Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1595-123/2014

2014 m. gruodžio 17 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Žydrūnas Bertašius, Aušra Maškevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Ž. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovui Ž. L. dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo pilnamečiam vaikui (ieškovei) iki jos mokslo pagal vidurinio ugdymo programą užbaigimo, iš jos tėvo (atsakovo) priteista 550 Lt paramos, mokamos periodinėmis išmokomis kas mėnesį ir atitinkamo dydžio paramos įsiskolinimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Nuo 2013-07-09 įsigaliojęs CK 3.192¹ straipsnis iš esmės pakeitė iki tol galiojusią CK 3.194 straipsnio 3 dalį dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiam vaikui ir tuo pačiu įtvirtino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jau suformuotą praktiką taikant CK 3.194 straipsnio 3 dalį, todėl suformuota teisminė praktika išlieka aktuali ir taikytina.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo 2007-06-07 nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi. Tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Kasacinėje praktikoje sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės CK 3.194 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011; 2007-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2007; kt.). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.

Sprendžiant dėl išlaikymo pilnamečiam moksleiviui, siekiančiam vidurinio išsilavinimo, priteisimo ir taikant CK 3.4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus teisės principus, itin reikšminga konstituciškai pagrįsta nuostata, Konstitucinio Teismo apibrėžta formuluote: „atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu“ (Konstitucinio Teismo 2007-06-07 nutarimas).

Išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Iš esmės byloje ginčas kilo dėl atsakovo (tėvo) galimybės teikti paramą ir paramos būtinumo bei jos dydžio.

Dėl paramos vaikui būtinumo

Ieškovė D. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra Ž. L. ir D. R. dukra (b. l. 7). Ieškovė mokėsi (duomenys neskelbtini), t. y. baigiamojoje klasėje dieniniame skyriuje iki 2014-07-15 (b. l. 11). Byloje nėra ginčo dėl to, kad D. L. sąžiningai ir pažangiai mokėsi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, tai yra ji atitiko pirmąją paramos priteisimo sąlygą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, jog vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą. Nustatyta, kad ieškovė D. L. jokio nekilnojamojo turto neturi, gyvena motinai priklausančiame bute (b. l. 23–24), todėl jai būtina parama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs teisės taikymo (aiškinimo) taisyklę, kad paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji ir ar ji būtina teismas sprendžia įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (pvz., pašalpas ir pan.) bei jo poreikius (pvz., gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinąsias išlaidas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007).

Ieškovė D. L. pateikė savo mėnesio išlaidų sąrašą. Į šį sąrašą įtrauktos išlaidos D. L. ugdymui: matematikos repetitorius (100 Lt), anglų kalbos repetitorius – IELTS kursai (240 Lt), ekonomikos repetitorius (15 Lt) ir vienkartinės išlaidos (anglų kalbos egzamino laikymas Anglijoje, suknelė, bateliai, šukuosena išleistuvėms, egzaminai, programinė įranga, atestatų įteikimo šventė, šimtadienis ir pan.), taip pat nurodytos kitos būtinos kasmėnesinės išlaidos, t. y. mėnesinis autobuso bilietas (18 Lt), pietūs gimnazijoje (80 Lt), vaistai, rūbai ir kt.

Sutiktina su apelianto nurodyta išvada, kad dalis ieškovės kas mėnesį patiriamų išlaidų yra skirtos ne būtiniems ieškovės poreikiams tenkinti, o įvairioms užklasinėms pramogoms bei užsiėmimams, dėl kurių lankymo ieškovė, kaip pilnametis asmuo, kuriai atsakovas jokios tėvo valdžios nebeturi, privalo priimti sprendimus pati, atsižvelgdama į realias savo galimybes. Teismas priteisdamas paramą nepagrįstai pagrįstomis ir būtinomis laikė ieškovės patiriamas išlaidas maisto papildams, ieškovės grožio procedūroms, dideles išlaidas šventėms ir pan.

Dėl atsakovo (tėvo) galimybės teikti paramą

Vertinant paramą turinčio teikti asmens padėtį turi būti vertinamos to asmens galimybės teikti išlaikymą (jo turtas, gaunamos pajamos, kiti išlaikytiniai), tai, ar paramos teikimas iš esmės nepablogins paramą teikiančio tėvo ir kitų šeimos narių turtinės padėties ir kt.

Nustatyta, kad atsakovas nuo 2014-04-08 iki 2014-05-12 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 82, 92–94). Atsakovas Ž. L. turi nekilnojamojo turto: žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 50–53). Taip pat automobilius AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1997 m. ir VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1991 m. (b. l. 90–91). Atsakovas savo pareigą materialiai išlaikyti dukrą D. L. pripažįsta, tačiau nesutinka mokėti teismo priteistą paramos sumą – 550 Lt kas mėnesį, sutinka ieškovei mokėti išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad teismo sprendimo priėmimo metu (2014-06-26) atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) nebedirbo, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, jog atsakovas yra darbo santykių šalimi ir iš jų gauna pastovias pajamas. Pasisakydamas apie atsakovo turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į atsakovo turto balansą neįtraukė neigiamo turto, t. y. įsipareigojimų kreditoriams. Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-06 sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-6340-122/2012 dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalinimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, jo išlaikymo ir neturtinės žalos atlyginimo matyti, kad po santuokos nutraukimo Ž. L. įsipareigojo asmeniškai mokėti kreditą AB „Swedbank“ pagal būsto pirkimo kreditavimo sutartį Nr. 05-009107-Fa. Prievolės AB „Swedbank“ pagal būsto pirkimo kreditavimo sutartį Nr. 05-009107-Fa užtikrinimui, Ž. L. įsipareigojo padaryti įrašą viešame Nekilnojamojo turto registre apie tai, kad jis neperleis, neįkeis, neišnuomos nekilnojamojo turto tretiesiems asmenims, t. y. žemės sklypo dalies, esančio (duomenys neskelbtini); žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); nebaigto statyti gyvenamojo namo ir šulinio, esančių (duomenys neskelbtini) bei kitokiu būdu neapsunkins šio turto valdymo ir disponavimo iki tol, kol nebus sugrąžintas kreditas AB „Swedbank“ pagal Nr. 05-009107-Fa bei pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 07-082074-VA. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovas privalo mokėti paskolą bankui už nupirktą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso jo buvusiai sutuoktinei D. R., ir kuriame ji gyvena kartu su ieškove, taip pat yra įsipareigojęs iki kredito grąžinimo neperleisti, neįkeisti, neišnuomoti jam priklausančio nekilnojamojo turto tretiesiems asmenims. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas netiesioginiu būdu prisideda prie paramos ieškovei teikimo, be to, atsakovo teisė realizuoti jo vardu registruotą turtą yra apribota iki minėto kredito butui, kuriame gyvena ieškovė su mama, išmokėjimo.

Nustatyta, kad atsakovui 2014-05-12 buvo išduotas verslo liudijimas statybos baigimo apdailos ir valymo darbams atlikti, duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas nėra. Atsakovas įrodinėja, kad iš esmės pajamų iš savo privačios veiklos negauna visiškai ir yra išlaikomas tėvų. Tačiau pažymėtina, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl turi būti atsakingas už savo įsipareigojimus ir privalo dirbti tiek, kad dabar ir ateityje galėtų rūpintis visais savo vaikais, juos auklėti, globoti, jiems tinkamai atstovauti, ginti jų teises ir teisėtus interesus. Aplinkybė, kad atsakovo gaunamos pajamos yra galimai nereguliarios, nesudaro pagrindo atsakovą atleisti nuo pareigos teikti paramą pilnametei dukrai, kuriai būtinas toks paramos teikimas iki ji baigs vidurinę mokyklą.

Apeliantas nurodo, kad teismas be pagrindo neįtraukė ieškovės motinos D. R. į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ignoravo atsakovo procesinius prašymus dėl įrodymų išreikalavimo. Nesutiktina, kad teismas neturėjo galimybės įvertinti abiejų ieškovės tėvų turtinės padėties, o pagal byloje pateiktus įrodymus nebuvo atskleista bylos esmė. Civilinėje byloje yra duomenys apie ieškovės mamos gaunamas pajamas VšĮ (duomenys neskelbtini) ir VšĮ (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2013-12-01-2014-03-31 D. R. per mėnesį gaudavo apie 4 458 Lt darbo užmokesčio (b. l. 78–81), iš civilinės bylos Nr. N2-6340-122/2012 duomenų matyti, kad D. R. (L.) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atiteko 105 000 Lt vidutinės rinkos vertės trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), už kurį, kaip minėta, kreditą moka atsakovas, taip pat automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Įvertinus visas byloje esančias aplinkybes – ieškovės tėvų turtinę padėtį, aplinkybę, jog atsakovas moka kreditą už ieškovės mamai D. R. priklausantį butą, kuriame gyveno ir ieškovė, įvertinus, jog atsakovo gaunamos pajamos nereguliarios, atsakovas negali realizuoti jam priklausančio turto iki išmokės kreditą už D. R. būstą, aplinkybę, jog dalis ieškovės patiriamų išlaidų negali būti laikomos būtinosiomis, konstatuotina, kad yra pagrindas sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą paramos dydį iki 400 Lt per mėnesį. Priteista paramos įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2013-12-10 iki 2014-02-13 suma atitinkamai mažintina iki 842,86 Lt (po 400 Lt už du mėn. ir 42,86 Lt už tris vasario dienas – 400 Lt/28 x 3 d.) (CK 3.200 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Dėl nurodyto teisinio reglamentavimo iki 84 Lt mažintinas iš atsakovo į valstybės biudžetą pirmosios instancijos teismo priteistas žyminis mokestis, ir iki 1 140 Lt mažintinos iš atsakovo ieškovei priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (patenkinta 57 proc. reikalavimų). Šalys neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-26 sprendimas keistinas sumažinant iš atsakovo Ž. L. ieškovei D. L. priteistą paramą iki 400 Lt, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2014-02-13 iki ieškovės D. L. mokslo pagal vidurinio ugdymo programą užbaigimo 2014-07-15 bei iki 842,86 Lt sumažintinas priteistas paramos įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2013-12-10 iki 2014-02-13. Iki 84 Lt mažintinas iš atsakovo į valstybės biudžetą pirmosios instancijos teismo priteistas žyminis mokestis ir iki 1 140 Lt mažintinos iš atsakovo ieškovei priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).

Rezoliucinė dalis

n u taria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimą pakeisti – sumažinti iš atsakovo Ž. L. ieškovei D. L. priteistą paramą iki 400 Lt (115,85 Eur), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2014-02-13 iki ieškovės D. L. mokslo pagal vidurinio ugdymo programą užbaigimo 2014-07-15, bei iki 842,86 Lt (244,11 Eur) sumažinti priteistą paramos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-12-10 iki 2014-02-13.

Sumažinti iki 84 Lt (24,33 Eur) iš atsakovo Ž. L. į valstybės biudžetą pirmosios instancijos teismo priteistą žyminį mokestį ir iki 1 140 Lt (330,17 Eur) sumažinti iš atsakovo Ž. L. ieškovei D. L. priteistas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.