- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-21
- Bylos Nr.
- e2-837-302/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00001-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- M. P.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Padvariškių namai“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo M. P. (M. P.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutarties, kuria sustabdytas bylos pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Padvariškių namai“ ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos vartai“ ir M. P. (M. P.) dėl 2021 m. vasario 10 d. ir 2021 m. kovo 10 d. sprendimų išmokėti dividendus pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo nagrinėjimas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Padvariškių namai“ pateikė ieškinį, kuriame prašė pripažinti negaliojančiu 2021 m. vasario 10 d. UAB „Baltijos vartai“ vienintelio akcininko M. P. sprendimą dėl 296 803 Eur dividendų paskirstymo ir išmokėjimo, pripažinti negaliojančiu 2021 m. kovo 10 d. UAB „Baltijos vartai“ vienintelio akcininko M. P. sprendimą dėl 86 971 Eur dividendų paskirstymo ir išmokėjimo, taikyti restituciją ir grąžinti UAB „Baltijos vartai“ 2021 m. vasario 10 d. ir 2021 m. kovo 10 d. vienintelio akcininko M. P. sprendimais išmokėtus 383 774 Eur dividendus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. liepos 10 d. nutartimi atnaujino bylą ir sustabdė bylos nagrinėjimą iki tol, kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2432-562/2023.
3. Teismas nurodė, kad neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimas yra viena iš įrodinėtinų actio Pauliana sąlygų. Šios sąlygos įrodinėjimui ieškovė pradėjo naują teisminį procesą civilinėje byloje Nr. e2-2432-562/2023 dėl nuostolių iš atsakovų priteisimo, o tai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti, kad išnagrinėti civilinės bylos negalima tol, kol bus išnagrinėta kita byla, kadangi faktai, kurie reikalingi nagrinėjamoje byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti, yra nustatinėjami kitoje byloje, t. y. ieškovės reikalavimo teisė, kaip viena iš actio Pauliana sąlygų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atsakovas M. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutarties dalį, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas. Atsakovo teigimu, teismas nagrinėjamoje byloje gali nustatyti bylos nagrinėjimui reikalingus faktus bei aplinkybes, todėl civilinės bylos Nr. e2-2432-562/2023 teisinis rezultatas neturės tiesioginės prejudicijos ar kitokio teisinio ryšio nagrinėjamai bylai. Be to, ieškovė neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsakovams, todėl ieškinys turi būti atmestas.
Atsiliepimas
5. Ieškovė UAB „Padvariškių namai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad ginčijamais atsakovės akcininko sprendimais pažeistos ieškovės, kaip atsakovės kreditorės, teisės, kadangi ieškovė neturi galimybės išsiieškoti iš atsakovės 220 000 Eur skolos. Teismas pagrįstai vertino, kad nuostolių atlyginimo ieškovei klausimo išsprendimas turi reikšmę sprendžiant dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais. Byloje dėl nuostolių atlyginimo gali būti nustatyta ieškovės reikalavimo teisė atsakovei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo
7. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad konkrečioje situacijoje keliamas teisės aiškinimo klausimas dėl to, ar turi būti stabdomas pagal galimos kreditorės actio Pauliana ieškinį pradėtos civilinės bylos nagrinėjimas iki tol, kol bus išnagrinėta kita civilinė byla pagal tos pačios kreditorės atsakovams pareikštą ieškinį dėl nuostolių priteisimo. Apeliantas (atsakovas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu sustabdyti bylos nagrinėjimą, nurodo, kad bylos nagrinėjimas negali būti stabdomas, nes nėra prejudicinio ar kitokio bylos dėl nuostolių atlyginimo ir bylos pagal kreditorės actio Pauliana ieškinį ryšio, t. y. pirmosios instancijos teismas tai, ar ieškovė turi neabejotiną reikalavimo teisę į atsakovus, gali nusistatyti nagrinėdamas bylą dėl actio Pauliana instituto taikymo, todėl šios bylos nereikia stabdyti, kad nustatyti šią aplinkybę kitoje byloje.
9. Vadovaujantis CPK 162³ straipsniu, bylos sustabdymas – tai procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. Bylos nagrinėjimo sustabdymo institutą reglamentuojančiuose CPK 163 ir 164 straipsniuose įtvirtinti atvejai, kai teismas privalo arba turi teisę sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą.
10. Vienas iš privalomųjų bylos sustabdymo pagrindų įtvirtintas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pagal kurį teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai; teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti; kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-1075/2020).
12. Taigi, nagrinėjamu atveju aktualus klausimas dėl bylos pagal ieškovės reikalavimą atlyginti nuostolius ir bylos pagal jos pareikštą actio Pauliana pagrindu ieškinį, ryšio.
13. Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytą privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose; spręsdamas, yra tarp dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, teismas turi išaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie nustatinėjamoje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2011; 2014 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2014).
14. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje atsakovams pareiškė ieškinį, kuriame savo pažeistas teises gina actio Pauliana pagrindu, t. y. prašo pripažinti negaliojančiais 2021 m. vasario 10 d. UAB „Baltijos vartai“ vienintelio akcininko M. P. sprendimą dėl 296 803 Eur dividendų paskirstymo ir išmokėjimo bei 2021 m. kovo 10 d. UAB „Baltijos vartai“ vienintelio akcininko M. P. sprendimą dėl 86 971 Eur dividendų paskirstymo ir išmokėjimo, taikyti restituciją. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovė savo reikalavimo teisę atsakovams kildina iš Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1461-864/2021, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-329-910/2022 paliktas nepakeistas, priteistos iš atsakovės 220 000 Eur skolos, kurią sudaro 110 000 Eur avansas ir 110 000 Eur netesybos. Ieškovė nurodo, kad siekia galimybės nukreipti išieškojimą į ginčijamais sprendimais išmokėtus dividendus atsakovui, išieškant atsakovės skolas. Jau po šios civilinės bylos iškėlimo, ieškovė pareiškė dar vieną ieškinį (Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2432-562/2023) dėl 320 000 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo solidariai iš atsakovų UAB „Baltijos vartai“ ir M. P. Šiuo ieškiniu ieškovė reikalauja atlyginti nuostolius, kuriuos vertina kaip kainų skirtumą tarp atsakovų gautos naudos, sudarius 2021 m. vasario 1 d. turto pirkimo pardavimo sutartį su trečiuoju asmeniu, ir nesudarytos atsakovų pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties su ieškove kainos. Ieškovės vertinimu, atsakovė vengė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį su ieškove, tokiu būdu atliko neteisėtus veiksmus ir ieškovė dėl to patyrė nuostolius. Atsižvelgiant į tai, kad byloje dėl nuostolių atlyginimo ieškovė siekia įrodyti, kad atsakovai savo neteisėtais veiksmais jai padarė nuostolių, o byloje, kurioje ji yra pareiškusi actio Pauliana pagrindu ieškinį ji turi įrodyti turinti reikalavimo teisę į tuos pačius atsakovus, sutiktina, kad abi bylos yra susijusios. Kita vertus tam, kad būtų nustatyta, ar tarp bylų yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. ar civilinėje byloje Nr. e2-2432-562/2023 nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant sprendimą nagrinėjamoje byloje, būtina įvertinti actio Pauliana ieškinio ribas.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).
16. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas ieškovės pareikštą ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-2432-562/2023 iš esmės vertino, kaip pareikštą siekiant įrodyti, kad ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovus. Taigi, šiuo atveju aktualu ir tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momentas yra svarbus vertinant kreditoriaus teisių pažeidimo faktą, nes ginčijamas sandoris negali pažeisti kreditoriaus teisių, jei kreditorius tokio sandorio sudarymo metu neturi reikalavimo teisės skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Kasacinio teismo pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124 – 6.129 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Tai reiškia, kad, spręsdamas dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės kaip actio Pauliana sąlygos, teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad tokią teisę kreditorius turėjo ginčijamų sandorių sudarymo metu, bet ir tai, kad ją (reikalavimo teisę) tebeturi ir teismo sprendimo priėmimo metu. Kreditoriaus reikalavimo teisės turėjimas svarbus ne tik ginčijamų sandorių sudarymo metu, bet ir visą kreditoriaus teisių gynimo laiką. Kreditoriaus reikalavimo teisė turi būti galiojanti ne tik ginčijamų sandorių sudarymo metu, bet ir viso kreditoriaus interesų gynimo actio Pauliana pagrindu metu, o tokiai teisei pasibaigus vienu iš prievolių pasibaigimo pagrindu, negalima konstatuoti, jog egzistuoja galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).
17. Atsižvelgdamas į nurodytą teismų praktiką ir įvertinęs konkrečioje byloje susiklosčiusią situaciją, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjimo atveju byla pagal pareikštą actio Pauliana ieškinį galėjo būti sustabdyta CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu, kadangi visas šiai bylai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, be kita ko ir actio Pauliana instituto taikymo sąlygas, gali nustatyti pats bylą nagrinėjantis teismas. Apeliacinės instancijos teismas šios bylos kontekste sprendžia, kad civilinės bylos dėl nuostolių atlyginimo ir nagrinėjamos bylos prejudicinė sąsaja nepripažintina pakankama išvadai, jog negalima išnagrinėti šios civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta civilinė byla dėl nuostolių atlyginimo. Priešingai, nustatyta, kad ieškovė, reikšdama ieškinį actio Pauliana pagrindu, savo reikalavimo teisę atsakovams sieja su įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteista skola jai, bet ne su galimai patirtais nuostoliais dėl atsakovų sudaryto pirkimo pardavimo sandorio su trečiuoju asmeniu. Apeliacinio proceso metu nenustatyta, kad egzistuoja šios bylos ir bylos dėl nuostolių atlyginimo ryšys, kuris lemtų byloje dėl nuostolių atlyginimo nustatytų faktų įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią prašomai stabdyti bylai (CPK 178 straipsnis). Dėl išdėstytų argumentų sutiktina su apeliantės argumentais, kad nėra pagrindo nagrinėjamą bylą stabdyti.
Dėl bylos procesinės baigties
18. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, todėl nepagrįstai sprendė, jog yra pagrindas sustabdyti nagrinėjamą bylą iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2432-562/2023. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas, naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutarties dalį, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2432-562/2023, panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.