Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.3.7; 2.3.5.2.1; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)

2024 m. vasario 28 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Č. ieškinį atsakovui S. V., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė E. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti nepilnamečio sūnaus A. V. gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, priteisti nepilnamečio sūnaus A. V. išlaikymui iš atsakovo S. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2015 m. liepos 9 d. su atsakovu susilaukė sūnaus A. Po išsiskyrimo su atsakovu, jis geranoriškai moka kas mėnesį po 260 Eur sūnaus išlaikymui, tačiau tai nėra oficialus išlaikymas, todėl neturi jokių garantijų, kad atsakovas išlaikymo mokėjimo vaikui kada nors nenutrauks. Be to, minėta išlaikymo suma vaikui, atsižvelgiant į jo amžių ir tuo pačiu išaugusius jo poreikius, kylančias komunalines, maisto bei kitas kainas, yra per maža ir nebeatitinka šiuolaikinių vaiko išlaikymo įstatyminių kriterijų. Vaikas yra augantis ir sportuojantis, maistui kas mėnesį išleidžia apie 125 Eur, papildomai priešpiečiams apie 20 Eur, drabužiams ir avalynei apie 100 Eur, internetui ir telefonui ~ 50 Eur, vaikui reikalingas kompiuteris, knygutės, lanko sporto klubą, už kurį tenka mokėti po 33 Eur kas mėnesį, plius apie 20 Eur už dalyvavimą turnyruose, A. yra apdraustas - mėnesinė draudimo įmoka - 12,61 Eur, išlaidos sveikatai, įskaitant ir draudimą, - apie 50 Eur, apmokėjimui už komunalines paslaugas išleidžia apie 120 Eur per mėnesį (A. dalis apie 30 Eur) ir kitos išlaidos. Gyvendama kartu su vaiku, juo rūpindamasi, gerai išmano auklėjamo vaiko individualias savybes ir piniginių lėšų reikmes jo poreikiams tenkinti. Yra paskaičiavusi, jog norint, kad šiuo vaiko amžiaus laikotarpiu jų nepilnametis sūnus normaliai augtų ir vystytųsi ir kad nors minimaliai būtų patenkinti jo socialiniai poreikiai bei gyvensena, pagal vaiko socialinę brandą, kai dabar jis lanko ir mokyklą, ir sporto klubą, kas mėnesį jo išlaikymui būtina skirti apie 650 - 680 Eur. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, todėl mano, kad gali prisidėti prie sūnaus išlaikymo po 300 Eur kas mėnesį. Ieškovė deda visas pastangas, kad vaikui nieko netrūktų, šiuo metu yra kito vaiko auginimo atostogose ir gauna 494,04 Eur socialinio draudimo išmoką ir 85,75 Eur išmoką A., jai taip pat padeda tėvai. Kadangi sūnus gyvena su ja ir jam yra sudarytos visos vystymosi, ugdymo ir gyvenimo sąlygos jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, vaikas yra pripratęs prie jos ir jį tenkina jam sudarytos gyvenimo sąlygos, mano, kad sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ja pilnai atitiks vaiko interesus ir lūkesčius. Norint tai teisiškai įforminti, teismo prašo, kad sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Neprieštaraus, kad atsakovas bendrautų (tiesiogiai, telefonu, el. paštu, kitomis ryšio priemonėmis) su sūnumi, tačiau bendravimas turi atitikti vaiko interesus ir visais atvejais turi būti suderintas su ieškove.

Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad skyriaus specialistė bendravo su atsakovu telefonu. Atsakovas S. V. konkrečios nuomonės dėl ieškinio reikalavimų neišsakė, nurodė, jog apie bylą jam yra žinoma, tačiau su visa byla nėra susipažinęs, nemato reikalo gilintis. Taip pat nurodė, kad dėl bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos vaiko motina elgiasi kaip jai atrodo. Jis nei sutinka, nei prieštarauja, esant reikalui pats kreipsis į teismą ir pasikeis, dėl išlaikymo nurodė, kad vis tiek teismas priteis šabloniškai. Taip pat pažymėjo, jog su vaiko mama nenori turėti nieko bendro, tačiau nori, jog įvyktų teismo procesas.

Pažymėjo, jog nepilnamečio A. V. atžvilgiu yra fiksuotas vienas vaiko teisių pažeidimas (duomenys neskelbtini). Buvo vertinta vaiko situacija ir nustatyta, jog pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas. Vaiko atstovas pagal įstatymą (tėvas) savo elgesiu neužtikrino saugios aplinkos vaikui, taip sukeldamas realų pavojų jo gyvybei (S. V. vairavo neblaivus, kartu su juo automobilyje buvo nepilnametis A. V.). S. V. nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. iki 2023 m. vasario 27 d. buvo taikoma atvejo vadyba, procesas užbaigtas šeimai išsikėlus iš savivaldybės, kurioje pradėtas atvejo vadybos procesas. Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis tiek ieškovė, tiek atsakovas nėra bausti administracine tvarka už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams. Atsižvelgus į tai, kokio pobūdžio pranešimas dėl galimo vaiko teisių pažeidimo buvo gautas, taip pat į tai, jog nepilnametis vaikas tėvams pradėjus gyventi skyriumi gyvena su ieškove, kuri rūpinasi nepilnamečio vaiko auklėjimu ir priežiūra, skyrius neprieštarauja ieškovės reikalavimui nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja ir mano, jog susiklosčiusioje situacijoje A. V. gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina, geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl nežinoma jo turtinė padėtis ir finansinės galimybės teikti ieškovės prašomą 300 Eur dydžio išlaikymą sūnui, tačiau pastebėtina, jog atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus asmuo, nėra duomenų, jog dėl sveikatos būklės jis negalėtų dirbti ir išlaikyti savo sūnų. Tuo tarpu iš civilinėje byloje pateiktų ieškovės duomenų darytina išvada, jog nors ieškovė taip pat yra jauno ir darbingo amžiaus, tačiau jai šiuo metu tenka didesnė atsakomybė rūpintis sūnaus auklėjimu, ugdymu, sveikata ir slaugymu, kai sūnus suserga, kitų kasdieninių poreikių tenkinimu, todėl ieškovei tenka didesnioji vaiko išlaikymo našta, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas (motina) dažniausiai neprisideda. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, skyriaus manymu, konkretus išlaikymo dydis turėtų būti nustatytas įvertinus byloje pateiktus abiejų tėvų įrodymus apie jų turtinę padėtį, atsižvelgiant ir į pastaruoju metu šalyje egzistuojančią ekonominę situaciją, vyraujančią teismų formuojamą praktiką dėl išlaikymo priteisimo bei teisėtus interesus atitinkančius vaikų poreikius. Ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka vertintina kaip minimaliai apibrėžta, tačiau nepažeidžianti nepilnamečio vaiko teisės bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu bei nepažeidžianti ir neapribojanti tėvo teisės bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Skyriaus nuomone, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, į tai, kad ieškovė vaiką augina viena, vadovaujantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, mano, jog ieškovės prašoma nustatyti nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo tvarka atitinka nepilnamečio vaiko A. V. interesus.

Teismo posėdžio metu ieškovė E. Č. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad su atsakovu kartu gyveno iki sūnui suėjo du mėnesiai, t. y. iki 2015 m. rugsėjo mėnesio. Pradėjus gyventi skyrium, sūnus liko gyventi su ja, atsakovas teikė išlaikymą sūnui po 200 Eur į mėnesį. Ketverius pastaruosius metus atsakovas savo noru moka sūnaus išlaikymui po 260 Eur, tačiau šios sumos sūnaus poreikiams patenkinti nebeužtenka. Sūnus mokosi (duomenys neskelbtini) 2 klasėje, jam reikalinga uniforma, kanceliarinės priemonės, pratybos, lėšos klasės fondui ir kt., taip pat sūnus lanko futbolo treniruotes, už kurias kas mėnesį moka po 33 Eur, taip pat reikalinga futbolo apranga ir avalynė, sūnus vyksta į futbolo turnyrus. Išlaidos turnyrui gali siekti iki 80 Eur, paskutinį mėnesį sūnus vyko į du turnyrus, už kiekvieną mokėjo po 15 Eur + kuro išlaidos nuvykti į turnyrą. Nurodė, jog kas mėnesį sūnaus išlaikymui išleidžia apie 800-900 Eur, vėliau patikslino, jog ieškinyje nurodyta vaikui reikalinga 650-680 Eur suma yra teisinga. Kas mėnesį sūnaus maistui išleidžia iki 200 Eur, drabužiams 200-300 Eur, mokyklinėms prekėms apie 500-600 Eur per metus, specialių poreikių sūnus neturi. Pirko sūnui kompiuterį, kuris reikalingas ugdymui. Gyvena dviejų kambarių bute, kuriame sūnui yra skirtas atskiras kambarys, mano, kad gyvenimo sąlygos vaikui yra saugios ir tinkamos. Gyvena su vaiku nuo jo gimimo, todėl jų ryšys yra artimas, tačiau sūnus nori bendrauti ir su tėčiu. Atsakovas su sūnumi bendrauja 1-2 kartus per metus, kuomet parvyksta iš užsienio, bendrauti ryšio priemonėmis su sūnumi atsakovas nenori. Sutinka, kad atsakovas bendrautų su sūnumi, tačiau turėtų ją informuoti apie ketinimą pasiimti sūnų ir su juo bendrauti bent prieš vieną dieną. Ji nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi, nuo kovo 1 d. pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms grįžta į darbą UAB (duomenys neskelbtini). Pagal darbo sutartį jai turėtų būti mokamas 850 Eur darbo užmokestis, atskaičius mokesčius. Kiek jai žinoma, atsakovas turi butą, taip pat turėjo, galimai ir tebeturi savo įmonę Norvegijoje, kitų išlaikytinių neturi. Pats atsakovas inicijavo mediaciją, tačiau jiems nepavyko susitarti, todėl ji kreipėsi į teismą.

Ieškovės E. Č. atstovas advokatas Algimantas Ruginis teismo posėdžio metu palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui S. V. procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas įteikti tinkamai, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nuotoliniu būdu dalyvauti teismo posėdyje taip pat neprisijungė. Teisme prašymų atidėti teismo posėdį negauta, atsakovo neatvykimo priežastys nežinomos, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė Agnė Liaučienė palaikė teismui pateiktą rašytinę išvadą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu ir kitų byloje esančių duomenų nustatyta, jog nepilnamečio A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė E. Č. (buv. J.), o tėvas – atsakovas S. V. Šalys santuokos sudarę nebuvo, nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio gyvena atskirai, šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus tarpusavio santykius, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 5, 6 dalys). CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Iš bylos duomenų nustatyta, jog šalių sūnus A. V. nuo gimimo gyvena kartu su ieškove E. Č., kuri užtikrina tinkamas vaiko gyvenimo sąlygas, tarp jų susiformavę tvirti abipusiai ryšiai, tuo tarpu su tėvu, t. y. atsakovu S. V. sūnus nuo kūdikystės negyvena, bendrauja tik 1-2 kartus per metus. Atsakovas, kuriam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nereiškė, duomenų apie jo gyvenimo sąlygas byloje nėra. Be to, nepilnamečio A. V. atžvilgiu buvo fiksuotas vaiko teisių pažeidimas, dėl to, kad atsakovas vairavo neblaivus, o kartu su juo automobilyje buvo nepilnametis A. V., ir dėl to atsakovui buvo taikoma atvejo vadyba. Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, jog nepilnamečio A. V. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarautų nepilnamečio vaiko interesams.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovės gyvenimo aplinka yra tinkama vaikui augti ir vystytis, ieškovė užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, todėl įvertinus vaiko amžių, mamos santykį su vaiku, nesant byloje atsakovo prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko A. V. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose.

Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas su nepilnamečiu sūnumi A. V. bendrauja 1-2 kartus per metus, kuomet grįžta į Lietuvą iš užsienio. Pasak ieškovės, atsakovas bendrauti su sūnumi ryšio priemonėmis nepageidauja, nors ji tam neprieštarauja, taip pat neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su sūnumi tiesiogiai jį pasiimdamas, tik norėtų, kad atsakovo susitikimai su sūnumi būtų iš anksto suderinti su ja. Atsakovas jokių prieštaravimų dėl ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos nereiškė, išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, jog nors prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra minimali, tačiau nepažeidžianti nepilnamečio vaiko teisės bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu bei nepažeidžianti ir neapribojanti tėvo teisės bendrauti su nepilnamečiu vaiku.

Teismas, įvertinęs tai, kad turimais duomenimis atsakovas gyvena užsienyje ir su vaiku bendrauja minimaliai, ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su nepilnamečiu sūnumi tiek nuotolinio ryšio priemonėmis, tiek tiesiogiai pasiimdamas vaiką, taip pat įvertinęs šalių nepilnamečio vaiko amžių ir jo teisę bei norą bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, sprendžia, jog yra būtina nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka yra minimali, tačiau atitinka ir užtikrina nepilnamečio vaiko A. V. interesus bei nepažeidžia nei vienos iš šalių teisių ir teisėtų interesų, atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės pasiūlytos bendravimo tvarkos nereiškė, todėl yra pagrindas nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką:

1. S. V. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi A. V. nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, el. paštu, kitomis ryšio priemonėmis) tiek, kiek toks bendravimas atitinka nepilnamečio vaiko interesus;

2. S. V. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi A. V. tiesiogiai, pasiimdamas sūnų, apie kiekvieną atvykimą pas vaiką informuodamas (telefonu, SMS žinute ar kt.) vaiko motiną E. Č. ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas iki susitikimo ir suderinęs bendravimo laiką.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Tai iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes bei CK 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai ar vienas iš jų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas (CK 3.194 straipsnis). Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis. Siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių poreikių tenkinimu. Būtina atsižvelgti į vaiko interesus, o abejonės dėl vaiko išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Vaiko pagrindiniai poreikiai yra šie: poreikiai maistui, aprangai gyvenamajam būstui, mokslui, po pamokiniam ugdymui, sveikatai ir higienai, vaiko teisė į poilsį ir laisvalaikį.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nuo ieškinio teismui padavimo dienos priteisti iš atsakovo S. V. nepilnamečio vaiko A. V. išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių sūnui A. V. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai. Šalių sūnus mokosi (duomenys neskelbtini), 2 klasėje, taip pat lanko futbolo treniruotes, už kurias kas mėnesį moka po 33 Eur. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalių sūnus specialių poreikių neturi, vaiko išlaikymui per mėnesį vidutiniškai išleidžia 650-680 Eur. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius kompiuterio įsigijimą išsimokėtinai per 24 mėn., kas mėnesį mokant po 19,90 Eur; A. V. asmens draudimo liudijimą, patirtinantį, kad kas mėnesį už sūnaus draudimą mokama 12,61 Eur draudimo įmoka; komunalinių mokesčių apmokėjimo kvitus, vitaminų įsigijimo PVM sąskaitą – faktūrą, ir nors kitų įrodymų, patvirtinančių vaiko išlaikymo išlaidas nepateikė, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, jog nereikia įrodinėti, kad vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė turi dar vieną išlaikytinį, t. y. sūnų J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), kurio priežiūros atostogose buvo pastaruosius dvejus metus ir gavo 494,04 Eur per mėnesį vaiko priežiūros išmokas. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog nuo 2024 m. kovo 1 d. grįžta į darbą, kur jai bus mokamas 850 Eur darbo užmokestis, atskaičius mokesčius. Ieškovė neturi jokio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto.

Atsakovas VSDFV duomenimis Lietuvos Respublikoje nedirba, Kelių transporto priemonių registro duomenimis kilnojamojo registruotino turto neturi, Nekilnojamojo turto registro duomenimis turi vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini). Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, turimus kitus išlaikytinius, byloje nėra.

Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą.

Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje nustatytas minimalus darbo užmokestis sudaro 708,40 Eur, atskaičius mokesčius.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į šalių nepilnamečio vaiko amžių, sveikatą, būtinuosius poreikius, šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, sprendžia, kad ieškovės nurodyta šiuo metu vaiko išlaikymui tenkanti suma, t. y. 650-680 Eur, yra pakankama būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti ir visapusiškam vaiko vystymuisi užtikrinti, be to yra šiek tiek mažesnė nei šiuo metu nustatytas minimalus mėnesinis darbo užmokestis, todėl laikytina pagrįsta ir įrodyta.

Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, tai, kad atsakovas iki šiol teikė išlaikymą sūnui po 260 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kas patvirtina, jog jo turtinė padėtis yra pakankamai gera, taip pat tai, kad abi šalys yra jauno amžiaus, darbingi žmonės ir duomenų apie tai, kad kurios nors iš šalių darbingumas būtų apribotas, byloje nėra, ir dėl to abi šalys privalo imtis visų joms prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, tuo pačiu įvertinęs ir tai, kad ieškovei, su kuria gyvena nepilnametis vaikas tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, be to, ieškovė turi dar vieną išlaikytinį, sprendžia, jog yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinti ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2023 m. lapkričio 27 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė (CK 4.185 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė 2023 m. rugsėjo 22 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo.

Už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo mokėtinas 110 Eur žyminis mokestis, už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 81 Eur žyminis mokestis, iš viso 191 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai, 191 Eur žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista, priteistinas iš atsakovo S. V. į valstybės biudžetą.

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymos apie antrinės teisinės pagalbos patirtas išlaidas atstovaujant ieškovę nustatyta, kad išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą šioje byloje sudaro 339,17 Eur.

CPK 99 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistina 339,17 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 282 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. lapkričio 27 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, jog atsakovas S. V. bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tokia tvarka:

1. S. V. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi A. V. nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, el. paštu, kitomis ryšio priemonėmis) tiek, kiek toks bendravimas atitinka nepilnamečio vaiko interesus;

2. S. V. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi A. V. tiesiogiai, pasiimdamas sūnų, apie kiekvieną atvykimą pas vaiką informuodamas (telefonu, SMS žinute ar kt.) vaiko motiną E. Č. ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas iki susitikimo ir suderinęs bendravimo laiką.

Priteisti iš atsakovo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 191 Eur (šimtą devyniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 339,17 Eur (tris šimtus trisdešimt devynis eurus 17 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą.

Išaiškinti atsakovui, jog žyminis mokestis turi būti sumokėtas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660 ir mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis; valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.