Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-03-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-873-271/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-03-15
Bylos Nr.
1-873-271/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29060-2016-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
S. N.
Nukentėjusysis
T. N.
Advokatai
Janas Kučynskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-873-271/2017Proceso Nr.1-01-1-29060-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei,kaltinamajam S. N.,kaltinamojo gynėjui advokatui Janui Kučynskiui,nukentėjusiajai T. N.,vertėjai Helenai Žemaitel,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. N. nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui tokiomis aplinkybėmis: 2016-06-20, apie 16.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rankomis sugriebė dukrai T. N. už kaklo, stūmė ją, dėl ko pastaroji nukrito ir galva atsitrenkė į grindinį. Po ko spyrė gulinčiai nukentėjusiajai ne mažiau kaip dešimt kartų į įvairias kūno vietas, paėmė ranka už plaukų ir trenkė jos galvą į grindis ne mažiau penkių kartų. Nukentėjusiajai bandant išsilaisvinti ir pasišalinti link išėjimo iš buto, kaltinamasis sugriebė ją rankomis ir stūmė, dėl ko ji vėl nukrito ant grindų. Nukentėjusiajai kaltinamojo veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, pasireiškusi poodinėmis kraujosruvomis kairėje alkūnėje, žaste, kairiame klube ir šlaunyje.

Kaltinamasis S. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo faktą pripažįsta tik iš dalies, nes neatliko veiksmų, kuriais yra kaltinamas. Pernai, įvykio dieną, baigęs darbą, nuvažiavo pas dukrą T., kuri gyvena atskirai bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Buvo blaivus. Bute dukros nerado, nors buto durys buvo atrakintos. Užėjo, netrukus, po kokių 10 minučių sugrįžo dukra, ji buvo basom kojom, ne visiškai girta, tačiau tikrai išgėrusi. Supranta, kad ji turėjo stresą: prarado motiną, išsituokė, todėl ir pradėjo vartoti alkoholį. Gyveno kaip pati norėjo. Norėjo parodyti jai, kad taip elgtis negalima, bandė paauklėti ją. Buvo efekto būsenoje nuo dukros elgesio. Pradėjo skaityti jai pamokslus, kad išsiblaivytų apipylė ją vandeniu. Po ko paėmė ją rankomis už pečių, galimai ir už kaklo bei truputį ją pakratė. Tuomet T. pradėjo bėgti, paslydo ir nukrito ant plytelių. Nematė, kad ji būtų atsitrenkusi galva į plyteles. Dukra gulėjo, nustojo judėti, vaidino, kad yra be sąmonės. Pats išsigando, tačiau dukros nespardė, už plaukų jos paėmęs nebuvo, į grindinį jos netrenkė. Paskui ji pati pašoko ir nubėgo pas kaimynus. Jis taip pat nuėjo pasikalbėti su ja, kvietė dukrą sugrįžti į butą. Nesutiko. Vyro iš kaimyninio buto, su kuriuo dukra girtavo, jis neįleido. Užrakino butą, grąžino dukrai raktus ir pasišalino. Turi vaizdo įrašą telefone, iš kurio matyti, kaip netvarkingai atrodė dukros butas dar prieš savaitę iki tos dienos. Kaimynė, kuri liudija byloje, pati prieš kurį laiką aiškino jam, kad T. turi problemų, kad su ja kažkas darosi, nes vieną kartą ji buvo tokios būklės, kad negalėjo atrakinti buto durų. Po to įvykio dukros nematė ir su ja nebendravo. Mano, kad konfliktas įvyko dėl dukros netinkamo elgesio. Kas dėl mėlynių ant jos kūno, apie ką rašo medikai, tai ji pati galėjo užsigauti, kuomet krito ant grindinio. Jeigu yra galimybė, tai jis norėtų susitaikyti su dukra. Su ligonių kasos ieškiniu sutinka ir žalą atlygins. Anksčiau dukros nemušė, nesupranta, kodėl T. aiškina tai.

Nukentėjusioji T. N. parodė, kad tą dieną buvo išgėrusi, tačiau tikrai nebuvo girta. Atėjo tėvas, nors apie tai iš anksto jos neinformavo, aplamai jis užeidavo retai. Tą dieną jis pradėjo ją auklėti. Jis pats buvo išgėręs. Atrodė kaip afekto būsenos. Pradėjo smurtauti, paėmė ją už kaklo, purtė, apipylė ją vandeniu, stūmė, ji nukrito, trumpam netgi prarado sąmonę. Tėvas liepė jai keltis. Kai nesikėlė, pradėjo ją gulinčią kojomis mušti. Vėl purtė ją, kiek laiko - nepasakys. Šuo išsigando ir nubėgo pro buto duris. Tuomet ir jai pavyko atsikelti ir nubėgti pas kaimynus. Visa šlapia, plaukai pasišiaušę, ant kaklo - žymė. Netrukus prie kaimynų buto atėjo ir tėvas, prašė ją grįžti namo, tačiau nesutiko, kadangi bijojo. Buvo šoke nuo jo veiksmų. Nakvojo pas kaimynus. Patvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, apie tai, kad tėvas sugriebė ją už plaukų ir pradėjo jos galvą trankyti į grindis apie 5 kartus, pradėjo šliaužti, pamatęs tai tėvas griebė ją, pakėlė ir metė atgal į virtuvę. Ji nukrito ant virtuvės grindų kairiuoju šonu ir susitrenkė šoną. Juto fizinį skausmą (b.l.12). Kitą dieną pasijuto blogai, todėl kreipėsi medicinos pagalbos. Gydytojai konstatavo daugybinius sumušimus. Tokio baisaus smurto jos atžvilgiu anksčiau tėvas nenaudojo, nors kartais jis ir būdavo agresyvus. Mušė ir jos motiną. Po šio įvykio su tėvu nebendravo, jis jai neskambino. Sutiktų susitaikyti su juo, tačiau turi jam ir neskaudų. Jo elgesys ją kartais šokiruoja. Po skyrybų tėvas gyvena su kita moterimi. Nors patyrė fizinį ir moralinį skausmą, civilinio ieškinio nereikš. Teisme tėvas papasakojo tik iš dalies tai, kas vyko bute.

Liudytoja Z. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis bei nukentėjusioji T. yra jos kaimynai, jie gyvena 13 bute. Pažinojo ir kaltinamojo žmoną. Su kaltinamuoju konfliktų neturėjo, jis yra nelabai bendraujantis, į visus žiūri iš aukšto. Tėvas su dukra kartais konfliktuodavo, tai girdėjo ir kiti kaimynai. Pernai metais buvo eilinis konfliktas. Tą dieną ji nedirbo, leidosi laiptais į apačią, girdėjo triukšmą kaimynų bute, po ko pamatė išbėgusią iš buto T. Ji buvo išsigandusi, visa šlapia, pakvietė ją pas save, padavė jai rankšluostį. Kiek atsimena, ant T. kaklo buvo kažkokia žymė, įdrėskimas. Nukentėjusioji pasakė, kad tėvas primušė ją. Buvo mėlynių ant rankų, kojų. Ji buvo išsigandusi, šoke. Kad ji būtų buvusi neblaivi, nepajuto. Pasiūlė jai pabūti pas juos. Matė, kad tėvas išvedė jos šunį, po to priėjo prie liudytojos buto. Neleido jam užeiti. Jis tik perdavė dukrai raktą nuo buto. Nukentėjusioji pernakvojo, o ryte blogai pasijautė ir iškvietė greitąją.

2016-12-08 specialisto išvada Nr. G. 3603/2016(01) nustatyta, kad nukentėjusiajai T. N. padarytos poodinės kraujosruvos kairėje alkūnėje ir žaste, kairiajame klube ir šlaunyje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l.25).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį asmeniui kyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos yra tyčia. Pats šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs fizinį skausmą, padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens – elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą, pasekmes sveikatai – ir nori taip elgtis.

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris nurodytą veiką padarė savo giminaičiui ar šeimos nariui (BK įstatymo Nr.XII-501, 2013-07-02, Žin.Nr.75-3772, 2013-07-13 redakcija).

Nors kaltinamasis S. N. pripažįsta, jog, norėdamas, kad dukra T. išsiblaivytų, jis apipylė ją vandeniu, po ko paėmė už pečių, galimai ir už kaklo bei papurtė, tačiau daugiau jokių smurto veiksmų jos atžvilgiu neatliko ir kad dukra pati paslydo bei nukrito ant grindų, dėl ko galėjo susižaloti, teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumą daro išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog kaltinamasis S. N. 2016-06-20, apie 16.30 val. bute tyčia ne tik apipylė nukentėjusiąją vandeniu, purtė ją, bet ir stūmė, dėl ko ji nukrito ant grindų, vėliau sudavė jai koja ne mažiau 10 kartų į įvairias kūno vietas, po to paėmė ją už plaukų ir trenkė galvą į grindinį ne mažiau 5 kartų, dėl ko nukentėjusiajai buvo padarytos kraujosruvos kairėje alkūnėje, kairiame klube ir šlaunyje, žaste, kas specialistų vertinama nežymiu nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymu.

Nusikalstamos veikos padarymą įrodo nukentėjusiosios T. N. nuoseklūs parodymai apie smurto pobūdį, suduotų smūgių kiekį, lokalizaciją; liudytojos Z. C. parodymai, kuri nurodė, jog girdėjo triukšmą N. bute, iš kur išbėgo visa šlapia ir išsigandusi nukentėjusioji, ant kurios kaklo, rankų ir kojų vėliau ji pamatė mėlynes.

Iš specialisto išvados (b.l.25) matyti, kad pristatyta į gydymo įstaigą nukentėjusioji aiškino, jog 2016-06-20, apie 17 val., ją sumušė tėvas, nurodė, kad buvo praradusi sąmonę, skundėsi galvos skausmais, kairio klubo, pilvo skausmais, kraujavimu iš makšties. Gydymo įstaigoje buvo nustatyta diagnozė: juosmens ir pilvo sumušimas, apžiūros metu buvo rastos kraujosruvos kairėje alkūnėje, žaste, kairiame klube, šlaunyje. Tokiu būdu, specialistai objektyviai patvirtino nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad ji nustumta nukrito, kad tėvas už plaukų trenkė jos galvą į grindinį, ji net neteko sąmonės, buvo spardomas visas jos kūnas. Kaip matyti iš gydymo įstaigoje konstatuotų pasekmių, buvo sumuštas ir nukentėjusiosios pilvas, taigi, smūgių buvo daugiau, negu kūne ekspertų buvo nustatyta poodinių kraujosruvų.

Netikėti nukentėjusiosios parodymais pagrindo nėra, nes byloje nustatyta, jog iš karto po sumušimo ji pati nesikreipė nei į medikus, nei į policiją. Tik kitą dieną, pablogėjus sveikatai, ji paprašė medicinos pagalbos ir būtent RVUL informavo policiją apie tai, jog pagalbos kreipėsi nukentėjusioji, kuri, pagal jos aiškinimus, buvo sumušta tėvo (b.l.4).

Tokiu būdu, kaltinamojo S. N. veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Dėl galimybės taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatas

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pareiškė, kad jis sutiktų atlyginti žalą Ligonių kasai bei susitaikyti su nukentėjusiąja dukra. Nukentėjusioji T. N. aiškina, kad susitaikymui neprieštarauja, nors ir pripažįsta, kad tėvas pripažino tik dalį įvykdytų veiksmų ir mano, kad ateityje niekas nepasikeis. Po to įvykio su ja jis nebendravo.

Vertindamas galimybę taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatas dėl susitaikymo, teismas daro išvadą, kad pagrindo tam nėra.

Pagal BK 38 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant iš komentuojamos teisės normos turinio, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 str. 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, visuma. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į vieną esminių sąlygų, kuriai esant gali būti taikomos komentuojamo straipsnio nuostatos – pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokias sąlygas gali sudaryti surinkta medžiaga apie visas nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktines aplinkybes, liudijančias, kad padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, duomenys apie nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybė, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių visuma.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis S. N. teisiamas yra pirmą kartą, padarė nusikalstamą veiką, kuri, sutinkamai su BK 11 str. nuostatomis, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. N. savo kaltės nepripažino ir aiškino, kad tik apipylė išgėrusią dukrą vandeniu ir, paėmęs už pečių, pakratė ją, teisiamajame posėdyje jis turėjo galimybę keisti savo poziciją ir siekti susitaikymo su nukentėjusiąja, nes vertinant tokį galimą prisipažinimą BK 38 str. kontekste įstatymas nedetalizuoja, kurioje proceso stadijoje šis prisipažinimas turi būti išreikštas, ir tai leidžia pagrįstai manyti, jog sprendžiant asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju klausimą, baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadija, kurioje kaltininkas prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, esminės reikšmės neturi. Svarbu tai, jog kaltininkas prisipažįsta savanoriškai, nieko neverčiamas, analogiškomis aplinkybėmis apie tiriamo įvykio aplinkybes teikia parodymus ir teisme. Todėl teisiamojo posėdžio metu kaltinamajam buvo paaiškintos BK 38 straipsnio nuostatos, buvo daroma pertrauka S. N. atskirai konsultacijai su gynėju būtent šiuo klausimu, tačiau pozicijos dėl savo veiksmų ir jų vertinimo kaltinamasis nepakeitė, savo veiksmais geranoriškumo nukentėjusiosios atžvilgiu nepademonstravo, kadangi ir toliau teismui aiškino, jog neblaivi dukra pati nukrito bei susižalojo, taip neigdamas savo nusikalstamus veiksmus.

Taigi, kaltinamasis nepripažino jam inkriminuojamos veikos padarymo, nedavė savo veiksmams neigiamo vertinimo. Pažymėtina ir tai, kad iki teisiamojo posėdžio S. N., neigdamas kaltę, neatliko jokių veiksmų tam, kad atsiprašytų dukros, susitaikytų su ja. Priešingai, yra nustatyta, kad jis nebendravo ir tik teisme sužinojo, jog dukra ištekėjo, laukiasi.

Todėl įstatyminio bei faktinio pagrindo taikyti BK 38 str. nuostatas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiajai susitaikius, nėra.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis S. N. padarė tyčinį nusikaltimą, kurį įstatymas priskiria prie nesunkių.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. S. N. iš jam inkriminuojamų veiksmų pripažino tik tai, kad paėmė dukrą už pečių ir pakratė ją. Vertinti tokią jo poziciją baudžiamojo įstatymo numatytos veikos padarymo prisipažinimu ir gailėjimusi, t.y. lengvinančia atsakomybę aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, negalima, nes kaltinamasis nepripažino esminių nusikalstamos veikos aplinkybių. Tuo tarpu pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (Lietuvos AT kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-21-942/2016).

Kaltinamojo gynėjas prašė ginamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiosios T. N. elgesys, nes ji buvo neblaivi.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, nukentėjusiosios provokuojančio elgesio nebuvo.

Lietuvos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantys ar rizikingi nukentėjusio asmens veiksmai, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014).

Byloje nėra įrodymų, kad nukentėjusioji savo elgesiu būtų provokavusi kaltininką, įžeidinėjusi jį, kėlusi jam emocinę įtampą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji buvo išgėrusi, tačiau ji grįžo į savo butą, kur jos laukė tėvas. Pastarasis pripažįsta, kad jis nutarė paauklėti sugrįžusią dukrą, todėl apipylė ją vandeniu, purtė ir kaip nustatyta byloje -smurtavo, padarė kūno sužalojimus. Taigi, nukentėjusioji savo veiksmais neprovokavo kaltinamojo smurtiniams veiksmams. Tai buvo paties kaltinamojo laisvas apsisprendimas veikti nusikastamai.

Sunkinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Nukentėjusioji teigia, kad tėvas buvo išgėręs, tačiau objektyvių įrodymų jo girtumui patvirtinti nėra. Jis pats tai neigia, aiškina, kad tiesiog buvo susinervinęs, sulaikomas nusikaltimo vykdymo dieną jis nebuvo, tyrimas dėl alkoholio vartojimo fakto atliktas nebuvo.

Kaltinamasis teisiamas yra pirmą kartą. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Priklausomybės ligų centruose neregistruotas (b.l.57-58). Dirba.

Atsižvelgiant į tai, teismo manymu, bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės, neskiriant jam laisvės atėmimo bausmės, todėl kaltinamajam taikytina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatomas artimas šios bausmės rūšies vidurkiui. Kaltinamajam skirtini apribojimai bei įpareigojimai.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas atsižvelgia ir vertina įstatymo nuostatas, reglamentuojančias turtinės ir neturtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą teismų praktiką ginant nukentėjusiųjų interesus baudžiamajame procese.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos 39,50 Eur dydžio civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo įrodytas ir tenkintinas. Prie ieškinio pareiškimo pateikti dokumentai patvirtina, kad už nukentėjusiojo gydymą ligonių kasos sumokėjo 39,50 Eur (b.l. 39-39).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-307 str.str., teismas

NUSPRENDĖ:

S. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vienerių) metų laikotarpiui.

Į bausmės laiką nuteistajam įskaityti vieną parą laikinojo sulaikymo laiko, prilyginant vieną arešto parą 2 laisvės apribojimo dienoms (BK 65 str. 1 d. 3 p. c) pp.).

Išaiškinti nuteistajam, kad jis be bausmę vykdančios institucijos žinios negali keisti gyvenamosios vietos.

Įpareigoti nuteistąjį :

nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bausmės laikotarpiu būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, gydymusi.per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 str. 7 d.).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos 39,50 Eur dydžio civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš nuteistojo S. N. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai žalai atlyginti 39,50 Eur.

Iki nuosprendis bus pradėtas vykdyti nuteistajam palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nuosprendį pradėjus vykdyti šią kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas P.Borkovski