Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, dalyvaujant ieškovų atstovei advokato padėjėjai Sandrai Balskuvienei, atsakovui A. P., jo atstovei advokatei Jovitai Usonytei ir įgaliotai atsakovo atstovei Z. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų G. A. ir R. A. ieškinį atsakovui A. P. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-09-03 teisme buvo priimtas ieškovų G. A. ir R. A. ieškinys atsakovui A. P. dėl 4.840,00 Lt (1.402,00 Eur) žalos atlyginimo. Ieškovai nurodė, kad gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste. 2013-12-14 apie 02 val. atsakovas A. P. vandeniu užpylė ieškovų butą. Užpylimo metu buvo nepataisomai sugadintas nešiojamas kompiuteris Asus (Intel Core i7, 2.6 Ghz Processor, 8 GB RAM, 1 TB HDD, Blu-ray, LAN, WLAN, Webcam, Integrated Graphis, Windows 8 Home), kuris buvo padėtas kambaryje ant stalo po šviestuvu, būtent toje vietoje, kur užpiltas ieškovų butas.

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė prašė tenkinti ieškinį visiškai, atsakovas ir jo atstovai prašė ieškinį atmesti dėl procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2013-12-14 apie 01.00 val. A. P., gyvenantis duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, būdamas neblaivus, kėlė triukšmą, daužė į 50 buto duris, apipylė vandeniu ieškovams priklausantį butą, esantį duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad ieškovams priklausančiame bute, esančiame duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste sugadintas bute esantis kompiuteris Asus. Nuotraukose matyti, jog nešiojamas kompiuteris pabalęs, matomos vandens nubėgimo žymės. 2014-01-15 defektiniame akte nurodyta, kad nešiojamas kompiuteris dėl užpylimo dideliu keikiu skysčiu yra sugadintas. 2014-01-07 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. 1 policijos komisariato nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog A. P. padarė nusikalstamą veiką. Nutarime konstatuota, jog A. P. pripažino, jog apliejo vandeniu kaimynų butą.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų ir atsakovo, pareigos atlyginti padarytą žalą, todėl dėl šių aplinkybių išsamiau nepasisakoma. Byloje kilo ginčas dėl turtinės žalos dydžio.

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalies ir 6.263 straipsnio nuostatas civilinės atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas A. P. neginčija fakto, kad jis 2013-12-14 apie 01.00 val., apipylė vandeniu ieškovams priklausantį butą, esantį duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste. Nurodė, jog tai padarė netyčia užkliuvus už kibiro, kuris apvirto ir išbėgo vanduo. Šias aplinkybes patvirtina ir 2014-01-07 Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (b.l. 5-15). Todėl laikytina esant nustatytai atsakovo kaltei dėl padarytos žalos. Atsakovas nurodo argumentus, kad nesutinka su ieškovų prašomos žalos dydžiu, nes ieškovai nepateikė pakankamai įrodymų.

Pagal CK 6.249 straipsnį žalą sudaro turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Civilinės atsakomybės taikymo tikslas yra kompensuoti žalą, o ne nubausti žalą padariusį asmenį: žala turi būti atlyginama tiek, kiek įrodoma, kiek jos faktiškai patirta, ir taikant civilinę atsakomybę turi būti siekiama neleisti nukentėjusiajam nepagrįstai praturtėti kito – žalą padariusio asmens – sąskaita. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Viena iš deliktinės atsakomybės sąlygų yra žala, kuri nėra preziumuojama ir ją turi įrodyti ieškovas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Taigi, ieškovas privalo pateikti įrodymus, kuriuos teismas ištyręs ir įvertinęs, įsitikintų, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Bacevičiūtė v. D. Paulauskienė ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011 kt.).

Ieškovai nurodė patyrę 4.840,00 Lt (1.402,00 Eur) žalą dėl nepataisomo kompiuterio sugadinimo. Teismo nuomone, ieškovų nurodytas žalos dydis – 4.840,00 Lt (1.402,00 Eur) nėra pagrįstas. Byloje nustatyta, kad ieškovai kompiuterio įsigijimo ir mokėjimo dokumentų neturi. Nurodė, jog kompiuteris buvo pirktas turgavietėje Olandijoje. Ieškovai prašydami priteisti 4.840,00 Lt žalą, remiasi UAB „Uždavinys“ 2014-06-16 komerciniu pasiūlymu, kuriame nurodyta, kad panašaus kompiuterio kaina yra 4.840 Lt (b.l. 8). Teismas pažymi, jog nagrinėjant bylą nustatyta, kad ieškovai ieškinyje klaidingai nurodė kompiuterio duomenis (parametrus). Tai patvirtino ir ieškovų atstovė (CPK 187 str.). Tiek ieškinyje, tiek ieškovų pateiktame komerciniame pasiūlyme ieškovai nurodė kompiuterio įstrižaines 17,3, tačiau, vėliau pateikus kompiuterio dėžės nuotraukas paaiškėjo, jog kompiuterio įstrižainės yra 15,6 (b.l. 65). Taip pat neteisingai nurodyta kompiuterio talpa, atitinkamai buvo nurodyta 1 TB, o buvo – 750 GB. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad ieškovams neteisingai nurodžius kompiuterio parametrus, negalima vadovautis ieškovų pateiktu UAB „Uždavinys“ komerciniu pasisiūlymu. Atsakovo pateiktame UAB „Uždavinys“ komerciniame pasiūlyme, 15.6 įstrižainės kompiuterio kaina – 2.850,00 Lt. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į kompiuterio nusidėvėjimą (kompiuteris pirktas 2011 metais), pateiktus įrodymus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priteistinos žalos dydis mažintinas iki 2.400,00 Lt (695,00 Eur), ieškovams G. A. ir R. A. priteistina iš atsakovo A. P. 695,00 Eur (2.400,00 Lt) žalos atlyginimo (CPK 177, 178, 185, 187 straipsniai, CK 6.263, 6.249 straipsniai).

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Tokios pozicijos dėl teismo įrodinėjimo pareigos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2014-09-03 iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

Ieškovų bylinėjimosi išlaidas sudaro 42,00 Eur (145,00 Lt) už sumokėtą žyminį mokestį (b.l. 4), 434,00 Eur (1.500,00 Lt) išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti (b.l. 38), 43,00 Eur (150,00 Lt) kitos išlaidos (b.l. 40), iš viso - 519,00 Eur. Atsakovo išlaidas sudaro 215,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b.l. 62), įrodymų apie kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Kadangi yra patenkinta 50 procentų ieškovų reikalavimų, iš atsakovo ieškovams priteistina 21,00 Eur už mokėtiną žyminį mokestį, taip pat ieškovams iš atsakovo priteistinos 238,50 Eur kitos bylinėjimosi išlaidos, viso ieškovams iš atsakovo priteistina 259,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui iš ieškovų turėtų būti priteista 107,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus tarpusavio užskaitymą, ieškovams iš atsakovo priteistina 152,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263, 268 – 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5, 1.6, 1.137 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. P. ieškovams G. A. ir R. A. 695,00 Eur (2.400,00 Lt) turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2014-09-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 152,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 %% žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (LR CK 1.5 str., 1.137 str., 6.145 str. - 6.153 str., CPK 7 str., 8 str., 79 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 150 str. 2 d., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus Klaipėdos miesto apylinkės teisme.