- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-26
- Bylos Nr.
- 2S-472-123/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13811-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- O. B.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-472-123/2014
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. vasario 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės J. P. (B.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. (B.) ieškinį atsakovui O. B. (O. B.) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-03 sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-5484-122/2012 dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nuo 2014-01-01 iki vaiko pilnametystės nustatyti sūnaus D. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. P., priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui 1 000 Lt dydžio išlaikymą, mokamą vienkartinėmis periodinėmis išmokomis nuo 2014-01-01 iki vaiko pilnametystės. Ieškovė taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2012-08-03 sprendimo dalies vykdymą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nurodo, kad pagal teismo sprendimą vaikas nuo 2014-01-01 turėtų apsigyventi su tėvu, tačiau atsižvelgiant į vaiko norą, taip pat aplinkybę, kad teismo sprendimu nustatytą vaiko gyvenamąją vietą siekiama pakeisti, mano, kad yra tikslingas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-12-03 nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Nurodė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, iš esmės būtų sprendžiamas ieškinys, todėl neišnagrinėjus bylos nėra pagrindo tenkinti šį prašymą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė J. P. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-03 nutartį pakeisti ir klausimą išspręsti iš esmės – pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti 2012-08-03 sprendimo dalies vykdymą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nurodo, kad vaikas nenori nuo 2014 m. pradžios, t. y. taip, kaip numatyta 2012-08-03 sprendime, apsigyventi pas tėvą (atsakovą), ir teismas neanalizavo šios aplinkybės. Nesutinka, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones iš esmės būtų išspręstas ieškinys, ir mano, kad priemonių pritaikymas apsaugotų išimtinai vaiko interesus, nes vaikas šiuo metu ir gyvena su ieškove. Nesustabdžius 2012-08-03 sprendimo vykdymo ateityje sprendimo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas O. B. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-03 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones netikslinga, nes tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pakeitimo. Paaiškino, jog sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nes vaikas pradėjo lankyti mokyklą, priprato prie aplinkos, taip pat atsižvelgiant į jo norą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – teismo sprendimo dalies vykdymo sustabdymo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-03 sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-5484-122/2012 nepilnametis šalių vaikas D. B. nuo 2014-01-01 turi apsigyventi su tėvu atsakovu O. B., ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-03 sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-5484-122/2012 dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nuo 2014-01-01 iki vaiko pilnametystės nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su motina J. P. Iš bylos duomenų matyti, kad vaikas šiuo metu faktiškai gyvena su ieškove ir nori likti gyventi su mama. Atsakovas nurodo, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones netikslinga, nes tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo – jis sutinka, kad vaikas liktų gyventi su mama, tačiau apeliacinės instancijos teismo manymu, siekiant maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, yra pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-03 sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-5484-122/2012 dalies vykdymą dėl nepilnamečio vaiko D. B. gyvenamosios vietos nustatymo (CPK 145 str. 1 d. 13 p.). Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, iš esmės būtų sprendžiamas ieškinys, nes laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas apsaugotų išimtinai vaiko interesus ir užfiksuotų šiuo metu esančią situaciją. Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios, ir pasikeitus aplinkybėms, bet kuri šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – sustabdytinas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-03 sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-5484-122/2012 dalies vykdymas dėl nepilnamečio vaiko D. B. gyvenamosios vietos nustatymo (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-03 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – sustabdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-03 sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-5484-122/2012 dalies vykdymą dėl nepilnamečio vaiko D. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo iki įsiteisės sprendimas šioje byloje.