Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2025-11-26 · Administracinė byla Nr. eAS-1546-602/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-11-26
Bylos Nr.
eAS-1546-602/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05857-2025-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Dirvonas, Veslava Ruskan (pran.)
Pareiškėjas
O. A.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Administracinė byla Nr. eAS-1546-602/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05857-2025-7Procesinio sprendimo kategorija 49 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2025 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. A. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja O. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2025 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 25S6790, kuriuo panaikintas pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes ji per pastaruosius tris kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką (toliau – ir Sprendimas); 2) taikyti užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Sprendimo vykdymą; 3) iki galutinio sprendimo nagrinėjamoje administracinėje byloje priėmimo dienos neišsiųsti pareiškėjos iš Lietuvos Respublikos; 4) pripažinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi, Leidimas) galiojančiu iki minėtame Leidime nurodytos paskutinės galiojimo termino dienos arba iki galutinio sprendimo nagrinėjamoje administracinėje byloje priėmimo dienos; 5) iki galutinio sprendimo nagrinėjamoje administracinėje byloje priėmimo dienos neįpareigoti pareiškėjos grąžinti atsakovui turėtą Leidimą.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 21 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjos skundo reikalavimą panaikinti Departamento Sprendimą; atsisakė priimti reikalavimus pripažinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi galiojančiu iki šiame Leidime nurodytos paskutinės galiojimo termino dienos arba iki galutinio sprendimo nagrinėjamoje administracinėje byloje priėmimo dienos ir iki galutinio sprendimo nagrinėjamoje administracinėje byloje priėmimo dienos neįpareigoti pareiškėjos grąžinti atsakovui turėtą Leidimą; netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 2 dalies 6 punktą skundo reikalavimas turi būti konkretus ir aiškus, toks, kuriuo vadovaujantis priimtas teismo sprendimas sukeltų apibrėžtas teisines pasekmes kitai bylos šaliai, ir kad jis atitiktų teismo galimas priimti sprendimų rūšis, nustatytas ABTĮ 88 straipsnyje, taip pat įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią teismai nėra viešojo administravimo institucijos ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, dėl to teismai negali įpareigoti viešojo administravimo subjektą priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o gali tik pavesti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų, atsisakė priimti pareiškėjos skundo trečią, ketvirtą ir penktą reikalavimus.

Teismas priėmė nagrinėti pareiškėjos skundo pirmąjį reikalavimą, nustatęs, kad jis atitinka ABTĮ skundui keliamus reikalavimus.

Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos antrajame skundo reikalavime nurodyto prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, išanalizavęs ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl šių nuostatų taikymo, įvertinęs kilusį ginčą apibūdinančias aplinkybes, skundo reikalavimus, pareiškėjos prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pažymėjo, kad skundo priėmimo ir prašymo nagrinėjimo metu nėra nustatytos aplinkybės, kurios galėtų suponuoti neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo riziką. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kad nesustabdžius Sprendimo vykdymo tokia žala galėtų atsirasti. Sprendimu pareiškėja nėra išsiunčiama iš šalies, todėl su tuo susijęs jos reikalavimas šios teismo nutarties priėmimo dieną nėra aktualus.

Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja neįrodė, jog teismo nutarties priėmimo dieną egzistuoja tokios aplinkybės, dėl kurių nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III.

Pareiškėja O. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 21 d. nutarties dalį, kuria nepritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, ir išspręsti klausimą iš esmės – uždrausti Departamentui grąžinti ar išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Rusiją iki įsiteisės šioje byloje priimtas procesinis sprendimas.

Pareiškėja nurodo, kad nors Departamento Sprendimu ji nėra išsiunčiama iš šalies, tačiau net ir neįsiteisėjus minėtam Sprendimui jis jau yra vykdomas, Departamento veiksmai yra nukreipti į skubų pareiškėjos išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos.

Pareiškėjos teigimu, teismas neįvertino aplinkybės, kad Sprendimu iš esmės nutraukiama pareiškėjos santuoka su Lietuvos Respublikos piliečiu ir ji išsiunčiama gyventi į Rusiją, į kurią ji nenori vykti. Esant dabartinei geopolitinei situacijai, pareiškėją išsiuntus į Rusiją, ji nebegalės grįžti pas savo vyrą į Lietuvą ir nebegalės gyventi su juo santuokoje, todėl yra reali grėsmė, jog netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėja pažymi, kad santuoka su Lietuvos Respublikos piliečiu sudaryta (duomenys neskelbtini) metais, pareiškėja su sutuoktiniu gyvena jam priklausančiame name, pareiškėja Lietuvoje gyveno Šengeno vizos ir leidimų laikinai gyveni pagrindais. Pareiškėjos motina gyvena (duomenys neskelbtini) srityje, todėl pareiškėja nuolat ją lanko ir tai Departamentui yra žinoma. Pareiškėja akcentuoja, kad jos 2025 m. rugpjūčio 26 d. vykimą į Rusiją lėmė nuo jos nepriklausančios aplinkybės, nes pablogėjo motinos sveikata dėl (duomenys neskelbtini) ligos. Pareiškėja nežinojo nuo 2025 m. gegužės 3 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 9 dalies nuostatos, kad per tris mėnesius į Rusiją galima išvykti tik vieną kartą.

Pareiškėja nurodo, kad Departamentas bet kada gali priimti sprendimą ją išsiųsti iš nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje į kilmės valstybę Rusiją, kas šiuo metu jau ir vyksta. Pareiškėja 2025 m. spalio 27 d. iš Departamento gavo elektroninį laišką, prašant pateikti informaciją, ar ji yra palikusi Lietuvos Respubliką ir Šengeno zoną, atsiųsti paso titulinį lapą ir paso puslapius su atvykimo ir išvykimo iš Šengeno zonos antspaudais; jeigu pareiškėja šiuo metu nėra išvykusi iš Lietuvos Respublikos – prašoma atvykti į Departamento Šiaulių skyrių. Pareiškėjos teigimu, šios aplinkybės patvirtina, kad yra pradėti vykdyti jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos veiksmai.

Pareiškėja akcentuoja, kad išsiuntus ją iš šalies, ji nebegalėtų dalyvauti paduoto skundo nagrinėjime pirmosios instancijos teisme ir ginti savo teisių, pasisakyti dėl neteisėto Departamento Sprendimo. Taip pat išsiųsta į Rusiją, dėl ten taikomų apribojimų elektroniniams ryšiams, pareiškėja negalėtų savo teises ginti nuotoliniu būdu organizuotame teismo posėdyje.

Pareiškėjos vertinimu, nesustabdžius Sprendimo vykdymo ir išsiuntus ją iš Lietuvos į Rusiją, pareiškėjai ir jos sutuoktiniui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl yra pagrindas taikyti jos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 21 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjos O. A. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ? sustabdyti Departamento Sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vykdymą iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nustatęs, jog pareiškėja kilsiančią žalą grindžia jos išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos, tačiau byloje nėra duomenų, kad kompetentingos institucijos būtų priėmusios sprendimą dėl pareiškėjos įpareigojimo savanoriškai išvykti iš Lietuvos ar jau būti pradėta vykdyti jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, todėl šioje proceso stadijoje pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nėra pagrįstas.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad panaikinus jai išduotą Leidimą pareiškėja gali būti išsiųsta iš Lietuvos, o tai pakenktų jos šeiminiam gyvenimui su sutuoktiniu, Lietuvos Respublikos piliečiu. Pareiškėjos teigimu, esant dabartinei geopolitinei situacijai, išsiuntus į ją kilmės šalį (Rusiją), ji nebegalės grįžti pas savo vyrą į Lietuvą ir nebegalės gyventi su juo santuokoje, todėl yra reali grėsmė, jog netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala jos ir jos šeimos narių interesams.

Pareiškėja atskirajame skunde prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Departamentui grąžinti ar išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į Rusiją iki įsiteisės šioje byloje priimtas procesinis sprendimas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; kt.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, ginčydama Departamento Sprendimą, kuriuo panaikintas jai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėja per pastaruosius tris kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 14 dalį leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje apibrėžiamas kaip dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką. Pagal Įstatymo 24 straipsnio 2 dalį leidimas gyventi suteikia teisę užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje, pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ją keisti, išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į ją leidimo gyventi galiojimo laikotarpiu. Jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo gyventi, turėdamas negaliojantį leidimą gyventi ar leidimą gyventi, kuris yra panaikintas, užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu (Įstatymo 39 str. 1–3 p.). Kai užsieniečiui panaikinamas leidimas laikinai gyventi, priimamas sprendimas jį grąžinti į užsienio valstybę (Įstatymo 125 str. 1 d. 2 p.). Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 3² dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą arba jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Pagal Įstatymo 127 straipsnio 5 dalį, sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais ir sprendimą dėl vykdymo galimumo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu priima institucija, nustačiusi užsieniečio išsiuntimo pagrindą, – Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o juos vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Pagal iki 2024 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2021 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XIV-816 redakcija) nuostatas, apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, išskyrus atvejus, kai sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimtas šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu, o leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje – šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 ar 21 punkte nurodytais pagrindais. Nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2024 m. birželio 20 d. įstatymas XIV-2784, kurio 35 straipsniu nuspręsta pripažinti Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1 punktą netekusiu galios. Įstatymo 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Taigi pagal galiojantį teisinį reguliavimą, sprendimo dėl išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo apskundimas teismui jo vykdymo savaime nesustabdo. Apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Nagrinėjamu atveju tiek iš pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tiek ir iš atskirojo skundo motyvų matyti, kad pareiškėja siekia, jog būtų uždrausta Departamentui grąžinti ar išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją iki įsiteisės šioje byloje priimtas procesinis sprendimas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos ginčo dalykas nėra sprendimas išsiųsti ar grąžinti pareiškėją į kilmės šalį, šios bylos skundo dalykas yra Departamento Sprendimas, kuriuo panaikintas pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl siekiant laikinai sureguliuoti teisinę padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, spręstina dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytos reikalavimo užtikrinimo priemonės – ginčijamo individualaus teisės akto galiojimo laikino sustabdymo (Sprendimo galiojimo laikino sustabdymo) – taikymo.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėja iš esmės argumentuoja tuo, kad iki teismui priimant galutinį sprendimą šioje byloje ir pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį, jai ir jos šeimos nariams (sutuoktiniui, Lietuvos Respublikos piliečiui) gali būti padaryta neatitaisoma ir / ar sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį (Rusiją), ji nebegalės grįžti pas savo sutuoktinį į Lietuvą ir nebegalės gyventi su juo santuokoje, todėl bus padaryta žala šeimos gerovei. Pareiškėja teikia įrodymus, kad Departamentas domėjosi, ar ji jau yra išvykusi iš Lietuvos, jeigu pareiškėja dar neišvyko į kilmės šalį – kvietė ją atvykti į Departamento teritorinį skyrių dėl jos teisinės padėties. Pareiškėjos teigimu, Departamentas bet kuriuo metu gali pradėti jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūrą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjai išduoto Leidimo reikšmę jos teisėtam buvimui Lietuvos Respublikoje ir Departamento Sprendimu, kuriuo panaikintas Leidimas, sukeliamus teisinius padarinius, t. y. kad pareiškėja, neįsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui dėl Departamento Sprendimo teisėtumo, gali būti grąžinta arba išsiųsta iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę (pateikti įrodymai, kad Departamentas vykdo procedūras dėl pareiškėjos teisinės padėties), dėl to nukentėtų pareiškėjos šeimos interesai, taip pat atsižvelgusi į tai, kad administracinė byla dėl ginčo esmės bus nagrinėjama 2025 m. gruodžio 3 d. (paskirtas teismo posėdis), nesant duomenų, kad pareiškėja, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, piktnaudžiautų procesu, sprendžia, kad šiuo atveju, netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės (laikinai nesustabdžius Sprendimo galiojimo), gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjai ir jo šeimos nariui (sutuoktiniui).

Šiuo aspektu pažymėtina, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui, kuriame nėra įtvirtintas administracinio sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo apskundimo teismui suspensyvinis efektas (skundo padavimas nesustabdo sprendimo vykdymo), reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos ir kitose panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-646-624/2024, 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-777-520/2024, 2025 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-131-602/2025; 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1013-624/2025; kt.).

Apibendrindama, tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktus argumentus, kuriais ji grindžia reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą, ir kitas šioje nutartyje aptartas aplinkybes, šiuo atveju yra tikslinga taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Departamento Sprendimo galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinama, ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, taikant minėtą reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 70 str. 3 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos O. A. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos O. A. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Tenkinti pareiškėjos O. A. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. 25S6790 galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasRičardas PiličiauskasVeslava Ruskan