Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl apeliantės atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, pagrįstumas ir teisėtumas.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo.

10. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi teigdama, kad jos pateikto teismui ieškinio pagrindas buvo suformuluotas aiškiai. O visi įrodymai yra civilinėje byloje Nr. 2YT-57-797/2023 medžiagoje, kurią teismas pats galėjo išsireikalauti. Pažymi, jog ieškovė neturi lėšų daryti kopijas iš minėtos bylos .

11. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1387-178/2015, 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016).

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ieškinyje turi būti nurodoma: ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), taip pat pridėti įrodymai, pagrindžiantys išdėstytas faktines aplinkybes (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktai, 2 dalis). Ieškinio dalykas ir pagrindas yra esminiai ieškinio elementai, kurie apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas. Prie ieškinio turi būti pateikti dokumentai ir įrodymai, pagrindžiantys ieškinio reikalavimą, bei pagrindžiantys žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą (CPK 135 straipsnio 2 dalis).

13. Tuo atveju, jeigu teismui paduotas procesinis dokumentas neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba ieškovas nesumokėjo už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, ne trumpesnį kaip 7 dienos, procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Jei trūkumai nepašalinami, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

14. Iš teismų informacinės sistemos nustatyta, kad nagrinėjamu atveju ieškovė 2024 m. sausio 25 d. pareiškė ieškinį Lietuvos Respublikos valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo (CBP-1343). Ieškinyje ieškovė teigia, kad Šiaulių apygardos prokuratūra per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus įvykdė ieškovės persekiojimą už kritiką valstybės institucijoms. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės ieškinio pagrindas dėl paties reiškiamo reikalavimo nėra pakankamai atskleistas, ieškovė nenurodo konkrečių atsakovės (pareigūnų) galimai neteisėtų veiksmų, jų nedetalizuoja, spręstina, kad ieškinio dalykas ir pagrindas, kiek jie susiję su subjektais, kuriems reiškiami materialaus pobūdžio teisniai reikalavimai, nėra tinkamai suformuluoti ir aiškūs. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė ieškinyje nedetalizuoja, kaip konkrečiai pasireiškė Šiaulių apygardos prokuratūros ir Šiaulių apylinkės teismo atlikti neteisėti veiksmai, kada ir kokie konkretūs pareigūnai atliko šiuos veiksmus. Ieškovė ieškinyje taip pat nenurodo, kada, kaip ir kokias valstybės institucijas ji kritikavo, už ką, jos manymu, ją buvo pradėta persekioti.

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-916/2022, 15 punktas).

16. Ieškinio dalykas (lot. petitum) yra suprantamas kaip materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2011; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 24 punktas). Asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, savo nuožiūra gali pasirinkti teisės gynimo būdą (būdus) bei atitinkamai suformuluoti savo ieškinio reikalavimą (reikalavimus), t. y. gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymuose nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022, 56 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), patvirtinančios ieškovo subjektinę teisę ir reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2021).

17. Nagrinėjamu atvejus sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas turi galimybę išsireikalauti iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2YT-57-797/2023 medžiagą, tačiau pažymėtina, kad teismas to negali daryti savo iniciatyva, nesant ieškovės prašymo. Be to, nesant aiškiai suformuluoto ieškinio pagrindo ir dalyko, teismas negali iš viso įvertinti ar minėta byla susijusi su reiškiamu ieškiniu ir įrodinėtinomis aplinkybėmis. Ieškovės reikalavimas valstybei išplaukia iš konkretaus teisinio santykio, iš subjektinės ieškovės teisės. Pažymėtina, kad asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi teisę ir pareigą suformuluoti ieškinio dalyką (Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Taigi ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovės reikalavimas (ieškinio dalykas) ir juos tinkamai suformuluoti yra ieškovės pareiga.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nustatytus ieškinio trūkumus, sutinka, kad ieškovės ieškinys neatitiko CPK 111, 135 straipsnių reikalavimų ir teismas juos nurodė pagrįstai, nusprendžia, kad šie trūkumai esminiai, ir savaime užkertantys kelią ieškiniui priimti ir teisminiam procesui pradėti.

19. Bylos medžiaga patvirtina, kad teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartis, kuria ieškovei nustatytas 14 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti, ieškovei įteikta 2024 m. vasario 7 d. (DOK-21762). Terminas šiam procesiniam veiksmui atlikti pasibaigė 2024 m. vasario 21 d. Per šį terminą ieškovė jokių procesinių veiksmų neatliko, trūkumų nepašalino, terminą praręsti minėtam veiksmui atlikti neprašė.

20. Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu procesinį dokumentą pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

21. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir nenukrypdamas nuo teismų praktikos, pagristai laikė ieškovės ieškinį nepaduotu ir grąžino jį ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė, reaguodama į skundžiamos teismo nutarties motyvus, kurių pagrindu jos ieškinys laikytas nepaduotu, ir su tuo nesutikdama, atskirajame skunde nenurodo argumentų dėl ko skundžiama teismo nutartis turėtų būti panaikinta.

22. Tas pats pasakytina ir apie įrodymų (ar dalies jų), pagrindžiančių ieškinyje dėstomas faktines aplinkybes, nepateikimą. Nors įstatymas ir numato pareigą šaliai įrodinėti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis), tačiau tai, kaip ji šią pareigą ir kokia apimtimi įgyvendins, yra jos pasirinktas veikimo modelis, tuo pačiu prisiimant ir riziką, kad tokios pareigos nevykdymas (ar netinkamas vykdymas) jai gali sukelti neigiamas teisines pasekmes – reikalavimų atmetimą, neįrodžius jų pagrįstumo. Be to, paminėtina ir tai, kad šalis įrodinėjimo pareigą gali įgyvendinti ir vėlesnėse teisminio proceso stadijose, o ne tik ieškinio priėmimo stadijoje, prisiimdama pavėluoto įrodymų pateikimo procesinę riziką.

Dėl procesinės baigties

23. Taigi atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas, ir pagrįstai skundžiama nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis), tuo tarpu apeliantė atskirajame skunde nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

apeliantės R. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.