Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (mišriu būdu, naudojant vaizdo konferencijų platformą ZOOM ir sudarius galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims dalyvauti teismo posėdyje atvykus į teismą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. patikslintą ieškinį atsakovui E. B. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių bei atsakovo E. B. patikslintą priešieškinį ieškovei S. B. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių, tretieji asmenys akcinė bendrovė bankas „Swedbank“ ir E. B., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (kurį bylos nagrinėjimo metu patikslino) atsakovui, prašydama:

1.1. Panaikinti ieškovės santuokos su atsakovu E. B., sudarytos (duomenys neskelbtini) bažnyčioje (duomenys neskelbtini) ir registruotos (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašą (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo kaltės, nenustatant termino šalims susitaikyti.

1.2. Po santuokos nutraukimo nenustatyti sutuoktiniams tarpusavio išlaikymo.

1.3. Po santuokos nutraukimo palikti atsakovui ir ieškovei santuokines pavardes.

1.4. Po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų A. B. ir E. B. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove S. B..

1.5. Priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų A. B. ir E. B. išlaikymui po 350,00 Eurkiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriant ieškovę.

1.6. Po santuokos nutraukimo nustatyti jos siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką (žr. ieškinio rezoliucinės dalies 6 punktą).

1.7. Santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – kotedžą, esantį (duomenys neskelbtini), 115 000,00 Eur vertės, padalinti nukrypstant nuo lygių dalių principo, ieškovės asmeninei nuosavybei priteisiant 2/3, o 1/3 atsakovui E. B. Atsakovui tenkančio turto dalį natūra priteisti ieškovei, už tai jam nustatant piniginės kompensacijos mokėjimą – 22 000,00 Eur, kompensacijos mokėjimą nustatant per 24 mėn. laikotarpį.

1.8. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 5 700,00 Eur vertės, padalinti tarp ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis, po santuokos nutraukimo ieškovei priklausančią 1/2 sklypo natūra priteisiant atsakovui, ieškovės naudai priteisiant 2 850,00 Eur piniginę kompensaciją.

1.9. Santuokos metu įgytą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), 3700,00 Eur vertės, po santuokos nutraukimo priteisti atsakovo nuosavybei, ieškovei skiriant 1 850,00 Eur piniginę kompensaciją.

1.10. 2016-06-04 sutarties su AB „Swedbank“ nemodifikuoti, po santuokos nutraukimo tarp ieškovo ir atsakovo nustatant ieškovės asmeninę prievolę vykdyti kredito mokėjimus.

1.11. Priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 5 000,00 Eur neturtinės žalos.

1.12. Priteisti iš atsakovo už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki 2022 m. birželio mėn. 3 900,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams (šis papildomas reikalavimas pateiktas 2023-04-06).

2. Atsakovas kreipėsi į teismą su priešieškiniu (kurį bylos nagrinėjimo metu patikslino) ieškovei, prašydamas:

2.1. Panaikinti santuokos tarp S. B. ir E. B., sudarytos (duomenys neskelbtini) bažnyčioje ir įregistruotos (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2.2. Nustatyti nepilnamečių A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove S. B.

2.3. Nustatyti atsakovui E. B. tokią bendravimo su dukromis A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

-Kas antrą savaitgalį nuo penktadienio paimti dukras iš ugdymo įstaigos ir pristatyti jas sekmadienį 19 val. į jų gyvenamąją vietą.

-Du kartus per savaitę - pirmadienį ir trečiadienį, paimti iš ugdymo įstaigų ir 20 val. pristatyti į jų gyvenamąją vietą.

-Praleisti 2 savaites savo atostogų metu ir 2 savaites mergaičių vasaros atostogų metu, konkrečią datą suderinant su ieškove prieš 1 mėnesį elektroniniu paštu ar kitomis ryšio priemonėmis.

-Poriniais metais praleisti visas valstybės nustatytas švenčių dienas nuo 10 val. iki 18 val., paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir pristatant į jų gyvenamąją vietą.

- Poriniais metais praleisti su vaikais jų gimtadienius, paimant mergaites iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatant į jų gyvenamąją vietą 18 val.

- Kiekvienais metais praleisti savo gimtadienį, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatant į jų gyvenamąją vietą 18 val., jeigu tai nedarbo diena, o esant darbo dienai - nuo 17 val. iki 20 val. paimant iš ugdymo įstaigos ar kitos jų buvimo vietos ir pristatant į jo gyvenamąją vietą.

-Visais metais Tėvo dieną nuo 10 val. iki 18 val. paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir pristatant į jų gyvenamąją vietą.

-Jeigu dėl pateisinamų priežasčių, t.y. vaikų ligos, ar kitų pateisinamų priežasčių, negalima bus jam pasimatyti su dukromis aptartu laiku, šis laikotarpis perkeliamas į kitas dienas, apie tai suderinus su ieškove prieš savaitę elektroniniu paštu.

-Ieškovė įpareigotina informuoti atsakovą apie vaikų lankomą ugdymo įstaigą, jų ligos atveju ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms.

- Bendrauti su dukromis visomis ryšio priemonėmis, dalyvauti jų šventėse ugdymo įstaigose.

- Mergaičių ligos atveju, rotacijos principu, t.y. kas antrą kartą prižiūrėti jas ligos metu.

-pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį 287/450 dalių 0,0450 ha dydžio žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini);

-pripažinti atsakovui nuosavybės teisę į 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį 287/450 dalių 0,0450 ha dydžio žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini);

-pripažinti atsakovui nuosavybės teisę į lengvąjį automobilį(duomenys neskelbtini), 2011 m. gamybos, v/n (duomenys neskelbtini);

-priteisti ieškovės S. B. naudai iš atsakovo E. B. 1 350,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) (reikalavimas patikslintas, jį sumažinant, 2023-07-04 posėdžio metu);

- priteisti iš ieškovės 5 068,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją atsakovo naudai už jo asmeninių lėšų panaudojimą santuokinio turto įsigijimui (reikalavimas patikslintas, jį sumažinant, 2023-07-04 posėdžio metu).

2.5. Pripažinti 0,0486 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovo E. B. nuosavybe.

2.6. Priteisti iš ieškovės 4 108,52 Eur dydžio piniginę kompensaciją atsakovo naudai už laikotarpį nuo 2021-08-01 iki 2023-05-01 sumokėtą dalį paskolos, palūkanų ir komunalinių mokesčių.

2.7. Nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių teisėms ir pareigoms pasekmes sukelia nuo 2021-08-01.

2.8. Po santuokos nutraukimo palikti pavardes „B.“ ir „B.“.

Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdžių metu nurodė, kad ieškinį su jo patikslinimais iš esmės palaiko, tačiau taip pat sutinka, kad santuoka tarp šalių vis dėlto būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžių metu nurodė, kad priešieškinį su jo patikslinimais iš esmės palaiko, tačiau taip pat sutinka, kad nustatant atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką būtų atsižvelgta į ieškovės nuomonę.

Kadangi teismo posėdžių garso įrašas yra laikomas teismo posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai šioje dalyje neaprašomi, jie teismui aktualiais klausimais bus aptariami motyvuojamojoje sprendimo dalyje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Teismas, nutraukdamas šalių santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.59 straipsnis).

Iš šalių paaiškinimų, pateiktų rašytinių įrodymų byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) bažnyčioje. Santuoka (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė ir atsakovas yra dviejų nepilnamečių vaikų, t. y. A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Sutuoktiniai santuokos metu įgijo registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, turi kreditorinių įsipareigojimų.

Dėl santuokos nutraukimo

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 4 dalį valstybė pripažįsta bažnytinę santuokos registraciją. Teismas, tenkindamas prašymą dėl civilinių teisinių pasekmių, atsiradusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką įtraukus į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, pabaigos panaikina akto įrašą dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje ir išsprendžia kitus klausimus (turto padalijimo, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir kitus (CK3.49, 3.59 straipsniai). Bendrosios kompetencijos teisme gali būti nagrinėjamas klausimas dėl civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą, pabaigos panaikinant santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje. Nei CK, nei kituose įstatymuose nenustatyta santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ir pripažintos valstybės, civilinių teisinių pasekmių pabaigos pagrindų ir specialios tvarkos, taikytinos panaikinant tokios santuokos apskaitos įrašą, todėl šeimos santykiams pagal analogiją (CK 1.8 straipsnio 1 dalis) taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios santuokos pabaigos (CK 3.49 straipsnis), santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka (CK 3.24 straipsnis) nuostatos, todėl teismas turi pareigą nustatyti visas teisines pasekmes panaikinant bažnytinės santuokos apskaitos įrašą.

Iš ieškovės ir atsakovo teiktų paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, jog šalys kaip sutuoktiniai nebegyvena nuo 2021 m. rugpjūčio mėn., šalims santuokos nutraukimo pasekmės abiejų sutuoktinių prašymu ir sutikimu taikomos nuo 2021-08-01. Šalys gyvena atskirai, bendro ūkio nebeveda, šeiminių santykių nebepalaiko, ieškovė ir atsakovas nebemato jokių galimybių išsaugoti santuoką, tai jie patvirtino ir teismo posėdžio metu. Įvertinus tai, jog sutuoktinių ryšiai nutrūkę ir negalima tikėtis, kad šalys vėl pradės gyventi kartu, darytina išvada, jog santuoka tarp ieškovės ir atsakovo yra iširusi, todėl teismo sprendimu pripažįstama civilinių teisinių pasekmių, atsiradusių po bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą, pabaiga, panaikintinas santuokos apskaitos įrašas metrikacijos įstaigoje (CK 3.51 straipsnio 1 dalis, 3.53 straipsnio 1, 2 dalys 3.60–3.63 straipsniai).

3. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). CK 3.63 straipsnyje nustatyta, jog abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.

4. Nors ieškovė ieškiniu prašė pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, tačiau 2023-04-27 atsiliepimu į patikslintą priešieškinį ir 2023-07-04 posėdžio metu ieškovė nurodė, jog sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad ir ieškovė, ir atsakovas pripažino savo atsakomybę dėl santuokos iširimo, santuokos tarp S. B. ir E. B., sudarytos (duomenys neskelbtini) bažnyčioje ir įregistruotos (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintinas dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

5. Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos jų šiuo metu turimos pavardės, t. y. ieškovei paliktina santuokinė pavardė „B.“, atsakovui – jo prigimtinė pavardė „B.“. Ginčo dėl pavardžių nėra (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

6. Reikalavimai dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nepareikšti, todėl šis klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė pateikė reikalavimą po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų A. B. ir E. B. gyvenamą vietą nustatyti su ieškove. Atsakovas priešieškiniu ir teismo posėdžių metu pripažino šį ieškovės reikalavimą, ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos tarp šalių nėra. Dukros, iširus šalių šeiminiams santykiams, gyvena su ieškove.

Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone pateikė 2022-10-26 išvadą, kurioje, be kita ko, nurodo, jog, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, į tai, kad tarp tėvų šiuo metu nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos, Skyrius sutinka, kad nepilnamečių vaikų A. ir E. B. gyvenamosios vietos nustatymas su motina S. B. atitinka vaikų interesus.

Teismas įvertinęs tai, jogpatys nepilnamečių vaikų tėvai taikiai sutaria dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, kad pagal bylos duomenis ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnametėmis dukromis, joms yra sudarytos ir užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos ieškovės namuose, daro išvadą, jog yra pagrindas ieškovės ir atsakovo reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tenkinti, šalių nepilnamečių vaikų A. B. ir E. B. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.168–3.169 straipsniai).

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo

7. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

8. Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti jos siūlomą atsakovo bendravimo su dukromis tvarką. Atsakovas priešieškiniu pateikė savo siūlomą bendravimo su dukromis tvarką. Abiejų šalių pasiūlytos bendravimo tvarkos pakankamai panašios, konkrečios ir detalios. Kadangi atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka tiko ir ieškovei, ieškovė 2023-04-27 atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog iš esmės neprieštarauja atsakovo siūlomai bendravimo tvarkai, tačiau nesutinka su rotacijos taikymu vaikų ligos atveju, mano, kad dukroms sergant geriau būtų jas slaugyti namie, kur jos nuolat gyvena. Šią poziciją ieškovė palaikė ir 2023-07-04 posėdžio metu. 2023-07-04 posėdžio metu atsakovas sutiko šios sąlygos atsisakyti, anot jo, jis tik norėjo pagelbėti ieškovei, kad jai netektų visada slaugyti dukrų, tačiau sutinka, ieškovei prašant, tokios sąlygos atsisakyti.

9. Išvada teikianti institucija nurodė, kad, Skyriaus vertinimu, tiek atsakovo prašoma nustatyti jo bendravimo su vaikais tvarka, tiek ir ieškovės siūloma, neprieštarauja vaikų interesams ir tėvams jos geranoriškai laikantis, galėtų užtikrinti nepilnamečių A. ir E. teisę nuolat, betarpiškai ir maksimaliai bendrauti su tėvu bei sudarytų sąlygas tėvui nuolat ir tiesiogiai dalyvauti vaikų gyvenime ir auklėjime.

10. Be to, ieškovė teismo posėdžio metu akcentavo, kad ji netrukdo ir neplanuoja ateityje trukdyti atsakovui bendrauti su vaikais, ginčo dėl to iš jos pusės nėra. Šiuo metu atsakovas bendrauja su dukromis pagal šalių asmeninį susitarimą, bendravimo tvarka reikalinga, jeigu ateityje kiltų nesutarimų. Atsakovas taip pat teismui nurodė, jog kol kas šalims pavyksta tarpusavio sutarimu suderinti bendravimo su vaikais tvarką.

11. Teismas, įvertinęs tai, kas aptarta, šalims geranoriškai sutariant, mano, jog atsakovo pateikta bendravimo tvarka (išskyrus paskutinį punktą dėl dukrų slaugymo, su kuriuo nesutiko ieškovė) neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams ir teisei kiek galima daugiau bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, todėl tokia bendravimo tvarka nustatytina, neįtraukiant paskutinio bendravimo tvarkos punkto (CK 3.175 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų A. B. ir E. B. išlaikymui po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriant ieškovę. Ieškovė į bylą teikė savo skaičiavimus / detalizacijas, kurios, anot ieškovės, pagrindžia ir įrodo šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydį. Taip pat ieškovė teikė į bylą išlaidas pagrindžiančius kvitus. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu sutinka iš dalies, sutinka kiekvienai nepilnametei dukrai kas mėnesį mokėti po 250,00 Eur išlaikymą. Atsakovas prašo atsižvelgti į realiai vaikams reikalingą išlaikymą, į jo finansinę padėtį, gaunamą darbo užmokestį, turimus finansinius įsipareigojimus ir tai, kad bendraudamas su dukromis, jas prižiūrėdamas taip pat turės papildomų išlaidų.

Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiui vaikui turi būti vykdomas nuolat ir pastoviai, ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8 straipsniai, 11-14 straipsniai ir 18 straipsnis).

Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

12. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA) išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr., pvz,Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-28 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

13. Pagal šalių paaiškinimus ir byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, jog šalių dukra A., kuriai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) m. (tačiau už 10 dienų sukanka (duomenys neskelbtini) m.), mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, nuo rudens lankys 4 klasę, taip pat lanko keletą būrelių (duomenys neskelbtini) vaikų laisvalaikio centre. Ji yra alergiška pieno baltymui, todėl, kaip nurodė šalys, dukrai tenka pirkti specialų sviestą, pieną ir jogurtą, kurie kainuoja brangiau negu įprasti tokie produktai. Kad būtų perkami ir kiti specialūs maisto produktai dukrai A., šalys nenurodė. Taip pat ieškovė nurodė, jog dukra A. privalo nešioti akinius, jai dėl pėdų problemų yra reikalinga speciali ortopedinė avalynė ir kartais šalių dukrai pasireiškia atopinis dermatitas. Kitų rimtesnių sveikatos problemų A. neturi, nebent serga sezoninėmis vaikams įprastomis ligomis.

14. Pagal šalių paaiškinimus ir byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, jog šalių jaunesnioji dukra E., kuriai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) m., lanko (duomenys neskelbtini) lopšelį - darželį (duomenys neskelbtini). Anot šalių, dukra E. yra sveika mergaitė, jokių sveikatos sutrikimų ir/ar problemų neturi. Baigiamųjų kalbų metu ieškovė papildomai nurodė, kad ir dukrai E. pradėjo reikštis problemos su kojytėmis, reikalinga speciali ortopedinė avalynė.

15. Ieškovė išlaidų detalizacijose / lentelėse nurodė, kokias išlaidas patiria dukrų išlaikymui (A. 786 Eur / mėn.; E. 724 Eur / mėn.), jas sudaro išlaidos maistui, draudimui, transporto išlaidos, mokymosi priemonėms, pasiruošimui mokslo metams, rūbams, avalynei, knygoms, būreliams, pramogoms, vaistams ir gydymui, vitaminams, higienos reikmėms, būsto išlaidos ir aptarnavimas, kirpyklai, atostogoms, stovykloms ir kt. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nors vyresnioji šalių dukra turi sveikatos problemų su akimis, yra alergiška karvės pieno baltymui (šių problemų neturi dukra E.), skirtumas tarp dukrų poreikių nėra ženklus, pagal ieškovę, dukrai A. išlaidos didesnės yra 62,00 Eur / mėn. suma.

16. Pažymėtina, jog teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

17. Pagal byloje esančius duomenis (banko sąskaitos išrašą, pažymą apie darbo užmokestį), ieškovė dirba UAB (duomenys neskelbtini). Jos vidutiniškai gaunamas darbo užmokestis per mėnesį yra apie 800,00 – 950,00 Eur. Ieškovė nuo 2023-03-01 su dukromis pradėjo nuomotis būstą už 500,00 Eur/mėn., kartu su atsakovu turi įsipareigojimų bankui. Daugiau išlaikytinių ieškovė neturi.

18. Atsakovas pateikė į bylą valstybinės įmonės (toliau - VĮ) (duomenys neskelbtini) direkcijos pažymas apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, iš kurių matyti, kad atsakovo vidutiniškai gaunamas darbo užmokestis per mėnesį yra apie 1 000,00 – 1 200,00 Eur. Abejonių nekeliančių įrodymų, kad atsakovas papildomai dirbtų kitą darbą, byloje nėra. Kaip nurodė atsakovas teismui, jis dirbdamas prižiūri uostą, jo specialybė – (duomenys neskelbtini) įrangos operatorius - yra specifinė, jis gali dirbti tik uoste, tad jo galimybės Lietuvoje susirasti kitą darbą pagal turimą specialybę yra itin ribotos, (duomenys neskelbtini) direkcija yra vienintelė galima darbovietė Lietuvoje. Atsakovas šiuo metu gyvena šalims nuosavybės teise priklausančiame bute, kartu su ieškove turi įsipareigojimų bankui. Daugiau išlaikytinių neturi. Be to, atsakovas teikė į bylą įrodymus, jog bendraudamas su dukromis taip pat patiria papildomų išlaidų (maistui, kavinėms, pramogoms, dovanoms, kurui). Atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikatos problemų neturi. Jis kartu su ieškove turi nekilnojamo turto, taip pat įsipareigojimų bankui. Vis dėlto, gaunamas darbo užmokestis vidutiniškai yra apie 1 000,00 – 1 200,00 Eur (atskaičius mokesčius) per mėnesį ir, kaip jis nurodo, jo galimybės Lietuvoje susirasti kitą darbą pagal turimą specialybę yra itin ribotos. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti išlaikymas dviem dukroms – iš viso 700,00 Eur per mėnesį, yra per didelis atsakovo turtinei padėčiai, t. y. iš jo gaunamos, pvz., 1 200,00 Eur sumos jam liktų tik 500,00 Eur suma, o iš jos jis turėtų ir save išsilaikyti, ir dengti kreditą, ir papildomai skirti išlaidų dukroms, joms būnant su atsakovu.

Kaip minėta, pagal teismų praktiką ieškovė nėra įpareigota teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius ir kt.), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vienam vaikui. Neabejotina, jog kiekvienam vaikui yra būtinas maistas, apranga, higienos priemonės, taip pat patiriamos išlaidos vaikų ugdymui, laisvalaikiui, ligų gydymui (sloga, peršalimas ir pan.). Todėl teismas, įvertinęs šalių vaikų amžių, poreikius, tėvų turtinę padėtį, vertina, jog šalių vaikų būtiniausiems poreikiams patenkinti yra reikalingas išlaikymas, kuris siekia bent minimaliąją mėnesinę algą (nuo 2023 m. apie 633,00 Eur „į rankas“).

Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ieškovei iš valstybės biudžeto už dukras turėtų būti mokama po 85,75 Eur suma („vaiko pinigai“), todėl vaiko išlaikymo suma turėtų būti mažintina minėtos išmokos suma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-687/2020, 57 p.).

Laikantis tėvų lygių dalių teikiant išlaikymą principo atsakovas ir ieškovė turėtų dukrų išlaikymui skirti po 274,00 Eur per mėnesį ( (633,00 Eur – 85,75 Eur) / 2 = 274,00 Eur).

Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo priteisti po 350,00 Eur per mėnesį išlaikymą dukroms. Tačiau teismas vertina, jog ieškovė leistinais ir abejonių nekeliančiais įrodymais neįrodė, kad šalių kiekvienai dukrai per mėnesį yra reikalingas didesnis nei minimalus mėnesinis atlyginimas (633,00 Eur) išlaikymo dydis ir kad šalys (tiek atsakovas, tiek pati ieškovė) gali pagal savo turtinę padėtį skirti dukrų išlaikymui daugiau.

Vadovaujantis tuo, kas aptarta, ieškovės prašymas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas nepilnamečiams vaikams A. B. ir E. B. po 274,00 Eur dydžio išlaikymas, mokamas periodiniais mokėjimais kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2022-06-15 iki dukrų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, jog pareiga indeksuoti priteistą išlaikymą kyla būtent jam.

Priteisto išlaikymo tvarkymas uzufrukto teise iki vaikų pilnametystės pavestinas ieškovei (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Jai išaiškintina, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

19. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo

20. Ieškovė 2023-04-06 pateikė papildomą reikalavimą priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už vaikų išlaikymą už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2022-06-15. Nurodo, kad minėtu laikotarpiu atsakovas sumokėjo dukrų išlaikymui 3 100,00 Eur (atsakovas tokio dydžio neginčijo). Ieškovės skaičiavimu, šiuo laikotarpiu už 10 mėn. mokėtina suma dukrų išlaikymui turėjo 7 000,00 Eur (po 350,00 Eur kiekvienai dukrai per mėnesį). Kadangi atsakovas sumokėjo tik dalį išlaikymo, liko 3 900,00 Eur skola (išlaikymo įsiskolinimas nuo 2021-08-01 iki 2022-06-15).

21. Išvadą byloje teikianti institucija pateikė 2023-04-18 išvadą dėl ieškovės pareiškimo dėl ieškinio reikalavimo papildymo, nurodė, kad, Skyriaus vertinimu, teismui nustačius, jog nurodytu laikotarpiu tėvas nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, reikalavimas dėl išlaikymo dukroms A. ir E. įsiskolinimo priteisimo turėtų būti tenkinamas.

Atsakovas 2023-04-20 pateikė atsiliepimą kartu su patikslintu priešieškiniu, nurodo, jog kadangi, jo nuomone, teisingas išlaikymas vaikams yra po 250,00 Eur, tad nurodomu laikotarpiu abiem dukroms jis skirti turėjo 5 000,00 Eur. Kadangi skyrė 3 100,00 Eur bei už ieškovę sumokėjo 2 244,21 Eur paskolos ir komunalinių mokesčių, todėl jokio įsiskolinimo nėra.

Teismui vis dėlto nustačius, jog šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti reikalinga kiekvienaidukrai po 274,00 Eur per mėnesį (vietoje ieškovės prašomų 350,00 Eur),taip pat vertinant, kad tokia suma buvo reikalinga vaikų išlaikymui ir 2021-08-01 iki 2022-06-15 laikotarpiu, laikytina, jog atsakovo įsiskolinimo dydis yra 2 106,00 Eur, t. y. visa suma už vaikų išlaikymą minėtu laikotarpiu turėjo būti 5 206,00 Eur (274,00 Eur x 2 dukrų x 9,5 mėn.), kadangi atsakovas teikė 3 100,00 Eur išlaikymą, liko įsiskolinimo 5 206,00 Eur - 3 100,00 Eur.

Kadangi atsakovas pripažino, kad mažamečiams vaikams nurodytu laikotarpiu teikė tik dalinį išlaikymą, pervedė 3 100,00 Eur dukrų išlaikymui už minėtą laikotarpį, ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies ir priteistinas 2 106,00 Eur įsiskolinimas iš atsakovo už nepilnamečių vaikų išlaikymą laikotarpiu nuo 2021-08-01 iki 2022-06-15. Teismas vertina, jog įskaityti į šią sumą atsakovo nurodomą ieškovės tuo laikotarpiu nemokėtos paskolos dalį ir komunalinių mokesčių dalį nėra jokio pagrindo, kadangi išlaikymas privalo būti teikiamas vaikų poreikiams ir interesams tenkinti, o ne motinos skolų dengimui. Šalys tarpusavio sutarimu gali atlikti tarpusavio įskaitymus.

Dėl šalių turto ir skolinių įsipareigojimų padalijimo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka(CK 3.59 straipsnis). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos.Vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 1, 2 , 3 dalys). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, t. y. kiekvienam sutuoktiniui skiriama po 1/2 dalis turto. Nuo šio principo galima nukrypti tik įstatymo nustatytais atvejais(CK 3.123 straipsnis).

22. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl šiošalių santuokos metu įgyto turto:

22.1. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 287/450 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

22.2. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

22.3. transporto priemonės – lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl buto ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), padalijimo

Ieškovei ir atsakovui priklauso butas ir žemės sklypas, registruoti atsakovo vardu, tačiau jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad nuosavybės teisės įregistruotos 2013-11-26, taikoma hipoteka.

Ieškovė pateikė reikalavimą ieškinyje, kad santuokoje įgytą nekilnojamą turtą – kotedžą, esantį (duomenys neskelbtini), 115 000,00 Eur vertės padalinti nukrypstant nuo lygių dalių principo, ieškovės asmeninei nuosavybei priteisiant 2/3, o 1/3 atsakovui E. B. Atsakovui tenkančio turto dalį natūra priteisti ieškovei, už tai jam nustatant piniginės kompensacijos mokėjimą – 22 000,00 Eur, kompensacijos mokėjimą nustatant per 24 mėn laikotarpį. Nurodė, jog ieškovė minėtą nekilnojamąjį turtą prašo tarp šalių padalinti nukrypstant nuo lygių dalių principo atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, faktą, kad su ja lieka gyventi nepilnamečiai vaikai ir jiems būtina gyvenama erdvė, taip pat ketinama toliau asmeniškai prisiimti ir vykdyti įsipareigojimus bankui AB „Swedbank“ kaip kreditoriui, suteikiusiam paskolą minėto būsto įgijimui. Kadangi neišmokėtos paskolos dalis sudaro apie 49 000,00 Eur, tad dalintino turto dalis tarp sutuoktinių sudarytų 66 000,00 Eur (115 000,00 (būsto vertė) - 49 000,00 (grąžinamo kredito dalis)), tokiu būdu ieškovei paskyrus 2/3 būsto, o 1/3 atsakovui, jam tenkančio turto dalį natūra prašo priteisti ieškovei, už tai atsakovui nustatant piniginės kompensacijos mokėjimą – 22 000,00 Eur, kompensaciją. Turto vertę ieškovė grindžia turto vertintojo teismo eksperto Renato Griciaus 2021-10-05 konsultacija dėl galimos turto kainos.

Atsakovas pateikė reikalavimą pripažinti ieškovei ir atsakovui nuosavybės teisę po 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį 287/450 dalių 0,0450 ha dydžio žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini)Atsakovas pateikė UAB „OBER-HAUS nekilnojamasis turtas“ 2022-08-09 turto vertės nustatymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad vertinamo buto ir jam priklausančio žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2022-08-05 buvo 150 000,00 Eur. Turto vertė buvo nustatyta remiantis skaičiavimais atliktais lyginamuoju metodu. Butas pradėtas statyti 2013 m., baigtas 2016 m. (baigtumo procentas 100). Buto bendras plotas 85,16 kv. m., gyvenamasis plotas 60,93 kv. m. Buto vidaus patalpų būklė - labai gera, patalpos šiuolaikiškai įrengtos. Buto patalpos: holas, virtuvė-svetainė, 2 kambariai, 2 sanitariniai mazgai, koridorius, katilinė-skalbykla. Papildomai nurodoma, kad garažo teisinė registracija neatlikta, todėl jo rinkos vertė nebuvo nustatinėjama. Atsakovas nurodė, kad santuokos metu prie buto buvo pastatyto garažo vertė apie 10 000,00 Eur.

Svarbu pažymėti, jog ieškovė teismo posėdžių metu išsakė poziciją, jog jeigu teismas vertintų, kad šio ginčo turto vertė yra 150 000,00 Eur, kaip kad įrodinėja atsakovas, ieškovė dėl savo finansinės padėties neturėtų galimybės išmokėti atsakovui kompensacijos, todėl savo reikalavimo nebepalaikytų. Esant didesnei turto vertei, negu nurodo ieškovė, ji prašo tokiu atveju taikyti turto padalijimo natūra principą, tačiau nukrypstant nuo lygių dalių principo, atsižvelgiant, jog su ieškove lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, o pats atsakovas nurodo negalintis prie jų išlaikymo prisidėti reikiama apimtimi.

Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį; į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis.

Teismas sprendžia, kad ieškovės argumentas, jog turtas turi būtų padalintas nukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nes su ja lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, o pats atsakovas nurodo negalintis prie jų išlaikymo prisidėti reikiama apimtimi, nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Kaip anksčiau aptarta, teismas nustatė, kokia apimtimi atsakovas privalo ir gali prisidėti prie šalių vaikų išlaikymo periodinėmis išmokomis, tad priteisti turtą natūra, juolab dar ir ieškovei, o ne vaikams, kaip išlaikymą natūra, nėra pagrindo. Be to, šalių nepilnamečiams vaikams nuolatinė gyvenamoji vieta gali būti užtikrinta nebūtinai šiame bute, vaikams gyvenamoji vieta gali būti užtikrinta nuomos sutartimi, panaudos sutartimi ir pan. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie būtų pagrindas tenkinti jos reikalavimą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, todėl turtas dalintinas sutuoktiniams lygiomis dalimis, t. y. kiekvienam sutuoktiniui skiriant po 1/2 dalį turto natūra.

Be to, kadangi ieškovė buvo nurodžiusi, jog ji neturėtų finansinių galimybių išmokėti atsakovui didesnę kompensaciją negu 22 000,00 Eur, teismo vertinimu, nėra tikslinga nustatinėti tikslią turto vertę, kadangi net ir vertinant, kad turto vertė yra tik 115 000,00 Eur, kaip nurodo ieškinyje ieškovė, tokiu atveju jai tektų atsakovui mokėti apie 33 000,00 Eur kompensaciją (t. y. 115 000,00 Eur – 49 000,00 Eur / 2). Taip pat teismas pažymi, jog 2023-07-04 posėdžio metu ieškovė nurodė, jog sutinka, kad turto vertė yra didesnė, galbūt apie 140 000,00 Eur (atsakovas įrodinėja, kad turto vertė yra 150 000,00 Eur), vadinasi, remiantis šia verte ir ieškovei priteisiant turtą natūra, o atsakovui kompensaciją, ieškovė turėtų atsakovui sumokėti apie 45 500,00 Eur – 50 500,00 Eur (t. y. 140 000,00 Eur – 49 000,00 Eur / 2 arba 150 000,00 Eur – 49 000,00 Eur / 2), tačiau ieškovė tokios kompensacijos sumokėti atsakovui neturi galimybės. Todėl ieškovės reikalavimas atsakovo turto dalį priteisti ieškovei, negali būti tenkintinas. Teismas vertina, jog teisingiausia šiuo atveju turtą padalinti natūra pagal atsakovo reikalavimą. Juolab, kad abi šalys posėdžio metu nurodė turinčios tikslą turtą parduoti, atsiskaityti su banku ir likusią sumą pasidalinti.

Remiantis tuo, kas aptarta, ieškovės reikalavimas dėl aptarto turto padalijimo atmestinas, o atsakovo – tenkintinas.

Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo

Ieškovė prašo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 5 700,00 Eur vertės, padalinti tarp ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis, po santuokos nutraukimo ieškovei priklausančią ½ dalį sklypo natūra priteisiant atsakovui, ieškovės naudai priteisiant 2 850,00 Eur piniginę kompensaciją. Nurodo, jog žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), pirko iš bendrų šeimos pajamų 2017 m. gruodžio mėnesį, apžiūrinėjo žemės sklypus, važinėjosi po rajonus. Didžiąją dalį santaupų turėjo atsakovas iš savo algos, nes ji išleisdavo savo pajamas maistui, vaikams. Sklypo pirkimą ir registravimą atliko vienas pats atsakovas.

Atsakovas prašo pripažinti 0,0486 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovo E. B. nuosavybe.

Į bylą pateikta 2017-12-05 pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovas įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Bendras žemės sklypo plotas 0,0486 ha, naudojimo būdas: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Nekilnojamojo turto pirkimo kaina: 5 000,00 Eur. Vidutinė rinkos vertė: 6 980,00 Eur. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodoma, kad po sutarties pasirašymo bus registruojamas juridinis faktas: „Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė“.

Ieškovė pateikė 2021-04-22 Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurią atliko UAB „Lituka“ ir Ko. Ataskaitoje nurodoma, kad žemės sklypo vertė vertės nustatymo dieną, t. y. 2021-04-08 buvo 5 700,00 Eur.

Atsakovas nurodo, kad šis nekilnojamasis turtas buvo pirktas už atsakovo motinos E. B. asmenines lėšas, kurias ji savo sūnui E. B. padovanojo minėto žemės sklypo pirkimui. Tai, anot atsakovo, patvirtina jos banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad prieš perkant žemės sklypą, iš E. B. sąskaitos buvo nuimta 5 600,00 Eur suma. E. B. gyvena užsienyje, Jungtinėje Karalystėje, ir ji buvo išdavusi atsakovui įgaliojimą disponuoti jos piniginiais indėliais, todėl pastarasis galėjo nuimti nuo jos sąskaitos pinigines lėšas. Įgytas turtas buvo santuokos metu, todėl ir buvo įregistruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, nors šio turto įgijimui jokių santuokinių lėšų nebuvo panaudota, šalys jų neturėjo. Atsižvelgiant į tai, yra teisinis pagrindas pripažinti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovo nuosavybė.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo E. B. nurodė, jog ji paprašė sūnaus E. B. nupirkti jai ir sutuoktiniui žemės sklypą, kadangi turėjo planų grįžti iš Jungtinės Karalystės ir galbūt pasistatyti namą. Kadangi sūnus disponavo jos banko kortele, jis nuėmė dalimis 5 000,00 Eur ir nupirko sklypą. Žemės sklypo neprašė įforminti jos vardu, nes jai tai buvo nesvarbu. Sklypas buvo pirktas jiems su vyru, jie ten ruošėsi gyventi. Tačiau vyras sunkiai susirgo ir mirė, tad jos planai pasikeitė. Neatmeta galimybės, kad galbūt ir sūnus būtų galėjęs ten statyti namą, nes jo šeima padidėjo.

Kaip matyti, atsakovo ir jo motinos – trečiojo asmens paaiškinimai dėl žemės sklypo pirkimo aplinkybių nesutampa, atsakovas nurodo, jog jam motina padovanojo savo asmenines lėšas ginčo žemės sklypo pirkimui, tuo tarpu trečiasis asmuo teismui nurodė, kad sklypas buvo perkamas jai ir sutuoktiniui, turint tikslą patiems statytis, tik įregistruotas sūnaus vardu, nes jai nebuvo jokio skirtumo, kieno vardu įregistruoti.

Į bylą pateiktas AB „Swedbank“ banko sąskaitos (E. B. vardu) išrašas už laikotarpį nuo 2017-10-01 iki 2017-10-31. Matyti, kad iki 2017-10-19 pinigų likutis sąskaitoje buvo 5 708,11 Eur. Iš šios banko sąskaitos 14 grynųjų pinigų išėmimo operacijų metu buvo paimta 5 600,00 Eur suma laikotarpiu nuo 2017-10-19 iki 2017-10-30.

Kaip minėta, pirkimo – pardavimo sandoris sudarytas 2017-12-05, t. y. daugiau nei po mėnesio nuo pinigų išėmimo iš E. B. sąskaitos, tad padaryti abejonių nekeliančias išvadas, kad minėti pinigai buvo panaudoti būtent šio ginčo turto pirkimui, teismas negali.

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2, 3 dalys).

Teismas remdamasis tuo, kas aptarta, taip pat įvertinęs sklypo plotą, atsakovo siekį nuosavybės teise turėti minėtą žemės sklypą, daro išvadą, jog ieškovės reikalavimas teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas, o atsakovo reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl transporto priemonės padalijimo

Ginčo byloje nėra, jog santuokos metu įgytas dalintinas turtas yra transporto priemonė, registruota atsakovo vardu.

Ieškovė prašo priteisti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), 3 700,00 Eur vertės, po santuokos nutraukimo atsakovo nuosavybe, ieškovei skiriant 1 850,00 Eur piniginę kompensaciją.

Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo priteisti ieškovei 1 350,00 Eur kompensaciją už minėtą transporto priemonę, jam priteisiant minėtą transporto priemonę natūra. Nurodo, kad lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimui jis panaudojo 1 000,00 Eur savo asmeninių lėšų, kurias gavo pardavęs savo iki santuokos turėtą lengvąjį automobilį VW Passat, tad dalintino turto vertė yra 2 700,00 Eur (3 700,00 Eur – 1 000,00 Eur), ieškovei priteisiant pusę šios sumos.

Pateikta VĮ Regitra Klaipėdos filialo 2022-08-06 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad atsakovas yra įregistravęs vieną transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini). Registro duomenimis, atsakovas transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravo 2010-09-04, o 2020-11-04 pagal pirkimo - pardavimo sutartį šią transporto priemonę perleido kitam asmeniui.

23. Pateikta 2020-11-05 transporto pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovas pardavė transporto priemonę VW Passat, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Pardavimo kaina 1 700,00 Eur.

24. Ieškovė nurodė, kad jų šeima automobilį (duomenys neskelbtini) įsigijo 2020-11-03, pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus (transporto priemonės liudijimą), o atsakovas pardavė transporto priemonę VW Passat tik 2020-11-05, t. y. jau po dalintinos transporto priemonės (duomenys neskelbtini) įsigijimo. Atsakovas priešingas aplinkybes įrodančių įrodymų nepateikė. Sutuoktiniai patvirtino, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini) buvo įsigyta šeimos poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini) buvo įsigyta bendromis šeimos lėšomis (atsakovui neįrodžius, kad tam jis skyrė ir asmeninių lėšų) ir sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis (po 1/2 dalį). Teismas sprendžia, kad transporto priemonę tikslinga natūra priteisti vienai iš šalių, nes toks nuosavybės ir naudojimosi būdas atitinka protingumo kriterijų. Ieškovės reikalavimas tenkintinas, atsakovo reikalavimas tenkintinas iš dalies, atsakovui priteistina transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovei - 1 850,00 Eur kompensacija už minėtą transporto priemonę.

Dėl skolinių įsipareigojimų

Byloje nėra ginčo, kad ieškovė su atsakovu turi kreditorinių įsipareigojimų kreditoriui trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ bankui. Su trečiuoju asmeniu sudarytos dvi Būsto paskolos sutartys, kuriose ieškovė ir atsakovas yra bendraskoliai. Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra 27 456,32 Eur sumai, galutinis kredito grąžinimo terminas 2041-08-29; Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra 32 580,99 Eur sumai, galutinis kredito grąžinimo terminas 2041-08-29, užtikrinimo priemonės – turtas adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini).

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad prašo po santuokos susitarimo su banku nemodifikuoti, tačiau prašo nustatyti, kad po santuokos nutraukimo kredito mokėjimas būtų asmeniškai jos vykdytina prievolė, o atsakovui įvykdžius už ją prievolės dalį, jis turėtų regresinio reikalavimo teisę į įvykdytos prievolės dalį.

25. Tačiau tenkinus atsakovo reikalavimą ir priteisus natūra ieškovei ir atsakovui po 1/2 dalį buto ir žemės sklypo, teismas sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nemodifikuoja ir palieka buvusius sutuoktinius solidariais skolininkais trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ bankui. Todėl ieškovės reikalavimas netenkintinas.

Dėl kompensacijų priteisimo

Atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodo, kad butą su žemės sklypu šeima įgijo panaudojus asmenines atsakovo lėšas, gautas jam pardavus iki santuokos turėtą nekilnojamąjį turtą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Gautus pinigus panaudojo pirkimui, t. y. pirmam įnašui už butą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) Todėl prašo jo naudai priteisti iš ieškovės 5 068,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją.

Į bylą pateikta 2013-08-14 pirkimo - pardavimo sutartis, kuria atsakovas pardavė jo asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Minėtą turtą atsakovas įsigijo 2003-11-19 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). 2003-12-08 turtui įregistruota hipoteka pagal 2003-12-04 pranešimą. Gauta suma už parduotą nekilnojamąjį turtą: 121 000,00 Lt. AB „Citadele bankas“ sutiko, kad įkeistas turtas būtų parduotas, nes prievolė pagal 2003-11-19 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pilnai įvykdyta.

Ieškovė nesutinka su kompensacijos taikymu laikant, kad buvo panaudotos atsakovo asmeninės lėšos šeimos turto – buto su žemės sklypu - įsigijimui. Į byla ieškovė pateikė įrodymus, kad būsto pirkimui ir statybai 2013 m. rugpjūčio mėn. Buvo paimtas kreditas Danske banke, t.y. 34 754,40 Eur ir dar 28 962,00 Eur buto (kotedžo) įrengimui bei statybos užbaigimui. Iš viso - 63 716,40 Eur suma. Pažymėtina, jog minėtas turtas pirktas 2023-11-26 pirkimo - pardavimo sutartimi, bendra daiktų kaina – 44 861,00 Eur

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nėra jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovas atliko bankinius pinigų pervedimus, skirtus užmokėti už perkamą nekilnojamąjį turtą, taip pat nėra jokių kitų įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad asmeninės atsakovo lėšos tikrai buvo skirtos būsto pirkimui, sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog skyrė asmeninių lėšų pirkti butą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), todėl šis jo reikalavimas atmestinas.

Taip pat ieškovas pateikė reikalavimą priteisti iš ieškovės 4 108,52 Eur dydžio piniginę kompensaciją atsakovo naudai už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki 2023 m. gegužės mėn. sumokėtą dalį paskolos, palūkanų ir komunalinių mokesčių. Papildomai nurodo, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2021-08-01 iki 2022-06-15 vienas mokėjo būsto paskolą ir komunalinius mokesčius, per tą laikotarpį sumokėjo 4 488,42 Eur sumą, pusė šios sumos 2 244,21 Eur turėtų būti priteista iš ieškovės. Atsakovas už ieškovę sumokėjo 2 244,21 Eur paskolos ir komunalinių mokesčių. Papildomai, laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. balandžio atsakovas už paskolas ir komunalinius mokesčius sumokėjo 3 728,62 Eur, iš kurių dalį – 1 864,31 Eur turėtų sumokėti ieškovė. Iš viso iš ieškovės atsakovo naudai turėtų būti priteista 4 108,52 Eur kompensacija.

Ieškovė nurodė, kad jei teismas vertintų, kad ji turi pareigą sumokėti 4 108,52 Eur kompensaciją pagal šį atsakovo reikalavimą už laikotarpį nuo 2021-08-01 iki 2023-05-01, ieškovė tikslina poziciją, kad atsakovo išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams taip pat turi būti apskaitomas nuo 2021-08-01, atitinkamai nesumokėtoms sumoms darant tarpusavio įskaitymus tarp šalių.

Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Tai, ko vienas iš bendraskolių dėl savo nemokumo nesumoka solidariąją pareigą įvykdžiusiam skolininkui, turi padengti lygiomis dalimis kiti bendraskoliai, išskyrus atvejus, kai jų skolos dalys nelygios (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

Kadangi nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) priklauso ieškovei ir atsakovui bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, jie yra bendraskoliai su banku sudarytose sutartyse dėl paskolų, skirtų šio nekilnojamojo turto įsigijimui ir statybos baigimui, todėl paskolos grąžinimas ir komunalinių mokesčių sumokėjimas yra abiejų sutuoktinių solidariosios prievolės, o atsakovas, sumokėjęs anksčiau minėtas įmokas laikotarpiu nuo 2021-08-01 iki 2023-05-01, įgijo teisę regreso tvarka reikalauti pusės sumokėtos sumos iš ieškovės, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 4 108,52 Eur suma, tenkinant šį jo reikalavimą.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti jos naudai iš atsakovo 5 000,00 Eur neturtinės žalos. Nurodė, jog kadangi santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės, prašo jai priteisti neturtinę žalą. Tačiau bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė pripažino, jog santuoka iširo vis dėlto dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl teismas vertina, jog šis jos reikalavimas dėl neturtinės žalos yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

27. Ieškovei nagrinėjamojoje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. Valstybė patyrė 572,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

28. Taip pat ieškovė pateikė įrodymus, jog už turto vertinimus patyrė 120,00 Eur 200,00 Eur, iš viso 320,00 Eur.

29. Atsakovas pateikdamas priešieškinį sumokėjo 300,00 Eur žyminio mokesčio, o 2022-09-15 teismo nutartimi atidėtas dalies – 1 751,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki procesinio sprendimo byloje priėmimo dienos. Atsakovą atstovavo advokatė, todėl atsakovas patyrė 1 000,00 Eur teisinių paslaugų teikimo išlaidų. Taip pat atsakovas už turto vertinimą sumokėjo 250,00 Eur bei VĮ Regitra sumokėjo 8,60 Eur už pažymą. Iš viso atsakovas patyrė 1 558,60 Eur.

30. Byloje ieškovė ieškiniu prašė teismo išspręsti šiuos pagrindinius reikalavimus dėl: 1) santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės (tenkinta 50 proc.); 2) nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (tenkinta 100 proc.); 3) išlaikymo vaikams priteisimo (tenkinta 78 proc.); 4) bendravimo tvarkos nustatymo (iš esmės tenkinta 100 proc.) 5) įsiskolinimo už vaikų išlaikymą priteisimo (tenkinta 54 proc.); 6) santuokoje įgyto turto adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo pagal jos pateikiamą būdą (tenkinta 0 proc.);7) kompensacijos priteisimo už žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (tenkinta 100 proc.); 8) kompensacijos priteisimo už automobilį (tenkinta 100 proc.); 9) neturtinės žalos priteisimo (tenkinta 0 proc.). Tenkinta ieškinio reikalavimų 65 proc.

31. Byloje atsakovas su patikslintu priešieškiniu prašė teismo išspręsti šiuos pagrindinius reikalavimus dėl: 1) santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (tenkinta 100 proc.); 2) nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (tenkinta 100 proc.); 3) išlaikymo vaikams priteisimo (tenkinta 90 proc.); 4) bendravimo tvarkos nustatymo (tenkinta 100 proc.); 5) santuokoje įgyto turto adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo pagal jo pateikiamą būdą (tenkinta 100 proc.); 7) žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) pripažinimo asmenine nuosavybe (tenkinta 0 proc.); 8) dėl automobilio padalijimo ir kompensacijos priteisimo (tenkinta apie 77 proc.); 9) dėl kompensacijos priteisimo už asmeninių lėšų panaudojimo perkant būstą (tenkinta 0 proc.); 10) dėl kompensacijos priteisimo už paskolos, palūkanų, mokesčių mokėjimą (tenkinta 100 proc.). Tenkinta priešieškinio reikalavimų 67 proc.

32. Vadinasi, ieškovė bylą laimėjo 49 proc. (65 proc. tenkinta ieškinio + 33proc. atmesta priešieškinio / 2). Atsakovas laimėjo bylą 51 proc.(67 proc. tenkinta priešieškinio + 35 proc. atmesta ieškinio / 2).

33. Ieškovei iš atsakovo priteistina 157,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už turto vertinimą (320,00 Eur x 49 proc. / 100 proc.).

34. Atsakovui priteistina iš ieškovės 795,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą, turto vertinimą, žyminio mokesčio mokėjimą (1 558,60 Eur x 51 proc. / 100 proc.). Atlikus įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina 638,00 Eur (795,00 Eur - 157,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

35. Iš atsakovo valstybei už antrinę teisinę pagalbą ieškovei priteistina 280,00 Eur (572,00 Eur x 49 proc. / 100 proc.).

36. Iš atsakovo valstybei priteistina 858,00 Eur žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas buvo atidėtas (1751,00 Eur x 49 proc. / 100 proc.).

37. Ieškovė nuo išlaidų mokėjimo valstybei yra atleista 100 proc.

38. Byloje susidarė 8,96 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios valstybės naudai priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų pagrindu iš šalių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). Iš atsakovo teismas turėtų priteisti valstybei 4,40 Eur, tačiau ši suma neviršija minimalios 5,00 Eur priteistinos sumos, todėl nepriteistina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) bažnyčioje (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), civilinių teisinių pasekmių pabaigą dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Panaikinti įrašą, kuriuo (duomenys neskelbtini) bažnyčioje (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka tarp ieškovės S. B. (pavardė iki santuokos – J.), gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo E. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini) įregistruota (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Po santuokos nutraukimo ieškovei S. B. palikti santuokinę pavardę – „B.“, atsakovui E. B. palikti jo prigimtinę pavardę „B.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina – ieškove S. B. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikamsA. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E.iB., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kiekvienaipo 274,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2022-06-15 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už nepilnamečių vaikų A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą laikotarpiu nuo 2021-08-01 iki 2022-06-15, iš viso 2 106,00 Eur.

Nepilnamečių vaikų A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Šio sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo.

Nustatyti tokią atsakovo E. B.bendravimo su dukromis A. B. ir E. B. tvarką, t. y. atsakovas turi teisę ir pareigą:

- Kas antrą savaitgalį nuo penktadienio paimti dukras iš ugdymo įstaigos ir pristatyti jas sekmadienį 19 val. į jų gyvenamąją vietą.

- Du kartus per savaitę - pirmadienį ir trečiadienį, paimti iš ugdymo įstaigų ir 20 val. pristatyti į jų gyvenamąją vietą.

- Praleisti 2 savaites savo atostogų metu ir 2 savaites mergaičių vasaros atostogų metu, konkrečią datą suderinant su ieškove prieš 1 mėnesį elektroniniu paštu ar kitomis ryšio priemonėmis.

- Poriniais metais praleisti visas valstybės nustatytas švenčių dienas nuo 10 val. iki 18 val., paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir pristatant į jų gyvenamąją vietą.

- Poriniais metais praleisti su vaikais jų gimtadienius, paimant mergaites iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatant į jų gyvenamąją vietą 18 val.

- Kiekvienais metais praleisti savo gimtadienį, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatant į jų gyvenamąją vietą 18 val., jeigu tai nedarbo diena, o esant darbo dienai - nuo 17 val. iki 20 val. paimant iš ugdymo įstaigos ar kitos jų buvimo vietos ir pristatant į jo gyvenamąją vietą.

- Visais metais Tėvo dieną nuo 10 val. iki 18 val. paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir pristatant į jų gyvenamąją vietą.

- Jeigu dėl pateisinamų priežasčių, t. y. vaikų ligos, ar kitų pateisinamų priežasčių, negalima bus jam pasimatyti su dukromis aptartu laiku, šis laikotarpis perkeliamas į kitas dienas, apie tai suderinus su ieškove prieš savaitę elektroniniu paštu.

- Ieškovė įpareigotina informuoti atsakovą apie vaikų lankomą ugdymo įstaigą, jų ligos atveju ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms.

- Bendrauti su dukromis visomis ryšio priemonėmis, dalyvauti jų šventėse ugdymo įstaigose.

Padalinti butą,unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 287/450 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., Klaipėdos r., lygiomis dalimis po 1/2 dalį natūra ieškovei S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., atsakovui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 850,00 Eur piniginę kompensaciją už jai priklausiusią ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuri buvo priteista atsakovui natūra.

Priteisti atsakovui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo vardu registruotą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1850,00 Eur kompensaciją už jai priklausiusią 1/2 dalį transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kuri buvo priteista atsakovui natūra.

Priteisti atsakovui E. B.iš ieškovės S. B. 4 108,52 Eur kompensaciją už laikotarpiu nuo 2021-08-01 iki 2023-05-01 sumokėtus mokesčius AB „Swedbank“ bankui pagal Būsto paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir komunalinius mokesčius už nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Priteisti atsakovui E. B. ir ieškovės S. B. 638,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. B.valstybei 858,00 Eur žyminio mokesčio. Žyminis mokestis privalo būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5661.

Priteisti iš atsakovo E. B.valstybei 280,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630) ir mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos sprendimo nuorašą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai ir viešųjų registrų tvarkytojams.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.