- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-08
- Bylos Nr.
- II-619-1202/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00533-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Pažeidėjas
- M. L.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) d., gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus savivaldybės administracijos 2025 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Vilniaus savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 3 d., 18.23 val., (duomenys neskelbtini) M. L. vairuojama transporto priemonė „BMW (duomenys neskelbtini)“ v. n. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje – ant užbrūkšniuoto ploto. Tuo M. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.13, 8 punktus, 3 priedo 1.15 punktą ir padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje.
Vadovaujantis ANK 417 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl padaryto administracinio nusižengimo M. L. buvo paskirta administracinė nuobauda – 50 Eur bauda.
II. Pagrindiniai skundo argumentai
Pareiškėjas M. L. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti.
Skundžiamo nutarimo esmė yra Institucijos atstovės neteisingai taikomos Kelių eismo taisyklių normos. Skunde pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos susiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu „Dėl Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo” 174 punktu, kuriame nurodyta, kad ženklas Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ naudojamas transporto priemonėms stovėti skirtai vietai pažymėti. Įrengiamas prie pat stovėjimo aikštelės arba prieš stovėti skirtą kelio ruožą, o su papildomomis lentelėmis Nr. 801-803, 812, 813 – prieš įvažiavimą į aikštelę, prieš sankryžą ar už jos. Tai pagrindžia argumentą, kad ženklas Nr. 528 turi būti įrengiamas už užbrūkšniuoto ruožo, kur transporto priemonėms leidžiama stovėti. Todėl pareiškėjo teigimu kitų naujai įrengtų parkavimo vietų Vilniaus mieste ženklo Nr. 528 yra įrengiamas už brūkšniuoto ploto, o ne prieš jį, klaidina vairuotojus.
Ženklas Nr. 528 „Transporto priemonių stovėjimo vieta“ turi pirmenybę prieš kelio ženklinimą vadovaujantis KET 8 punktu, kur nurodyta eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Ankščiau minėtoms nuostatoms pagrįsti pareiškėjas skunde vadovaujasi teismų praktika – Nr. II-317-990/2018; Nr. II-487-270/2018, Nr. II-11- 903/2019, Nr. AN15.-825-890/2017, Nr. AN2-508-954/2019, Nr. N-575- 4616-10.
Skunde pareiškėjas pažymi, jog Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad nukreipimo salelėms ir kitiems užbrūkšniuotiems plotams žymėti naudojamas ženklinimas 1.15., o 14.4. ženklinimas gali būti naudojamas užbrūkšniuotiems plotams šalia stovėjimo vietų arba tarp stovėjimo vietų ir dviračių juostos žymėti. Todėl toks ženklinimas gali būti naudojamas tik šalia stovėjime vietų, o ne ant stovėjimo vietų, be to šis kelio ženklinimas gali būti naudojamas arba gali būti nenaudojamas, tačiau privalomas ženklas yra 528, kuris yra būtinas transporto priemonės parkavimo vietai žymėti.
Be to nusižengimas buvo užfiksuotas žiemą, tamsiu paros metu, esant šlapdribai ir intensyviam eismui, nusižengimas buvo užfiksuotas 2024 m. gruodžio 3 d., 18.23 val., todėl oro sąlygos galėjo turėti įtakos pastebint užbrūkšniuotą plotą už ženklo 528 „Stovėjimo vieta“.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo pagrindinė skundžiama nuostata yra tai, jog tais atvejais kai kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu, tačiau Institucija su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka. Vilniaus mieste automobilių stovėjimas suskirstytas į keturias zonas. Adresas (duomenys neskelbtini), priskirtas geltonajai zonai. Kelio ženklas Nr. 541 „Stovėjimo zona“ su papildoma lentele Nr. 840 „Mokamos paslaugos“ teritorijoje, į kurią patenka nurodytas adresas įrengtas pagal schemą, suderintą su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos eismo organizavimo skyriumi, SĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini). Nurodytas kelio ženklas, nurodo jog transporto priemonėms galima stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už kelio ženklo ir kad šios stovėjimo vietos yra apmokestinamos vietine rinkliava, tačiau nepažeidžiant kitų KET reikalavimų. Nagrinėjamu atveju, transporto priemonė BMW, v. n. (duomenys neskelbtini) galėjo teisėtai stovėti tik toje atkarpoje, kurioje pažymėtos stovėjimo vietos, o ne ant užbrūkšniuoto ploto.
Šalies argumentai
Draudimą stovėti tam tikrose vietose įtvirtina ne tik draudžiamieji kelio ženklai, tačiau ir KET nuostatos. KET 150 punkte įstatymų leidėjas nurodo eilę draudimų dėl sustojimo ar stovėjimo, tačiau stovėjimą draudžiantys ženklai kiekvienu šiuo atveju nėra statomi, kadangi KET privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi ir be kelio ženklų. Skunde pareiškėjas klaidingai, savo naudai interpretuoja, jog automobilių statymas toje vietoje yra leistinas, kadangi, nutarime nurodytoje vietoje įrengtas mokamas stovėjimo vietas nurodantis kelio ženklas.
Atsiliepimas
Institucija siekdama pagrįsti priimto nutarimo teisingumą atsiliepime vadovaujasi Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 14 d. nutarties byloje Nr. AN2-69-935/2025 pateiktu išaiškinimu, jog teisė pastatyti automobilį konkrečioje teritorijoje vairuotojas gali pasinaudoti tik vykdydamas tokią teisę atitinkančias pareigas, kurios gali būti nustatomos ir kelio ženklinimu. Kelio ženklas Nr. 541 niekaip neatleidžia transporto priemonių vairuotojų nuo pareigų, kurias nustato horizontalusis ženklinimas, vykdymo. Pažeidimo padarymo vietoje esančių kelio ženklų ir horizontaliojo ženklinimo reikalavimai turi būti vertinami sistemiškai, o ne atsietai vieni nuo kitų, kaip tą daro teisės pažeidėjas.
Atsiliepime pažymima, jog Lietuvos Respublikos kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių (toliau – ir Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklės) 6 punktas nustato, kad kelių ir gatvių važiuojamajai daliai ženklinti naudojami dažai, polimerinės ar kitokios medžiagos turi atspindėti šviesą. Ženklinimo spalva turi atitikti Kelių eismo taisyklių 3 priedo I skyriaus nuostatas. Todėl nepastebėti užbrūkšniuoto ploto neįmanoma net tamsiu paros metu.
III. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, buvo intensyvus eismas, važiavo į piceriją pasiimti picos. Buvo darbo pabaiga apie 17 val. vakaro iš vienos pusės yra autobuso juosta, todėl reikia dairytis ar nevažiuoja autobusas. Sustojo pamatė ženklą, kurį šiek tiek namas užstoja. Pamatė ženklą, pažiūrėjo atgal ir pastatė automobilį. Buvo labai tamsu, lijo ir buvo daug atspindžių. Pamatė ženklą ir pasistatė, užbrūkšniuoto ploto nematė, jau atėjęs pamatė, jog buvo uždėtas lapukas. Pamatęs ženklą traktavo, jog už ženklo prasideda stovėjimo zona. Tada pradėjo žiūrėti, jog ženklas yra, o ženklinimas yra kitoks. Pasijautė neteisingai nubaustas, kreipėsi į savivaldybę dėl žodine tvarka bylos nagrinėjimo. Kreipėsi į Policijos departamentą prašydamas išaiškinti, buvo pateiktas atsakymas, jog jie pateikti išaiškinimo negali, o tą turi padaryti bylą nagrinėjanti institucija. Savivaldybės įgaliotas atstovas žodinio bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog nuvažiuos pažiūrėti ženklo, nežino ar jie nebuvo nuvykę, bet vis tiek į šią aplinkybę neatsižvelgė. Pažiūrėjo teismų praktiką, kurioje yra išaiškinimas apie dviratininko padarytą administracinį nusižengimą, kuriame konstatuota, jog reikia vadovautis kelio ženklu, o ne kelio ženklinimu. Ženklas buvo arčiau nei užbrūkšniuotas plotas. Sutinka ir supranta, jog ant užbrūkšniuoto ploto negalima statyti automobilio.
IV. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. L. skundu prašo panaikinti Institucijos nutarimą, teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pozicijos dėl padaryto administracinio nusižengimo nepakeitė, o savo prašymą motyvavo skunde nurodomomis aplinkybėmis.
Pareiškėjui neigiant kaltę dėl administracinio nusižengimo, pažymėtina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, jog Institucija atsiliepime nurodo, jog administracinio nusižengimo vietoje yra kelio ženklas Kelio ženklas Nr. 541 „Stovėjimo zona“, visgi ši Institucijos atsiliepimo dalis nėra tiksli, kadangi nagrinėjamu atveju byloje esančios foto nuotraukos, o taip pat iš interaktyvaus žemėlapio „Google maps“ ((duomenys neskelbtini)) administracinio nusižengimo padarymo vietoje galiojo yra kelio ženklas Nr. 528 „Stovėjimo vieta“. Visgi šis Institucijos atsiliepime nurodytas netikslumas, neturi įtakos priimto nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Kaip matyti iš bylos duomenų, M. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį už tai, kad jis 2024 m. gruodžio 3 d., 18.23 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę „BMW (duomenys neskelbtini)“ v. n. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje – ant užbrūkšniuoto ploto ir tuo pažeidė KET 150.13, 8 punktus, 3 priedo 1.15 punktą.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. ANK 417 straipsnio norma yra blanketinė, tai yra pripažįstant, kad asmuo padarė šį jam inkriminuotą nusižengimą, turi būti nustatyta, kokius konkrečiai kelio ženklių ir ženklinimo reikalavimus asmuo pažeidė ar kokius važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimus jis padarė.
Žemesnės instancijos teismas
KET 8 punktas numato, jog eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.
KET 150.13 punktas reglamentuoja, jog sustoti ir stovėti draudžiama – ant užbrūkšniuotų plotų, žyminčių nukreipimo saleles, analogiškos taisyklės nuostatos yra nurodomos ir nutarime minimo KET 3 priedo 1.15. punktas – užbrūkšniuotas arba uždažytas plotas žymi nukreipimo saleles, kuriomis važiuoti draudžiama. Šios taisyklės laikymosi privalomumą patvirtino ir pats skundo pareiškėjas, visgi, M. L. teigimu, šiuo atveju reikia vadovautis KET 8 punkto taisykle numatančia, jog jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu, kadangi nagrinėjamu atveju kelio ženklas Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ skirtas transporto priemonėms stovėti skirtai vietai pažymėti, stovėjo prieš užbrūkšniuotą plotą, o ne už jo, kas klaidina vairuotojus.
Nagrinėjamu atveju byloje neginčytinai nustatyta, kad M. L. automobilis buvo pastatytas nutarime minimu laiku ir vietoje – 2024 m. gruodžio 3 d. , 18. 23 val. (duomenys neskelbtini) ant užbrūkšniuoto ploto. Tai patvirtina byloje esantis administracinio nusižengimo protokolas ir byloje esantis priedai (foto nuotraukos). Pagrindinis byloje iškilęs klausimas, ar pareiškėjas turėjo teisę statyti automobilį aptariamoje bylai reikšmingoje vietoje. Siekiant išspręsti šį klausimą, būtina įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes.
Vertinant KET nuostatas, kelio ženklas Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ yra nurodomasis ir nurodo transporto priemonių stovėjimo vietą (vietas). Šalia pastatyto kelio ženklo yra patikslinančios papildomos lentelės Nr. 840 „Mokamos paslaugos“, „G zona“ bei stovėjimo būdą nurodantis ženklas, kurie leidžia suprasti, kad šis kelio ženklas žymi konkrečią automobilių stovėjimo vietą (konkrečias vietas), nusako konkretų stovėjimo būdą ir suponuoja, jog esamos automobilių statymo vietos yra mokamos tam tikru laiku. Pažymėtina, kad šis nurodomasis kelio ženklas nereiškia, kad leidžiama transporto priemonėms stovėti visoje kelio atkarpoje iki sankryžos (ne vien parkavimo vietas pažymėtose vietose). Tam yra skirtas kitas specialus nurodomasis kelio ženklas Nr. 541 „Stovėjimo zona“, kuris reiškia, kad transporto priemonėms galima stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už kelio ženklo. Kai nurodytas laikas, kelio ženklas galioja tik tuo laiku. Tačiau nagrinėjamu atveju yra pastatytas kelio ženklas Nr. 528, o ne ženklas Nr. 541 „Stovėjimo zona“. Tokios išvados nepaneigia tai, kad po kelio ženklu Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ yra lentelė „G zona“. Pažymėtina, kad ši lentelė žymi tik toje stovėjimo vietoje (atkarpoje), kurią aptariamu atveju nustato kelio ženklas Nr. 528 „Stovėjimo vieta“, transporto priemonių stovėjimo įkainį ir stovėjimo būdą. KET 1 priedo 8¹ ir 8² punktai numato, jog galiojimo zoną turinčių nurodomųjų kelio ženklų Nr. 528–532 stovėjimo tvarkos reikalavimai galioja nuo nurodomojo kelio ženklo iki artimiausios sankryžos ar važiuojamųjų dalių sankirtos už nurodomojo kelio ženklo ir t.t.
Pagrindinis pareiškėjo skundo argumentas yra susijęs su kelio ženklo pirmenybe prieš horizontalųjį kelio ženklinimą, kaip tai numatyta KET 8 punkte. Pareiškėjo vertinimu nurodomasis kelio ženklas Nr. 528 suteikia teisę statyti automobilį ir užbrūkšniuotame plote, kuris yra pažymėtas iš karto už nurodomojo kelio ženklo. Su tokia pareiškėjo pozicija nėra pagrindo sutikti. Kelio ženklas Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ yra nurodomasis ir nurodo transporto priemonių stovėjimo vietą (vietas) – kur transporto priemonės vairuotojai turi teisę pastatyti transporto priemonę, nepažeisdami kitų KET reikalavimų. Nurodomuoju kelio ženklu suteikiama teise pastatyti automobilį konkrečioje vietoje vairuotojas gali pasinaudoti tik vykdydamas tokią teisę atitinkančias pareigas, kurios gali būti nustatomos ir kelio ženklinimu. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tvirtinti, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje stovinčio nurodomojo kelio ženklo Nr. 528 ir kelio ženklinimo reikalavimai prieštarauja vieni kitiems ir dėl šios priežasties turi būti vadovaujamasi kelio ženklo reikalavimais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 3 straipsnio 3 dalyje ir KET 8 punkte.
Nagrinėjamoje situacijoje kelio ženklinimu ir nurodomuoju kelio ženklu Nr. 528 negali ir neturi būti vadovaujamasi atsietai. KET 150.13 punktas numato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant užbrūkšniuotų plotų, žyminčių nukreipimo saleles. KET 3 priedo 1.15 punkte reglamentuota, kad užbrūkšniuotas arba uždažytas plotas žymi nukreipimo saleles, kuriomis važiuoti draudžiama. Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių 14.4 punkte numatyta, kad nukreipimo salelėms ir kitiems užbrūkšniuotiems plotams žymėti naudojamas ženklinimas 1.15. Šis ženklinimas gali būti naudojamas užbrūkšniuotiems plotams šalia stovėjimo vietų arba tarp stovėjimo vietų ir dviračių juostos žymėti. Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklės reglamentuoja kelių ženklinimo aspektus ir nepaneigia kelių eismo taisyklėmis suformuluoto reguliavimo, taigi nuostata, kad užbrūkšniuotiems plotams šalia stovėjimo vietų žymėti naudojamas ženklinimas 1.15, nepaneigia KET 150.13 punkto imperatyvaus reguliavimo. Iš pateiktų nuotraukų ir (duomenys neskelbtini) g. atkarpos ženklinimo plano (b. l. 21) matyti, kad užbrūkšniuotas plotas yra prie pat važiuojamųjų dalių sankirtos (išvažiavimas iš kiemo), todėl skirtas tam, kad užtikrintų gerą matomumą, kad toje vietoje stovinčiais automobiliais nebūtų sudarytos kliūtys vairuotojams, išvažiuojantiems iš kiemo, matyti kitų (duomenys neskelbtini) gatve važiuojančių transporto priemonių. Akivaizdu, kad panaudoto kelio ženklinimo laikymosi atveju yra užtikrinamas tiek saugus, tiek sklandus transporto priemonių eismas kelyje.
Šiuo atveju horizontalusis ženklinimas (užbrūkšniuotas plotas) ir nurodomasis kelio ženklas nustato eismo režimą ir tvarką, vienas kitam neprieštarauja, o priešingai, papildo vienas kitą. Todėl pareiškėjas vadovaudamasis KET 8 punkto taisykle numatančią kelio ženklo viršenybę kelio ženklinimo ir kelio ženklo kolizijos atvejais, turėjo įsitikinti, jog taikant šią taisyklę nebus pažeistos kitos bendrosios KET taisyklės, šiuo atveju imperatyvus KET 150.13 punktas. Kadangi asmuo, naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, privalo žinoti KET nuostatas ir prieš pastatydamas automobilį, įvertinti ar jo pasirinkto parkavimo būdas nepažeidžia KET 150 straipsnyje nustatytų bendrųjų draudimų, M. L., kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, turėjo pareigą įsitikinti, kad sustoja ir palieka automobilį vietoje, kur pagal Kelio eismo taisyklių reikalavimus yra leidžiama tai daryti.
Tais atvejais, kai nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas, t. y. automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje (atitinkamoje vietoje), yra leidžiamas. Pažymėtina, kad draudimą statyti automobilį tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji kelio ženklai, tačiau ir bendresnės KET nuostatos, šiuo atveju KET 150 punkte nustatyti bendro pobūdžio draudimai. Todėl sustojimą ir stovėjimą draudžiantys ženklai nėra statomi kiekvienu atveju. KET privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi ir be draudžiamųjų kelio ženklų (Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-65-919/2023).
Teismas taip pat pažymi, jog pareiškėjo skunde minima teismų praktika patvirtina KET 8 punkte numatytą taisyklę kelio ženklo viršenybę prieš kelio ženklinimą tais atvejais kelio ženklinimas ir kelio ženklas prieštarauja vienas kitam. Visgi teismas pažymi, jog skunde minima teismų praktika neįpareigoja teismo priimti palankų procesinį sprendimą pareiškėjo atžvilgiu, kadangi skunde minimoje teismų praktikoje faktinės bylų aplinkybės nėra identiškos faktų ir aplinkybių kontekste su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis.
Nagrinėjamu atveju, kaip minėta ankščiau, kelio ženklinimas ir kelio ženklas neturėjo būti interpretuojami atskirai. Tokios pozicijos laikomasi ir aktualioje teismų praktikoje – pažeidimo padarymo vietoje esančių kelio ženklų ir horizontaliojo kelio ženklinimo reikalavimai privalo būti vertinami sistemiškai, o ne atsietai vieni nuo kitų (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-69-935/2025). Pažymėtina, kad vadovaujantis pareiškėjo pozicija ir situacijos vertinimo logika, dėl nurodomojo kelio ženklo „Stovėjimo vieta“ pirmenybės prieš kelio ženklinimą, susidarytų situacijos, kai esant nurodomajam kelio ženklui „Stovėjimo vieta“ toje ženklo galiojimo teritorijoje kitos automobilių statymo taisyklės neturėtų reikšmės ir vairuotojai turėtų teisę automobilius statyti ant pėsčiųjų perėjų, maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse, prie šaligatvių pažymėtų geltona linija ir kitose KET 150 punkte specifiškai išskiriamose draudžiamose vietose.
Vienas iš pareiškėjo motyvų, kodėl jis neįvertino kelio ženklinimo, t. y. užbrūkšniuoto ploto nepastebėjimas, kadangi nusižengimas buvo užfiksuotas žiemą, tamsiu paros metu, esant šlapdribai ir intensyviam eismui, nusižengimas buvo užfiksuotas 2024 m. gruodžio 3 d., 18.23 val., todėl oro sąlygos galėjo turėti įtakos pastebint užbrūkšniuotą plotą už ženklo 528 „Stovėjimo vieta“. Visgi teismas su šiais skundo motyvais nesutinka.
Pareiškėjo papildomai pateikti duomenys (skundo priedai) neįrodo aplinkybės dėl kelio dangos blogo matomumo 2024 m. gruodžio 3 d. Byloje pateiktos nuotraukos (b. l. 5, 6) yra fotofiksacija, nuotraukos padarytos administracinio nusižengimo dieną ir matyti, jog nėra nustatyta, jog kelio plotas ties parkavimo vietomis ar vietoje, kur stovi pareiškėjo automobilis (ant užbrūkšniuoto ploto) yra apsnigta ar blogai matoma. Visgi kita pateikiama nuotrauka (b. l. 5 kita pusė) padaryta dienos metu jau pasikeitusiomis oro sąlygomis, apsnigtam kelio plotui, iš esmės neatitinka oro sąlygų administracinio nusižengimo dieną, todėl neturi įrodomosios reikšmės. Teismas vertindamas priežastinį ryšį tarp oro sąlygų ir padaryto pažeidimo, nuotraukomis esančiomis skundo priede b. l. 5 (kitoje pusėje) nesivadovauja, o vadovaujasi skundo priede esančiomis nuotraukų fotofiksacijomis ir Institucijos byloje pateiktomis nuotraukomis, padarytomis fiksuojant administracinį nusižengimą jo padarymo laiku. Taip pat skundo priede pateikti duomenys apie gruodžio mėnesio meteorologines sąlygas nėra informatyvūs, nes nėra jokių nuorodų, kokioje konkrečioje vietoje fiksuotos oro sąlygos. Vertinant byloje esančias nuotraukas padarytas administracinio nusižengimo dieną, matyti, jog kelio danga yra šlapia, tačiau neapsnigta, o užbrūkšniuotas plotas ir kitas šalia esantis horizontalus kelio ženklinimas yra matomas, nepriklausomai nuo šlapios kelio dangos.
Analizuojamu atveju sutiktina su Institucijos atsiliepime nurodomomis aplinkybėmis, jog pagal Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių 6 punktą keliams ir gatvių važiuojamajai daliai ženklinti yra naudojami dažai, polimerinės ar kitokios medžiagos turi atspindėti šviesą, todėl nagrinėjamu atveju esant net šlapiai kelio dangai šviesą atspindintis horizontalusis kelio ženklinimas yra matomas, nepriklausomai nuo paros laiko ir kritulių kiekio. Be to iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog kelio važiuojamoji dalis bei minėtas kelio plotas, kuriame yra pažymėtos parkavimosi vietos yra matomi apšvietimo stulpai, todėl net tamsiu paros metu kelio danga yra apšviečiama. Taip pat pažymėtina, jog transporto priemonių vairuotojams yra keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl net esant prastoms oro sąlygoms vairuotojai nėra atleidžiami nuo pareigos įsitikinti ar pasirinktas automobilio statymo būdas nepažeidžia Kelių eismo taisyklių.
Nagrinėjamu atveju M. L. kaltės nepripažino, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, visgi Institucijos nutarimu nustatytas nuobaudos dydis yra mažesnis už ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudos vidurkį (bauda nuo 30 Eur iki 90 Eur, baudos vidurkis 60 Eur). Institucijos paskirta nuobauda (50 Eur) tinkamai individualizuota ir nustatyta vadovaujantis įstatymo nuostatomis bei neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Institucija priimdama nutarimą teisingai vertino administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir tinkamai taikė materialinės teisės normas, paskirta nuobauda nėra per griežta, parinkta sankcijoje numatytose ribose, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. kovo 24 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį ar naikinti dėl skunde pateikiamų argumentų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
M. L. skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. kovo 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.