- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-23
- Bylos Nr.
- e2-22022-727/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16100-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalija Daškovienė
- Ieškovas
- I. G.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Deacar“
- Advokatai
- Andriejaus Tiščenkas, Jolanta Žukauskienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. G. (I. G.) patikslintą ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Deacar“ dėl Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018-04-26 sprendimo Nr. DGKS-2404 panaikinimo, įpareigojimo grąžinti šaltkalvio įrankius arba išmokėti kompensaciją, darbo užmokesčio nepriemokos ir neturtinės žalos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas I. G. (I. G.) (toliau – ir darbuotojas) po Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK, komisija) 2018-04-26 sprendimo Nr. DGKS-2404, priimto jo darbo byloje Nr. APS-36-6332/2018, kuriuo buvo nuspręsta atmesti ieškovo prašymą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti DGK 2018-04-26 sprendimą Nr. DGKS-2404, 2) pripažinti 2018-03-09 atleidimą iš darbo pagal DK 55 str. 1 d. neteisėtu ir įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Deacar“ pateikti duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie jo darbo santykių nutraukimą pagal DK 56 str. 1 d. 2 p., 3) įpareigoti atsakovą grąžinti šaltkalvio įrankius arba išmokėti 900 Eur kompensaciją, 4) priteisti 2671 Eur darbo užmokesčio nepriemokos už laikotarpį nuo 2017-03-03 iki 2018-03-09 (el. b. t. II, psl. 87-89).
Pasirengimo nagrinėti bylą metu ieškovas iškėlė papildomą reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašė išieškoti iš atsakovo jo naudai 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl nuolatinio spaudimo ir diskriminacijos jo atžvilgiu iš atsakovo pusės, teisminio posėdžio metu akcentavo tai, jog nori susigrąžinti atsakovo iš jo paimtus įrankius natūra.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, jog jis UAB „Deacar“ dirbo nuo 2017-03-03 iki 2018-03-09 pagal 2017-03-02 sudarytą darbo sutartį Nr. 87. Už autošaltkalvio darbą ieškovas su darbdaviu darbo sutarties 5 punkte sulygo dėl 380 Eur darbo užmokesčio, mokamo vieną kartą per mėnesį - „iki sekančio mėn. 15 dienos“. Darbo sutarties 5.2 punkte šalys susitarė, kad už gerus darbo rezultatus gali būti mokami priedai, priemokos. Ieškovo darbo sutartis nutraukta 2018-03-09 pagal DK 55 str. 1 d. (darbuotojo pareiškimu), tenkinus tos pačios dienos ieškovo prašymą. Nurodė, jog pareiškime dėl darbo sutarties nutraukimo jis išvardino priežastis, kurios privertė jį priimti tokį sprendimą: kad jis „kentėjo tautinę diskriminaciją, moralinį ir psichologinį smurtą, patyčias, žmogaus orumo ir profesionalumo pažeminimą, o taip pat sukčiavimą“ iš darbdavio pusės, išvardino darbdavio įmonėje daromus darbo santykius reglamentuojančių įstatymų pažeidimus, todėl jo darbo sutartis turėjo būti nutraukta pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Be to, ieškovui nebuvo skaičiuojamas jo darbo sutartyje su darbdaviu sulygtas darbo užmokestis, mokami priedai, todėl ieškovas reiškė darbdaviui pretenzijas dėl ne viso jam mokamo atlyginimo, neapskaityto darbo laiko, viršvalandinių darbų. Nurodė, jog kiti jo nurodyti UAB „Deacar“ daromi darbuotojų darbo ir poilsio režimo, darbo laiko apskaitos pažeidimai nepaneigti atsakovo pateiktais dokumentais, liudytojų meistro priėmėjo N. A., S. J. parodymais, todėl DGK posėdžiuose pasitvirtinus darbdavio pažeidimams, mano, jog yra pagrindas teigti, kad atsakovas privalėjo nutraukti darbo sutartį būtent pagal DK 56 str. 1 d. 2 p. Nesutinka su DKG sprendimu, nes mano, jog ieškovo nurodytų aplinkybių nagrinėjimas dėl jo asmeninės paskolos iš UAB „Deacar“ direktoriaus P. P. ir skolos padengimui perimtų ieškovo įrankių, šalims nesuradus taikaus ginčo sprendimo būdo, į darbo ginčų komisijos kompetenciją įeina ir dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu ieškovas neturi kreiptis į apylinkės teismą su ieškiniu, t.y. priešingai nei nurodė DGK sprendime.
Dėl pritesitinos neturtinės žalos pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog yra visos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala. Be to, nurodė, jog atsakovas pasisavino ieškovo šaltkalvio įrankius, kurių kaina 900 Eur ir neišmokėjo sutarto darbo užmokesčio: už 12 mėn. sumokėjo 156 Eur, 11 mėn -164 Eur, 10 mėn -176 Eur, 9 mėn - 84 Eur, 8 mėn -172 Eur, 7 mėn -163 Eur, 6 mėn -170 Eur, 5 mėn -176 Eur, 4 mėn -164 Eur, 3 mėn -171 Eur, 2 mėn -127 Eur, 1 mėn -177 Eur. Viso: 1889 Eur, nors privalėjo 4560 Eur, nepriemoka – 2671 Eur, kurią prašė priteisti, o šios aplinkybės, anot jo, taip pat sąlygojo neturtinės žalos atsiradimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti, o ieškinio dalyje dėl reikalavimo grąžinti instrumentus arba sumokėti 900 Eur kompensaciją – teismo posėdžio metu patikslino, jog nori, kad instrumentai būtų grąžinti natūra, atsisakė 900 Eur kompensacijos, prašė priteisti 5000 Eur neturtinės žalos.
Patvirtino, jog darbdavys jam liko skolingas, nurodė, jog pats lietuviškai nemoka, lietuvių kl. Surašytą prašymą dėl atleidimo iš darbo rašė jo žmona išversdama iš rusų kl. jo paties parašytą tekstą. Laiko, kad tas prašymas yra teisingas. Nurodė, jog sutartyje buvo sulygtas minimalus atlyginimas, darbdavys atlyginimą mokėjo grynais, gaudavo apie 400 Eur, kai tuo tarpu kiti gaudavo 700 Eur, be to jis neturėjo specialių darbo drabužių – taip darbdavys jį dikriminavo. Taip nurodė, jog kovo 31 d. darbdavys jam sumokėjo 100 Eur, balandžio 14 d. – 300 Eur, balandžio 18 d. – 300 Eur, taigi, per 1,5 mėn jis gavo 700 Eur atlyginimą, kuriuo buvo patenkintas. Gegužės 12 d. – 250 Eur, gegužės 16 d. - 350 Eur, gegužės 26 d. - 300 Eur; birželio 16 d. – 50 Eur, birželio mėn. - 490 eur, liepos 12 d. – 50 Eur, liepos 15 d. – 360 Eur, liepos 24 d. – 250 Eur; rugpjūčio 14 d. – 50 eur, rugpjūčio 18 d. - 285 Eur; rugsėjo mėn. jis gavo – 550 Eur; spalio mėn. 520 Eur; lapkričio mėn. – 550 Eur; gruodžio mėn. – 480 Eur; sausio 15 d. – 424 Eur; iš viso jam yra sumokėta 5699 Eur – kuriuos iš darbdavio gavo grynais ir tai yra patvirtinęs savo parašu. Teigė, jog po 3 mėn. darbo suprato, jog darbdavys nesilaiko susitarimo, pradėjo reikšti pretenzijas. Dėl skolos teigė, jog buvo šokiruotas, nesitikėjo, kad darbdavys paims jo instrumentus, instrumentus nori atgauti tik natūra, nesutinka su savo advokato pozicija. Teigė, kad instrumentus jis pirkdavo pastoviai, jų buvo labai daug, jis negalėjo jų pasiimti fiziškai, tam būtų reikėję sunkvežimio arba 3 lengvųjų automobilių. Be to, ieškovas bijojo pasiimti savo įrankius, bijojo provokacijų ir to, kad jam nebus išmokėti nei atostoginiai, nei pinigai už darbą. Nurodė, jog jis atidirbo 5 dienas, su juo buvo atsiskaityta kovo 13 d. – 612 Eur, nors, jo manymu, darbdavys turėjo su juo atsiskaityti prieš 3 dienas iki atleidimo. Neturtinę žalą siejo su tuo, kad: buvo sugadinta jo kreditinė istorija, nes į banko mokėjimo kortelę darbdavys nepervedė nė cento, darbdavys neišdavė jam spec. drabužių, jis 2 mėnesius neturėjo darbo įrankių, naudojosi savo asmeniniais darbo įrankiais, ieškovas neturėjo savo darbo vietos, jį įžeidinėdavo, jis neteko savo asmeninių darbo įrankių, dabar 7 mėnesius neturi galimybės dirbti, darbe patyrė diskriminaciją, buvo netinkamas direktoriaus P. požiūris į ieškovą, buvo blogos darbo sąlygos.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Deacar“ (toliau – ir darbdavys, bendrovė) pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodė nesutinkąs su juo, prašė atmesti ieškovo ieškinį visa apimtimi, priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. II, psl. 128-136).
Nurodė, jog ieškovas pagrįstai ir teisėtai atleistas iš darbo pagal DK 55 str. 1 d. (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių), nes taikyti DK 56 str. 1 d. 2 p. nebuvo pagrindo, tuo labiau atlyginti neturtinę žalą. Nurodė, jog ieškovo 2018-03-09 pareiškimas atleisti iš autošaltkalvio pareigų buvo patenkintas atsakovui nereikalaujant, kad ieškovas atidirbtų 20 kalendorinių darbo dienų, nors tokią teisę darbdaviui suteikia įstatymas (DK 55 str. 1 d.). Pažymėjo, kad DK 55 str. įtvirtina išimtinai tik darbuotojo valia teiktiną prašymą, t.y. tai yra darbuotojo teisė nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų. Ir įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą (pabaigti darbo sutartį), o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą, padarius įrašą darbo sutartyje (DK 55 str. 3 d., 65 str. 7 d.) ir atsiskaityti su darbuotoju, išskyrus kai šalys susitaria atsiskaitymą ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų pasibaigus darbo sutarčiai darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalies, viršijančios darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydį, o neviršijančių - ne vėliau nei darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu susitarta kitaip (DK 146 str. 2 d.). Atkreipė dėmesį, kad 2018-03-09 darbuotojui administracijos leidimu buvo leista nedirbti (nereikalauta dirbta, nei tolesniu laikotarpiu, atsižvelgiant į reiškiamus atsakovui priekaištus, pageidavimą nedirbti), susitarta atsiskaityti po paskaičiavimo priklausančių pinigų sumų ir sekančią darbo dieną, t.y. 2018-03-12 (teisės aktų suteiktų teisių ir pareigų ribose). Dėl paties galutinio atsiskaitymo termino, 2018-03-09 kaip nedarbo dienos, ginčo nebuvo ir nėra. O tai, kad pats darbuotojas 2018-03-09 jau nebeatliko savo darbo sutartimi sulygtų pareigų ir įrodo, kad darbuotojo valia buvo kuo skubiau nutraukti darbo sutartį. Patvirtino, jog kolektyvinė sutartis nėra sudaryta, tai nurodyta ir Darbo sutartyje Nr. 87. Atsakovo vidutinis darbuotojų skaičius nesiekia 20. Nurodė, jog darbo sutartimi Nr. 87 šalys buvo sutarusios dėl 380,00 Eur kas mėnesinio minimalaus garantuojamo darbo užmokesčio (darbo sutarties sudarymo dienai tai buvo privaloma mokėti Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga) kaip būtinos darbo sąlygos. Šalių sutartas ir Darbo sutartyje Nr. 87 nurodytas privalomai išmokėti darbo užmokestis ir buvo mokamas ieškovui kas mėnesį - tai įrodo esami teismo byloje DGK pateiktoje byloje Nr. APS-36-6332/2018 mokėjimų kasmėnesiniai žiniaraščiai, kuriuose už išmokėtas sumas pasirašė pats ieškovas, ieškovui skirtoje 2018-03-21 Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriaus (toliau - VSDFVS) pažymoje apie asmens valstybinį socialinį draudimą Nr. KA-821-7468 draudžiamos pajamos atitinka Darbo sutartyje Nr. 87 sulygtą darbo užmokestį. Analogiškai nurodyta ir Vilniaus apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pažymoje 2018-07-19 Nr. (7.1) FR1042-3294. Nurodė, jog ieškovas savo prašyme DGK nekėlė reikalavimo priteisti jam darbo užmokesčio nepriemoką už išdirbtą pas atsakovą laikotarpį (DGK posėdžiuose ieškovas teigė priešingai, kad būtent tai kas sulygta Darbo sutartyje Nr. 87 ieškovui ir buvo mokėta), tokio reikalavimo, kad nemokėtas Darbo sutartyje Nr. 87 sulygtas darbo užmokestis, ieškovas nekėlė. Dėl premijos skyrimo nurodė, jog šalys nesulygo ir negalėjo sulygti dėl premijos kaip sudėtinės darbo užmokesčio dalies, nes nėra tokį susitarimą numatančių normų. Teigė, jog visumoje už išdirbtą laikotarpį pas atsakovą ieškovui buvo mokamas ne vien sulygtas Darbo sutartyje Nr. 87 380 Eur darbo užmokestis, bet ir mokami priedai kaip motyvacinė priemonė, kas bendrai sudaro didesnę sumą už 380 Eur kasmėnesinio užmokesčio sumą. Juos gavo ir ieškovas. O ieškovo reikalavimas dalyje „priteisti 2671 Eur darbo užmokesčio nepriemokos už laikotarpį nuo 2017-03-03 iki 2018-03-09“ yra nepagrįstas, kas daro nepagrįstą ir ieškovo reikalavimą „pripažinti 2018-03-09 atleidimą iš darbo pagal DK 55 str. l d. neteisėtu ir įpareigoti UAB „Deacar“ pateikti duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie jo darbo santykių nutraukimą UAB „Deacar“ pagal DK 56 str. 1 d. 2 p. (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių)“, mano jog šioje dalyje ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis (CPK 95 str. 1 d.), nes elgiasi nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą 2018-08-13 patikslintą ieškinį.
Dėl ieškovo teiginių apie diskriminavimą, moralinį ir psichologinį smurtą, patyčias, žmogaus orumo ir profesionalumo pažeminimą bei patirtos neturtinės žalos, teigė, jog ieškovas nenurodė, kokios būtent konkrečios aplinkybės sukėlė neigiamus išgyvenimus, kuo būtent pasireiškė moralinis, psichologinis smurtas, patyčios, žmogaus orumo ir profesionalumo pažeminimo, o apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais bei reikalavimų priteisti 5000 Eur neturtinės žalos sumą.
Dėl reikalavimo grąžinti šaltkalvio įrankius arba išmokėti 900 Eur kompensaciją nurodė, jog ieškovas apie 2017 m. birželio mėnesio pradžią žodiniu susitarimu pasiskolino iš atsakovo direktoriaus P. P. 500 Eur, apie 2017 m. lapkritį dar 90 Eur, ir dar 110 Eur 2017 m. gruodį (ieškovo teigimu-buities pagerinimui, būsto nuomai). Paprašytas grąžinti skolą, Ieškovas P. P. pasiūlė skolos padengimui perimti ieškovo įrankius, kurie buvo padėvėti. Mano, jog šios aplinkybės patenka į civilinių santykių, susiklosčiusių tarp ieškovo ir atsakovo darbuotojo P. P., sritį ir nepatenka į DGK kompetencijai priskirtų klausimų nagrinėjimą. Todėl nėra pagrindo darbo ginčo byloje teisme nagrinėti ieškinio reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovą grąžinti šaltkalvio įrankius arba išmokėti 900 Eur kompensaciją (el. b. t. II, psl. 128-136).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas įmonės vadovas P. P. nesutiko su ieškiniu, prašė jo netenkinti. Nurodė, jog įdarbino ieškovą, pasirašė su juo darbo sutartį, žadėjo mokėti minimalų atlyginimą, plius priedus pagal darbo rezultatus, teigė, jog kiekvieną mėnesį mokėdavo darbuotojams priedus. Darbo užmokestis darbuotojams buvo mokamas arba pavedimu į kortelę arba grynais – priklausomai nuo to, kiek įmonė turi pinigų sąskaitoje ir kiek pinigų būdavo įmonės kasoje. Ieškovui atlyginimą mokėdavo grynais, teigė, jog ieškovas nė karto nėra pareiškęs noro, jog jam atlyginimas būtų mokamas bankiniu pavedimu į kortelę, tokio klausimo ieškovas darbdaviui nekėlė ir pervesti atlyginimą į sąskaitą nekėlė. Prašymą atleisti iš darbo iš ieškovo gavo kovo 9 d. darbo dienos pabaigoje. Kovo 8 d. jis nedirbo, atsisakė dirbti, pasakė, kad už tokius pinigus jis nedirbs ir paprašė leidimo susirinkti savo daiktus – darbdavys nesigilino kokie tai buvo daiktai, kuriuos jis dėjosi į mašiną, nes pasitikėjo žmonėmis. Ieškovas nebedirbo nei kovo 8 d., nei kovo 9 d., gavus ieškovo prašymą atleisti iš darbo, darbdavys įformino įsakymą dėl jo atleidimo. Direktorius patvirtino nurodytas aplinkybes dėl 500 Eur skolinimo ieškovui, kad šis galėtų išsinuomoti ir susitvarkyti butą. Kovo 8 d. ieškovas paklausė jo (direktoriaus) – ar jis nesutiktų pirkti jo asmeninių šaltkalvio įrankių už skolą, už darbo įrankius ir kompiuterį prašė 1000 Eur. Darbdavys atsisakė pirkti jo kompiuterį, nes įmonėje buvo kompiuteris ir geresnis. Dėl šaltkalvio įrankių direktorius nurodė, jog juos paėmė ieškovo siūlymu už skolą, nes suprato, kad kitaip jam paskolintų pinigų įmonė neatgaus. Ieškovas prašė jo, kad ši skola niekur nefigūruotų. Teigė, jog su ieškovu yra atsiskaityta iki cento. Dėl neturtinės žalos nurodė, jog darbe niekados niekas jo neįžeidinėjo nei puse žodžio. Kaip tik direktorius jaučiasi įžeistas, nes kai ieškovui kolektyve nesiklostė santykiai, bandė ginti ieškovą, o dabar jis rašo, kad jis buvo diskriminuojamas.
Atsakovo atstovė advokatė Jolanta Žukauskienė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nesutiko su reikalavimu dėl atleidimo pagrindo, nes nei rašytiniais, nei liudytojų parodymais nebuvo įrodytas. Teigė, jog atleidimas iš darbo buvo teisėtas, tai patvirtina byloje esanti medžiaga, neteisėtumo byloje nėra net požymių. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas ieškovą galėjo atleisti už pravaikštą ar kitą dėl darbuotojo kaltės padarytą veiksmą, nes ieškovas kovo 8 d. savo nuožiūra savavališkai atsisakė dirbti ir tai rodo jo neatsakingumą ir galima vertinti kaip šiukštų darbo pažeidimą. Teigė, jog ieškovui atlyginimas buvo mokamas kasmėnesį, t.y. nebuvo situacijos, kad jam nors mėnesį nebūtų mokamas atlyginimas, byloje tai patvirtina žiniaraščiai, byloje nėra duomenų, jog gavo mažesnį nei sulygtą atlyginimą, t.y. mažiau nei 380 Eur, jis tokį atlyginimą gaudavo ir daugiau, tik pirmą mėnesį gavo minimumą, todėl nėra pagrindo tenkinti šį ieškovo reikalavimą. Dėl to, kad ieškovas gaudavo 400 Eur, o kiti 700 Eur – teigė, jog bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog ieškovas dirbo lėtai, darbą, kurį buvo galima padaryti per 2 val., jis padarydavo per 6 val. Tokiu atveju priedai jam ir nebuvo mokami. Kitos DK 56 str. 1 d. 2 p. sąlygos ieškovas neįrodinėjo, todėl pakeisti atleidimo pagrindą nėra teisinių prielaidų. Dėl šatkalvio įrankių grąžinimo – teigė, kad tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje yra nustatyta, jog ieškovas skolinosi pinigus iš atsakovo vadovo, gyveno Carite, jam susiklostė tokia situacija, po 2 mėn. išsinuomojo būstą, todėl labiau tikėtina, kad pasiskolino. Dėl nepriemokos – nesutiko su reikalavimu, nes tokios nepriemokos neįrodytos. Žiniaraščiuose yra ieškovo parašai, žiniaraščių ieškovas neginčijo. Nesutiko su reikalavimu priteisti neturtinę žalą, nes tokia žala nebuvo padaryta. Kreditinės istorijos neįmanoma sugadinti vien ta aplinkybe, jog atlyginimas mokamas grynais pinigais, įstatymas nedraudžia mokėti atlyginimą grynais pinigais, be to visi duomenys apie gaunamą atlyginimą yra teikiami SODRAI. Dėl neišduotų darbo drabužių – nurodė, jog ieškovas pats atsisakė devėti atsakovo darbo drabužius, o įrankius naudojo savo savo nuožiūra. Todėl nėra nei vienos sąlygos neturtinei žalai kilti.
2018-10-03 teismo posėdyje liudytoju apklaustas N. A. (garso įrašo laikas 01.04.30 – 01.22.26 val. min. sek.) teismui paaiškino, jog dirba pas atsakovą nuo 2012 m., pasitaikydavo pykčių su ieškovu, nes ieškovas pats nuspręsdavo ką ir kaip jam daryti, neklausė, su juo buvo sunku dirbti, jis dirbo lėtai (darbą, kurį buvo galima padaryti per 2 val., jis padarydavo per 6 val.). Apie skolą direktoriui P. P. išgirdo 2017 m. vasaros pradžioje iš paties direktoriaus, žinojo, kad ieškovo skola direktoriui yra apie 700 eur. Be to, ir pats ieškovas išeidamas iš darbo pasakė, kad yra skolingas P. P. 700 Eur, klausė patarimo – ar būtų galima už skolą Petrui atiduoti savo šaltkalvio įrankius. N. A. patarė kreiptis į patį P.. Patvirtino, jog ieškovas turėjo savo įrankius, kuriuos laikė metalinėj spintelėj su stalčiais ir ratukais. Minėjo, jog yra klausęs ieškovo, kodėl jis nori atiduoti savo įrankius Petrui (nes matė, kad ieškovas brangino savo darbo įrankius, jie jam buvo svarbūs). Ieškovas atsakęs, jog ketina važiuoti į Angliją ir jam įrankiai nėra reikalingi.
2018-10-03 teismo posėdyje liudytoju apklaustas E. J. (garso įrašo laikas 01.23.20 – 01.32.42 val. min. sek.) teismui paaiškino, jog dirba pas atsakovą nuo 2015 metų. Jam mokamas atlyginimas apie 700 Eur (minimumas plius priedai), kuriuos gaudavo ir į kortelę ir grynais. Priedai priklausydavo nuo padarytų darbų rezultato, teigė jog jis turėjo serviso įrankius.
2018-10-03 teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. Š. (garso įrašo laikas 01.33.30 – 01.42.50 val. min. sek.), jog šiuo metu dirba suvirintoju įmonėje „Conresta“. Pas atsakovą dirbo autošaltkalviu, atsakovas mokėjo nemažiau nei 600 Eur, atlyginimą prašė pervesti jam į kortelę, taip ir gaudavo. Patvirtino, jog ieškovas turėjo ir savo darbo įrankius.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje kyla ginčas dėl neteisėto atleidimo iš darbo, nesumokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2017-03-03 iki 2018-03-09 išsireikalavimo iš atsakovo, neturtinės žalos atlyginimo, profesionalių įrankių grąžinimo. Ieškovas nesutinka su DGK 2018-04-26 sprendimu Nr. DGKS-2404, priimto jo darbo byloje Nr. APS-36-6332/2018, kuriuo jo reikalavimai buvo atmesti.
Dėl atleidimo iš darbo pagal DK 55 str. 1 d. pripažinimo neteisėtu.
Byloje nustatyta, jog ieškovas I. G. UAB „Deacar“ dirbo nuo 2017-03-03 iki 2018-03-09 pagal 2017-03-02 sudarytą darbo sutartį Nr. 87 autošaltkalvio pareigose (el. b. t. I, psl. 104; el. b. t. I, psl. 68-71 ). Už darbą ieškovas su darbdaviu darbo sutarties 5 punkte sulygo dėl 380 Eur darbo užmokesčio, mokamo vieną kartą per mėnesį - „iki sekančio mėn. 15 dienos“ (el. b. t. I, psl. 70), o darbo sutarties 4 punkte sulygo 40 valandų per 6 darbo dienų savaitę darbo laiką. Darbo sutarties 5.2 punkte šalys susitarė, kad už gerus darbo rezultatus gali būti mokami priedai, priemokos. Ieškovo darbo sutartis nutraukta 2018-03-09 pagal DK 55 str. 1 d. (darbuotojo pareiškimu), tenkinus tos pačios dienos ieškovo prašymą (el. b. t. I, psl. 48-53). Prašyme ieškovas nenurodė konkretaus pageidavimo dėl jo iniciatyva taikomo atleidimo iš darbo pagrindo, nenurodė konkrečių ir aiškių ketinimo išeiti priežasčių.
Darbdavys, gavęs prašymą, 2018-03-09 priėmė įsakymą dėl darbuotojo atleidimo DK 55 str. 1 d. pagrindu - darbuotojo pareiškimu jam pačiam prašant (el. b. t. I, psl. 150). Pagal DK 55 str. 1 d. neterminuota ir terminuota darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų. Ši norma nedraudžia darbo teisinio santykio dalyviams, o būtent darbdaviui, nutraukti darbo santykius su darbuotoju neteikiant jam reikalavimo atidirbti 20 kalendorinių dienų, tai yra darbo šalių susitarimo reikalas. Pagrindo manyti, kad šis įstatymo imperatyvas atleidus darbuotoją jo prašymu tą pačią dieną, būtų pažeistas, nėra.
Ieškovas nesutinka su jo atleidimo iš darbo pagrindu pagal DK 55 str. 1 d. (neterminuota ir terminuota darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų), teigia, jog atsakovas privalėjo nutraukti darbo sutartį būtent pagal DK 56 str. 1 d. 2 p. (darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) arba jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos). Ieškovas teigia, jog jam nebuvo skaičiuojamas jo darbo sutartyje su darbdaviu sulygtas darbo užmokestis, mokami priedai. Mano, jog jis pateikė eilę įrodymų, kad darbo UAB „Deacar“ metu jis reiškė darbdaviui pretenzijas dėl ne viso jam mokamo atlyginimo, neapskaityto darbo laiko, viršvalandinių darbų, dėl kitų UAB „Deacar“ daromų darbuotojų darbo ir poilsio režimo, darbo laiko apskaitos pažeidimų.
Šie ieškovo teiginiai byloje nėra įrodyti. Nėra jokių dokumentų, pagrindžiančių šiuos ieškovo teiginius, kurie tėra deklaratyvaus pobūdžio. Ieškovas, laikydamas save išsilavinusiu ir nuosavo kelių dešimtmečių verslo praktiką turėjusiu asmeniu (tai ne kartą akcentavo posėdžio metu), negali nežinoti ir nesuprasti, kad pasirinkdamas išėjimo iš darbo savo iniciatyva ir savo valia pagrindą, turi jį pats konkrečiau ir nurodyti.
Ieškovas reiškia ieškinį remdamasis būtent vienu iš DK 56 str. 1 d. 2 p. numatytų pagrindų – jog nebuvo skaičiuojamas jo darbo sutartyje su darbdaviu sulygtas darbo užmokestis, mokami priedai, o kito DK 56 str. 1 d. 2 p. pagrindo (jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos) neįrodinėja, todėl teismas dėl jo ir nepasisako.
Byloje nėra duomenų, jog ieškovui mėnesį ar daugiau būtų nešmokėtas atlyginimas ar būtų sumokėta mažiau nei numatyta darbo sutartyje (el. b. t. I, psl. 139-141), priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovui kiekvieną mėnesį buvo mokamas darbo sutartyje sulygtas 380 Eur ir didesnis atlyginimas: darbo žiniaraščiai (el. b. t. I, psl. 54-59; el. b. t. I, psl. 108-113), UAB „Deacar“ 2018-03-15 pažyma Nr. 12 apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (el. b. t. I, psl. 102), 2018-07-19 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (7.1) FR1042-3294 (el. b. t. II, psl. 78-81), ieškovas 2018-03-09 prašyme atleisti iš darbo taip pat nurodė kiek jam buvo sumokėta (el. b. t. I, psl. 48-53). Teismo posėdžio metu ieškovas žodžiu patvirtino kokias sumas jam išmokėjo darbdavys (jos sutapo su 2018-03-09 pareiškime nurodytomis sumomis), taip pat nurodė, jog pradžioje pradėjęs dirbti ir pradirbęs 1,5 mėn. buvo patenkintas uždarbiu, nes gavo 700 Eur (kovo 31 d. – 100 Eur, balandžio 14 d. – 300 Eur, balandžio 18 d. - 300 Eur). Ši ieškovo pozicija paneigia ieškovo argumentus, jog jis buvo priimtas dirbti diskredituojančiomis sąlygomis. Teismo posėdžio metu liudytojas N. A. patvirtino, jog ieškovas dirbo lėtai, (darbą, kurį buvo galima padaryti per 2 val., jis padarydavo per 6 val.). Atsižvelgiant į šią aplinkybę, darytina išvada, jog nesant geram darbo rezultatui, ieškovas galėjo ir negauti priedų ir priemokų, nes jų neuždirbdavo (darbdavys darbo sutartimi neįsipareigojo mokėti priedų ir priemokų esant bet kokiam darbo rezultatui). Tačiau 380 Eur per mėnesį atlyginimas ieškovui buvo garantuojamas ir, kaip patvirtina bylos duomenys, jis jį gaudavo. Nagrinėjamu atveju byloje liudytojų parodymai dėl mokamo darbo užmokesčio yra nuoseklūs, rašytiniai įrodymai taip pat nuosekliai patvirtina, jog darbo sutartyje sulygtas atlyginimas ir tam tikri priedai ieškovui buvo mokami, tuo tarpu ieškovas nurodo, jog 1,5 mėn. buvo patenkintas darbo uždarbiu, tačiau teigia, jog buvo priimtas diskredituojamais pagrindais ir jo netenkino darbo užmokestis, kas rodo paties nenuoseklią poziciją darbo užmokesčio klausimu. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas kreipėsi į darbdavį dėl ne viso jam mokamo atlyginimo, neapskaityto darbo laiko, viršvalandinių darbų. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog ieškovas neįrodė DK 56 str. 1 d. 2 p. numatytų pagrindų – jog nebuvo skaičiuojamas jo darbo sutartyje su darbdaviu sulygtas darbo užmokestis, mokami priedai, todėl šis ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, nagrinėdamas darbo ginčą dėl teisės, gali konstatuoti atleidimo iš darbo neteisėtumą ir taikyti dėl to teisines pasekmes, numatytas DK 218 str., tačiau teismas negali parinkti atleidimo iš darbo pagrindo, kas yra išskirtinai darbdavio prerogatyva. Ieškovas, būdamas atstovaujamas kvalifikuoto teisininko, DK 218 str. nuostata byloje nesirėmė.
Šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo ir jokių teisinių prielaidų ieškovo atleidimą iš darbo laikyti neteisėtu ir teismui taikyti jo atžvilgiu prašomą DK 56 str. 1 d. 2 p. atleidimo pagrindą, nes tokia teisė teismui nėra suteikta. Todėl ieškinį šioje reikalavimų dalyje teismas atmeta.
Dėl 2671 Eur darbo užmokesčio nepriemokos
Nagrinėjamu atveju aukščiau nurodyta, jog byloje nustatyta, kad ieškovui buvo mokamas darbo sutartyje sulygtas atlyginimas ir priedai. Darbo sutartyje su ieškovu buvo sutarta, kad už gerus darbo rezultatus gali būti mokami priedai, priemokos (5.2.p.). Premijų skyrimas numatytas DK 139 str. 1 d. 6 p., 142 str. 1 d. 2 p, (premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus, darbdavys premijuoja tikslu savo iniciatyva paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, veiklą ar veiklos rezultatus); iki 2017-06-30 galiojusi DK redakcija 233 str. nustatė, kad už gerą darbo pareigų vykdymą, našų darbą, geros kokybės produkciją, ilgalaikį ir nepriekaištingą darbą, taip pat už kitus darbo rezultatus darbdavys gali skatinti darbuotojus (pareikšti padėką, apdovanoti dovana, premijuoti, suteikti papildomų atostogų, pirmumo teise pasiųsti tobulintis ir kt.).
Teismo vertinimu, darbo sutarties 5.2 punkte numatytas skatinimas darbuotojui, kaip motyvacinė priemonė, nurodyti galimi mokėtini priedai, priemokos už gerus darbo rezultatus, todėl tai priskirtina išimtinai darbdavio teisei, jo nuožiūrai skirti premiją kaip motyvacinę priemonę (paskatinimą) ar neskirti. Atsižvelgiant į tai, jog šalys darbo sutartyje nesulygo konkrečių rodiklių, kuriuos įvykdęs darbuotojas įgytų teisę gauti priedus ir priemokas ir jų reikalauti, o darbdavys – pareigą ją sumokėti, konstatuotina, jog atsakovas neturi pareigos mokėti ieškovui priedų ir priemokų, esant bet kokiems jo darbo rezultatams ir esant tik darbuotojo išsakytam tokiam norui ar pageidavimui.
Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, jog jam nedamokėta 2671 Eur, tačiau nenurodo kokiu pagrindu reikalauja būtent tokios sumos, todėl konstatuotina, jog jis neįrodė kad darbdavys privalo jam išmokėti šią nepriemoką. Dėl nurodyto, ir šis ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (LR CPK 178 - 185 str. str.).
Dėl įpareigojimo grąžinti šaltkalvio įrankius.
Ieškiniu ieškovas taip pat prašė įpareigoti atsakovą grąžinti šaltkalvio įrankius. Ginčo dėl to, kad įrankiai buvo darbdavio žinioje nėra, atsakovo direktorius pripažįsta, kad ieškovas naudojo ir savo įrankius darbinėms funkcijoms atlikti, o taip pat neneigė aplinkybės, kad perėmė juos dėl ieškovo skolinių įsipareigojimų buvimo.
Pats ieškovas apklauso metu neginčijo aplinkybės, kad skolinosi pinigus, tik savaip ir gana painiai interpretavo šias aplinkybes (tiek apklausiant jį patį, tiek ir pačiam ieškovui užduodant klausimus liudytojui N. A. bei buvusio darbdavio direktoriui).
Išnagrinėjęs šio ginčo faktines aplinkybes, teismas laiko, jog yra labai didelė prielaida manyti, kad ieškovas prašė pinigų iš savo darbdavio, juos gavo ir panaudojo buitinėms reikmėms ir buitinių (gyvenimo) sąlygų gerinimui, nes pats teigė, kad išsinuomojo butą, į kurį persikėlė kartu su žmona iš Carito, kur iki tol gyveno. Liudytojas N. A. nurodė, jog pats ieškovas kreipėsi į jį patarimo dėl įrankių atidavimo atsakovo direktoriui už skolą ir įvardijo skolos dydį. Todėl pagrindo netikėti atsakovo pateikta šių aplinkybių versija teismas neturi.
Byloje nustatyta, jog 2018 m. kovo 8 d. ieškovas nedirbo, pranešė atsakovui, jog nori susidėti ir išsivežti savo daiktus (ginčo dėl to nėra), taigi, konstatuotina, jog ieškovas turėjo galimybę pasiimti savo daiktus ir turėjo tam visą darbo dieną. Kadangi įrankių ieškovas nepaėmė, tikėtina, suprato, jog tokios teisės neturi, nes jie jam jau nebepriklauso, kadangi įrankiais ieškovas padengė savo asmeninę skolą darbdaviui.
Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog nepasiėmė įrankių, nes bijojo galimų provokacijų, kad darbdavys jam nesumokės atostoginių, be to, nurodė, kad fiziškai nebūtų galėjęs jų pasiimti. Byloje nėra duomenų, jog ieškovo asmeniniai įrankiai būtų iš jo paimti prieš jo valią, ieškovo paties nurodoma aplinkybė „jog jis bijojo provokacijų“, galimo neatsiskaitymo ir dėl to nepasiėmė įrankių, nesudaro pagrindo teigti, jog jam nebuvo leista pasiimti įrankius. Tai tėra jo gynybinė pozicija. Liudytojas N. A. patvirtino, jog ieškovas pats nusprendė kreiptis į P. P. dėl galimybės palikti įrankius už turimą skolą, klausė jo patarimo, kaip jam geriau pasielgti. Netikėti šio liudytojo paaiškinimais teismas pagrindo neturi.
Kadangi byloje nėra jokių rašytinių skolinius santykius pagrindžiančių duomenų ir nėra galimybės nustatyti, kieno lėšos (įmonės ar jos vadovo asmeninės) buvo tam skiriamos, akivaizdu, kad įrankiai liko UAB ,,Deacar“ žinioje, nėra pakankamo pagrindo ginčo santykį traktuoti kaip santykį dėl paskolos, skolos dengimo sutarties (žodinės) sudarymo tarp fizinių asmenų, t. y. tarp ieškovo ir fizinio asmens P. P., o ne tarp ieškovo ir atsakovo, t.y. UAB „Deacar“, kurią atstovauja direktorius P. P., todėl nėra pakankamo pagrindo sutikti su atsakovo nuomone, kad šios aplinkybės patenka į civilinių santykių, o ne DK, reguliuojamą sritį (CK 1.5 str.).
Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog nėra pagrindo tenkinti ir šį ieškovo reikalavimą.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Pagal DK 151 straipsnį, kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006). Vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas savaime nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008). Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį darbuotojų teisių pažeidimo bylose, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, teismų vertinamos tokios reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės, kaip darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, teismo taikytos kitos pažeistų teisių gynimo priemonės, jų pakankamumas pažeistoms teisėms atkurti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018).
Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178-185 str.).
Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinę žalą kildina, nes ieškovui: buvo sugadinta jo kreditinė istorija, nes į banko mokėjimo kortelę darbdavys nepervedė nė cento, darbdavys neišdavė spec. drabužių, 2 mėnesius neturėjo darbo įrankių, jis naudojosi savo asmeniniais darbo įrankiais, ieškovas neturėjo savo darbo vietos, jį įžeidinėdavo, jis neteko savo asmeninių darbo įrankių, dabar 7 mėnesius neturi galimybės dirbti, darbe patyrė diskriminaciją, buvo netinkamas direktoriaus P. požiūris į ieškovą, buvo blogos darbo sąlygos.
Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog darbdavys moka darbo užmokestį grynais, o ne bankiniu pavedimu, negali būti laikoma kreditinę istoriją gadinančia. Byloje nustatyta, o ieškovas to ir nepaneigė, jog ieškovas neprašė darbdavio atlyginimą mokėti pavedimu į jo bankinę kortelę. Teisės aktai nedraudžia darbdaviui mokėti darbo užmokestį grynais. Be to, visi duomenys apie darbo užmokestį yra perduodami į SODRA, kurie yra fiksuojami, tokiu atveju konstatuotina, jog šis ieškovo argumentas nėra pagrįstas.
Dėl neišduotų darbo drabužių ir įrankių konstatuotina, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad darbdavys atsisakė išduoti darbo drabužius ieškovui, kai tuo tarpu kiti darbuotojai yra aprūpinami darbo drabužiais (el. b. t. I, psl. 126-128). Byloje yra dokumentai, patvirtinantys jog darbdavys pirko, nuomojo, gavo, naudojosi darbo drabužiais (el. b. t. I, psl. 103, 117, 125), o taip pat pirko įrangą darbui (el. b. t. I, psl. 198-200), t.y. darbdavys nuolat pirko darbui reikalingą inventorių ir aprangą darbuotojams, siekė užtikrinti tinkamas darbo sąlygas. Liudytojų parodymais nustatyta, jog darbuotojai buvo aprūpinti spec. drabužiais. Todėl darytina išvada, jog galimybę būti aprūpintam spec. drabužiais ieškovas turėjo taip pat, kaip ir kiti įmonės darbuotojai. Tai kad ieškovas darbo metu dėvėjo savo drabužius ir naudojo savo įrankius, patvirtina aplinkybę, jog jis tai darė savo nuožiūra ir savo pasirinkimu, o tai nerodo neturtinės žalos padarymo jam fakto. Jokių pretenzijų darbdaviui dėl to, jog nėra aprūpinamas reikiama įranga ar spec. drabužiais, ieškovas nėra reiškęs. Todėl teismas atmeta šiuos ieškovo argumentus kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
Ieškovo argumentai, jog jis neturėjo savo darbo vietos, taip pat vertintini kritiškai. Liudytojo N. A. patvirtinimu ieškovas turėjo metalinę įrankių spintelę (su stalčiais ir ratukais), kur ieškovas laikė savo šaltkalvio įrankius. Darbo metu darbuotojai dalindavosi įrankiais ir dėl to nebuvo problemų. Dėl aplinkybės, jog ieškovas neteko savo asmeninių darbo įrankių – byloje nustatyta, jog šiuos įrankius jis atidavė darbdaviui savo noru. Minėta, jokių pretenzijų darbdaviui dėl to, jog nėra aprūpinamas tinkama darbo vieta ir pan., ieškovas nėra reiškęs. Todėl ir šie jo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
Dėl netinkamo direktoriaus P. požiūrio į ieškovą ir galimo ieškovo diskriminavimo, kaip sąlygos neturtinei žalai atlyginti.
Nesutiktina ir su šiuo ieškovo argumentu, jis laikytinas hipotetiniu ir deklaratyviu. Byloje nustatyta, jog ieškovas 2018 m. kovo 8 ir 9 d. nedirbo (to ir pats neneigė). Apie tai, kad ieškovas nedirbo kovo 9 d., pažymėta 2018 m. kovo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (el. b. t. I, psl. 72), kai tuo tarpu prašymą atleisti iš darbo darbdaviui ieškovas pateikė tik 2018-03-09, t.y. ieškovas elgėsi savo nuožiūra, savavališkai atsisakė dirbti. Tai, kad ieškovas elgėsi savo nuožiūra darbo metu, teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas N. A. (ieškovas padarydavo, kas nebuvo liepiama, pats nuspręsdavo, ką jam daryti, sunku buvo su juo dirbti). Toks ieškovo elgesys galėjo būti pagrindu darbdaviui taikyti jo atžvilgiu drausminę atsakomybę, tačiau to darbdavys nedarė. Ieškovas dirbo pas atsakovą metus laiko, nekėlė darbdaviui jokių pretenzijų dėl nieko. Tikėtina, kad nutraukti darbo santykius su atsakovu ieškovas panoro dėl išvykimo iš Lietuvos (liudytojas N. A. paaiškino, kad ieškovas minėjo ruošiąs išvykti į Angliją), darbdavys nekėlė ieškovui reikalavimo atidirbti kurį laiką. Tai rodo, kad darbdavys nediskriminavo ieškovo ir neturėjo neigiamo nusistatymo ar negeranoriško požiūrio į jį ir pan..
Atsižvelgiant į išdėstytą, nenustačius jokių darbdavio neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu, laikytina, kad tenkinti ieškovo prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra jokio pagrindo.
Dėl kitų šalių išsakytų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes mano, jog nagrinėjamo ginčo dalykui jie nėra svarbūs ir teisiškai reikšmingi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str.1 d. 6 p.). Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, šalys įgyja teisę ir į atstovavimo išlaidų kompensavimą (CPK 96 str., 98 str.).
Nagrinėjamu atveju teismas atmeta ieškovo reikalavimus, todėl atsakovas įgyja teisę į savo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė dokumentus apie patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti – 300 Eur (el. b. t. II, psl. 73, 74), 100 Eur (el. b. t. II, psl. 75-76), 100 Eur (el. b. t. II, psl. 140), 100 Eur (el. b. t. II, psl. 155), iš viso – 600 Eur. , šios išlaidos yra priteisiamos iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d.).
Šioje byloje procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų, viršijančių 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) nesusidarė, todėl šios pašto išlaidos nepriteisiamos (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 417 str., 307 str.,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Išieškoti iš ieškovo I. G. (I. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB ,,Deacar“, j. a. k. 300128152, naudai 600 Eur (šešis šimtus Eur) advokato pagalbos išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.