės žala turi būti atlyginta tokia tvarka ir terminais:

-iki 2015 m. gruodžio 31 d. – solidariai su D. S. sumokant civiliniam ieškovui UAB S. „A.“ 2841 eurą ( 9809.40 Lt);

-iki 2016 m. birželio 30 d. - solidariai su D. S. sumokant civiliniam ieškovui UAB S. „A.“ 1704.71 eurus (5886.02 Lt).

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti solidariai iš D. S., K. S. civiliniam ieškovui UAB S. „A.“ ((duomenys neskelbtini), LT 03231 Vilnius, į.k. (duomenys neskelbtini)) keturis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt penkis (4545) eurus septyniasdešimt vieną (71) eurocentą turtinės žalos atlyginimo, penkių (5) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo ieškinio pareiškimo dienos 2014-11-14 iki visiško atsiskaitymo pagal priteistą sumą.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, išspręsti :

sunaikinti dvejas reples, 2014-08-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, paimtus iš D. S.;

grąžinti UAB S. „A.“ metalo laužą, 2014-08-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, paimtus iš Š. V..

Nurodyti daiktai saugomi Alytaus AVPK Varėnos rajono PK (kvitas B, serija BBB Nr.0065094).

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą .