Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-1290-904/2022 pagal ieškovo A. B. J. ieškinį atsakovei M. S. dėl skolos ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tačiau atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsiliepimas į apeliacinį skundą teismui nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo

8. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).

9. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. R. T. v. Spain and H. B. v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. Nos 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).

10. Kiekvienas teismo sprendimas turi būti argumentuotas taip, kad jo motyvuojamoji dalis pagrįstų teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Teismų sprendimų motyvai turi išaiškinti esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008). Byloje nustačius, jog padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – neišsami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo būti neteisinga išspręsta byla, ir šio pažeidimo (jo padarinių) negali ištaisyti pats apeliacinės instancijos teismas, teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

11. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 2 238,72 Eur žalos atlyginimą, kurį sudarė 768,73 Eur skola už nesumokėtą elektros energiją ir 1 469,99 Eur už ieškovo turtui padarytus nuostolius: 274,99 Eur už televizorių, 100 Eur už tapetų valymą ir klijavimą, 150 Eur už virtuvės grindų laminato keitimą, 50 Eur už rūbų spintos valymą ir remontą, 85 Eur už televizoriaus antenos atstatymą, 30 Eur už spintos veidrodį, 50 Eur už skylės sienoje remonto darbus, 400 Eur už namo, kiemo, ūkinio pastato, baseino valymą ir remontą, 100 Eur už dviejų lovų valymą ir remontą, 80 Eur už 2 miegamojo šviestuvus, 150 Eur už katilinės valymą ir šildytuvo pajungimą.

12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra visų būtinų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškinio reikalavimas dėl nuostolių priteisimo atmestinas kaip neįrodytas. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai gali atsirasti tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltė tais atvejais, kai ją reikia įrodinėti.

13. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl to mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Žala nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovas.

14. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino ir neanalizavo aplinkybių, susijusių su ieškovo turtui padarytais 1 469,99 Eur nuostoliais, t. y. ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir ieškovo patirtos žalos, ar byloje esantys duomenys patvirtina žalos dydį ir kt. Iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, kokių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, žala), pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovas neįrodė. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas formaliai pasisakė dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (ne)buvimo, nenurodė konkrečių dėl minėto ieškinio reikalavimo atmetimo motyvų.

15. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

16. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra išaiškinęs, kad sprendimo už akių priėmimas yra viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, bet ne teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai (ar procesinio dokumento nepateikusiai) šaliai ir ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu; teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylą įprastine tvarka net ir esant procesinėms prielaidoms priimti sprendimą už akių, jeigu jis mano, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos, kad sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti ar atmesti reikalavimą; CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą“ negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti, ypač tais atvejais, kai byloje pateiktų įrodymų duomenys yra fragmentiški, prieštaringi, netikslūs, yra kitokių jų esminių trūkumų arba neaiškios bylos aplinkybės, ir tai trukdo teismui padaryti vienareikšmes išvadas priimant sprendimą; teismas negali priimti sprendimo už akių, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018).

17. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl 1 469,99 Eur nuostolių už ieškovo turtui padarytą žalą ir delspinigių priteisimo, naikintina, ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog, nusprendžiant, kokios būklės daiktas nuomotojui turi būti grąžinamas, pasibaigus nuomos sutarčiai, turi būti analizuojamos nuomos sutarties nuostatos. Jeigu nuomos sutartyje grąžintino daikto būklė neaptarta, taikytinos CK nustatytos taisyklės. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Taigi šalys yra laisvos susitarti, kokios būklės daiktas turi būti grąžinamas, o nesant tokio susitarimo, daiktas turi būti grąžinamas iš esmės tokios pat būklės, kokios jis buvo prieš jį perduodant nuomininkui. Pažymėtina, kad esminė aplinkybė, kurią reikia nustatyti, nusprendžiant dėl tinkamos pareigos grąžinti daiktą nuomotojui įvykdymo, yra ta, ar, nutraukus nuomos sutartį, nuomotojas turi galimybę naudotis ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra ir pagal jo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011).

19. Taigi iš naujo spręsdamas klausimą dėl anksčiau nurodytų ieškinio reikalavimų pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas privalo išsiaiškinti visas esmines aplinkybes dėl to, kokios būklės daiktai ir patalpos buvo perduotos atsakovei ir kokios būklės pastarieji buvo jų grąžinimo ieškovui metu.

Dėl procesinės bylos baigties

20. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad šiuo atveju egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyti teisiniai pagrindai perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, kuriomis atmesti ieškinio reikalavimai dėl 1 469,99 Eur nuostolių už ieškovo turtui padarytą žalą ir delspinigių priteisimo, naikintinos, šios bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Skundžiamo apylinkės teismo sprendimo dalį panaikinus ir perdavus šią bylos dalį nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, nagrinėsiančiam bylą iš naujo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimo už akių dalis, kuriomis atmesti ieškinio reikalavimai dėl 1 469,99 Eur nuostolių ir 474,88 Eur delspinigių, 0,2 proc. dydžio delspinigių už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, ir šias bylos dalis perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.