- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-31
- Bylos Nr.
- e2-853-922/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00615-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- R. L.
- Advokatai
- Nijolė Raulušaitienė, Deimantas Miliauskas
sekretoriaujant Rasai Osinskienei, dalyvaujant ieškovui V. L., jo atstovui advokato padėjėjui Deimantui Miliauskui, atsakovei R. L., jos atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovei R. L. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti jam iš R. L., išnykus pagrindui, išieškotus 1260 Eur, L. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui už laikotarpį nuo 2015-02-01 iki 2016-03-31 (14 mėn.); 5 procentus metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodo, kad Varėnos rajono apylinkės teismas 2015-05-12 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5-547/2015 (toliau – Teismo sprendimas), kuriuo be kita ko nutraukė ieškovo V. L. ir atsakovės R. L. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio sūnaus L. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su atsakove, priteisė iš ieškovo nepilnamečiui sūnui L. L. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 90 Eur iki jo pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2015 m. vasario 1 d., išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė atsakovę. Ieškovas ir atsakovė iki Teismo sprendimo priėmimo gyveno skyrium, o jų nepilnametis sūnus L. L. gyveno pas Ieškovą. Atsakovei neteikiant nepilnamečiui sūnui išlaikymo Ieškovas kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kur 2015 m. sausio 28 d. buvo priimtas sprendimas L. L. teikti išlaikymą nuo 2015 m. vasario 1 d. iki jo pilnametystės ir išmokėti išmoką už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 9 d. iki 2015 m. sausio 31 d. (sprendimas pridedamas). Nepaisant teismo sprendimo, po jo priėmimo ir įsiteisėjimo, ieškovo ir Atsakovės sūnus L. L. ir toliau liko gyventi su Ieškovu bute adresu: (duomenys neskelbtini), o nuo 2015 m. lapkričio mėn. pabaigos gyveno pas Ieškovo motiną (L. močiutę) M. L. adresu (duomenys neskelbtini) ir tik nuo 2016 m. balandžio mėn. L. L. pradėjo gyventi pas Ieškovę. L. L. gyvenant su Ieškovu ir jo motina M. L., laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn., ieškovas vaiko išlaikymu rūpinosi vienas, tenkino visus būtinus vaiko poreikius, Atsakovė, minėtu laikotarpiu, prie vaiko išlaikymo visiškai neprisidėjo. L. persikėlus gyventi pas močiutę M. L. ieškovas ir toliau teikė vaikui išlaikymą iki 2016 m. balandžio mėn. Po to, kai vaikas persikėlė gyventi pas Atsakovę (2016 m. balandžio mėn.), ji (Atsakovė) kreipėsi į antstolę Audronę Muzikevičienę dėl išlaikymo vaikui neva įsiskolinimo išieškojimo, neatsižvelgiant į tai, kad 14 mėnesių (nuo 2015 m vasario 1d. iki 2016 m. kovo 31 d.) po Teismo sprendimo prie L. L. išlaikymo Atsakovė neprisidėjo. Antstolei Audronei Muzikevičienei pradėjus vykdymo bylą dėl išlaikymo išieškojimo, iš Ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skiriamų pensijų išieškota – 1372,82 Eur (pažyma pridedama), tame skaičiuje ir už 14 mėnesių, kuriais nepilnametis vaikas su Atsakove negyveno, o ji prie sūnaus išlaikymo visiškai neprisidėjo (14 mėn. x 90 Eur (pagal Teismo sprendimą) – 1260 Eur (ieškinio suma)). Ieškovui prašant, kad atsakovė nurodytų antstolei, jog 1260 Eur išlaikymas nepilnamečiui vaikui yra skirtas ši (Atsakovė) atsisakė tai padaryti, tokiu būdu Atsakovė nepagrįstai sutaupė 1260 Eur skirtų nepilnamečio L. L. išlaikymui.
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus, nurodė, kad atsakovės naudai nepagrįstai išieškota 1260 eurų, kadangi nepilnametis sūnus L. L. nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. faktiškai gyveno pas ieškovą ir ieškovo motiną (L. močiutę) M. L..
Atsiliepimas
Atsakovė per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas valstybei už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Nurodo, kad ji nesutinka su ieškovo ieškinyje išdėstytais teiginiais, kad L. L. laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2016-04-01 gyvenęs pas ieškovą, adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 2015 m. lapkričio mėnesio gyvenęs (duomenys neskelbtini), pas ieškovo motiną M. L., jos sodyboje (duomenys neskelbtini), jis esą sūnaus išlaikymu rūpinosi vienas, tenkino būtinus sūnaus poreikius ir tik nuo 2016 m balandžio mėnesio esą L. pradėjo gyventi kartu su atsakove R. L.. Šias aplinkybes esą patvirtina (duomenys neskelbtini) mokyklos ir Varėnos rajono savivaldybės administracijos pateiktos pažymos. Po to, kai sūnus persikėlęs gyventi pas atsakovę, ji kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo, pradėta išieškoti iš jo išlaikymas, taip pat ir iš to laikotarpio, kai sūnus, kaip nurodoma ieškinyje, gyvenęs pas jį. Nurodo, kad 2015-05-12 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5-547/2015 sūnaus L. L. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, jo motina - R. L.. Kadangi ieškovo reiškiamas reikalavimas apima ir santuokos nutraukimo laikotarpį, reikšmingi įrodymai, užfiksuoti santuokos nutraukimo byloje, teismo padarytos išvados, įrodymų vertinimas. Kaip pažymėta teismo sprendime, pats ieškovas patvirtino kad sūnus L. L. norėjo gyventi kartu su motina, jis visada labai norėjo bendrauti su mama, nuo 2015 m vasario mėnesio L. išėjo gyventi pas motiną. Jis nežinantis, kodėl pasikeitė vaiko pozicija ir kodėl sūnus gyvena su mama. Nurodė kad sūnus šiuo laikotarpiu net vengė bendrauti su juo, nesikalba telefonu. Atsakovė, teikdama paaiškinimus teismo posėdyje, nurodė faktines aplinkybes dėl V. L. naudoto fizinio ir psichologinio smurto prieš ją, apie tai, kad ne kartą su vaikais buvo vejama iš buto, V. L. smurtavo prieš ją ir sūnų L. L.. Dėl to sūnus ir apsisprendęs gyventi kartu su atsakove. Atsakovė paaiškino, kad išlaikymą privalo mokėti V. L., nes sūnus gyveno kartu su ja, jį kasdien maitino, išleido į mokyklą ir užtikrino kitus jo poreikius. Teismo sprendime išdėstyta L. L. liudijimas, kad jis nuo 2015-01-26 gyvena pas atsakovę, nes pats taip norėjo, ši informacija pateikta ir iš Varėnos rajono savivaldybės VTAS. Iš mokyklos taip pat pateikti duomenys, kad vaiko elgesys pasikeitė, kai jis pradėjo gyventi pas motiną. 2015-10-06 Kauno apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1921-260/2015 taip pat daroma išvada, kad ieškovas nėra pateikęs įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad atsakovė neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, o priešingai, pripažino, kad pradėjus gyventi skyrium ji taip pat išlaikė vaikus. Atsakovė vaikams nupirkdavo drabužių, maisto, duodavo dienpinigių, pinigų turėjo, nes dirbo sezoninius darbus. Ieškovas nurodo tikrovės neatitinkančią informaciją, kad po teismo sprendimo priėmimo jo sūnus L. L. gyveno kartu su juo jo gyvenamojoje vietoje. 2016 m sausio 1 d. L. tėvas paėmė be atsakovės žinios ir išvežė pas jo močiutę, savo motiną M. L.. Sūnui L. laikinai būnant pas močiutę, visą laiką su juo bendravo, prisidėjo prie jo išlaikymo, duodama dienpinigių, nupirkdama būtinų priemonių. L. L. vėl grįžo gyventi į savo gyvenamąją vietą apie kovo mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovė nesutiko su ieškiniu, nurodydamos, kad ieškinys yra nepagrįstas, neįrodytas, patvirtino aplinkybę, jog 2016 m sausio 1 d. L. tėvas paėmė be atsakovės žinios ir išvežė pas jo močiutę, tačiau atsakovė tuo metu prisidėjo prie jo išlaikymo. Kitu ieškovo nurodomu laiku, įskaitant ir laikotarpį nuo 2015 m. vasario 1 d., vaikas gyveno su atsakove.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Prieš spręsdamas ar yra pagrindas tenkinti ieškinį, teismas turi nustatyti faktines aplinkybes (faktinį ieškinio pagrindą), kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas, t. y. nustatyti ar yra įrodytas ieškovo teiginys, jog nepilnametis vaikas laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. faktiškai buvo išlaikomas ieškovo, vaikui gyvenant pas jį ir ieškovo motiną.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje yra pateiktas (duomenys neskelbtini) mokyklos 2016-07-07 raštas, kuriame nurodyta, kad L. L., gimęs (duomenys neskelbtini), 2015-02-06 buvo lankytas tėvo namuose, 2015-11-23 L. pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini) pas močiutę M. L.. Pas motiną gyventi vaikas grįžo nuo 2016 metų balandžio mėnesį. Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-07-05 rašte nurodoma, jog vaikas laikotarpiu nuo 2015-11-21 iki 2016-03-31 gyveno (duomenys neskelbtini) pas močiutę, nurodytose datose gali būti kelių dienų paklaida. Išanalizavus šių dokumentų turinį, nustatyta, kad L. L., gimęs (duomenys neskelbtini), nuo 2015 metų lapkričio mėnesio pabaigos iki 2016 metų kovo mėnesio pabaigos gyveno pas savo močiutę (ieškovo motiną) M. L., o šią aplinkybę taip pat iš esmės yra patvirtinusi ir atsakovė (nurodė tik trumpesnį laikotarpį: 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. kovo mėn.). Vis dėlto, šie dokumentai nepatvirtina ieškovo nurodomos faktinės aplinkybės, kad L. L. laikotarpiu nuo 2015-02-01 gyveno pas jį, adresu (duomenys neskelbtini). Priešingai - Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-07-05 rašte nurodoma, jog vaikas laikotarpiu iki 2015-02-01 gyveno vienu iš tėvų, nenurodant pas kurį iš tėvų vaikas gyveno laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2015 metų lapkričio mėnesio pabaigos. Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) mokyklos 2016-07-07 rašte nurodomą aplinkybę, kad L. L., gimęs (duomenys neskelbtini), 2015-02-06 buvo lankytas tėvo namuose teismas vertina kaip vaiko buvimą pas tėvą namuose būtent tą lankymo dieną, tačiau nedarant išvados, kad jis nuolat pas jį gyveno. Vaiko buvimas tėvo namuose, lankymasis pas jį 2015-02-06, o taip pat ir galimai kitomis dienomis, yra leistinas ir visiškai priimtinas vaiko interesų atžvilgiu. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad abu tėvai gyvena skirtinguose butuose tame pačiame daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), faktas, kad vaikas 2015-02-06 dieną buvo lankytas pas tėvą namuose nėra nei tiesioginis, nei netiesioginis įrodymas, kad vaikas tuo metu ir visu ieškovo nurodomu laikotarpiu nuolat pas jį gyveno.
Byloje yra ir kitų ieškovo nurodomą ieškinio faktinį pagrindą paneigiančių duomenų, o būtent: įsiteisėjusiame Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-05-12 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-5-547/2015 yra užfiksuota, kad V. L. teismo posėdžio metu patvirtino, jog nuo 2015 metų vasario mėnesio vaikas išėjo gyventi pas mamą, R. L. yra paaiškinusi, kad nors ji su sugyventiniu gyvena vieno kambario bute, tačiau vaikui L. L. gyvenimo sąlygos yra sudarytos normalios, liudytoja L. mokytoja yra nurodžiusi, kad L. gyvenant su tėčiu, dėl mokslo buvo problemų, nes prastai atlikdavo namų darbus. Mokslo atžvilgiu vaikui geriau gyventi su mama. Jis kruopščiau ir geriau paruošia namų darbus, atlieka kitas užduotis, gyvendamas su mama. Gyvenant su tėčiu, L. buvo labai uždaras, dabar, gyvenant su mama, jo elgesys laisvesnis, drąsesnis. L., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad jis nori gyventi su mama. 2015-03-06 buvo iškviesta policija, nes atsakovė R. L. buvo neblaivi ir negalėjo pasirūpinti sūnumi. 2015-05-12 sprendime taip pat nurodyta, kad protokolas dėl 2015-03-06 įvykio buvo surašytas R. L. pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį, kur buvo nurodyta, jog ji buvo namuose neblaivi ir neužtikrino vaikui saugių gyvenimo sąlygų, tačiau išnagrinėjus bylą teisme, byla buvo nutraukta, konstatavus, kad nebuvo įrodyta, ta aplinkybė, kad R. L. sukėlė kokį nors pavojų nepilnamečiui vaikui L. L.. Policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodyta, kad vaikas buvo paliktas namuose, nes jam nekyla joks pavojus. Sprendime taip pat nurodoma, kad šeimos aplankymo 2015-03-05 akte pažymėta, jog R. L. su sugyventiniu gyvena jo motinai priklausančiame bute, kuriame yra visa buičiai reikalinga technika, baldai. Namuose švaru, tvarkinga. Tuo metu namuose buvo ir sūnus L., kuris papasakojo, kad nuo sausio 26 d. gyvena pas mamą, nes pats taip norėjo. Visos šios įsiteisėjusiame Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-05-12 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-5-547/2015 nustatytos bei nagrinėjamoje byloje prejudicinę galią turinčios aplinkybės įrodo, kad L. L., gimęs (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015-01-26 nuolat gyveno pas motiną, o ne pas tėvą. 2015 metų lapkričio mėnesio pabaigoje vaikas apsigyveno pas močiutę.
Ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino tik iš dalies, t. y., kad L. L., gimęs (duomenys neskelbtini) ,nuo 2015 metų lapkričio mėnesio pabaigos iki 2016 metų kovo mėnesio pabaigos gyveno pas savo močiutę (ieškovo motiną) M. L.. Taigi byloje turi būti sprendžiamas klausimas ar yra juridinis pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą dėl tariamo atsakovės nepagrįsto praturtėjimo ar sutaupymo vaikui gyvenant pas močiutę.
Teismas 2015-05-12 sprendimu nusprendė nepilnamečio L. L. gyvenamąją vietą nustatyti su R. L., jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš V. L. išlaikymą jo nepilnamečiui sūnui L. L., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 90 eurų iki jo pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2015 m. vasario 1 d., išlaikymo lėšas pavedant tvarkyti R. L.. CPK 18 straipsnis numato, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą darytina išvada, kad nepilnametis vaikas L. L., gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015 metų lapkričio mėnesio pabaigos iki 2016 metų kovo mėnesio pabaigos turėjo gyventi pas savo motiną R. L., o ne pas močiutę. Nors atsakovė nepasinaudojo teise kreiptis dėl priverstinio sprendimo dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos vykdymo, ar ieškovas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, vaikas visą laiką po teismo sprendimo įsiteisėjimo 2015-10-06 turėjo gyventi pas savo motiną R. L.. Tiek ieškovui, tiek jo motinai (vaiko močiutei) nėra uždrausta, ir tai visiškai priimtina vaiko interesų atžvilgiu, teikti didesnį išlaikymą bei paramą vaikui, negu yra priteista teismo sprendimu, ką jie ir darė, todėl yra nepagrįstas ieškovo teiginys, esą atsakovė nepagrįstai praturtėjo ar ieškovo sąskaita sutaupė lėšų. Priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 90 eurų yra minimali vaikui būtina išlaikyti suma, o didesnis, savanoriškai teikiamas išlaikymo dydis tiek teisės, tiek moralės požiūriu yra visiškai priimtinas ir nesudaro jokio pagrindo teigti, kad dėl to vienas iš tėvų praturtėjo ar neteko lėšų ar turto.
CK 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis; nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau. Pagal CK 6.242 straipsnį, reglamentuojantį neteisėtą praturtėjimą, kai be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Pagal šias įstatymo nuostatas yra svarbus praturtėjimo ar turto gavimo būdas – turtas pas kitą asmenį neturi atsirasti įstatymo ar sutarties pagrindu. Jeigu kitas asmuo praturtėja ar turtą gauna pagal įstatymą ar sutartį, toks asmuo negali būti laikomas nepagrįstai praturtėjusiu ar gavusiu turtą be pagrindo. Kasacinio teismo yra suformuluotos būtinos nepagrįsto praturtėjimo teisiniam santykiams atsirasti sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) skolininkas atliko veiksmus vien tik savo interesais ir rizika, nesąžiningai praturtėjo kito asmens sąskaita CK 6.242 straipsnyje nurodyto nepagrįsto praturtėjimo atveju“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014).
Atsižvelgdamas į minimą teismų praktiką, nepagrįsto praturtėjimo instituto esmę, atsižvelgdamas į tai, kad antstolės įvykdytas 1260 eurų išlaikymo sumos už 14 mėnesių išieškojimas yra atliktas įsiteisėjusio teismo sprendimo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, teismas konstatuoja, kad 1260 eurų priverstinis išieškojimas iš ieškovo yra pagrįstas ir teisėtas, atliktas vykdant įstatymo pagrindu priimtą teismo sprendimą, t. y. nėra vienos iš būtinųjų nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti sąlygos, atitinkamai ieškovo ieškinio juridinis pagrindas yra visiškai neįrodytas. Byloje taip pat neįrodyta aplinkybė, kad atsakovė laikotarpiu, kol vaikas gyveno pas močiutę, neprisidėjo prie savo sūnaus išlaikymo. Kadangi teismo sprendimu vaikas turi gyventi pas motiną, ji išlaikymą gali teikti įvairiais būdais (maitinant, duodant dienpinigių, nuperkant drabužių ir pan.). Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą, atlikęs nešališką jų vertinimą, daro išvadą, kad atsakovė nuo 2015-02-01 iki pat šio sprendimo priėmimo dienos nenusišalino nuo prievolės išlaikyti savo vaiką, todėl ieškinys atmestinas.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2017-06-21 nutartimi žyminio mokesčio mokėjimas už ieškinį buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestinas, 28,00 eurų žyminis mokestis priteistinas iš ieškovo valstybės naudai.
Nagrinėjamoje byloje valstybė taip pat patyrė 12,00 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš ieškovo valstybės naudai.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017-07-07 sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2-17-T-3316-13549 atsakovei buvo suteikta 100 proc. valstybės garantuojama teisinė pagalba. Byloje ieškovę atstovavo advokatė Nijolė Raulušaitienė. Vadovaujantis CPK 99 str. 2 d. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 str. taisykles. Teisme gauta 2017-08-07 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo 138,96 EUR sumai. Atsižvelgiant į tai, šios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 265-270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 40,00 EUR (keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina atnešti arba atsiųsti paštu į Varėnos rajono apylinkės teismo raštinę (111 kab.), arba pateikti per EPP sistemą.
Priteisti iš V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 139,00 EUR (vieną šimtą trisdešimt devynis eurus), į valstybės biudžetą, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Varėnos rajono apylinkės teismą.