Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

(duomenys neskelbtini) mirė jos dėdė P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo adr. (duomenys neskelbtini). Jos motina R. J. sutiko mirusio P. V. draugę (arba tolima giminaitę), kuri pranešė apie šio asmens mirtį bei pasakė, kad velionis paliko po mirties daug skolų, dėl ko niekas nenori priimti palikimo. Ieškovė buvo ir yra suinteresuota mirusiojo buto dalimi, nes yra šio buto dalininkė, kuria tapo priėmusi savo tėvo J. V. palikimą ir paveldėjusi 1/3 dalį šio buto. Dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo nesikreipė ir iki šiol jo nėra pasiėmusi, dėl ko buto dalis iki šiol registruota mirusiojo tėvo J. V. vardu. Po tėvo palikimo priėmimo ieškovė susitarė su atsakovu R. V. ir dabar jau mirusiu P. V., kad šie gyvens ir ieškovei priklausančioje buto dalyje bei mokės komunalinius mokesčius. Tačiau šie asmenys šių mokesčių nemokėjo. Miręs P. V. taip pat nemokėjo komunalinių mokesčių už savo buto dalį, dėl ko viso buto skola didėjo. Taigi, sužinojusi iš motinos, kad niekas nenori priimti P. V. palikimo dėl paliktų skolų, ieškovė nutarė kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, su tikslu paveldėti mirusiojo buto dalį, atlyginti kreditoriams esamus įsipareigojimus ir turint 2/3 buto, derinti su R. V. šio buto pardavimą. Priešingu atveju, atsiradus trečiam bendrasavininkui - valstybei, būtų apsunkintas buto pardavimas. Taigi, 2014-07-03 ieškovė kreipėsi į notarę S. J., Šiaulių miesto 5-ąjį notaro biurą su pareiškimu palikimui priimti pagal turto apyrašą (Notarinio reg. Nr. 7487). Notarė visais įmanomais būdais siekė, kad ieškovė nesikreiptų dėl šio palikimo priėmimo ir liepė ateiti po 15 mėnesių, motyvuodama tuo, kad yra aukštesnės eilės įpėdinių. Po kilusio ginčo, notarė pakeitė savo nuomonę, priėmė dokumentus ir išdavė pažymą, kurią turėjau nunešti antstoliui dėl turto apyrašo sudarymo. Šią pažymą pristačiau antstoliui A. B., kuris sutvarkė dokumentus - apyrašą, kurį pristačiau notarei. Vėliau buvo pradėtas teisminis procesas dėl mirusiojo skolos perkėlimo ieškovei. Į teismą kreipėsi antstolio A. B. kontora su prašymu pakeisti skolininką, t. y. iš mirusio P. V. į ieškovę - J. G.. Teismas civilinėje byloje Nr. P2-2I5- 883/214 tenkino prašymą ir ieškovei buvo perkeltos AB ,,Šiaulių energija“ skolos - t. y. P. V. nesumokėti komunaliniai mokesčiai.

Ieškovė laiku kreipėsi į notarą ir priėmė dėdės P. V. palikimą. Tuo tarpu velionio brolis R. V. į notarą kreipėsi daugiau nei po vienerių metų. Minėtas asmuo nesikreipė į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 str.). Ieškovė tokio sutikimo nedavė, jos niekas ir neprašė. Notarė pasielgė neteisėtai priimdama R. V. pareiškimą dėl palikimo priėmimo bei išduodama paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, nes terminą palikimui priimti atsakovas buvo praleidęs. Su savo pareiškimu dėl palikimo priėmimo, ieškovė priėmė palikimą, tapau paveldėto turto naudotoja ir valdytoja, tačiau be jokio teisinio pagrindo yra pašalinta iš paveldėtojų. Todėl teismo prašys panaikinti atsakovui išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą bei jo nuosavybės teisę į atitinkamą turtą.

Dėl įrodymų išreikalavimo.

Ieškovė prašė teismo išreikalauti iš notarės P. V. vardu pradėtos paveldėjimo bylos originalą, nes jos pati gauti negali. Reikalaujami duomenys reikalingi pagrįsti ieškinio pagrindą ir dalyką. Notarė elgiasi nesąžiningai, turi didelę priešpriešą ieškovei, dėl ko gaunant paveldėjimo bylos kopiją, šioje byloje gali būti tyčia iškreipti duomenys. Dėl aukščiau parašyto, prašė išreikalauti bylos originalą.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodytus motyvus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Atsakovas R. V. su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutiko. Nors atsakovas nepateikė teismui atsiliepimo į ieškovės ieškinį, tačiau teismo posėdžio metu jis ir jo atstovė nurodė šiuos atsikirtimus.

Atsakovas atsikirtimuose nurodė, kad jis yra Šiauliuose baigęs 2 pagalbinę mokyklą, įgijęs 8 klasių išsilavinimą. Jaunystėje dirbo Elnio fabrike, po to dėl sveikatos jam buvo nustatytas neįgalumas (2 invalidumo grupė). Nurodė, kad velionis P. V. buvo jo brolis. Po brolio mirties jam padėjo tolima giminaitė D. V.. Jis dėl atsiradusio palikimo bendravo ir su brolio dukra iš pirmos santuokos S. R.. Mano, kad nėra praleidęs termino palikimo priėmimui pagal LR CK 5.50 str. 3 d. nuostatą. Nurodė, kad brolį palaidoti padėjo ta pati D. V.. Apie brolio skolas jis žino, o apie tai, kad jos buvo priteistos pagal teismo sprendimus nežino. Teigė, kad šiame bute jis gyvena labai seniai, tik trumpam buvo persikėlęs gyventi į kitą butą. Nurodė, kad mokėjo visus mokesčius kurie jam buvo apskaičiuoti ir daugiau, nes teko apmokėti ir dalį eksploatacinių namo išlaidų už brolį P. V.. Atsakovas nurodė, kad po motinos mirties palikimą priėmė visi trys broliai, iš kurių du yra mirę. Teigė, kad planuoja butą ateityje parduoti ir grąžinti skolą D. V..

Atsakovo atstovė baigiamojoje kalboje nurodė, kad po atsakovo ir kitų jo brolių motinos mirties, jie visi priėmė palikimą ir tapo bendraturčiais. Tačiau kiti atsakovo broliai, nemokėjo komunalinių mokesčiu dėl to susidarė įsiskolinimai. Atsakovas pagal išgales mokėjo komunalinius mokesčius tiek po vieno iš brolių J. V., tiek po kito P. V. mirties. Už atsakovo velionio brolio J. V. vardu atsiradusias skolas yra atsakinga ieškovė. Kadangi atsakovas kaip bendraturtis ir įstatyminis įpėdinis rūpinosi buto priežiūra ir mokėjo pagal finansines galimybes komunalinius mokesčius už save ir kitus brolius, dėl to laikytina, kad jis atliko visus veiksmus, reikalingus palikimui priimti, o po to kreipėsi ir į vietos notarą su pareiškimu išreikšdamas valią priimti ir velionio brolio P. V. palikimą. Notarė atsakovo pareiškimą priėmė kada atsirado atsakovui teisė jį priimti, nes kiti aukštesnės eilės įpėdiniai jo atsisakė. Laiko, kad atsakovas būdamas aukštesnės eilės įpėdiniu nei ieškovė yra ne tik tinkamai išreiškęs savo valią dėl palikimo priėmimo, bet ir notarė pagrįstai jam išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Todėl laikyti ieškovę tinkama velionio dėdės palikimo priėmėja nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Ginčo atveju atsakovo atstovė nemato skirtumo tarp velionio P. V. palikimo priėmimo faktiniu valdymu ir paveldėjimo pagal įstatymą. Mano, kad atsakovui buvo sunku suvokti teisines palikimo priėmimo pagal įstatymą peripetijas, todėl jam padėjo tolima giminaitė D. V. ir dėl to nesusidarė situacija kurią bando pateikti ieškovė. Notarė suteikė ieškovei visą reikalingą informaciją apie atsakovo pirmenybės teisę į brolio palikimą, todėl ieškovės ieškinys turi būti atmestas.

Notarė atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė savo nuomonę ir pateikė šiuos motyvus.

(duomenys neskelbtini) mirė P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Palikėjas P. V. mirė būdamas našliu, palikėjo vaikai: duktė S. R.. Duktė - pirmos eilės įpėdinė palikimo nepriėmė. 2014-07-03 palikimą priėmė dukterėčia - penktos eilės įpėdinė J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paduodama pareiškimą palikimui priimti. 2015-01-27 palikėjo vaikaičiai - antros eilės įpėdiniai atsisakė priimti palikimą (2015- 01-27 pareiškimai apie palikimo atsisakymą, not. reg.Nr .146, 147). 2015-04-16 palikimą priėmė palikėjo brolis - ketvirtos eilės įpėdinis R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paduodamas pareiškimą palikimui priimti, not. reg. Nr. 2922.

2. Nesutikimo su pareikštu ieškiniu motyvai ir argumentai

Ieškovė, penktos eilės įpėdinė, J. G. kreipėsi į notarės biurą dėl palikimo priėmimo po dėdės P. V. mirties. Prieš pradėdama vesti paveldėjimo bylą, notarė patikrino valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis. Buvo nustatytos šios aplinkybės ir faktai: palikėjas P. V. mirė (duomenys neskelbtini), testamento sudaręs nebuvo. Paveldint pagal įstatymą būtina atlikti išsamų teisinį tyrimą ir tinkamai nustatyti giminystės ryšį bei įpėdinių eilę. Civilinio kodekso 5.11 str. nustatyta paveldėjimo tvarka yra imperatyvi, jos negali pakeisti nei įpėdiniai, nei teismas. Patikrinus LR Gyventojų registro duomenis buvo nustatyta, kad palikėjas turėjo dukrą - pirmos eilės įpėdinę. Ieškovei buvo išaiškintos paveldėjimo teisės nuostatos, kad žemesnės eilės įpėdiniui priėmus palikimą, o vėliau atsiradus aukštesnės eilės įpėdiniui, žemesnės eilės įpėdinis netenka teisės paveldėti, o jo pareiškimas dėl palikimo priėmimo neturės teisinės galios. Ieškovė J. G. teisingai suvokė, kad ji yra penktos eilės įpėdinė, pati įvardino aukštesnės eilės įpėdinius (pirmos eilės įpėdinę - mirusiojo dukrą, antros eilės įpėdinius - anūkus, ketvirtos eilės įpėdinį –velionio brolį) ir juos pati nurodė pareiškime dėl palikimo priėmimo (Ieškovės J. G. pareiškimas dėl palikimo priėmimo (duomenys neskelbtini), Not. reg.7487 ).

Tam, kad gautų palikimą, įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimą, t. y. atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti paveldėtą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai, kuriais priimamas palikimas, turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, jei kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. Šiose normose nustatytas vienodas trijų mėnesių terminas teisei priimti palikimą įgyvendinti, tačiau skirtingai apibrėžtas jo pradžios momentas: vienu atveju jis siejamas su palikimo atsiradimo momentu, kitu - su teisės paveldėti atsiradimo momentu. Tai reiškia, kad įstatyme nustatytais atvejais teisė priimti palikimą gali atsirasti ne, palikėjo mirties dieną, o vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-523/2014). (2015-07-08 CK 5.50 str. 4 d. neteko galios). Pirmos eilės įpėdinė - palikėjo dukra per įstatyme nustatytą terminą neišreiškė valios dėl palikimo priėmimo. 2015-01-27 antros eilės įpėdiniai palikėjo vaikaičiai atsisakė palikimo (nepilnamečiai, Marijampolės rajono apylinkės teismui leidus). Daugiau pirmos - antros eilės įpėdinių nebuvo, teisė priimti palikimą perėjo kitiems asmenims, iki tol neturėjusiems šios teisės, t. y. paskesnės eilės įpėdiniams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-441/2009). 2015-04-16 palikėjo brolis - ketvirtos eilės įpėdinis P. V. priėmė palikimą paduodamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal tuo metu galiojusią CK 5.50 str. 4 dalies redakciją asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. Tai reiškia, kad ketvirtos eilės įpėdiniui palikėjo broliui P. V. trijų mėnesių terminas palikimui priimti skaičiuojamas ne nuo palikėjo mirties dienos, o nuo teisės priimti palikimą atsiradimo jam dienos, t. y. nuo tos dienos, kai palikimo atsisako prieš tai turėjęs teisę priimti palikimą įpėdinis arba baigiasi tokio įpėdinio terminas palikimui priimti.

Notarės atsisakymas priimti ketvirtos eilės įpėdinio pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal tuo metu galiojančią CK 5.50 str. 4 d. redakciją būtų buvęs neteisėtas ir būtų pažeistos teisės normos reglamentuojančios termino palikimui priimti skaičiavimą.

Taigi, su ieškiniu dėl 2015-05-28 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu notarė nesutinka ir prašo jį atmesti. Dėl kitų ieškinio reikalavimų nepasisako.

Trečiasis asmuo VĮ ,,Registrų centras“ atstovaujamas per Šiaulių filialą irgi pateikė savo nuomonę dėl ieškovės ieškinio reikalavimų ir nurodė šiuos motyvus.

Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 10/24 Buto dalies, kurią valdo R. V., areštas (juridiniai pagrindai - 2011-02-01 Turto arešto aktų registro pranešimas apie turto arešto įregistravimą Nr. 0411-0007332006-06-06 bei 2006-06-06 Turto arešto aktų registro pranešimas apie turto arešto įregistravimą Nr. 0506-001082.)

LR CK 5.11 str. 2 d. nustato, kad paskesnės eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.

Pagal CK 5.8 str. nuostatas ginčyti palikimo priėmimą ar išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumą gali asmuo, pretenduojantis į palikimą, tai gali būti įpėdinis tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą. Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali pareikšti ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Ieškovė yra P. V., mirusio (duomenys neskelbtini), penktos eilės įpėdinė pagal įstatymą, todėl pretenduodama į palikimą gali pareikšti ieškinį.

Teismų praktika yra tokia, kad asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija savaime negali pažeisti kito suinteresuoto asmens teisių, nes tai yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, į naujo daikto sukūrimas ir kt.) (CK 4.47 straipsnis). Nuginčijus nuosavybės teisių atsiradimo pagrindus, teismo sprendimas yra pakankamas pagrindas išregistruoti tų dokumentų pagrindu atsiradusias daiktines teises į jį.

Nepanaikinus šio reikalavimo, jis turėtų būti tikslintinas, ieškovei nurodant, kad ji prašo panaikinti ne Buto dalies teisinę registraciją, o atsakovo nuosavybės teisę į 10/24 Buto dalį.

Ieškinio reikalavimų nepatikslinus, ieškinį prašome atmesti.

Ieškovės atstovas teismo posėdyje patikslintą ieškinį palaikė visiškai ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovė į notarė kreipėsi laiku, kadangi atsakovas jau buvo praradęs teisę priimti velionio brolio palikimą. Pripažino, kad ieškovė yra penktos eilės įpėdinė į velionio P. V. palikimą. Nurodė, kad ieškovei yra žinoma, jog po velionio mirties liko ir skolos, o velionis buvo laidojamas už valstybės lėšas. Teigė, jog ieškovė yra dar anksčiau mirusio J. V. duktė, tai yra velionio P. V. dukterėčia. Laiko, kad atsakovas yra praleidęs terminą velionio brolio palikimui priimti, kadangi į vietos notarą kreipėsi pavėluotai. Mano, kad atsakovas galėjo suvokti įstatymo nuostatas, kurios reguliuoja palikimo priėmimą, kadangi jis nėra neveiksnus ir jam nenustatyta globa. Pripažino, kad atsakovui pagalbą suteikė velionio tolimą giminaitė D. V.. Laiko, kad notarė buvo labai aktyvi dėl ginčo palikimo priėmimo, todėl toks jos elgesys laikytinas nederamu. Nurodė, kad ieškovė bendravo telefonu su pirmos eilės įpėdine velionio P. V. dukra S. R.. Teigė, kad atsakovas nors ir gyveno trijų kambarių bute, tačiau rūpinosi tik jam priklausančia buto dalimi. Nurodė, kad ieškovė nėra priėmusi jokių velionio dėdės daiktų. Teigė, kad ieškovė prisiėmė prievolę sumokėti velionių brolių P. V. skolas komunalinių paslaugų tiekėjams. Kadangi atsakovas nepasinaudojo teise kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsti, todėl laiko, kad jis yra praradęs teisę į palikimą, o tokia teisę įgijo ieškovė.

Liudytoja S. R. duodama teismui parodymus nurodė, kad jos tėvas yra velionis P. V.. Jai yra žinoma, kad po senelės V. V. mirties pastarosios palikimą priėmė visi trys jos sūnūs, nors bute (duomenys neskelbtini), gyveno tik senelė ir R. V.. Po to į šį butą persikėlė gyventi ir tėvas P. V.. Kada mirė tėvas ji sužinojo, kad jam priklauso atitinkama dalis minėto buto, tačiau ir nemenka dalis skolų komunalinių paslaugų tiekėjams, todėl svarstė ar priimti tėvo vardu atsiradusį palikimą. Vėliau nusprendė, kad neturi intereso priimti šį palikimą. Tada jai buvo paaiškinta, kad jai nepriimant palikimo, tokią teisę gali įgyti jos vaikai, tai yra velionio P. V. vaikaičiai, kaip sekančios eilės įpėdiniai. Norėdama atsisakyti savo vaikų vardu atsiradusio palikimo ji kreipėsi vietos teismą ir gavo pastarojo leidimą, kuris buvo perduotas notarei, kad vaikaičiai irgi atsisako senelio palikimo. Ji mano, kad palikimą yra priėmęs dėdė R. V.. Jai yra žinoma, kad R. V., moka savo asmeninius mokesčius, o taip pat ir tuos mokesčius kurie tarp bendraturčių nėra atidalinti. Parodė, kad po senelės mirties R. V. davė jai pinigų už senelei kapuose pastatytą paminklą. Taip pat jai yra žinoma, kad ieškovė irgi pretenduoja į dėdės palikimą.

Kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi tik jeigu nėra aukštesnės eilės įpėdinių, jie atsisakė palikimo, nepriėmė palikimo per įstatymo nustatytą terminą jį priimti, neturi teisės paveldėti pagal CK 5.6 straipsnį arba palikėjas testamentu atėmė iš jų paveldėjimo teisę. Kadangi atsakovas būdamas 4 eilės įpėdiniu pagal įstatymą išreiškė savo teisę į velionio brolio palikimą, todėl ieškovė būdama 5 eilės įpėdine neįgijo teisės paveldėti dėdės turtą.