- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-11-14
- Bylos Nr.
- II-999-369/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01172-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Nukentėjusysis
- UAB „X“
- Pažeidėjas
- E. M.
- Advokatai
- Pavelas Borkovskis
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui (toliau – ir pareiškėjui) E. M., jo atstovui advokatui Pavelui Borkovski, vertėjui Giedriui Račkauskui,
nedalyvaujant Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovui, nukentėjusiojo UAB „X“ atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-19675-2023 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-19675-2023 E. M. buvo nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus 1 200 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, o būtent dėl to, kad jis 2023 m. birželio 10 d. 9.08 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Lexus NX300H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesilaikė saugaus atstumo iki iš anksto numatomos kliūties, atsitrenkė į savitarnos plovyklos dulkių siurblį, jį apgadino padarydamas žalos, kuri viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Pažeisdamas kelių eismo taisykles iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs apie eismo įvykį policijai ar nukentėjusiajam. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 4, 9, 127, 128, 222 punktus (b.l. 19-21).
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teismui E. M., atstovaujamas advokato Pavelo Borkovski, pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti skundžiamą nutarimą, nutraukiant bylą dalyje dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo, pripažinus, kad E. M. veikoje nėra šio nusižengimo požymių, arba panaikinti nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo taikymo. Skundą grindžia tuo, kad E. M. veikoje nėra būtinojo ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymio – tiesioginės tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Institucija, nagrinėdama bylą nevertino E. M. rašytinio paaiškinimo, vaizdo medžiagos. Iš bylos duomenų matyti, kad E. M. automobiliu „Lexus NX300H“ atvyko į savitarnos plovyklą (duomenys neskelbtini). Išplovė automobilį ir pradėjo važiuoti į automobilių stovėjimo vietą prie išvažiavimo, kad išvalytų mašiną nuo vandens. Laisva vieta dešinėje buvo užimta kito automobilio, todėl vairuotojui reikėjo važiuoti į laisvą vietą kairėje. Atlikti staigų posūkį į kairę buvo neįmanoma, todėl E. M. sustojo, po ko pavažiavo atgal. E. M. aiškino, kad jis nejuto susidūrimo su kliūtimi, matė, kaip sujudėjo ant dulkių siurblio kabančios guminės žarnos, tačiau nusprendė, kad tai įvyko dėl vibracijos, automobilio kliūties davikliai nesuveikė. Niekas iš aplinkinių vairuotojų apie jo automobilio kontaktą žodžiais ar gestais nesureagavo. E. M. įvažiavo į automobiliui skirtą laikino stovėjimo vietą ir apie 10-12 min. valė savo automobilį. Jo automobiliui jokių apgadinimų nebuvo, galinis bamperis neturėjo deformacijų (jis plastmasinis, jo medžiaga ir konstrukcija turi savybę išsigaubti ir atsistatyti), dažai nebuvo pažeisti (jie nusilupo vėliau). E. M. išvažiavo namo nesuvokdamas, kad sukėlė eismo įvykį. Po dviejų dienų pamatė, kad galinio bamperio nedideliame plote nusilupo dažai. Atsižvelgtina, kad transporto priemonei padaryti mažareikšmiai apgadinimai, plovyklos dulkių siurblys apgadintas taip pat nežymiai (padarytas nedidelis metalinio korpuso įlenkimas, kuris jo funkcionalumui neturi reikšmės), vairuotojas neskubėjo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, o valė savo automobilį. Įvertinus šias aplinkybes, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas galėjo būti neblaivus, jo automobilis apdraustas, techniškai tvarkingas, E. M. yra drausmingas vairuotojas su (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažu, neturintis nuobaudų, nėra pagrindo spręsti, kad jis turėjo tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, turėdamas tikslą išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą. Jei teismas laikytų, kad pareiškėjas padarė ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, prašo atsižvelgti į pareiškėją teigiamai charakterizuojančius duomenis: jo ilgą vairavimo stažą, kad jis nėra padaręs šiurkščių KET pažeidimų, neturi administracinių nuobaudų, kurie sudaro faktinį ir teisinį pagrindą neskirti jam administracinio poveikio priemonės (b.l. 1-5).
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė skundo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą. Atsakydami į skundo argumentus nurodė, jog nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-19675-2023 priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje ir kita medžiaga. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog pareiškėjas suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino stulpelį ir pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, jog elgiasi neteisėtai ir pažeidžia KET. Vairavimo patirtį turintis asmuo turėjo suprasti, padarytos žalos mastą. Todėl remdamasis nustatytu, Institucija laiko, jog siurblio apgadinimo pareiškėjas negalėjo nepastebėti ir nesuprasti. Pareiškėjas kaip vairuotojas, privalo išmanyti KET ir numatyti galimas pasekmes dėl šių taisyklių pažeidimo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, o pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pagal teismų praktiką vertinamas šiurkščiu KET pažeidimu (b.l. 70-71).
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas ir nukentėjusio juridinio asmens atstovas būdami tinkamai informuoti apie skundo nagrinėjimo datą vietą ir laiką į teismo posėdį neatvyko, Institucijos atstovas pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjamas nedalyvaujant šiems proceso dalyviams.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais motyvais. Jis nurodė, kad nepajuto, kad kliudė dulkių siurblį. Jis atvažiavo į plovyklą, nuplovė savo automobilį, jam reikėjo truputį pavažiuoti atgal, paskui į priekį. Ant jo automobilio jokių apgadinimų nebuvo. Kai plovė automobilį, šalia buvo kitų žmonių, tačiau jie nieko nesakė. Jo automobilyje yra galiniai parktronikai, tačiau jie nesuveikė. Po kurio laiko pradėjo byrėti dažai. Bamperis buvo jau dažytas ir glaistytas ir tas glaistas pradėjo kilti. Jam vėliau pasakė, kad jis kliudė oro siurblį, jis sutiko, kad galėjo taip būti. Tačiau jis tyčia nepasišalino iš eismo įvykio vietos. Jis neturėjo priežasties išvažiuoti, nes turi visus draudimus. Nukentėjusios bendrovės atstovai sakė, kad buvo padaryta žala, bet draudimo kompanija jiems sumokėjo. Žalą atlygino draudimo kompanija, kurioje yra draustas jo automobilis. Draudimo kompanija jam pareiškė pretenzijas dėl žalos atlyginimo, jis sakė, kad dar vyksta teismas, jie sakė, kad palauks.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.
ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Pareiškėjas E. M. skundžiamu nutarimu pripažintas padaręs ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kadangi jis pažeidė KET 4, 9, 127 ir 128 punktų nuostatas.
Kelių eismo taisyklių 4 punktas nustato, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, 9 punktas įtvirtina taisyklę, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Kelių eismo taisyklių 127 punktas nustato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Kelių eismo taisyklių 128 punktas nustato, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarymo fakto nėra. E. M. skunde, rašytiniame paaiškinime ir teismo posėdžio metu pripažino, kad jis 2023 m. birželio 10 d. 9.08 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Lexus NX300H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesilaikė saugaus atstumo iki iš anksto numatomos kliūties, atsitrenkė į savitarnos plovyklos dulkių siurblį, jį apgadino padarydamas žalos, kuri viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Be jo prisipažinimo, šias nusižengimo padarymo faktines aplinkybes įrodo įvykio vietos apžiūros protokolas (b.l. 42), byloje esančios nuotraukos (b.l. 6-8, 35-37), kuriose fiksuoti dulkių siurblio korpuso įlenkimas ir automobilio „Lexus NX300H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio bamperio apgadinimas, UAB „X“ pateiktas vaizdo įrašas, kuriam užfiksuota, kaip atbulas važiuodamas automobilis „Lexus NX300H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsiremia į jo gale stovintį dulkių siurblį (b.l. 55), T. R. rašytinis paaiškinimas (b.l. 28), UAB „X“ 2023 m. birželio 22 d. preliminarus darbų atlikimo aktas, iš kurio matyti, kad dulkių siurblio apgadinimo metu padaryta žala įvertinta 5 481,91 Eur, t.y, viršijančia 15 bazinių baudų ir nuobaudų dydžių (b.l. 36), transporto priemonės „Lexus NX 300 H“ techninės apžiūros aktas, kuriame fiksuota, kad apgadintas automobilio galinis bamperis kairiau ir žemiau užrašo „Lexus“ (b.l. 38).
Skundu ginčijama, kad pareiškėjas padarė ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t.y, pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeisdamas KET 222 punkto nuostatas.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.
Kelių eismo taisyklių 222 punktas nustato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Teismų praktikoje pasakyta, kad apibūdinant ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo subjektyviuosius požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-50-303/2018, 2AT-55-648/2020).
Teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, daro išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, įrodančių E. M. tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo rašytiniame paaiškinime ir duodamas parodymus teisme, nuosekliai nurodė, kad jis nepajuto važiuodamas atbulas kliudęs dulkių siurblį, jo vairuojamo automobilio galiniai parktronikai nesuveikė, niekas iš aplink buvusių asmenų nedavė jam suprasti, kad jis padarė ką nors netinkamo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo vairuota transporto priemonė yra gana didelė, atsižvelgiant į pareiškėjo amžių, kuriame fiziologiniai jutimai (klausa, rega ir kt) gali būti sumažėję, ne tokie jautrūs, teismas vertina, kad yra tikimybė, kad E. M. galėjo nepajusti ir neišgirsti jo automobilio kontakto su dulkių siurblio korpusu. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad šalia stovintį raudoną automobilį valė kiti du asmenys, kurių vienas galimai išgirdęs kontaktą atsisuko, tačiau nei vienas jų jokiu gestu ar žodžiu nedavė signalo vairuotojui. Liudytojas T. R., kuris stebėjo vėliau savo automobilį sausinantį E. M. taip pat nenurodė, kad bent vienas iš įvykį mačiusių asmenų būtų priėjęs prie „Lexus“ vairuotojo pakalbėti apie eismo įvykį. Tuo tarpu E. M., jei būtų pajutęs jo vairuojamos transporto priemonės atsitrenkimą į siurblio kolonėlę, turėjo suvokti, kad yra didelė tikimybė, jog jam išvažiavus iš eismo įvykio vietos, vietoje buvę asmenys gali pranešti apie eismo įvykį policijai, nurodydami jo transporto priemonės valstybinį numerį.
Teismų praktikoje nustatant vairuotojo tyčią dėl tokio pobūdžio KET pažeidimų didelė reikšmė teikiama vairuotojo elgesiui po eismo įvykio (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-451-574/2020). Šiuo atveju pareiškėjas nurodo, kad jis niekur iš savitarnos plovyklos neišvažiavo, pastatęs automobilį laisvoje parkavimo vietoje, jis 10-15 min. sausino automobilį, taigi iš esmės sudarė galimybę bet kuriam eismo įvykio liudytojui prieiti ir atkreipti jo dėmesį į padarytą žalą. Byloje esančiame vaizdo įraše vairuotojo elgesys po eismo įvykio neužfiksuotas, jis nutrūksta tuojau po automobilio kontakto su dulkių siurblio įrenginiu. Tačiau filmuotą medžiagą peržiūrėjęs ir apie įvykį paaiškinimus teikęs T. R. nurodė, kad po kontakto vairuotojas nebuvo išlipęs iš automobilio, jis įvažiavo į laisvą stovėjimo vietą netoli langų skysčio kolonėlės, išlipo iš automobilio ir pradėjo jį sausinti su šluoste, išvažiavo tik po keleto minučių (b.l. 40). Tuo iš esmės jis patvirtino pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad jis nepasišalino iš savitarnos plovyklos teritorijos, o toliau tęsė automobilio valymo procedūras. Pažymėtina, kad plovyklos operatorius paaiškinime taip pat suabejojo, ar automobilio „Lexus“ vairuotojas pastabėjo padarytą apgadinimą, jis nenurodė, kad vairuotojas būtų sustojęs ir įdėmiau apžiūrinėjęs automobilio galinį bamperį, kuriame vėliau buvo rastas apgadinimas – nubyrėję dažai ar glaistas. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo automobilis buvo apžiūrėtas praėjus pusantro mėnesio nuo įvykio. Per tą laiką E. M. nebandė pašalinti susidūrimo pėdsakų nuo savo automobilio, akivaizdžiai nemanydamas, kad šių eismo įvykio buvimo pėdsakai jam gali sukelti teisines pasekmes. Apibendrinant konstatuotina, kad vairuotojo veiksmai po eismo įvykio nerodo, kad jis būtų ėmęsis priemonių išvengti atsakomybės už padarytą žalą. Byloje surinktų duomenų nepakanka kategoriškai išvadai, kad E. M. matė, jautė ir suvokė sukėlęs eismo įvykį, kurio metu apgadino svetimą turtą, ir todėl jam atsirado pareiga įgyvendinti KET 222 punkto nuostatas.
Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad E. M. išvažiavo iš eismo įvykio vietos ne tyčia, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, bet nesuvokdamas, kad padarė žalą svetimam turtui, todėl jo veikoje nėra būtinojo ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto požymio- tyčios. Pareiškėjo skundas tenkintinas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-19675-2023 dalyje dėl nubaudimo pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla E. M. atžvilgiu dalyje dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje nutrauktina, nenustačius šio nusižengimo sudėties jo veiksmuose.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. M., atstovaujamo advokato Pavelo Borkovski, skundą.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-19675-2023 dalyje dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižegimo ir administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį E. M. atžvilgiu nutraukti.
Palikti galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-19675-2023 dalyje dėl Lietuvos Respublikos administraciių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižegnimo, už kurį E. M. paskirta 11 (vienuolikos) eurų bauda.
Dėl nutarimo per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.