Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad savanoriškais pagrindais (pagal jungtinės veiklos sutartį) kartu su Panevėžio miesto savivaldybe (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo arba Administracija) dalyvavo Projekte. Įgyvendinant Projektą pareiškėjo veiklos plėtrai vykdyti buvo numatyta įsigyti gyvenamąjį namą kartu su žemės sklypu. 2021 m. kovo 3 d. pareiškėjas gavo Administracijos atstovės elektroninį laišką, kuriuo buvo informuotas, jog atlikus pirkimo dokumentų pakartotinį patikrinimą, atsakovė priėmė Sprendimus Nr. 1 ir Nr. 2, kuriais pripažįsta 15 200 Eur Projekto išlaidų sumą netinkamomis finansuoti išlaidomis ir prašo šią sumą per 90 dienų grąžinti.

Nurodo, kad nesutinka su Sprendimuose Nr. 1 ir Nr. 2 išdėstytais reikalavimais. Pareiškėjo vertinimu, ginčijami sprendimai turėtų būti panaikinti, nes CPVA juos priėmė tinkamai neįvertinusi pirkimo procedūros eigos ir derybų rezultatus fiksuojančių dokumentų turinio, o juose nurodytos aplinkybės prieštarauja susidariusiai faktinei situacijai ir sudaro formalios viešojo administravimo procedūros įspūdį, nes juose nebuvo vertinamos esminės pirkimo procedūros – derybų metu sutarta pareiškėjo ir nekilnojamojo turto pardavėjo galutinė būsimo sandorio kaina.

Teigia, kad iš Sprendimo Nr. 1 argumentacijos susidaro įspūdis, kad jis buvo priimtas neįvertinus, jog pirkimo procedūra buvo atlikta nuosekliai, laikantis visų pirkimo sąlygų. Atitinkamas tinkamų finansuoti išlaidų sumas pagrindžia konkretūs rašytiniai dokumentai (2020 m. kovo 5 d. Komisijos posėdžio protokolas ,,Dėl nekilnojamojo turto pirkimo skelbiamų derybų būdu“ Nr. V14-4 (toliau – ir Komisijos posėdžio protokolas), 2020 m. rugpjūčio 13 d. nekilnojamųjų daiktų Pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – ir Pirkimo-pardavimo sutartis) ir 2021 m. vasario 18 d. Susitarimas pakeisti sutartį (toliau – ir Sutarties pakeitimas)), kuriuose kaina skiriasi nuo atsakovės įvardijamos galutinės kainos. Pažymi, jog minėti dokumentai atsakovei buvo pateikti dar ankstesniame vertinimo etape.

Nurodo, kad remiantis Projekto finansavimo ir administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 ,,Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir PAFT), 34 skirsnyje ,,Netinkamos finansuoti išlaidos“ tarp išvardintų kategorijų, Sprendime Nr. 1 ir Sprendime Nr. 2 nurodyti atvejai nepatenka. Taip pat, kaip matyti iš atsakovės 2021 m. kovo 4 d. DMS užfiksuotos informacijos, atsakovė kainos neatitikimo netraktuoja kaip pažeidimo, nes skiltyje ,,Sąsaja su pažeidimu“ pažymėjo - ,,Nesusijusios su pažeidimu“. Todėl mano, kad atsakovė netinkamai įvertino jai pateiktuose dokumentuose esančias sumas bei informaciją ir dėl to nustatė nepagrįstą netinkamų finansuoti išlaidų dydį.

Pažymi, kad Sprendimą Nr. 1 atsakovė grindžia vien tuo, jog Pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje su nekilnojamo turto pardavėju, namo su priklausiniais kaina nurodyta kaip visa namo ir priklausinių kaina, t. y. 104 200 Eur, o priklausinių kaina 6 Eur, nors pagal namo pardavėjo pasiūlymą ir derybas namo kaina turėjo būti 89 000 Eur, o priklausinių – 15 200 Eur.

Teigia, kad su minėtais teiginiais nėra pagrindo sutikti, kadangi pirkimas buvo vykdytas vadovaujantis pareiškėjo patvirtintomis pirkimo sąlygomis (toliau – ir Pirkimo sąlygos) bei Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1036 (toliau – ir Tvarkos aprašas). Nurodo, kad Pirkimo sąlygų 6.8 punkte nustatyta, jog įvertinus paraiškas, kandidatai, kurių paraiškos neatmestos, kviečiami derėtis, o 6.12 punkte, jog derybų metu perkančioji organizacija derasi dėl mažiausios pirkimo kainos ar kitų būsimos pirkimo sutarties sąlygų, siekdama priimtiniausio ekonominio naudingumo rezultato. Atkreipia dėmesį, kad iš Komisijos posėdžio protokolo, kuriame buvo užfiksuota pirkimo procedūros eiga, matyti, jog 2020 m. kovo 5 d. posėdžio metu pareiškėjas įvertino gautą pasiūlymą gyvenamojo namo pirkimui adresu: (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentų reikalavimus. Tiek pasiūlyme, tiek ir Komisijos posėdžio protokole yra užfiksuota, kad siūlomo pirkti nekilnojamojo turto pradinė kaina – 120 000 Eur (iš jų gyvenamojo namo kartu su priklausiniais kaina – 105 000 Eur, žemės sklypo kaina – 15 000 Eur). Akcentuoja, kad tame pačiame posėdyje vyko derybos, kurių metu buvo susitarta dėl šių galutinių kainų: 1) gyvenamojo namo kartu su priklausiniais – 104 200 Eur; 2) žemės sklypo – 14 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, tarp pareiškėjo ir nekilnojamojo turto savininko buvo sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje atsispindi ta pati, derybų metu nustatyta bendra kaina – 104 200 Eur, neišskiriant priklausinių kainos. Dėl žemės sklypo pardavimo, tą pačią dieną su nekilnojamųjų daiktų savininku buvo sudaryta atskira sutartis su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Nurodo, kad atsižvelgiant į paminėtas faktines aplinkybes, matyti, jog atsakovė nepagrįstai atsisako pripažinti pareiškėjo ir nekilnojamojo turto pardavėjo derybų metu ir Sutarties pakeitime nustatytą gyvenamojo namo kainą – 104 200 Eur ir priklausinių kainą – 6 Eur, bei šių kainų įtvirtinimą Pirkimo-pardavimo sutartyje ir jos pakeitime. Taip pat, neturėdama tam teisėto pagrindo, nepripažįsta ir akivaizdžiai ignoruoja pareiškėjos bei nekilnojamojo turto savininko išreikštą ir notaro patvirtintą valią dėl galutinės, derybų metu nustatytos perkamo objekto bei jį sudarančių nekilnojamojo turto vienetų kainos, ją lygina su pradinio pasiūlymo konkursui kaina. Pažymi, kad Sutarties pakeitime šalys patikslino ir išskyrė atskirų nekilnojamojo turto vienetų kainas, įvertindamas jas Sutarties pakeitimo 3.2.1 – 3.2.7 punktuose. Paaiškina, kad atskirų nekilnojamojo turto vienetų išskyrimo būtinybė atsirado jau po Pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, kai 2020 m. rugpjūčio 14 d. elektroniniu laišku gavo atsakovės prašymą nurodyti jų kainas atskirai. Šalių valia Pirkimo -pardavimo sutartyje gyvenamojo namo priklausinių kainos nebuvo išskirtos, nes sutartis iš esmės buvo sudaryta dėl gyvenamosios paskirties pastato. Priklausiniai po derybų bei notarinėje sutartyje atskiros kainos neturėjo, nes pareiškėjas ir nekilnojamojo turto pardavėjas juos laikė neatsiejama gyvenamojo namo dalimi ir neturėjo suinteresuotumo atskirai vertinti tas gyvenamojo namo dalis, kurios yra antraeilės ir visos sutarties sumos kontekste nesudaro ženklios įtakos ir finansinės vertės.

Teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovė reikalavo išskirti priklausinių kainą, šalys susitarė kiekvieną jų įkainoti simboline 1 Eur suma ir tai buvo įforminta 2021 m. vasario 18 d. Sutarties pakeitime, kuris nepažeidė nei šalių, nei trečiųjų suinteresuotų asmenų interesų. Atkreipia dėmesį, kad remiantis Tvarkos aprašo 71 punktu, neleidžiami tik tokie pakeitimai ar pasirinkimo galimybės, dėl kurių iš esmės būtų keitęsis pirkimo sutarties pobūdis, o nagrinėjamoje situacijoje nėra pateikta argumentų, kad 6 Eur vertės priklausinių išskyrimas būtų laikomas esminiu pakeitimu, keičiančiu susitarimo pobūdį viso įsigijimo kontekste. Akcentuoja, kad atsakovė Sprendime Nr. 1 nenurodė argumentų, kodėl toks susitarimas nėra galimas ar jo sukurtos teisinės pasekmės negaliotų. Mano, kad nėra pagrindo atsakovės veiksmus, nepripažįstant 15 200 Eur tinkamomis finansuoti išlaidomis ir reikalaujant jas grąžinti, laikyti teisėtais.

Pažymi, kad pradinis pasiūlymas pirkimui, vadovaujantis Pirkimo sąlygų 6.2.2 punktu, skirtas tik įvertinti, ar siūlomi pirkti nekilnojamojo turto objektai atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus ir gali dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose. Kitaip tariant, pradinis pasiūlymas pirkimo procedūros metu nėra vertinamas kaip galutinė oferta ir jį teikusiam asmeniui teisines pasekmes sukelia tik tuo atveju, kai pardavėjas neatvyksta į derybas. Nagrinėjamu atveju pardavėjas dalyvavo derybose, todėl pradinis jo pasiūlymas dėl kainos negali būti laikomas galutiniu. Atkreipia dėmesį, kad net jei būtų nustatyta pirminio pasiūlymo neatitikimų ar trūkumų, vadovaujantis Pirkimo sąlygų 6.4 punktu, juos galima patikslinti ar paaiškinti iki derybų pradžios.

Nurodo, kad kaip matyti iš Pirkimo sąlygų 6.20 punkte pateiktos pirkimo sąlygų formuluotės, sėkminga pirkimo pabaiga siejama su derybomis ir galutinis rezultatas su kainomis įforminamas derybų protokole, o ne tiekėjo pasiūlyme. Akcentuoja, jog derybų rezultatas laikomas pirkimo rezultatu ir jokių kitų dokumentų, kurie turėtų būti vertinami ar į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama, nėra minima.

Atkreipia dėmesį, kad atsakovės Sprendimai Nr. 1 ir Nr. 2 teikiami tik elektroniniu būdu, per DMS ir laikomi originaliais, todėl atskirai tradicine popierine rašytine forma nėra įforminami. Pažymi, kad Sprendimas Nr. 1 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 4-8 punktų reikalavimų, nustatytų individualaus administracinio akto turiniui, juo taip pat yra pažeidžiamas proporcingumo principas viešajame administravime, nes jo mastas ir įgyvendinimo priemonės neatitinka būtinų ir pagrįstų administravimo tikslų.

Apibendrindamas pareiškėjas nurodo, kad VAĮ 10 straipsnyje nustatytos administraciniame sprendime privalomos nurodyti informacijos nebuvimas Sprendime Nr. 1 leidžia pastarąjį laikyti neatitinkančiu VAĮ reikalavimų, todėl naikintinu, įpareigojant atsakovę priimti motyvuotą ir įstatymo nustatytus reikalavimus bei faktinių aplinkybių visumą atitinkantį sprendimą. VAĮ 15 straipsnio 14 dalyje nustatyta klaidų ištaisymo galimybė nagrinėjamoje situacijoje negalėtų būti taikoma, kadangi klaidos ištaisymas iš esmės gali pakeisti Sprendimo Nr. 1 turinį.

Paaiškina, jog CPVA su Administracija 2019 m. birželio 27 d. sudarė Iš Europos Sąjungos (toliau – ir ES) struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto ,,Institucinės globos pertvarka Panevėžio mieste“, projekto kodas Nr. 08.1.1 – CPVA-V-427-01-0012 sutartį (toliau – ir Projekto sutartis). Projektas yra įgyvendinamas kartu su pareiškėju bei kitais partneriais pagal 2019 m. balandžio 24 d. sudarytą Projekto ,,Institucinės globos pertvarka Panevėžio mieste“ jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. 22-1074. Remdamasi PAFT 163 punktu teigia, kad tuomet, kai projektas įgyvendinamas kartu su partneriais, projekto vykdytojas atstovauja visiems partneriams projekto sutarties vykdymo ir projekto įgyvendinimo klausimais ir privalo užtikrinti, kad partneriai būtų tinkamai informuoti apie jų pareigas, susijusias su projekto sutarties vykdymu ir projekto įgyvendinimu, taip pat laikytųsi visų su projekto įgyvendinimu susijusių įsipareigojimų, nustatytų projekto sutartyje. Taigi, pagal Projekto sutarties 3.2 papunktį, Administracija yra įsipareigojusi iš savo ir (arba) partnerių lėšų apmokėti Projekto tinkamas finansuoti išlaidas, kurios nėra apmokamos iš Projektui įgyvendinti skirtų ES struktūrinių fondų lėšų, ir visas tinkamumo finansuoti reikalavimų neatitinkančias Projekto išlaidas.

Pažymi, kad Projektui, kurio veikla apima šeimai artimos aplinkos bendruomeninių vaikų globos namų veiklą, taikomi 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonės Nr. 08.1.1-CPVA-V-427 „Institucinės globos pertvarka: investicijos į infrastruktūrą“ projektų finansavimo sąlygų apraše Nr. 1 (toliau – ir Aprašas) nustatyti reikalavimai. Remiantis Aprašo 36 punktu, bendruomeninių vaikų globos namų veiklai vykdyti tinkamos finansuoti išlaidos yra gyvenamos paskirties nekilnojamo turto (namo ar buto), su jam priskirtu ne didesniu kaip 20 arų gyvenamos paskirties žemės sklypu, įsigijimo išlaidos. Akcentuoja, kad pagal Aprašo nuostatas nekilnojamo turto (namo ar buto) priklausinių įsigijimo išlaidos nepriskiriamos tinkamoms finansuoti projekto išlaidoms. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pozicija dėl pagal Aprašą finansuojamų projektų išlaidų tinkamumo reikalavimų išdėstyta Europos Sąjungos struktūrinių fondų internetinėje svetainėje www.esinvesticijos.lt paskelbtoje Aprašo projekto derinimo lentelėje, kurioje nurodyta, kad bendruomeninių vaikų globos namų veikla skirta tinkamų būstų (gyvenamųjų namų ir butų) įsigijimui, statybai, rekonstrukcijai, remontui, o priklausiniai nėra būtini veiklai vykdyti ir gali būti finansuojami pareiškėjo arba partnerio lėšomis.

Nurodo, kad 2019 m. gruodžio 4 d. Administracijai pateikė raštą ,,Dėl Projekto Nr. Nr.08.1.1-CPVA-V-427-01-0012 ,,Institucinės globos pertvarka Panevėžio mieste” išankstinio pirkimų dokumentų vertinimo”, kuriame pabrėžė, jog bendruomeninių vaikų globos namų veiklai vykdyti gali būti įsigyjamas tik gyvenamos paskirties nekilnojamas turtas, o priklausinių įsigijimo išlaidos yra netinkamos finansuoti Projekto lėšomis, todėl prašė užtikrinti, kad pardavėjas teikdamas pasiūlymą paraiškoje išskirtų kartu su gyvenamos paskirties namu siūlomų priklausinių kainą, taip pat tokių priklausinių rinkos vertė turi būti identifikuota turto vertinimo ataskaitoje.

Pažymi, kad Administracija CPVA 2020 m. rugpjūčio 27 d. deklaravo patirtas pareiškėjo išlaidas už gyvenamosios paskirties pastatą ir priklausinius pagal Pirkimo – pardavimo sutartį bei mokėjimo prašymą Nr. 009 ir šios išlaidos 2020 m. rugsėjo 1 d. ir 8 d. jam buvo išmokėtos. Vėliau Administracija CPVA 2020 m. vasario 22 d. deklaravo pareiškėjo patirtas išlaidas už žemės sklypą pagal Sutarties pakeitimą bei mokėjimo prašymą Nr. 013. Sutarties pakeitime buvo numatyta, kad gyvenamosios paskirties pastato kaina yra 104 200 Eur, o jo priklausiniai įvertinti 6 Eur, t. y. buvo nurodyta, kad gyvenamosios paskirties namo ir jo priklausinių bendra kaina yra 104 206 Eur, taigi Sutarties keitime kaina buvo padidinta 6 Eur. Taip pat, Administracija CPVA pateikė 2020 m. vasario 14 d. pradinį nekilnojamojo turto savininko teiktą siūlymą, kuriame buvo numatyta, kad gyvenamosios paskirties pastato kaina 89 000 Eur, o priklausinių 16 000 Eur. CPVA, nagrinėdama pateiktus dokumentus, nustatė netinkamas finansuoti Projekto išlaidas, registruodama šias išlaidas 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemyje (toliau – SFMIS2014), užpildydama grąžintinų lėšų formą, 2021 m. kovo 4 d. ją patvirtindama SFMIS2014 ir 2021 m. kovo 4 d. pranešimu informuodama Administraciją per iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų mainų svetainę. Sprendime Nr. 1 buvo numatyta, kad netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 15 200 Eur, kuri buvo išmokėta (2020 m. rugsėjo 1 d. ir rugsėjo 8 d.) Administracijai su ankstesniu mokėjimo prašymu, todėl Sprendimu Nr. 2 buvo nutarta susigrąžinti išmokėtas netinkamas Projektui finansuoti išlaidas įpareigojat jas per 90 d. grąžinti.

Nurodo, kad 2014–2020 metų grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų, įgyvendinamų pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programą, grąžintinų, grąžintų, panaikintų ir nesusigrąžintinų lėšų ir koreguotinų lėšų administravimo tvarką, kuriai pagal Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėse (toliau – ir Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų taisyklės) priskirtą atsakomybę turi vadovautis įgyvendinančiosios institucijos, tarp jų ir CPVA. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“, CPVA priskirta atlikti įgyvendinančiosios institucijos funkcijas. Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų taisyklių 9.3 papunktyje nustatyta, kad CPVA turi įsitikinti, jog pagal Projekto sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos ir paslaugos suteiktos, projekto sutartyje nustatyti projekto stebėsenos rodikliai pasiekti ir kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo padarytos ir nepažeidžia ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų. Taip pat, Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų taisyklių 9.4 papunktis numato, kad CPVA priima sprendimus dėl ES struktūrinių fondų arba ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų grąžinimo ir informuoja apie juos ministeriją ir projekto vykdytoją, imasi teisės aktuose nustatytų veiksmų dėl lėšų grąžinimo ministerijai.

Pažymi, kad pagal Taisyklių 6 punktą, sprendimu dėl lėšų grąžinimo laikoma patvirtinta grąžintinų lėšų forma arba sprendimas dėl pažeidimo, kai kartu tvirtinama ir grąžintinų lėšų forma. Minėtoje formoje buvo nurodyti motyvai, kodėl CPVA nustatė, kad netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 15 200 Eur. Teigia, kad CPVA, atsižvelgdama į pareiškėjo pateiktą Pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nebuvo išskirtos gyvenamosios paskirties pastato ir jo priklausinių kainos, 2020 m. rugpjūčio 14 d. elektroniniu paštu informavo pareiškėją, kad netinkamos finansuoti išlaidos yra Pirkimo-pardavimo sutartyje numatyti pastatai, kurie nėra gyvenamosios paskirties, todėl jų kainos turi būti išskirtos. Vėliau, Administracija su kitu mokėjimo prašymu pateikė CPVA Sutarties pakeitimą, kuriame gyvenamosios paskirties pastato ir jo priklausinių kainos jau buvo išskirtos. Sutarties pakeitime numatyta, kad gyvenamosios paskirties pastato kaina yra 104 200 Eur, o jo priklausinių - 6 Eur (6 priklausiniai po 1 Eur), t. y. bendrai buvo nurodyta, kad gyvenamosios paskirties namo ir jo priklausinių kaina yra 104 206 Eur. Akcentuoja, kad Sutarties pakeitime visa Pirkimo-pardavimo sutarties kaina buvo padidinta 6 Eur, nors 2020 m. kovo 5 d. Komisijos posėdžio protokole buvo numatyta, kad derybų metu sutarta dėl galutinės siūlomo pirkti nekilnojamojo turto kainos - gyvenamojo namo kartu su priklausiniais – 104 200 Eur. Taip pat Sutarties pakeitime nėra nurodyta, kokiu pagrindu šalys susitarė padidinti Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą kainą po 6 mėnesių laikotarpio, todėl mano, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad tokie šalių veiksmai buvo nesąžiningi ir neskaidrūs.

Nurodo, kad CPVA vadovavosi Tvarkos aprašo 71 punktu, pagal kurio nuostatas ir pareiškėjo pateiktus pirkimo dokumentus, kuriuose nėra numatyta jokios informacijos dėl Pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo, buvo konstatuota, kad Pirkimo-pardavimo sutarties sąlygose pareiškėjui nenumačius nuostatų dėl jos keitimo, pareiškėjas pažeidė skaidrumo principą bei negalėjo atlikti tokio pakeitimo, kuris padidino Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą kainą 6 Eur ir gyvenamosios paskirties pastato priklausinių kainą sumažino nuo 16 000 Eur iki 6 Eur (taip pakeičiant esmines Pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas). Taip pat, CPVA pastebėjusi akivaizdžius skirtumus, esančius tarp pareiškėjo pateikto pradinio nekilnojamojo turto savininko teikto siūlymo, kuriame buvo numatyta, kad gyvenamosios paskirties pastato kaina 89 000 Eur, o priklausinių - 16 000 Eur, bei atsižvelgdama į pateiktą Komisijos posėdžio protokolą, kuriame buvo numatyta, kad buvo nusiderėta 800 Eur nuo pradinės gyvenamojo paskirties pastato su priklausiniais siūlytos sumos, padarė išvadą, kad gyvenamosios paskirties pastato kaina yra 89 000 Eur, o jo priklausinių kaina - 15 200 Eur. Paaiškina, jog CPVA įvertino, kad 800 Eur suma derybų metu buvo sumažinta tik nuo priklausinių (kurių išlaidos pagal Aprašo nuostatas yra netinkamos finansuoti išlaidos) kainos (numatytos pradiniame nekilnojamojo turto savininko teiktame siūlyme), taigi nustatė, jog visa gyvenamosios paskirties pastato kaina, kuri buvo numatyta pradiniame nekilnojamojo turto savininko teiktame siūlyme (89 000 Eur) yra tinkama finansuoti Projekto lėšomis.

Pažymi, jog CPVA, įvertinusi visas nustatytas aplinkybes ir surinktus duomenis, elgdamasi lygiateisiškai, skaidriai ir nešališkai, nustatė, jog pareiškėjas nesilaikė Tvarkos aprašo 71 punkto ir Aprašo 36 punkto nuostatų, taip pat, kad tokios gyvenamosios paskirties pastato priklausinių išlaidos, kurias pateikia pareiškėjas (6 Eur) negali būti vertinamos kaip patirtos, vadovaujantis aukščiau minimų teisės aktų reikalavimais, todėl mano, kad priėmė teisėtus ir pagrįstus Sprendimus dėl lėšų grąžinimo, kurios negali būti finansuojamos Projekto lėšomis.

Kaip matyti iš Sprendimo Nr. 1 turinio, atsakovė, teigdama, kad namo įsigijimo vertė nurodyta Pirkimo-pardavimo sutartyje viršija nekilnojamojo turto savininko pirminį pasiūlymą, remiasi tuo, jog pagal namo savininko pasiūlymą ir derybas, namo kaina turėjo būti 89 000 Eur, o priklausinių – 15 200 Eur.

Vadovaujantis Tvarkos aprašo 8.1 papunkčiu, perkančioji organizacija nekilnojamuosius daiktus gali pirkti skelbiamų derybų būdu. Tvarkos aprašo 46 punkte nustatyta, kad derybos su kandidatu laikomos įvykusiomis ir pasibaigusiomis, kai galutinai susitariama dėl kainos ir (ar) pirkimo sąlygų, ir kai derybų rezultatai atitinka pirkimo dokumentus. Taigi, minėto Tvarkos aprašo punkto nuostatos suponuoja išvadą, kad pradiniame nekilnojamojo turto pardavėjo pasiūlyme nurodyta kaina nėra galutinė ir perkančioji organizacija dėl nekilnojamojo turto pardavėjo pasiūlytos kainos gali derėtis.

Iš byloje pateikto Komisijos posėdžio protokolo matyti, kad su nekilnojamojo turto pardavėju vyko derybos dėl galutinės siūlomo pirkti nekilnojamojo turto kainos ir šalys susitarė dėl šių galutinių kainų: 1) gyvenamojo namo (kartu su priklausiniais) – 104 200 Eur; 2) žemės sklypo – 14 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, tarp pareiškėjo ir nekilnojamojo turto pardavėjo buvo sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodyta derybų metu nustatyta gyvenamosios paskirties pastato ir jo priklausinių (išskyrus žemės sklypą) bendra kaina – 104 200 Eur. Dėl žemės sklypo pardavimo tą pačią dieną buvo sudaryta atskira sutartis su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovė taip pat neįvertino, jog pareiškėjas ir nekilnojamojo turto pardavėjas sudarė Sutarties pakeitimą, kuriame patikslino ir išskyrė perkamo objekto – gyvenamosios paskirties namo ir jį sudarančių atskirų nekilnojamojo turto vienetų kainas. Akcentuoja, kad jam nėra žinoma, kodėl toks susitarimas nėra galimas ar jo sukurtos teisinės pasekmės negaliotų, todėl mano, jog atsakovė neteisėtai nepripažįsta 15 200 Eur tinkamomis finansuoti išlaidomis ir reikalauja šią sumą grąžinti.

Tvarkos aprašo 71 straipsnyje nustatyta, jog galiojanti pirkimo-pardavimo sutartis gali būti keičiama, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose, siekiant nustatyti pirkimo sutarties peržiūros sąlygas ar pasirinkimo galimybes. Atsižvelgiant į tai, pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybių apimtis, pobūdis ir aplinkybės, kuriomis tai gali būti atliekama. Pažymėtina, kad pagal Tvarkos aprašo 71 straipsnį negalimi tik tokie pakeitimai ar pasirinkimo galimybės, dėl kurių iš esmės pasikeistų pirkimo sutarties pobūdis.