- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-25
- Bylos Nr.
- 2A-1170-265/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13811-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Irma Čuchraj, Jolanta Gailevičienė
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- O. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Jolantos Gailevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės J. P. (B) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. (B) ieškinį atsakovui O. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, atsakovo priešieškinį ieškovei dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. P. (B) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-03 sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-5484-122/2012 dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nuo 2014-01-01 iki vaiko pilnametystės nustatyti sūnaus D. B. (D. B.), gim. X, gyvenamąją vietą su motina J. P.; priteisti iš atsakovo O. B. (O. B.) sūnaus D. B. (D. B.), gim. X, 1 000 Lt dydžio išlaikymą, mokamą vienkartinėmis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2014-01-01 iki vaiko pilnametystės.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-04-11 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas patvirtino tarp šalių sudarytą sutartį dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Taip pat pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo O. B. (O. B.), nepilnamečio sūnaus D. B. (D. B.), išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-05-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, konstatavo, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Kaip nurodė teismas, nuo 2013-01-01 minimalus mėnesinis atlyginimas yra 1 000 Lt. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima nukrypti nuo orientaciniu kriterijumi laikomos minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė teismui pagrindžiančių įrodymų, jog 1 847,00 Lt dydžio išlaikymas sūnui yra būtinas. Be to, teismas nustatė, kad atsakovas sumokėjo vienkartinę 20 000 Lt išmoką. Dėl to teismas vadovavosi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir išlaikymą priteisė nuo 2016 m. gegužės 1 d., padalinant 20 000 Lt išlaikymo sumą po 500 Lt nuo 2013 metų, kai vaikas pradėjo gyventi su ieškove.
Ieškovė su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas vaikui, nesutiko. Šią teismo sprendimo dalį prašė pakeisti tenkinant jos ieškinį visiškai. Nurodė, kad teismas visiškai neanalizavo vaiko poreikio dydžio, nors ji pateikė detalų paskaičiavimą apie turimas faktines išlaidas, kurios patvirtina, kad vaiko išlaikymui ji per mėnesį skiria 1 847 Lt. Teismo nuostata dėl minimalaus išlaikymo yra formali, nes vaikas gyvena ne Lietuvoje, o Anglijoje, kur pragyvenimo lygis yra didesnis. Be to apeliantė nurodo, kad atsakovas 2014 m. uždirbo 4 864 EUR. Taip pat ieškovė nesutiko su atidėtu išlaikymo priteisimu. Nurodė, kad taikos sutartyje nutraukiant santuoką numatyta 20 000 Lt vienkartinė išmoka vaikui išlaikyti, kurią atsakovas sumokėjo ieškovei nutraukiant santuoką, buvo skirta kaip kompensacija už daiktus, kurie buvo įgyti santuokos metu ir ieškovė jų nepasiėmė. Pasak ieškovės, ji dėl teisinio neišprusimo neįvertino taikos sutartyje nurodytos 20 000 Lt paskirties ir jos neginčijo, tačiau jos paaiškinimas dėl šios sumos paskirties yra logiškas ir įtikinantis. Dėl to teismas nepagrįstai atidėjo išlaikymo mokėjimą atsakovui.
Šalies argumentai
Atsakovas su ieškovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino visas bylos aplinkybes ir pagrįstai nustatė jo galimybes bei pareigą teikti vaikui 500 Lt dydžio išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir teismo precedentais bei atsižvelgusi į apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį bei faktinius bylos duomenis, pripažįsta nepagrįstais apeliantės nurodytus argumentus ir sutinka su bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos išvada dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio. Nepagrįsta apeliantės pozicija, jog pirmosios instancijos teismas nevertino vaiko poreikių. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas detaliai ir nevertino vaiko poreikių, tačiau įvertinęs bendrą išlaikymui reikalingą sumą pripažino, jog šie poreikiai per dideli tokio amžiaus vaikui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodomą vaiko poreikių detalizaciją, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija. Pažymėtina, jog ši detalizacija iš esmės yra preliminari, neatspindinti realių minimalių vaikui skiriamų lėšų. Netgi teismui ir sutikus su maisto ir rūbų detalizacija, tačiau nuomos išlaidos per mėnesį yra dalijamos nepagrįstai pusiau. Svarbu pažymėti, jog ieškovė ir be vaiko būtų priversta nuomotis būstą. Dėl to ieškovės pozicija pusę šių lėšų priskirti vaikui yra nepagrįsta. Ieškovė neįrodė, jog tokio dydžio išlaidas nuomai patiria išimtinai dėl vaiko, o jeigu neturėtų vaiko, jai nuoma kainuotų ženkliai mažiau. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad vaiko poreikiai, kiek jie susiję su nuoma, galėtų būti vertintini 600 Lt, o ne 900 Lt, kaip nurodo ieškovė. Be to, svarbu įvertinti ir aplinkybę, kad ieškove pati laisva valia išvyko į Angliją, dėl to turi prisiimti didesnių išlaidų riziką, kadangi ji kompensuojama gaunamomis didesnėmis pajamomis. Nagrinėjamu atveju sumažinus vaiko poreikiams skiriamas išlaidas, kurios susijusios su nuomojamu būstu, išlaikymo poreikiai sūnui siektų apie 1500 Lt per mėnesį. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje akcentuota, kad kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. K., bylos Nr. 3K-3-528/2011). Įvertinus tėvų turtinę padėtį konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovės turtinė padėtis geresnė. Dėl to nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog atsakovas turi teikti didesnį išlaikymą vaikui negu ieškovė. Priešingai, didesnė išlaikymo našta dėl didesnių pajamų bei gyvenimo užsienyje turėtų tekti ieškovei, o ne atsakovui.
Taip pat apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo pakeisti teismo sprendimo dalies, kiek tai susiję su išlaikymo dydžio priteisimu nuo 2016-05-01. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo sumokėtą 20 000 Lt kompensaciją įskaitė į skirtino išlaikymo dydį nuo 2013 metų, kai vaikas pradėjo gyventi su ieškove. Tuo tarpu ieškovės argumentai, jog ši kompensacija buvo skiriama ne vaiko išlaikymui, o jai už atsakovui likusius daiktus, yra nepagrįsta ir neįrodyta. Pažymėtina kad ieškovė, reikalaudama priteisti išlaikymą vaikui, nurodė, jog sumos, kurią atsakovas skyrė vaiko išlaikymui, nebeužtenka. Be to ji nurodė, kad šią sumą išleido vaiko poreikių tenkinimui, kai vaikas pradėjo su ja gyventi. Naujos ieškovės pozicijos iškėlimas apeliaciniame skunde vertintinas kaip nepagrįstas. Be to, CPK 312 straipsnyje numatyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Ši norma neabejotinai taikytina atitinkamai naujai reiškiamai pozicijai bei motyvams.
Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.