Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, deklaruota ir gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekanti laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, anksčiau teista:

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktu byla nutraukta, skirtos auklėjamojo poveikio priemonės,

2) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. spalio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 750 Lt (217,21 Eur) bauda;

3) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 29 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir A. N. pasiųsta atlikti bausmę į laisvės atėmimo vietą,

4) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams 20 dienų,

5) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 40 parų arešto;

6) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 40 parų arešto;

7) Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams 39 dienoms,

8) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams,

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę,

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams,

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams,

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams,

12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 20 parų arešto,

13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams,

14) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu ir paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams,

15) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi subendrinta paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams,

16) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendis iš dalies pakeistas – pašalinta kaip neįrodyta kaltinimo dalis, kurioje A. N., pripažinta kalta ir nuteista už 250 Eur grynųjų pinigų pagrobimą iš nukentėjusiosios; pakeistas A. N., kaltinime nurodytos pagrobtos grynųjų pinigų sumos dydis į 2 000 Eur; likusi nuosprendžio dalis nepakeista.

kaltinama nusikalstamos veikos, nustatytos BK 183 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. N. pasisavino jai patikėtą nedidelės vertės svetimą turtą: ji nuo 2021 m. lapkričio mėn. pabaigos iki 2021 m. gruodžio 12 d. 14.00 val. iš nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurį pagal žodinę sutartį nuomojosi iš D. G., paėmė ir išnešė jai patikėtą, D. G. priklausantį, 208,89 Eur vertės televizorių „LG“, po to V. Š., nesupratęs apie nusikalstamą veiką, jos (A. N.) prašymu 2021 m. gruodžio 24 d., minėtą televizorių „LG“ už 40 Eur pridavė lombardui „Pawnshop“, esančiame Vilniuje, Savanorių pr. 51, bei gautus pinigus atidavė A. N., tokiais savo veiksmais ji pasisavino jai patikėtą svetimą, D. G. priklausantį, 208,89 Eur vertės turtą.

Tokiais savo veiksmais A. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 3 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji A. N. kaltę pripažino ir paaiškino, kad televizorių paėmė lapkričio ar gruodžio mėnesį, pridavė jį lombardui. Televizorius buvo išpirktas vieną kartą, po to gyveno viešbutyje ir jį žiūrėjo dvi savaites, tada vėl užstatė televizorių ir po to ją sulaikė. Pinigus išleido narkotikams, nes yra narkomanė. Pinigų gaudavo iš visur, draugas vogdavo. Savo elgesį vertina blogai, su ieškiniu sutinka.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o kaltinamoji nėra kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą, po kaltinimo paskelbimo teismui davė parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamosios gynėjas ir prokurorė, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. G. paaiškino, kad ji turi butą Nr. (duomenys neskelbtini), tame pačiame aukšte, kur ji gyvena. 2021 m. balandžio ar gegužės mėnesį, neatsimena, ji, susitarusi žodžiu, išnuomojo butą nepažįstamai merginai A. N.. Jokių nuomos dokumentų jos nepasirašė. Per visą nuomos laikotarpį, problemų dėl mokėjimų, nebūdavo. Apie A. N. gyvenimo istoriją ji nieko nežinojo, mergina atrodė normali. 2021 m. gruodžio 12 d. apie 14.00 val., būdama namuose, išgirdo garsų trankymą koridoriuje. Išėjusi iš buto, ji pastebėjo vyrą, kuris stovėjo prie jai priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų ir garsiai beldėsi. Vyras prie jos priėjo, kaip vėliau paaiškėjo – tai buvo policijos pareigūnas, ir jai paaiškino, kad ieško A., pasakė, kad A. reikalinga policijai. Pareigūnas paprašė, kad ji atrakintų buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris. Atrakinus buto duris, ji kartu su pareigūnu užėjo į vidų ir pastebėjo, kad ant sienos nebėra juodos spalvos televizoriaus „LG 32LM6300PLA“. Ji įtarė A. N., nes niekas negalėdavo patekti į butą. Ji iš karto paskambino A. mamai L., paaiškino visą situaciją ir paprašė, kad ši jai duotų A. telefono numerį. L. jai paaiškino, kad turi daug A. telefono numerių ir koks yra tikslus tuo metu negalėjo atsakyti. Po kiek laiko, jai parašė SMS iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), ir kaip ji suprato, tai buvo A. A. žinutėje parašė, kad ji (D. G.) nerašytų pareiškimo ir kad juodos spalvos televizorių „LG“ A. grąžins 2021 m. gruodžio 14 d. Ji nusprendė palaukti, nenorėjo priimti skubotų sprendimų. 2021 m. gruodžio 13 d., ji A. dar kartą anksčiau minėtu telefono numeriu parašė SMS žinutę ir A. jai atrašė, kad televizorių grąžins. 2021 m. gruodžio 14 d., ji užėjo į butą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kad televizoriaus vis dar nėra. Ji parašė žinutę A., kad kreipsis į policiją dėl vagystės. Dėl civilinio ieškinio teikimo pagalvos, nėra tvirtai apsisprendusi. Iš viso jai padaryta 223 Eur turtinė žala, nes tiek kainavo televizorius (1 t., b. l. 39).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai nukentėjusioji D. G. paaiškino, kad juodos spalvos televizorius „LG“, serijinis numeris 32LM6300PL jai negrąžintas, dėl to vagystės metu jai padaryta turtinė žala išlieka – 223,98 Eur. Šią sumą ji sumokėjo už televizorių 2020 m. liepos 2 d., pirkdama jį prekybos centre „Senukai“. Kokią tiksliai dieną buvo pavogtas televizorius, ji negali nurodyti, bet televizoriaus vagystės faktą ji nustatė 2021 m. gruodžio 12 d. Ji prisimena, kad 2021 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, A. N., buvo kviesta greitoji pagalba ir kai atvažiavo medikai, ji užėjo į butą kartu su jais ir tuo metu televizorius dar kabėjo ant sienos. Ji prašo pripažinti ją civiline ieškove 223,98 Eur sumai (1 t., b. l. 46).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai nukentėjusioji D. G. paaiškino, kad A. N. pradėjo gyventi jos bute, (duomenys neskelbtini), 2021 m., pavasarį, tikslios datos ji neprisimena. Ji su A. N. susitarė žodžiu, kad ši mokės už buto komunalines paslaugas ir dar nuomos mokestį. Šis susitarimas buvo žodinis. Ji A. N. leido naudotis jos bute tuo metu buvusiais baldais ir buitine technika iki tol, kol ši pas ją gyvens. Ji neleido A. N. išnešti tų daiktų iš jos buto, o apie daiktų netinkamą naudojimą ar gedimą A. N. turėjo ją informuoti. A. į jos butą atvežė savo baldus ir kitus daiktus ir visi A. N. daiktai iki šiol yra jos bute. Po to, kai ji nustatė televizoriaus vagystę, ji ne vieną kartą rašė SMS pranešimus A. N., kad ši grąžintų televizorių. Po kurio laiko ji sužinojo, kad A. atlieka bausmę Panevėžio pataisos namuose, ji paskambino telefonu A. N. motinai L. ir paprašė atsiimti dukros daiktus. L. vis žadėjo juos paimti, tačiau iki šiol dar neatsiėmė. Patikslina savo civilinį ieškinį, nes iš tikrųjų dėl televizoriaus pasisavinimo ji patyrė 208,89 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 50-51).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai nukentėjusioji D. G. paaiškino, kad nupirktas televizorius buvo laikomas supakuotas ir nenaudojamas iki 2021 metų pavasario pradžios, kuomet atsirado A. N., kuri panorėjo išsinuomoti butą. Jos vyras greitai pradėjo remontuoti šį butą ir labai skubėjo jį pabaigti, nes A. norėjo kuo greičiau įsikelti gyventi. Būtent tada vyras išpakavo televizorių ir A. N. paprašė leisti juo naudotis. Televizorius buvo naujas, neapgadintas, jokio nusidėvėjimo nebuvo, nuo televizoriaus ekrano net nebuvo nuplėšta plėvelė, t. y. A. N. buvo patikėtas visiškai naujas daiktas, net nenaudotas (1 t., b. l. 56-57).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. Š. paaiškino, kad jis A. N. pažįsta daug metų. Nuo 2021 m. vasaros pradžios, tikslios datos neprisimena, jis pradėjo su ja gyventi kaip pora, t. y. sugyventiniai. Prieš tai, A. išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini) ir kiek jis žino, tuo adresu ji gyveno nuo 2021 m. pavasario. Kai jis pradėjo pas ją gyventi minėtame bute, ant sienos kambaryje jis matė kabantį juodos spalvos televizorių „LG“. Kam priklausė tas televizorius jis nežinojo ir A. neklausė, ji jam irgi nesakė. Kiek jis žino, tame bute buvo nemažai A. daiktų, baldų, todėl jis buvo įsitikinęs, kad ir televizorius priklauso jai. 2021 m. rudenį, lapkričio mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisimena, A. nukabino nuo sienos televizorių ir nuvežė į lombardą, Vilniuje, Savanorių pr. 51 ir televizorių pridavė. Ji pasakė, kad jai trūksta pinigų, todėl nusprendė įkeisti televizorių. A. jam nesakė, kad šis televizorius priklauso buto savininkei D. Tą dieną jis lombarde kartu su A. nebuvo, todėl negali nurodyti kokius dokumentus ji pateikė priduodama televizorių. Jis laukė A. automobilyje, netoli lombardo. Kiek A. gavo pinigų už šį televizorių jis nežino. Kiek jam yra žinoma, po kelių dienų A. išpirko šį televizorių. Be to, panašiu laikotarpiu A. buto šeimininkė pasakė sumokėti į priekį nuomos mokestį ir ten buvo nemaža suma, kadangi jie neturėjo tiek pinigų, nusprendė išeiti iš to buto ir persikraustė gyventi į hostelį. Kai jie gyveno hostelyje, jie dar naudojosi televizoriumi „LG“. Hostelio personalas į jų kambarį neužeidavo, todėl niekas nematė, ką jie laiko kambaryje. 2021 m. gruodžio 24 d. A. vėl nusprendė įkeisti televizorių lombarde, tačiau negalėjo surasti savo asmens dokumento, todėl paprašė, kad jis įkeistų televizorių savo vardu. Jis kartu su A. nuvežė televizorių į lombardą, Vilniuje, Savanorių pr. 51 ir ten televizorių įkeitė savo vardu. Kiek jis pamena, už šį televizorių buvo sumokėta 40 Eur ir pinigus paėmė A. Kiek jis žino, A. turėjo išpirkti šį televizorių po Naujųjų metų, tačiau neišpirko, nes neturėjo pinigų, o vėliau ją sulaikė policija ir nuvežė į Panevėžio pataisos namus atlikti laisvės atėmimo bausmę. Apie tai, kad televizorius priklauso ne A., o jos buto šeimininkei vardu D., jis sužinojo tik iš policijos pareigūno, kuris jį apklausinėjo, kuomet jis buvo sulaikytas už kitą nusikaltimą. Pareigūnas paklausė jo apie televizoriaus vagystę ir jis buvo nustebęs išgirdęs tai, nes visą laiką jis galvojo, kad televizorius priklauso A. Jis jokio televizoriaus iš buto nevogė (1 t., b. l. 62-63).

Iš Vilniaus apskrities VPK kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo D. J. protokolo-pareiškimo matyti, kad nuo 2021 m. lapkričio mėnesio iki 2021 m. gruodžio 12 d. 14.00 val., (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjai D. G. priklausančio buto, kurį buvo išnuomojusi, buvo pavogtas juodos spalvos televizorius „LG“ 32LM6300PLA, kurio vertė – 223 Eur. Televizorius buvo pritvirtintas prie sienos (1 t., b. l. 8).

Iš 2021 m. gruodžio 15 d. BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad praeitą savaitę pranešėjos D. G. nuomininkė A. N. pavogė televizorių ir išsikraustė iš pranešėjos namų (1 t., b. l. 17-18).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės Nr. 1 matyti, kad apžiūros objektas yra butas, esantis (duomenys neskelbtini). Patekus į kambarį, dešinėje pusėje yra lova, kuri yra netvarkinga. Ant lovos yra įvairūs daiktai, patalynė. Priešais lovą, ant sienos yra juodos spalvos metalinė dalis, kuri pritvirtinta prie sienos. Už metalinio juodos palvos rėmo yra baltos spalvos laidai, kurie yra tvarkingai susukti (1 t., b. l. 25-35).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. G. pateikė televizoriaus „LG“ įsigijimo dokumentų nuotrauką (1 t., b. l. 66-69).

Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. S. tarnybinių pranešimų, kuriuose nurodoma, kad elektroniniu paštu buvo gauti pareiškėjai D. G. rašyti A. N. pranešimai, iš kurių matyti jog D. G. informavo A. N., jog ji ruošiasi tvarkyti butą pardavimui, dėl to A. N. turi susirinkti savo daiktus, likusius bute. Susirašinėjant susitariama, kad A. N. atvyks savo daiktų, tačiau D. G. po kelių kartų laukimo ir mėginimo susitarti dėl A. N. tinkamo laiko, nesulaukia A. N., nes ši vis sutartu laiku neatvyksta (1 t., b. l. 74-89).

Iš UAB „DND LT“ rašto matyti, kad į UAB „DND LT“ priklausančius lombardus televizorius „LG“, serijinis numeris 32LM6300PLA, priduotas nebuvo (1 t., b. l. 91).

Iš UAB „Fortūna Travel“ pranešimo matyti, kad V. Š. ir A. N. hostelyje „Fortūna hostel“ gyveno nuo 2021 m. gruodžio 20 d. iki 2022 m. sausio 9 d. Tarp turimų daiktų, joks televizorius pastebėtas nebuvo (1 t., b. l. 93).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „Laisvės sala“ pateikė 1) kvito kopiją, kurioje matyti, kad lombarde, Vilniuje, Savanorių g. 51, 2021 m. gruodžio 24 d. 14.04 val. buvo išimta 40 Eur; 2) lombardo įkeitimo bilieto Nr. 2.3380 kopiją, kurioje matyti kad V. Š. 2021 m. gruodžio 24 d. už 40 Eur, 14 dienų paskolos terminui (paskolos grąžinimo data – 2022 m. sausio 6 d.) įkeitė televizorių „LG“; 3) nurašyto/nupirkto daikto/prekės perkėlimo į pardavimą akto kopiją, kurioje matyti kad 2022 m. sausio 8 d. pagal lombardo kvito Nr. 2.3380, įkeistas televizorius, buvo perkeltas į pardavimą; 4) pardavimo akto Nr. 2.3380 kopiją, kurioje matyti kad 2022 m. sausio 8 d., pagal lombardo kvitą Nr. 2.3380, į prekybą perkeltas televizorius, buvo parduotas (1 t., b. l. 96-103).

Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad jokios informacijos ir dokumentų apie tai, kad televizorių „LG“ nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio pradžios iki 2022 m. kovo 1 d. būtų įkeitusi A. N., UAB „Laisvės sala“ lombardas nerado ir nepateikė (1 t., b. l. 104).

Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad nėra jokios informacijos apie tai, kam 2022 m. sausio 8 d. buvo parduotas televizorius „LG“ (1 t., b. l. 105).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 183 straipsnio 3 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už nedidelės vertės asmeniui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimą. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia, neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, o būtent pradeda elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu, turi realią galimybę juo naudotis ar disponuoti, ir taip padaro žalą turto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-123/2007, 2K-411/2012, 2K-455/2012, 2K-148/2013 ir kt.). Objektyvioji turto pasisavinimo nusikalstamos veikos sudėties pusė pasižymi tuo, kad kaltininkas pasisavina jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą. Kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantis turtas laikomas svetimu. BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turtas yra nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. N. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 3 dalyje, įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji dėl nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Ji nurodė, jog televizorių paėmė lapkričio ar gruodžio mėnesį, pridavė jį lombardui, gautus pinigus išleido narkotikams, nes yra narkomanė. Jos kaltę taip pat įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo V. Š. parodymai, rašytiniai bylos įrodymai (Vilniaus apskrities VPK kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo D. J. protokolo-pareiškimo duomenys, 2021 m. gruodžio 15 d. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės Nr. 1 duomenys, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenys, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. S. tarnybinių pranešimų duomenys, UAB „DND LT“ raštas, UAB „Fortūna Travel“ pranešimas, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. B. tarnybiniai pranešimai).

Taigi, minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad A. N. pasisavino jai patikėtą nedidelės vertės svetimą turtą: ji nuo 2021 m. lapkričio mėn. pabaigos iki 2021 m. gruodžio 12 d. 14.00 val. iš nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurį pagal žodinę sutartį nuomojosi iš D. G., paėmė ir išnešė jai patikėtą, D. G. priklausantį, 208,89 Eur vertės televizorių „LG“, po to V. Š., nesupratęs apie nusikalstamą veiką, jos (A. N.) prašymu 2021 m. gruodžio 24 d., minėtą televizorių „LG“ už 40 Eur pridavė lombardui „Pawnshop“, esančiame Vilniuje, Savanorių pr. 51, bei gautus pinigus atidavė A. N., tokiais savo veiksmais ji pasisavino jai patikėtą svetimą, D. G. priklausantį, 208,89 Eur vertės turtą.

Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad A. N. suprato, jog pasisavino svetimą nedidelės vertės turtą, numatė, kad dėl jos tokio veikimo bus padaryta žala turto savininkei, ir to norėjo. Taigi A. N. veikė tiesiogine tyčia ir padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 183 straipsnio 3 dalyje.

Bausmės skyrimas ir su tuo susiję klausimai

BK 183 straipsnio 3 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda arba areštas.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas skirdamas A. N. bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltės formą – A. N. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. A. N. esmines jai inkriminuotas faktines aplinkybes pripažino, davė parodymus, dėl savo elgesio gailėjosi, todėl teismas laiko, kad šiuo atveju yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

A. N. yra jauno amžiaus, anksčiau daug kartų teista, be kita ko, ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas – turtinius nusikaltimus (1 t., b. l. 136-152), nedirbanti, šiuo metu atliekanti laisvės atėmimo bausmę, administracine tvarka bausta, baudų nesumokėjusi (1 t., b. l. 167-169). Bylos duomenimis A. N. nesigydė psichiatrinėje ligoninėje (1 t., b. l. 174), konsultuota/ gydyta Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale nuo 2006 m. sausio 6 d., dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus, priklausomybės sindromas F11.2 (1 t., b. l. 175). A. N. anksčiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas vieną kartą, taip teismui išreiškiant pasitikėjimą ja, tačiau bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir A. N. buvo pasiųsta atlikti bausmę į laisvės atėmimo vietą, taip pat byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką ji padarė neatlikus jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kaltinamoji, jau ne pirmą kartą teisiama. Visos šios aplinkybės kaltinamąją charakterizuoja neigiamai.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad A. N. anksčiau paskirtos baudos, laisvės apribojimo, arešto, taip pat ir laisvės atėmimo bausmės, teigiamos įtakos jos elgesiui nepadarė, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. N. už padarytą veiką paskyrus sankcijoje nustatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, kurio trukmė – 36 paros.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu – kaltinamajai A. N. skirtina galutinė – 24 parų arešto bausmė.

Pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė neatlikus paskirtos bausmės, bausmės, paskirtos šiuo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu bendrintinos, vadovaujantis BK 64 straipsniu iš dalies jas sudedant – prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridėti šiuo nuosprendžiu A. N. paskirtos bausmės dalį (pridedama bausmės dalis nustatoma, įvertinus aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes), vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 2 dalimi, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir A. N. paskirtina galutinė subendrinta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Dėl civilinio ieškinio

Šioje byloje nukentėjusioji D. G. pateikė civilinį ieškinį dėl 223,98 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 70). Nukentėjusioji patikslino civilinį ieškinį, nurodydama, jog įsivėlė klaida, nori jį sumažinti, nes pagal byloje esančius dokumentus nukentėjusioji patyrė 208,89 Eur turtinės žalos (1 t., b. l. 56, 73). Nukentėjusioji civilinį ieškinį teisiamojo posėdžio metu palaikė.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad A. N. savo nusikalstamais veiksmais padarė turtinę žalą nukentėjusiajai D. G.. Tarp kaltinamosios nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Padaryta turtinė žala įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma, teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti pasisavinto turto verte. Kaltinamoji sutiko su jai pareikštu civiliniu ieškiniu. Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas – ši turtinė žala priteistina iš kaltinamosios.

Teismo posėdžio metu prokurorė A. N. prašė skirti turto konfiskavimą ir konfiskuoti iš A. N. neteisėtai gautą turtą, t. y. už lombarde priduotą televizorių „LG“ gautus 40 Eur.

Pagal BK 72 straipsnį iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimas yra imperatyvus, išskyrus atvejus, kai šis turtas grąžinamas nukentėjusiesiems arba tenkinamas jų civilinis ieškinys dėl jo vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo. Kitų pagrindų, leidžiančių netaikyti tokio turto konfiskavimo, baudžiamajame įstatyme nenumatyta. Iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimo paskirtis – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-390-579/2021).

Spręsdamas turto konfiskavimo ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo koliziją Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai iš nusikalstamos veikos gautas turtas turi būti grąžinamas savininkui (nukentėjusiajam) BPK nustatyta tvarka arba, neradus tokio turto, tenkinamas pareikštas civilinis ieškinys dėl tokio turto vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo, BK 72 straipsnio nuostatos netaikomos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-95/2004, 2K-213/2004, 2K-270/2004, 2K-632/2004, 2K-223-976/2020).

Tais atvejais, kai pareiškiami civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos, susijusios su nusikalstamu būdu prarasto turto praradimu, atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo pagrobtą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos. Laikytina, kad turtinę naudą kaltininkas gavo tik tuo atveju, kai iš nusikalstamos veikos gautą turtą pardavė ar kitaip realizavo didesne kaina nei jo vertė. Tokiais atvejais, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko papildomai išieškoma tokią naudą atitinkanti pinigų suma.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys patenkintas ir priteista jai iš kaltinamosios pasisavinto daikto vertę atitinkanti pinigų suma – 208,89 Eur, kaltinamoji materialinės naudos negavo, nes televizorių pardavė mažesne kaina (40 Eur) nei jo vertė, konstatuoja, jog nėra pagrindo iš kaltinamosios konfiskuoti 40 Eur, gautų lombarde už televizorių.

Šioje baudžiamojoje byloje A. N. nepaskirta jokia kardomoji priemonė, šiuo metu ji atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kardomoji priemonė A. N. šioje byloje neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jai 36 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. N. galutinę bausmę – 24 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridėti šiuo nuosprendžiu A. N. paskirtos bausmės dalį, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 2 dalimi, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir A. N. paskirti galutinę subendrintą 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2022 m. birželio 17 d.

Kardomosios priemonės A. N. neskirti.

Iš A. N. priteisti nukentėjusiajai D. G. 208,89 Eur (du šimtus aštuonis eurus aštuoniasdešimt devynis euro centus) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o laisvės atėmimo bausmę atliekančiai nuteistajai – nuo nuosprendžio nuorašo jai įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.